- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- e2-1236-1050/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė-Petrauskienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „AIDMA“
- Advokatai
- Aušra Ručienė, Giedrius Bučinskas, Tomas Petkevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „AIDMA“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė J. G. (toliau – ir Ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti, kad ginčo dalyku esančios granito trinkelės priklauso Ieškovei ir įpareigoti atsakovą A. G. (toliau – ir Atsakovas) atlyginti Ieškovės patirtus 19 250,00 Eur nuostolius, atsiradusius Atsakovui pasisavinus šį Ieškovei priklausantį turtą.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta Ieškovės ir Atsakovo santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Sutarties 16.2, 16.5 ir 16.6 punktuose nustatyta, kuriai iš šalių priklauso tam tikras turtas (nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, registruotini kilnojamieji daiktai bei visi kilnojamieji ir namų apyvokos (apstatymo) daiktai, Sutarties pasirašymo metu buvę adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Sutarties 16.2.1.1 punktu, nuo Sutarties įsigaliojimo, Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad kitose Sutarties nuostatose neįvardintiems neregistruotiniems kilnojamiems daiktams pagal Sutartį taikoma jos 16.9 punkto nuostata, pagal kurią, Sutartyje konkrečiai neįvardinti šalims priklausę daiktai, Sutarties įsigaliojimo metu buvę Ieškovės sklype ir atsidūrę jos dispozicijoje, įsigaliojus Sutarčiai tapo asmenine Ieškovės nuosavybe. Ieškovės sklypo teritorijoje dar nuo 2010 m. (tuomet jis lygiomis dalimis priklausė Ieškovei ir Atsakovui) buvo sandėliuojamos degintos granito trinkelės, atitinkančios šiuo metu prekyboje esančias granito trinkeles (duomenys neskelbtini), kurių kiekis ne mažesnis nei 250 kv. m., vidutinė rinkos kaina 77,00 Eur už kvadratinį metrą ir bendra vertė ne mažesnė nei 19 250,00 Eur. Šios granito trinkelės liko po to, kai dalis šių granito trinkelių buvo panaudota Atsakovui pagal Sutartį atitekusio žemės sklypo su namu, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tvarkymui. Nuo 2019 m. rudens Atsakovas visas šias granito trinkeles išgabeno iš Ieškovės sklypo. Ieškovės žiniomis, bent dalis pasiimtų granito trinkelių jau panaudota įvažiavimui į (duomenys neskelbtini), sklypą išgrįsti. Dėl šių aplinkybių 2020-06-02 Ieškovė kreipėsi į policiją, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto pasisavinimo. Tačiau buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi Ieškovė neįrodė jos nuosavybės teisės į granitines trinkeles. Nurodė, kad Atsakovo vadovaujama UAB „AIDMA“ negalėjo pirkti Atsakovo asmeniniame sklype jo paties ir jo šeimos poreikių tenkinimui skirto gyvenamojo namo sklypo aplinkos sutvarkymui skirtų granitinių trinkelių. Nepaisant to, kad pirminiai granito trinkelių pirkimo dokumentai buvo sudaryti UAB „AIDMA“ vardu, Ieškovės žiniomis, Atsakovas visus atitinkamus namo statybai ir įrengimui bei sklypo sutvarkymui pirktus daiktus iš UAB „AIDMA“ dar iki santuokos nutraukimo įsigijo savo vardu. Ieškovė taip pat nurodė, kad netgi jei ieškinio dalyku esančios granito trinkelės Ieškovės ir Atsakovo santuokos nutraukimo metu iš tiesų formaliai priklausė UAB „AIDMA“, vertintina, kad įmonė šį savo turtą buvo palikusi Ieškovės sklype ir juo visiškai nesirūpino. Kadangi Ieškovė šį turtą sąžiningai įgijo ir atvirai, nepertraukiamai bei sąžiningai valdė kaip savą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, tokiu atveju pripažintina, kad Atsakovui iš Ieškovės sklypo paėmus ginčo granito trinkeles Ieškovė, jau buvo įgijusi nuosavybės teisę į jas pagal įgyjamąją senatį. Bet kuriuo atveju, laikytina, kad ginčo granito trinkelės priklauso Ieškovei ir Atsakovas jas užvaldė be tinkamo teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo Ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti Atsakovui iš Ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Atsakovas policijos komisariato tyrėjai pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad trinkelės, į kurias Ieškovė reiškia pretenzijas šioje civilinėje byloje, priklauso UAB „AIDMA“, t. y. šiuo metu trečiajam asmeniui priklausančiai įmonei. 2008 m. gegužės mėnesį UAB „AIDMA“ iš pardavėjo (duomenys neskelbtini) įsigijo 500 kv. m. granito plytelių, už kurias buvo sumokėta 28 300,00 Eur (įskaitant transportavimo išlaidas), o 2008 m. lapkričio mėnesį Bendrovė papildomai įsigijo dar 100 kv. m. granito plytelių, už kurias buvo sumokėta 7 490,00 Eur. Atsakovas patvirtina, kad UAB „AIDMA“ su savo kontrahentu iš (duomenys neskelbtini) už aukščiau nurodytas granito trinkeles atsiskaitė bankiniais mokėjimo pavedimais. Ieškovė tuo metu buvo UAB „AIDMA“ vadovė, bendravo su tiekėjais (duomenys neskelbtini), todėl šios aplinkybės, kad trinkelės priklauso ne jai, o UAB „AIDMA“, yra gerai žinomos dar nuo 2008 m. Be to, Ieškovės reikalavimas yra suformuluotas netinkamai, nes iš ieškinio negalima suprasti į kokias konkrečiai plyteles prašoma pripažinti nuosavybės teises. Su ieškiniu nepateikta jokių įrodymų koks kiekis granito trinkelių buvo sandėliuojamas šiuo metu Ieškovei priklausančiame žemės sklype. Esamu atveju, Ieškovė turėdama įrodinėjimo pareigą, tik deklaratyviai nurodo, kad jai priklausančiame žemės sklype buvo sandėliuojama 250 kv. m. granito trinkelių. Atsakovas paaiškina, kad Ieškovei priklausančiame žemės sklype buvo sandėliuojama apytiksliai apie 100 kv. m. granito trinkelių, o likusi granito trinkelių dalis buvo panaudota vykdant jungtinės veiklos sutartį, kurią pasirašė ir Ieškovė. Pažymėtina, kad šios sutarties pagrindu granito trinkelės Ieškovei nebuvo perleistos, o ir jokiu kitu įstatyme numatytu būdu UAB „AIDMA“ granito trinkelių Ieškovei neperleido. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo trinkeles Ieškovė būtų įgijusi kokiu nors įstatyme numatytu pagrindu, dėl ko galėtų būti laikoma teisėta jų savininke. Ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad ginčo trinkelės jai priklauso pagal (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu patvirtintą Sutartį. Kaip žinoma, pagal įstatymą nutraukiant santuoką yra dalinamas tik santuokoje sutuoktinių įgytas turtas, kuris santuokos pabaigoje priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Esamu atveju, Ieškovė klaidina teismą ir sąmoningai painioja sutuoktinių ir UAB „AIDMA“ turtą, kuomet įmonės akcininkų ir pačios įmonės turtas yra atskiras. Pažymėtina, kad nei Ieškovė, nei Atsakovas nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą neprašė dalinti UAB „AIDMA“ turto, kaip ir neprašė dalinti kitų sutuoktiniams priklaususių įmonių turto. Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką buvo padalintas tik sutuoktiniams priklausęs turtas, įskaitant UAB „AIDMA“ akcijas, kurios nutraukus santuoką atiteko Atsakovui. Be to, Ieškovė teikdama ieškinį nenusprendžia ar ginčo trinkeles ji įgijo pagal teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ar visai kitu teisiniu pagrindu – pagal įgyjamąją senatį. Juo labiau, nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo sprendimo pagrindu. Ieškovė niekada nėra kreipusis į teismą dėl nuosavybės teisės fakto pripažinimo, nėra įrodinėjusi visų įstatyme ir teismų praktikoje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti tenkinamas pareiškimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į daiktą įgyjamosios senaties pagrindu. Neįrodžius, kad Ieškovė yra ginčo trinkelių savininkė, nėra pagrindo svarstyti Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl Ieškovės išvestinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra atmestinas.
4. Trečiasis asmuo UAB „AIDMA“ (toliau – Trečiasis asmuo ir/ar Bendrovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo Ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš Ieškovės trečiajam asmeniui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ginčo trinkelės yra Bendrovės nuosavybė, į kurias Ieškovė neturi jokių teisių. 2008 m. gegužės mėnesį bendrovė iš pardavėjo (duomenys neskelbtini) įsigijo 500 kv. m. granito plytelių, už kurias buvo sumokėta 28 300,00 Eur. Be to, 2008 m. lapkričio mėnesį bendrovė papildomai įsigijo dar 100 kv. m. granito trinkelių, už kurias buvo sumokėta 7 490,00 Eur. 2008 m. Ieškovė buvo UAB „Aidma“ direktorė, Ieškovė dalyvavo granito trinkelių užsakymo procese, ką papildomai patvirtina ir jos parašas ant 2008 m. gegužės mėn. sąskaitos bei 2008-07-08 įgaliojimo kopija. Pirmuoju užsakymu įsigytos granito trinkelės buvo panaudotos bendrovei vykdant jungtinės veiklos sutartį, Ieškovei tai yra žinoma, nes ji dalyvavo šios sutarties pasirašyme. Antruoju užsakymu bendrovės įsigytų granito trinkelių (100 kv. m.), kurių išmatavimai 9x9x5, buvo sandėliuojama tuo metu Ieškovei ir Atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas 2016 m., t. y. po Ieškovės ir Atsakovo skyrybų proceso, atiteko Ieškovei, tačiau jame esančios granito trinkelės kaip ir buvo, taip ir liko bendrovės nuosavybe, ko pasėkoje, bendrovės pavedimu iš Ieškovei priklausančio žemės sklypo buvo paimtos. Ieškovė ieškiniu neįrodė, kad ginčo trinkelės jai buvo perleistos kokiu nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Bendrovė patvirtina, kad 2008 m. įsigytų trinkelių Ieškovei niekuomet nepardavė, nedovanojo ir kitokiu būdu neperleido, todėl tas faktas, kad trinkelės kurį laiką buvo sandėliuojamos žemės sklype, adresas (duomenys neskelbtini), nekeičia trinkelių savininko. Be to, Ieškovės ir Atsakovo santuokos nutraukimo byloje negalėjo ir nebuvo dalinamas sutuoktiniams nepriklausęs turtas – bendrovei priklausančios trinkelės. Ginčo trinkelės nebuvo įgytos sutuoktinių, o buvo įgytos bendrovės, todėl negalėjo ir nebuvo dalinamos Ieškovės ir Atsakovo santuokos nutraukimo byloje, nes šis turtas nebuvo laikomas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe. Aplinkybė, kad trinkelės priklauso bendrovei, o Ieškovė iki santuokos nutraukimo buvo bendrovės akcininkė, nekeičia situacijos esmės, nes bendrovės ir akcininkų turtas yra atskiras. Ieškovei neįrodžius nuosavybės teisės į ginčo trinkeles, negali būti tenkinamas išvestinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo – 19 250,00 Eur priteisimo iš Atsakovo. Juo labiau, Ieškovė neįrodė nei vienos Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Pagal Sutartį turėjo turtas likti asmenine Ieškovės nuosavybe. Atsakovas turėjo imtis iniciatyvos kaip akcininkas bei savininkas ir pasiimti trinkeles. Nurodė, kad tai buvo Bendrovės trinkelės. Kadangi buvo statomas namas iš įmonės lėšų, kas yra griežtai draudžiama, o Atsakovas yra linkęs į savanaudiškumą ir iškilus namui nusprendė užsirašyti ir savo vardu jį registruoti. Tuomet liko išsipirkti medžiagas iš Bendrovės. 2008 metais buvo nupirktos plytelės, Ieškovė pati asmeniškai susirašinėjo, mokėta UAB „Aidma“ su tikslu, kad tas namas bus UAB „Aidma“ turtas. Ieškovė mano, kad ginčo trinkelės yra asmeninė Ieškovės nuosavybė. 2008 metais UAB „Aidma“ įsigijo trinkeles. Šio fakto ieškovė neginčija. 2015 metais vyko (duomenys neskelbtini) patikrinimas. Konstatuota, kad 2015-02-10, 2 lape konstatuotas faktas, kad Jungtinės veiklos sutartimi buvo vykdoma namo statyba (duomenys neskelbtini), kuris šiai dienai priklauso Atsakovui. Taigi visos statybinės medžiagos buvo panaudotos šio namo statybai. Šias aplinkybes patvirtino ir pats Atsakovas, teikdamas paaiškinimus policijai. Atsakovas nurodė, kad santuokos metu įgytą turtą pirko jis. Tai reiškia, kad šios trinkelės pagal jungtinės veiklos sutartį perėjo bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Tarp šalių nutraukta santuoka, pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo aptartas ir tas turtas, dėl kurio šalys nepasisakė išsamiau. Teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka ir patvirtinta sutartis, kurios 16 punkte įvardinti visi kiti nekilnojamieji daiktai – būtent, kurie pasilieka vieno sutuoktinio žinioje, lieka jų asmenine nuosavybe. Pagal sprendimą ginčo trinkelės liko Ieškovės asmenine nuosavybe. Jokių įrodymų, kad plytelės yra Trečiojo asmens turtas, nėra pateikta. Trečiasis asmuo yra juridinis asmuo, veda buhalteriją, kiekvienas turtas turi būti griežtai apskaitytas. Trečiojo asmens apskaitoje šis turtas nėra ir negalėjo būti apskaitytas, nes turtas buvo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
6. Teismo posėdžio metu Atsakovo atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovės keliami reikalavimai yra neaiškūs. Plyteles įsigijo trečiasis asmuo UAB „Aidma“ 2008 metais, lapkričio mėnesį, sąskaitos pilnai apmokėtos ir yra Bendrovės nuosavybė. Aplinkybė, kad plytelės buvo sandėliuotos pas Ieškovę, nesukūrė nuosavybės teisių Ieškovei ar Atsakovui. Ieškinyje nurodytos aplinkybės yra neįrodytos. Ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą. Šis ginčas turėjo būti tarp Ieškovės ir Trečiojo asmens.
Atsiliepimas
7. Trečiojo asmens UAB „Aidma“ atstovas nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Ieškovė neįrodė nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. CK 4.47 straipsnis numato konkrečius pagrindus, kaip gali būti įgyjamos teisės į konkretų turtą. Jokių duomenų, kad trinkelės priklausytų Ieškovei nuosavybės teise, nėra. 2008 metais trinkeles įgijo UAB „Aidma“, buvo du pirkimai - 2008 metais gegužės mėnesį nupirkta 500 kv. m., vėliau, lapkričio mėnesį – 100 kv. m. trinkelių. Būtent antruoju užsakymu ir buvo įgytos trinkelės, kurios buvo padėtos sandėliuoti. Santuokos metu šis turtas nebuvo įgytas, kadangi trinkelės ne sutuoktinių nuosavybė, o bendrovės nuosavybė. Todėl trinkelės negalėjo būti padalintos santuokos nutraukimo byloje. Todėl ieškinys negali būti teisėtu ir pagrįstu. Prašydama priteisti žalą Ieškovė neįrodinėja civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje nėra ginčo, kad plytelės įgytos 2008 metais. Nėra jokių kitų įrodymų, kad plytelių nuosavybės teisė būtų transformuota į Atsakovo ir Ieškovės nuosavybę. Tokių įrodymų objektyviai byloje nėra. Taip pat santuokos nutraukimo metu nebuvo jokių pretenzijų, kad plytelės būtų santuokoje įgytas turtas. Todėl prašė Ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar Ieškovei turi būti pripažinta nuosavybės teisė į ginčo dalyku esančias granito trinkeles (toliau – ir Trinkelės) ir atlyginti nuostoliai, kuriuos sudaro Trinkelių vertė. Ieškovė teigia, kad Ieškovės sklypo teritorijoje dar nuo 2010 metų buvo sandėliuojamos degintos granito trinkelės, atitinkančios šiuo metu prekyboje esančias granito trinkeles (duomenys neskelbtini) 10x10x7, kurių kiekis ne mažesnis nei 250 kv. m., vidutinė rinkos kaina 77,00 EUR už kvadratinį metrą ir bendra vertė ne mažesnė nei 19 250,00 EUR. Ieškovės teigimu, nuo 2019 metų rudens Atsakovas visas šias Trinkeles išsivežė, Atsakovas panaudojo įrengiant įvažiavimą į Atsakovui priklausantį žemės sklypą, o Trinkelių paėmimas ir grąžinimas reikalautų papildomų sąnaudų, dėl ko jų grąžinimas Ieškovei nėra tikslingas. Tuo tarpu tiek Atsakovas, tiek Trečiasis asmuo nurodo, kad Trinkelės yra Bendrovės nuosavybė, kurias Bendrovė įsigijo dar 2008 metais, todėl Atsakovo ir Trečiojo asmens nuomone, ieškinys yra nepagrįstas.
9. Bylos medžiaga nustatyta, kad dar 2008 metų gegužės mėnesį Bendrovė iš pardavėjo (duomenys neskelbtini) įsigijo 500 kv. m. granito plytelių, už kurias buvo sumokėta 28 300,00 USD, įskaitant transportavimo mokestį (2020-09-02 pateikto dokumento Nr. DOK-168136, 1 priedas). Bendrovė 2008 metų lapkričio mėnesį papildomai įsigijo 100 kv. m. Trinkelių, už kurias buvo sumokėta 7 490,00 USD (2020-09-02 pateikto dokumento Nr. DOK-168136, 2 priedas). Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nagrinėjamoje byloje nėra.
10. Į bylą pateikta 2020-08-31 pažyma patvirtina, kad UAB „Aidma“ 2008 metais įsigijo Trinkeles pagal aukščiau paminėtas sąskaitas-faktūras iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini), visi mokėjimai už prekę buvo įvykdyti iš UAB „Aidma“ atsiskaitomųjų sąskaitų Šiaulių ir Vilniaus bankuose (DOK-168136).
11. Trečiasis asmuo (atstovas) tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmuoju užsakymu įsigytos Trinkelės buvo panaudotos Bendrovei vykdant 2005-05-17 jungtinės veiklos sutartį. Antruoju užsakymu Bendrovės įsigytų Trinkelių (100 kv. m.) buvo sandėliuojama tuo metu Ieškovei ir Atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini).
12. Bylos medžiaga, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė A. G. ir J. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėtu teismo sprendimu teismas taip pat patvirtino pareiškėjų A. G. ir J. G. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis), kurios 16.2 ir 16.5 punktuose pareiškėjai susitarė dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto padalinimo.
Dėl Trinkelių nuosavybės teisės pripažinimo.
13. Nagrinėjamoje byloje Ieškovė, prašydama pripažinti, kad Trinkelės, kurios buvo sandėliuojamos Ieškovės žemės sklype, priklauso Ieškovei, remiasi Sutarties 16.9 punktu, numatančiu, kad dėl santuokos metu įgytų piniginių lėšų bei neregistruotinų kilnojamųjų daiktų, jų pasidalinimo šalys viena kitai pretenzijų neturi. Šalys susitarė ir patvirtino, kad kiekvienos šalies piniginės lėšos, taip pat neregistruotini kilnojamieji daiktai, kurie nebuvo aptarti atskirai šioje sutartyje, šios sutarties pasirašymo metu esantys vienos iš šalių dispozicijoje, įsigaliojus šiai sutarčiai, yra tos šalies, kurios dispozicijoje tokie daiktai ir piniginės lėšos yra, asmenine nuosavybe. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į tokias Sutarties nuostatas, Sutartyje konkrečiai neįvardinti šalims priklausę neregistruotini nekilnojamieji daiktai, Sutarties įsigaliojimo metu buvę Ieškovės sklype ir atsidūrę jos dispozicijoje, įsigaliojus Sutarčiai, tapo asmenine Ieškovės nuosavybe. Nurodyti Ieškovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti dėl žemiau nurodomų argumentų.
14. Visų pirma, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.127 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi taip pat yra dalijamas tik turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę (CK 3.88 straipsnis) sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo teisme dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).
15. CK 3.87 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis); sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas ir pajamos, įgyti po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-449-687/2018). Taigi asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas nėra dalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio faktinę aplinkybę, kad Trinkelės buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vadinasi, Trinkelės, kurios, kaip jau minėta, santuokos nutraukimo metu nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sudaro pagrindą išvadai, kad Trinkelės nebuvo ir negalėjo būti Ieškovės minimos Sutarties susitarimo dalyku, t. y. šalys net teoriškai neturėjo teisinės galimybės numatyti tokią sąlygą sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių tiek tiesiogiai, tiek tokia formuluote, kuri numatyta 16.9 punkte ir kuriuo Ieškovė rėmėsi nagrinėjamoje byloje.
17. Teismų praktikoje, yra konstatuota, pavyzdžiui, kad teismas be teisinio ir faktinio pagrindo atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimo turto dalį priskyrė sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe turimam turtui, visą gyvenamąjį namą nepagrįstai padalino sutuoktiniams po ½ dalį, kadangi įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad nutraukiant santuoką sutuoktiniams dalinamas tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas ir turimas turtas. Dėl to teismas neteisingai šioje ginčo dalyje sudarė sutuoktinių dalintino turto balansą, dėl ko teisėjų kolegija sutiko su apelianto apeliacinio skundo motyvais toje dalyje, kur skundžiamas teismo sprendimas dėl gyvenamojo namo padalijimo nepagrįstumo (žr. Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-907-259/2013).
18. Priešingai, nagrinėjamoje byloje Trinkelės, kurios yra ginčo objektas yra įgytos 2008 metais ir, kaip jau minėta, dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nagrinėjamoje byloje nėra. Iš paminėto teismo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (Sprendimo 2 psl.). Trinkelės, kaip jau minėta Sprendimo 9 punkte, Bendrovė iš pardavėjo (duomenys neskelbtini) įsigijo 500 kv. m. granito plytelių 2008 metų gegužės mėnesį, už kurias buvo sumokėta 28 300,00 USD, įskaitant transportavimo mokestį (2020-09-02 pateikto dokumento Nr. DOK-168136, 1 priedas). Bendrovė 2008 metų lapkričio mėnesį taip pat papildomai įsigijo 100 kv. m. Trinkelių, už kurias buvo sumokėta 7 490,00 USD (2020-09-02 pateikto dokumento Nr. DOK-168136, 2 priedas). Taigi Trinkelės bet kokiu atveju įgytos iki santuokos sudarymo ir nebuvo ir negalėjo būti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyku. Juo labiau, kaip matyti, sutartyje ir nebuvo tiesioginio Trinkelių įvardinimo bei įtraukimo į dalintino turto balansą.
19. Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad Sutarties 16.9 punkto nuostatų, kuriomis remiasi Ieškovė, pagrindu negali būti pripažinta Ieškovės nuosavybės teisė į ginčo Trinkeles.
20. Ieškovė, įrodinėdama, kad jai turi būti pripažinta nuosavybės teisė į Trinkeles, taip pat teismo posėdžio metu rėmėsi 2005-05-17 Jungtinės veiklos sutartimi, kuri buvo pasirašyta tarp A. G. ir UAB „Aidma“. Susipažinus su 2005-05-17 Jungtinės veiklos sutarties (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis) turiniu, visų pirma, matyti, kad ja nebuvo sukurtos ir nustatytos Ieškovės nuosavybės teisės nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nuosavybės teises įgijimo pagrindu. Visų antra, minima Jungtinės veiklos sutartis taip pat yra pasirašyta iki Ieškovės ir Atsakovo santuokos sudarymo, kas vėlgi suponuoja išvadą, kad Jungtinės veiklos sutartimi Ieškovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės forma ar kitu įstatyme numatytu pagrindu būtų įgijusi nuosavybės teises į ginčo Trinkeles.
21. Ieškinyje taip pat nurodomas ir kitas pagrindas, dėl kurio, Ieškovės nuomone, ji įgijo nuosavybės teises į Trinkeles. Ieškovės nuomone, ji Trinkeles sąžiningai įgijo ir atvirai, nepertraukiamai bei sąžiningai valdė kaip savą ne mažiau kaip tris metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo. Todėl, Ieškovės nuomone, pripažintina, kad Atsakovui iš Ieškovės sklypo paėmus Trinkeles Ieškovė, remiantis CK 4.68 straipsnio nuostatomis (įgyjamąja senatimi), jau buvo įsigijusi nuosavybės teisę į jas. Nurodyti Ieškovės argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
22. Lietuvos Aukščiausiais Teismas praktikoje ne kartą išskyrė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygas bei atskleidė jų turinį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004, kt.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas vienoje nutarčių nurodė tokias nuosavybės teisės į daiktą įgijimui įgyjamąja senatimi sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
23. Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad Ieškovė žinojo, kad Trinkelės turi savininką, juo labiau Ieškovė buvo Bendrovės direktorė, dalyvavo Bendrovės veikloje (pvz. pasirašinėjo ir 2008-07-08 įgaliojimą pristatyti konteinerius krovinių – akmens masės plytelių ir pan.). Taigi Ieškovės teiginiai, kad Ieškovė Trinkeles yra įgijusi įgyjamosios senaties pagrindu, yra nepagrįsta ir neįrodyta. Kita vertus, Ieškovės skirtingų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų įvardinimas (rėmimasis sutarties 16.9 punktu; įgyjamoji senatis) tik patvirtina Ieškovės nenuoseklią ir nepagrįstą poziciją nagrinėjamoje byloje.
24. Esant nurodytam, Ieškovės ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
25. Ieškovei neįrodžius faktinės aplinkybės, kad ji yra įgijusi nuosavybės teises į Trinkeles ir šioje dalyje ieškinį atmestus, teismas nepasisako dėl išvestinio reikalavimo, t. y. dėl 19 250,00 EUR nuostolių priteisimo iš Atsakovo.
26. Kiti Ieškovės argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl kitų Ieškovės argumentų teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
27. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Atsakovas pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 2 000,00 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2021-03-05 pateikto prašymo Nr. DOK-43450 priedai). Prašo šią sumą priteisti iš Ieškovės Atsakovo naudai.
29. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 2 420,00 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2021-03-08 pateikto prašymo Nr. 44044).
30. Pažymėtina, kad Atsakovo ir Trečiojo asmens išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjamu atveju neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Todėl iš Ieškovės Atsakovo ir Trečiojo asmens naudai priteistinos aukščiau nurodytos bylinėjimosi išlaidos, Atsakovo ir Trečiojo asmens patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
31. Teismas byloje patyrė 7,00 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš Ieškovės į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti ieškovės J. G. ieškinį.
Priteisti iš ieškovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 000,00 EUR (du tūkstančiai eurų 00 ct) atsakovo patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Aidma“ naudai 2 420,00 EUR (du tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt eurų 00 ct), trečiojo asmens patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,00 EUR (septyni eurai 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti ieškovei J. G., kad priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 18872882), įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.