Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 74.1; 75.4.1; 75.8; 121.14; 121.21

2013 m. gegužės 29 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-523/2012 pagal ieškovės D. V. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo J. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nusta t ė:

I. Ginčo esmė

1. nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo J. V. bei nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir tolimesnis gyvenimas tapo neįmanomas;

2. po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: V. ir V.;

3. pripažinti nekilnojamąjį turtą – namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalinti kaip santuokoje dalintiną turtą, kadangi nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis;

4. padalinti lygiomis dalimis santuokoje įgytą turtą ieškovei priteisiant ½ 0,2924 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 7895,00 Lt; ½ gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 235,31 kv. m., naudingas plotas 132,79 kv. m., gyvenamasis plotas 90,62 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 70700,00 Lt; ½ pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 22,00 kv. m., vidutinė rinkos vertė 1810,00 Lt; ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 37,00 kv. m., vidutinė rinkos vertė 3020,00 Lt; ½ pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 62,00 kv. m., vidutinė rinkos vertė 3560,00 Lt; ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 14,00 kv. m., vidutinė rinkos vertė 504,00 Lt; ½ kitų statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rūkykla, šulinys), vidutinė rinkos vertė 80,00 Lt;

5. dalijant santuokoje įgytą turtą, sąskaitoje buvusių lėšų padalijimo klausimą spręsti kompensacijų būdu. Atsižvelgiant į santuokoje įgyto turto padalijimo lygių galimybių principą, kaip kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį priteisti ieškovei kompensaciją bei ½ dalį sąskaitoje buvusių lėšų – 12 070,55 Lt;

6. atsakovui J. V. po santuokos nutraukimo priteisti: ½ 0,2924 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 7895,00 Lt; ½ gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 235,31 kv. m., naudingas plotas 132,79 kv. m., gyvenamasis plotas 90,62 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 70700,00 Lt; ½ pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 22,00 kv. m., vidutinė rinkos vertė 1810,00 Lt; ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 37,00 kv. m., vidutinė rinkos vertė 3020,00 Lt; ½ pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 62,00 kv. m., vidutinė rinkos vertė 3560,00 Lt; ½ pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 14,00 kv. m., vidutinė rinkos vertė 504,00 Lt; ½ kitų statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rūkykla, šulinys), vidutinė rinkos vertė 80,00 Lt; a/m Mersedes Benz 814, v/n (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 1988-04-08, vidutinė rinkos vertė 15000,00 Lt; a/m M. P., v/n (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1991-02-13, vidutinė rinkos vertė 4000,00 Lt; minkštą kampą su foteliu (tamsiai rudos spalvos su šviesiomis gėlėmis) 1000,00 Lt vertės; tamsiai rudos spalvos sekciją, 500,00 Lt vertės; rudos spalvos stalą su kėdėmis, 200,00 Lt vertės; žurnalinį staliuką, 300,00 Lt vertės; šviesios spalvos gėlėtas užuolaidas su karnizais, 800,00 Lt vertės; roletus, 500,00 Lt vertės; du geltonus su oranžiniu šviestuvus, 300,00 Lt; žalsvos spalvos baldų virtuvinį komplektą (pakabinamos 7 spintelės, pastatomos 5 spintelės), 2000,00 Lt vertės; šaldytuvą „Beko“ – 1200,00 Lt; dujinę viryklę „Bosch“ – 1000,00 Lt; garintuvą – 200,00 Lt; šaldiklį „Beko“ – 1300,00 Lt; virtuvinį stalą su 4 kėdėm – 500,00 Lt; roletus – 150,00 Lt; šviestuvą – 60,00 Lt; mėsos malimo mašinėlę – 400,00 Lt; mėsos malimo mašinėlę (seną) - 100,00 Lt; miegamojo baldų komplektą (dvigulė lova, spinta ir komoda) smėlio spalvos – 3000,00 Lt; televizorių ir DVD grotuvą – 800,00 Lt; užuolaidas su karnizu – 200,00 Lt; roletus -150,00 Lt; kilimą – 100,00 Lt; šviestuvą – 200,00 Lt; paveikslą – 200,00 Lt; prieškambario baldus (šviesiai rusvos spalvos) – 1500,00 Lt; pakabą – 100,00 Lt; dulkių siurblį – 100,00 Lt; žaliuzes – 200,00 Lt; siuvimo mašiną „Singer“ – 100,00 Lt; šviestuvą – 50,00 Lt; skalbimo mašiną „Bosch“ – 1000,00 Lt; vandens šildytuvą “Ariston“ – 500,00 Lt; grūdų malūną – 500,00 Lt; kompresorių – 600,00 Lt; oro ventiliatorių – 400,00 Lt; trimerį „Still“ – 1500,00 Lt; grandininį pjūklą „Husqvarna“ – 1000,00 Lt; rankinį purkštuvą (baltą) – 50,00 Lt; įrankų (raktų) rinkinį – 300,00 Lt; trifazį galąstuvą – 400,00 Lt; dujų balionus 5 vnt. – 250,00 Lt; sėjamąją „Nordsten“ ( 3,5 m.) – 3000,00 Lt; kombainą“ Claas“ (3 m.) – 12000,00 Lt; presą „John deere“ – 5000,00 Lt; kultivatorių (germinatorių) – 3000,00 Lt; plūgą – 1000,00 Lt; bulviakasę – 1000,00 Lt; priekabą 2PTS-4 – 3000,00 Lt; vendens statinę – 900,00 Lt; karvę – 3000,00 Lt; 25 vnt. vištų – 500,00 Lt; uosines metrines malkas – 2000,00 Lt; lentas, brusiukus ir pan. – 4000,00 Lt; kuro cisterną – 800,00 Lt; vežimukus (karučius) 2 vnt. – 100,00 Lt; ratinį traktorių MTZ Belarus 820, v/n 7805LH LV, tapatumo Nr. 443281 – 20000,00 Lt. Viso turto 188760,00 sumai. Taip pat ½ dalį lėšų pervestų į sąskaitą – 12070,55 Lt;

7. priteisti ieškovei 70000,00 Lt dydžio neturtinės žalos, kadangi dėl sutuoktinio neištikimybės ieškovė prarado ramybę, buvo išduota ir paniekinta;

8. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

3. padalinti santuokoje įgytą turtą ir atsakovui priteisti: kombainą CLAAS – 12000,00 Lt, presą - 3600,00 Lt, kuro cisterną - 800,00 Lt, plūgą -540,00 Lt, kultivatorių (germinatorių) – 1900,00 Lt, sėjamąją – 2100,00 Lt, roletus 4 vnt. (gelsvus) – 500,00 Lt, roletus (žalsvus) – 150,00 Lt, dujinę viryklę – 700,00 Lt, garų surinkėją – 100,00 Lt, elektrinę mėsmalę (seną) -100,00 Lt, roletą (oranžinį)- 150,00 Lt, verandos šviestuvą – 50,00 Lt, traktorių Belarus 820-20000,00 Lt, 6 vnt. vištų (viso yra 12 vnt.) 96,00 Lt, svarstykles ir 2 vnt. vežimukų (karučių)-130,00 Lt, elektrinį pjūklą malkoms - 500,00 Lt, medieną (pusiau) -1500,00 Lt, malkas metrines (10 m³)-1000,00 Lt, vandens statinę - 300,00 Lt, traktorinę priekabą-1450,00 Lt, bulvių kasimo mašiną-350,00 Lt, grūdų malūną- 350,00 Lt, ventiliatorių- 200,00 Lt, kompresorių – 500,00 Lt, trimerį – 400,00 Lt, dujų balionus 3 vnt. -150,00 Lt, skalbimo mašiną -800,00 Lt, a/m (džipą) Mitsubischi – 5000,00 Lt, metalinį varstotą 150,00 Lt, raktų rinkinį-300,00 Lt, trifazė galąstuvą- 250,00 Lt, rankinį purkštuvą-50,00 Lt, pjūklą Husgvarna -480,00 Lt, sunkvežimį MB-8500,00 Lt, miegamojo baldų komplektą-2500,00 Lt, 6 lempų šviestuvą, 1 lempos šviestuvą -250,00 Lt, užuolaidas su karnizu-200,00 Lt, vertikalias žaliuzes 3 vnt.-200,00 Lt, virtuvės baldų komplektą-1500,00 Lt, medinį virtuvinį stalą ir 4 kėdes – 300,00 Lt, žemės sklypą -11320,00 Lt, lėšas įdėtas namo pagerinimui iki 2007 m. -2150,00 Lt. Ieškovei D. V. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: kilimą -50,00 Lt, metalinę pakabą-50,00 Lt, medieną (pusiau)-1500,00 Lt, malkas metrines (liko 10 m³ kompensacija)-500,00 Lt, 5 vnt. dujų balionų -100,00 Lt, prieškambario baldus-1500,00 Lt, televizorių su video-600,00 Lt,, elektrinę mėsmalę -300,00 Lt, siuvimo mašiną- 100,00 Lt, paveikslą-200,00 Lt, šaldytuvą „Beko“-1000,00 Lt, šaldiklį „Beko“- 1000,00 Lt, svetainės kampą-1000,00 Lt, žurnalinį stalą- 150,00 Lt, sekciją „Neris“-500,00 Lt, sulankstomą stalą-200,00 Lt, 2 vnt. 3 lempų šviestuvus -200,00 Lt, 4 vnt. užuolaidų su karnizais-800,00 Lt, 6 vnt. vištų (yra viso 12, pusiau)-96,00 Lt;

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto verčių nustatymo. Teismas, nustatydamas padalinto kilnojamojo turto vertes, nepagrįstai rėmėsi ieškovės nurodytomis rinkos vertėmis šio turto - sunkvežimio Mercedes Benz 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 15 000 Lt; grandininio pjūklo „Husqvarna“ - 1 000 Lt; sėjamosios „Nordsten“ - 3 000 Lt; preso „John Deere“ - 5 000 Lt; kultivatoriaus (germinatoriaus) - 3 000 Lt Lt; traktoriaus priekabos 2PTS-4 - 3 000 Lt; vandens statinės - 900 Lt; lentų ir pan. - 4 000 Lt; oro ventiliatoriaus - 400 Lt; kompresoriaus - 600 Lt; grūdų malūno - 500 Lt; vandens šildytuvo „Ariston“ - 500 Lt. Ieškovės pateiktos dalijamo turto rinkos vertės niekuo nepagrįstos, tokia vertė nustatyta tik remiantis jos subjektyvia nuomone. Tuo tarpu atsakovo nurodytos turto (sunkvežimio Mercedes Benz 814, traktoriaus priekabos 2PTS-4, sėjamosios Nordsten, kultivatoriaus, bulvių kasimo masinos, šiaudų preso, plūgo, vandens statinės, grandininio pjūklo „Husąvarna“) vertės nustatytos remiantis į bylą pateikta turtą vertinančios G. U. įmonės „Agida“ turto vertintojų parengta naudoto kilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 18/12-KT-T. Turtas įvertintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto ir verslo vertinimo metodika bei kt. teisės aktais. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės nurodytomis ir kito kilnojamojo turto - oro ventiliatoriaus, kompresoriaus, grūdų malūno, vandens šildytuvo „Ariston“, lentų ir pan., rinkos vertėmis. Atsakovo nurodytos šio turto rinkos vertės nustatytos remiantis antstolio R. A. G. 2011-05-25 turto apraše nurodytomis daiktų rinkos vertėmis;

4. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją už „per dvejus metus negautas pajamas iš ūkio“. Pati ieškovė tokio reikalavimo byloje nebuvo pareiškusi, o byloje nėra duomenų kokio dydžio pajamas atsakovas per dvejus metus gavo. Taip pat teismas neįvardijo kokio dydžio kompensaciją priteisia ieškovei. Sprendime nurodyta, jog iš atsakovo priteista 62 725 Lt kompensacija ieškovei už atsakovui atitenkančią didesnę dalintino turto dalį bei gautas pajamas iš ūkio. Remiantis teismo sprendime nurodytu kilnojamo turto padalijimo būdu bei jo rinkos vertėmis matyti, jog ieškovei atitenka kilnojamo turto už 7 250 Lt, o atsakovui už 90 005 Lt. Tokiu atveju net ir su neteisingai nustatytomis dalies dalintino turto rinkos vertėmis, kurias atsakovas ginčija apeliaciniame skunde, už atsakovui tenkančią didesnę dalintino turto dalį ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista 41 377,50 Lt piniginė kompensacija, o ne 62 725 Lt. suma, kuri apskritai neaišku kokiais duomenimis remiantis buvo apskaičiuota;

5. Teismas taip pat nepagrįstai atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė karvę 3 000 Lt vertės, už tai ieškovei iš atsakovo priteisiant 1 500 Lt piniginę kompensaciją. Karvė apskritai nepagrįstai buvo įtraukta į dalintino turto sąrašą, kadangi ji parduota gyvenant santuokoje, o už ją gautos pajamos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, ūkio vystymui. Šį faktą patvirtina antstolio R. A. G. 2011-05-25 turto aprašas, kuriame į turto sąrašą karvė nėra įtraukta. Atsakovo 2011-05-17 veterinarijos gydytojui N. M. pateiktame pranešime apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą, nurodyta, jog karvė 2011-05-14 parduota pirkėjai V. Š..

1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo pagerintas santuokos metu už bendras sutuoktinių lėšas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įregistravo praėjus 15 metų po santuokos įregistravimo. Tik praėjus daugiau kaip 32 metams po santuokos sudarymo, jau vykstant civilinės bylos nagrinėjimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl asmeninės nuosavybės įregistravimo. Dėl šios priežasties nekilnojamojo turto duomenų bazės duomenys buvo tikslinti ir įregistruota dovanojimo sutartis. Atsakovas neįrodė, jog minėtasis turtas pagerintas būtent už atsakovo asmenines lėšas. Tiek iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų, tiek iš liudytojų parodymų teismo posėdžių metu akivaizdu, kad turtas buvo pagerintas iš esmės ir santuokos metu. Taip pat turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu, kadangi iš pateiktos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2011-12-16 užfiksuota, jog namo bendrasis plotas - 235,31 kv. m. (1980-09-29 dovanojimo sutartyje namo bendrasis plotas - 99 kv. m.). Gyvenant santuokoje, panaudojant bendras santuokines lėšas, buvo padarytas kapitalinis gyvenamojo namo remontas: įrengtas namo antras aukštas, uždengtas stogas, sudėtos grindys.

3. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog teisme nebuvo keliamas reikalavimas dėl gautų iš ūkio pajamų priteisimo. Priešingai, iš atsakovo buvo reikalaujama pateikti įrodymus, patvirtinančius gautų pajamų dydį. Šiam tikslui atsakovas buvo įpareigotas pateikti iš banko sąskaitų išrašus. Įpareigojimas buvo įvykdytas ir sąskaitų išrašai, patvirtinantys pajamų iš ūkio gavimą, pateikti civilinėje byloje;

4. Teismas tinkamai ir pagrįstai nustatė kompensacijos dydį, kadangi atsakovas, nesitaręs su ieškove, žinodamas, kad karvė yra tik ieškovės prižiūrima, melžiama, ir, žinodamas, jog šis jo poelgis sukels ieškovei pergyvenimus, gavęs pajamas pardavus karvę, pinigines lėšas panaudojo išskirtinai savo poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nors ieškinyje ir atsakovo pateiktame priešieškinyje šalys nesutarė ir dėl santuokos iširimo priežasčių, ieškovė prašė pripažinti santuoką iširus dėl atsakovo kaltės, siekė prisiteisti iš atsakovo 70 000 litų sumą neturtinės žalos atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovės reikalavimą dėl neturinės žalos priteisimo atmetė. Iš byloje pateikto apeliacinio skundo turinio ir jame suformuluoto reikalavimo, atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, jog šalys nesutaria tik dėl skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu nustatyto bendro sutuoktinių turto balanso, dalintino turto vertės nustatymo, turto dalių priteisimo ir turto padalijimo būdo parinkimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reglamentavimą, jog buvusių sutuoktinių bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.116 str.-3.121 str., 3.123 str. straipsniuose. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aprašomas (išdėstomas) sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais ir teismo sprendime, taikydamas procesinės teisės normas (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.), nurodo, kokiais įrodymais ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis priima sprendimą dėl bendro turto vienetų, jų vertės, pažymi, kokiais motyvais priima tokį sprendimą. Turtas teismo sprendimu padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis), nukrypimas nuo lygių dalių turi būti motyvuotas teismo sprendime. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turto balansą, turto vertę, turto padalijimo šalims būdo parinkimo, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymą šalims, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias turto priklausančio asmeninės nuosavybės teise teisinį režimą (LR CK 3.89 str. 1 d.), taip pat sutuoktinių turto padalijimo principus (LR CK 3.87 str.-3.91 str.). Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo ir jo priteisimo sutuoktinių asmeninėn nuosavybėn panaikintinas, byla perduotina šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą faktinę aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad atsakovas J. V. iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise turėjo be kitų ūkio statinių ir visą gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini), kurį jam padovanojo 1977 metais tėvas. Iš bylos duomenų matyti, kad namas dovanojimo metu buvo baigtas įrengti, tinkamas gyventi, bylos šalys šiame gyvenamajame name nuo santuokos sudarymo gyveno, šį namą jame gyvendami remontavo, rekonstravo ir taip jį pagerino. Teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime šias aplinkybes nustatė. Tačiau teismas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo visą gyvenamąjį namą pripažino jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi neįvertino tos aplinkybės, jog atsakovo nuosavybės teisės dalis gyvenamajame name po rekonstrukcijos ir gyvenamojo namo pagerinimo išliko, kadangi iš byloje esančių UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė 2012 01 25 dienai buvo 173 500 litų, o atliktų namo rekonstrukcijos darbų vertė yra 136 tūkstančiai litų (2 t. b.l. 15). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo atsakovo J. V. asmeninės nuosavybės teise turimo turto dalį priskyrė sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe turimam turtui, visą gyvenamąjį namą nepagrįstai padalino sutuoktiniams po ½ dalį, kadangi įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog nutraukiant santuoką sutuoktiniams dalijamas tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas ir turimas turtas. Dėl to teismas neteisingai šioje ginčo dalyje sudarė sutuoktinių dalintino turto balansą, dėl ko teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo motyvais toje dalyje, kur skundžiamas teismo sprendimas dėl gyvenamojo namo padalijimo nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija laiko, kad šalių prašymas padalinti gyvenamąjį namą apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo dalies pagrįstumo klausimas turėtų turi būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, teisėjų kolegijai nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka. Kadangi nagrinėjamoje byloje neatskleista ginčo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir turto priteisimo asmeninėn šalių nuosavybėn panaikinama, perduodat šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, teismas turėtų pasiūlyti bylos šalims pateikti įrodymus ir duomenis, kad būtų galima spręsti dėl atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo dalies ir vertės, šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise sukurto gyvenamojo namo vertės ir dalies, kad teisingai ir tinkamai būtų sudarytas turto balansas ir padalintas sutuoktinių turtas.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kuriuose teigiama, jog be pagrindo į dalijamo turto balansą yra įrašyta karvė, nors ieškovė ir atsakovas neginčija, kad karvė yra parduota. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, šis turtas turi būti pripažintas neišlikusiu, o už jį gauta pinigų suma, jei paaiškėtų, kad pinigus pasisavino vienas iš sutuoktinių, įskaityta priteisiant kompensacijas.

Teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįstais apeliacinio skundo motyvus, kuriuose nurodoma, kad teismas neteisingai nustatė dalijamo turto vertę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas J. V. užsakė, o G. U. įmonė „Agida“ atliko ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įvertinimą. Iš pateiktos išvados (2 t. b.l. 72) matyti, kad ekspertai žemės sklypą įvertino 11320 litų suma. Tačiau teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime dėl šio fakto nepasisakė, dalijamą 0, 29 arų žemės sklypą įvertino 7895 lt suma, t.y. suma, kuri buvo įvardinta ieškovės ieškinyje (2 t. b.l. 33, 6 pastraipa). Teisėjų kolegija pažymi, kad turto vertės nustatymas yra aiškiai reglamentuotas, todėl turto vertė turėjo būti pagrįsta įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, o ne teismo prielaidomis. Be to, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad rašytiniai įrodymai (šiuo atveju tam turinčio tam teisę įgalioto asmens turto įvertinimas), kol jie nenuneigti kitais lygiaverčiais įrodymais, turi didesnę įrodomąją reikšmę, nei šalies teiginys (LR CPK 177 str. 2 d., 178 str., 197 str. 1, 2 d.). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, kad J. V. užsakė, o G. U. įmonė „Agida“ atliko kilnojamojo turto vertinimą (3 t. b.l. 10). Iš šio rašytinio įrodymo matyti, kad turto vertintojas nustatė, jog sunkvežimio MERSEDES BENZ 1988 metų gamybos vertė yra 8500 litų, o teismas skundžiamame apeliacine teismo sprendime nurodė, kad jo vertė 15 000 litų, turto vertintojas nustatė, kad rusiška traktorinė priekaba 2PTS-4 kainuoja 1450 lt (turto vertinimo ataskaitos 28 lapas, 3 t. b.l. 10), o teismas skundžiamame apeliacine teismo sprendime nurodė, kad jo vertė 3 000 litų (3 t. b.l. 61, 40 pozicija). Teisėjų kolegija įsitikino, jog ir kitų, daugumos dalijamų daiktų kainos nurodomos teismo sprendime nesivadovaujant nepriklausomo eksperto nurodomomis kainomis, kainos teismo sprendime perrašomos iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų daiktų kainų, teismui nenurodant argumentų, kodėl teismas nesivadovauja nepriklausomų ekspertų nurodytomis kainomis. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, būtina patikslinti, nustatyti ir motyvuoti daiktų kainas ir dalijamo turto vertę.

Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo motyvais, jog teismas be faktinio pagrindo, nenurodydamas motyvų, priteisė iš atsakovo ieškovei neįvardintą pinigų sumą kaip gautas pajamas iš ūkio (3 t. b.l. 62, 16 pastraipa). Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, reikalinga nustatyti, kokį ūkį vedė šalys, kokios pajamos buvo gautos, kam jos atiteko, kaip panaudotos, spręsti ar jos gali būti įtrauktos į dalintino turto balansą ir kaip gali būti padalintos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu beveik visą jungtinės nuosavybės teise turimą kilnojamąjį turtą (47 daiktus) priteisė natūra atsakovui V., o V. priteisė nedidelę daiktų dalį (14 daiktų). Teismo motyvas, jog toks kiekis daiktų priteisiamas atsakovui dėl to, kad atsižvelgiama į šalių pageidavimą ir gebėjimą valdyti techniką, negali pateisinti tokio teismo pasirinkto turto padalijimo būdo, kadangi atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovei didelę piniginę kompensaciją. Teisėjų koleija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismo sprendime nurodytu kilnojamo turto padalijimo būdu bei teismo nustatytu jo įvertinimu matyti, jog ieškovei atitenka kilnojamo turto už 7 250 Lt, o atsakovui už 90 005 Lt. Tokiu atveju net ir su neteisingai nustatytomis dalies dalintino turto rinkos vertėmis, kurias atsakovas ginčija apeliaciniame skunde, už atsakovui tenkančią didesnę dalintino turto dalį ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista 41 377,50 Lt piniginė kompensacija, o ne 62 725 Lt. suma.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija panaikina skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria padalintas šalių jungtinės nuosavybės teise turimas turtas ir turtas priteistas buvusių sutuoktinių asmeninėn nuosavybėn, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija turėtų šalių bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepaskirsto, tai padarys pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą dalyje, kuria padalintas šalių jungtinės nuosavybės teise turimas turtas ir turtas priteistas buvusių sutuoktinių asmeninėn nuosavybėn, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikinti, bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kitą Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį pal;ikti nepakeistą.