- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- 1A-351-557-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- S. Š.
- Nukentėjusysis
- D. S.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-351-557/2012
Teisėjas V. Vainius Teisminio proceso Nr. 1-68-2-00026-2011-9
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Valentino Janonio ir Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant bendrauti su D. S. ir I. S., išskyrus padarytos žalos atlyginimo klausimais, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 3 mėnesius dalyvauti pataisos inspekcijos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo D. S. civilinis ieškinys ir nukentėjusiajam D. S. priteista iš nuteistojo S. Š. 51 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
S. Š. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, kai dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo: 2011-05-21, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), D. S. gyvenamojo namo kieme, žodinio konflikto metu dėl išbėgusio nepririšto D. S. šuns, S. Š. iš asmeninių paskatų priėjęs prie D. S. trenkė vieną kartą smūgį galva D. S. į veido sritį, tuo padarydamas D. S. netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje su nosikaulių lūžiu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas, pripažindamas jį kaltu, padarė esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Esant akivaizdiems įrodymų prieštaravimams dėl esminių bylos aplinkybių, jo atžvilgiu turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Teismas turėjo prieštaravimus pašalinti ir vertinti juos kaltinamojo naudai. Tuo tarpu teismas įrodymus vertino fragmentiškai, neatsižvelgiant į jų visumą, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, vadovaudamasis tik paties nukentėjusiojo D. S. ir jo sutuoktinės I. S. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvada. Jo liudytojų -sutuoktinės M. Š., R. S. parodymus bei D. S. liudytojų - I. Ž. ir V. Ž. parodymus vertino kritiškai, o liudytojų D. D. ir D. G. parodymų visiškai nevertino ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė. Tuo tarpu tik visapusiškai ištyrus ir sugretinus visų liudytojų parodymus, duotus apklausos, akistatos, įvykio vietos protokoluose ir teismo posėdyje, galima susidaryti tikrąjį vaizdą apie įvykusį konfliktą tarp jo ir D. S., bei tuo pagrindu daryti pagrįstas išvadas apie jo nusikalstamų veiksmų buvimą ar nebuvimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirminiuose D. S. ir jo sutuoktinės I. S. parodymuose teigiama, kad konfliktas, kurio metu jis neva tai sudavė smūgį galva D. S. į nosį, tuo jį nesunkiai sužalodamas, tarp jo ir D. S. vyko S. gyvenamojo namo kieme, ten ir pasibaigė į kiemą atėjus kaimynams liudytojams I. ir V. Ž.. Į D. S. kiemą konflikto metu jis nebuvo atėjęs, tuo labiau su sutuoktine M. Š., nes dėl nuolat tarp jų kylančių konfliktų ir esant nepasibaigusiems, užsitęsusiems ginčams teisme neįtikėtina, kad taip būtų padaręs ir, tuo labiau, pultų svetimame kieme taip įžūliai elgtis. Todėl nagrinėjant bylą itin svarbu buvo nustatyti tikslią įvykusio konflikto vietą, t.y. nustatyti, ar jis su savo sutuoktine M. Š. buvo atėję į S. kiemą, ar konfliktas vyko ant bendro keliuko ribos.
Teismas neįvertino, kad S. ir Ž. duoti parodymai apie konflikto pradžią, vietą ir patį sumušimo faktą esmingai skiriasi.
D. S. parodė, kad konfliktinę situaciją jo kieme sukėlė S. Š.: atėjo į jo kiemą ir iš karto trenkė jam galva į nosį, prieš smūgį susistumdymo tarp jų nebuvo, ir tik kai kaimynai I. ir V. Ž. atėjo į jų kiemą, S. Š. su M. Š. išėjo iš jų kiemo (2011-06-13 paaiškinimas, b.l. 4, ir 2011-07-15 liudytojo apklausos protokolas, b.l. 16-17). Apie tai, kad konfliktas vyko ant bendro kelio ribos, pirminiuose parodymuose jis net neužsimena. I. S. iš pradžių taip pat tvirtino, kad konfliktas vyko ir užsibaigė jų gyvenamojo namo sklype, atėjus kaimynams Ž. (2011-07-25 liudytojo apklausos protokolas, b.l. 33-34). Ir tik po to, kai S. Š. 2011-07-27 davė parodymus (2011-07-27 įtariamojo apklausos protokolas), D. ir I. S. 2011-08-11 akistatos metu savo duotus parodymus pakeitė ir jau nurodė, kad konfliktas vyko ne jų namo kieme, o prie namo vartų, vėliau - ant keliuko ir baigėsi, kai ant keliuko atėjo Ž..
Skiriasi parodymai apie konflikto trukmę: I. S. minėtame liudytojo apklausos protokole nurodo, kad konfliktas truko tik kieme ir tik kelias minutes, akistatos metu (2011-08-11 akistatos protokolas, b.l. 64, 65) savo parodymus jau pakeičia ir teigia, kad S. Š. D. S. staiga galva smogė, kai jis stovėjo prie namo vartų, kiemo pusėje, po to nuėjo ant keliuko, kur priėjo D. S. ir jie tarpusavyje pradėjo konfliktuoti, konfliktas truko 10-15 minučių. I. Ž. (2011-07-15 liudytojo apklausos protokolas, b.l. 37) parodė, kad po to, kai ji su sutuoktiniu atėjo į S. kiemą, jie tarpusavyje ginčijosi apie 5-10 minučių, ir tik po to S. Š. su žmona išėjo. Teismo posėdžio metu ji jau tvirtino, kad paskambinus I. S. ji su V. Ž. atėjo į gatvelę šalia S. kiemo vartų. V. Ž. parodė, kad po to, kai jis su žmona atėjo į S. kiemą, konfliktas truko dar apie 3 minutes (2011-07-16 liudytojo apklausos protokolas, b.l. 45). Bylos nagrinėjimo metu (b.1. 149) V. Ž. parodė, kad po smūgio D. S. S. Š. išstūmė iš savo kiemo, po skambučio jis su žmona S. namo kieme nebuvo, o buvo ties mano sklypo riba, kur stumdėsi ir vyko konfliktas.
Prieštaravimus dar labiau atskleidžia D. S., I. S. ir jų liudytojų Ž. minėtuose liudytojų apklausos protokoluose duoti parodymai, kurie skyrėsi dėl įvykio aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie padarytą sveikatos sužalojimą, t.y., kas prie ko priėjo, ar tarp jų įvyko susistumdymas, kas vyko po smūgio. D. S. ir I. S. tvirtino, kad S. Š., atėjęs į jų kiemą, smūgiavo galva D. S. staiga, iš karto priėjęs. I. Ž. parodė, kad prieš suduodant smūgį S. Š. su D. S. tarpusavyje barėsi gal 5 minutes, o tik po to smūgiavo, smūgis buvo toks stiprus, kad ji net išgirdo garsą. V. Ž. parodė dar kitaip, t.y., kad jis matė, kaip D. S. lipo per tvorą, kaip atidarė vartus, kaip tarp S. Š. ir D. S. prieš smūgiuojant įvyko susistumdymas - D. S. pastūmė S. Š., S. Š. pastūmė D. S. ir tik po to smūgiavo S. Š. D. S. galva į veido ar galvos sritį. Įvykį liudytojai I. ir V. Ž. stebėjo per savo namo vonios langą, apie 70 metrų atstumu. Bylos nagrinėjimo metu (b.l. 149) savo parodymus liudytojas V. Ž. pakeitė ir patvirtino, kad nematė, kaip D. S. atidarė vartus ir lipo per tvorą, tačiau matė, kaip S. Š. puolė D. S. jo kieme ir sudavė smūgį galva.
Nurodyti argumentai patvirtina D. ir I. S. bei I. ir V. Ž. parodymus esant prieštaringais, todėl teismas nuosprendyje motyvuotai konstatavo, kad liudytojai I. ir V. Ž. konflikto nematė, o apie jį sužinojo tik iš I. S. skambučio. Tačiau teismas nepadarė iš to teisingų išvadų: D. S. ir jo sutuoktinės I. S. parodymai turėjo būti taip pat vertinami kritiškai, kadangi jie yra suinteresuoti asmenys - sutuoktiniai, duotų parodymų skirtumai ir prieštaravimai patvirtina, kad S. ir Ž. nusikaltimo padarymo versija yra išgalvota, pasinaudojus tarp jų įvykusiu nereikšmingu konfliktu, kurio metu D. S. grasino susidoroti su S. Š. teisiniais būdais, padedant jo kaimynui advokatui. Jeigu iš tiesų tarp jų būtų kilęs toks konfliktas, kaip nurodė D. S., I. S., I. Ž. ir V. Ž., jis net neabejoja, kad jie būtų iškvietę į įvykio vietą policijos pareigūnus, kurie būtų jį už tokį elgesį areštavę. Tuo labiau, kad nurodyti asmenys savo parodymuose tvirtino, jog konflikto metu S. Š. buvo girtas. Tokias išvadas jis pagrįstai daro atsižvelgiant į faktus, kad dėl menkiausio pažeidimo (per garsiai grojančios muzikos automobilyje, nenupjautos žolės jiems priklausančiame žemės sklype, išmestų šiukšlių) yra kviečiama policija ir rašomi skundai.
Kita nukentėjusiojo D. S. nurodyta liudytoja - kaimynė D. G. parodė, kad ji neva tai matė, kaip S. Š. ir jo sutuoktinė stovėjo S. kieme, tačiau nematė jokio konflikto (2011-08-25 liudytojo apklausos protokolas). Tokiais jos parodymais nėra jokio pagrindo tikėti, kadangi, jeigu ji būtų mačiusi jį su žmona stovinčius S. kieme, ji neišvengiamai būtų mačiusi ir patį konfliktą (barnius, susistumdymą), nes, anot S. ir Ž., S. Š. elgėsi ypač agresyviai. Tuo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu (b.l. 156) ji savo parodymus pakeitė ir jau tvirtino, kad jie neva tai stovėjo šalia vartų ir viskas, bet ar toje pusėje vartų, ar kitoje, ji net nežinanti ir dar kartą patvirtino, kad jokio konflikto nematė, nieko nežino.
Teismas nepagrįstai nesirėmė jo liudytojų R. S. ir D. D. parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir patvirtino, kad šie liudytojai matė visą konfliktą nuo pradžios iki pabaigos. Tiek D. D., tiek R. S. įvykio pradžią siejo su išgirstu riksmu - kai jo sutuoktinė M. Š., išsigandusi S. šuns, garsiai suriko. Išgirdęs triukšmą, R. S. priėjęs prie savo tvoros kampo pamatė, kaip S. Š. gaudo šunį, ateinantį S., toliau nepertraukiamai matė visą konfliktą ir patvirtino, kad tarp jo ir D. S. jokio fizinio kontakto nebuvo, kadangi jie stovėjo vienas prieš kitą ir barėsi kelių metrų atstumu, tiksliai nurodė konflikto vietą - bendrą keliuką, patvirtino, kad konfliktas truko neilgai. Aplinkybes, kad jie tik barėsi ant bendro keliuko, taip pat patvirtino liudytoja D. D.. Šie liudytojai patvirtino, kad ne jis, o D. S. pirmas pradėjo konfliktą, atėjęs ant bendro kelio. Nors nurodyti liudytojai žodžių negirdėjo, tačiau suprato, kad tarp jų buvo tik konfliktinė situacija, kurios metu jie tik žodžiavosi. S. Š. priekaištavo dėl šuns, o D. S. koliojosi, grasino S. Š. paleisti ubagais ir teisiškai susidoroti, gyrėsi turįs draugą ir kaimyną advokatą. Jis buvo labai girtas, smarkiai mosikavo rankomis, tokioj būsenoj, kai jau gali negalvodamas pasakyti viską, apie ką blaivus pagalvoja. Aiškintis su juo buvo beprasmiška, todėl visas konfliktas tarp jų vyko tik apie 5-6 minutes, po to išsiskirstė. Konflikto metu jis nepastebėjo, kad D. S. veidas būtų sužalotas. Nurodyti liudytojai taip pat patvirtino, kad kaimynai I. ir V. Ž. konflikto metu nedalyvavo, t.y., kad juos pamatė vėliau, konfliktui pasibaigus. Tokius pačius parodymus davė jo sutuoktinė M. Š., betarpiškai dalyvavusi visame konflikte, todėl teismas nepagrįstai jos parodymais nesivadovavo ir nurodė, kad ji, kaip sutuoktinė, yra suinteresuota šalis.
Teismas visiškai nevertino ir itin svarbios aplinkybės - paties D. S. didelio girtumo konflikto metu. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. S. į ligoninę nuvyko praėjus beveik trims valandoms po jų konflikto (konflikto pradžia - 23.00 val., į medikus kreiptasi po trijų valandų - 1 val. 48 min.). Nežiūrint į tai, kad po konflikto jau buvo praėjęs gana ilgas laiko tarpas, gydytojas išraše apie paciento sveikatos būklę nurodė, kad D. S. judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. Iš to galima spręsti, kad D. S. konflikto metu buvo jei ne sunkaus, tai tikrai vidutinio girtumo, arba grįžęs namo po konflikto dar vartojo alkoholį, todėl nėra pagrindo atmesti argumento, kad jis, būdamas tokios nestabilios būsenos, galėjo susižaloti bet kur griūdamas ar atsitrenkdamas į kietą buką daiktą ir dėl to patirti teismo eksperto išvadoje nurodytą sveikatos sužalojimą. Be to, kaip patvirtino S., jų namuose tą pačią naktį buvo įvykdyta vagystė. Vėlgi kyla abejonės, kodėl S., grįžę į namus ir pamatę įvykdytą vagystę, tą naktį nekvietė policijos, o policija atvyko į jų namus tik kitą dieną. Būtina vertinti ir tą faktą, kad D. S. ir I. S. savo parodymuose teigė, kad medikų pagalbos į medikus kreipėsi tuoj po konflikto, tuo tarpu asmens sveikatos istorijoje kreipimosi laikas nurodytas 1 val. 48 min., t.y. praėjus kelioms valandoms po įvykio.
Bylą nagrinėjęs teismas nepatikrino kiekvieno įrodymo pakankamumo, tarpusavio ryšio, nevertino visų byloje esančių svarbių duomenų kaip visumos, todėl neteisėtai pripažino jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 1 d. įrodyta.
Jis neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, todėl nesutinka atlyginti D. S. priteistą turtinę žalą - 5051 Lt. D. S. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis dėl sveikatos sutrikdymo gydėsi ir buvo nedarbingas ilgiau kaip 10 dienų, kad šiuo metu, kaip jis teigia, jo sveikatos būklė pablogėjusi, jam apsunkintas kvėpavimas ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų jis patyrė didelius nepatogumus, emocinį sukrėtimą, darbingumo sumažėjimą. Ar D. S. susižalojo pats, ar kas kitas jį sužalojo, jis nežino, tačiau jis yra nuteistas neteisėtai.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nuosprendžiu S. Š. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad D. S. gyvenamojo namo kieme, žodinio konflikto metu dėl išbėgusio nepririšto D. S. šuns, iš asmeninių paskatų priėjęs prie D. S. trenkė vieną kartą smūgį galva D. S. į veido sritį, tuo padarydamas D. S. netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje su nosikaulių lūžiu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis S. Š. savo kaltę neigia, neigia tarp jo ir nukentėjusiojo D. S. buvus fizinį kontaktą, teigia, jog tarp jų buvo tik žodinis konfliktas. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytą įrodymų vertinimą, apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas įrodymus vertino fragmentiškai, neatsižvelgiant į jų visumą, nepašalino prieštaravimų tarp proceso dalyvių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjo metu. Siekiant motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą. Tuo tikslu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai D. G. ir V. Ž., taip pat buvo ištirti ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu šių liudytojų duoti parodymai (1 t., b.l. 150, 55-59, 149, 45), perskaitytas nukentėjusiojo D. S. apklausos protokolas (1 t., b.l. 16-17), akistatos protokolai (1 t., b.l. 60-61, 66-67), liudytojos I. S. apklausos protokolas (1 t., b.l. 33-34), akistatos protokolai (1 t., b.l. 62-63, 64-65), liudytojos D. D. apklausos protokolas (1 t., b.l. 46-47) bei liudytojo R. S. apklausos protokolai (1 t., b.l. 49-51, 52-54).
Liudytoja D. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog nematė, kaip S. Š. ir D. S. mušėsi ar stumdėsi, matė, kad S. Š. buvo tarp vartų S. kiemo pusėje. Matė S. Š. ir M. Š., o daugiau stovinčių žmonių tarp vartų nematė. Kaip jie pateko į kiemą, nematė, matė tik stovinčius kieme. Jie stovėjo tarp vartų, vartai buvo atidaryti. Kelių metrų atstumu stovėjo, nematavo. Daugiau vakarojančių žmonių nematė ir jų nebuvo. Niekas keisti parodymų jos neprašė.
Liudytojas V. Ž. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog matė, kaip D. S. lipo per tvorą, nes jo namo langas yra priešais S. namą ir viskas gerai matosi. Suveikė foto fiksatorius, matėsi, kaip užsidegė šviesos jų kieme, dvi šviesos prie išvažiuojamųjų vartų ir dvi prie garažų. Iš visų keturių pusių kiemas buvo apšviestas, todėl nematyti buvo neįmanoma. Jis negalėjo pasakyti, kad nematė, kas lipo per tvorą, per tvorą lipo D. S., rankiniu būdu atidarė vartus ir nustūmė juos toliau. Buvo smūgis galva ir S. Š. pats pasišalino. Kai po konflikto paskambino I. S. ir jis su žmona nuėjo, juos su filmavimo kamera pasitiko M. Š.. Juos pamatęs kaimynas praktiškai ne juos užgauliojo, o kivirčijosi su D. S.. D. S. su S. Š. kivirčijosi prie Š. neužtvertos sklypo ribos, šalia stovėjo M. Š.. S. Š. su D. S. kivirčijosi prie įvažiavimo ribos, o toliau paėjus 5 metrus prasideda S. kiemas. Jis į kivirčą nelindo, girdėjo necenzūrinius žodžius, vyko tolimesnis aiškinimasis. Jie į tai nesikišo, buvo tik pasyvūs stebėtojai. Matydami, kad tas konfliktas baigiasi ir neturi tendencijos tęstis, jis su žmona ėjo pro šalį, ėjo pas S. į kiemą išsiaiškinti, dėl ko kieme vyko susistumdymas. Jiems atėjus, tarp D. S. ir S. Š. konfliktas baigėsi, po konflikto dar I. S. apsižodžiavo su M. Š.. I. S. pradėjo barti M. Š. kas čia darosi, kodėl su šakėm laksto po kiemą, kodėl jis vaikosi pabėgusį šunį ir kad taip elgtis negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įrodyta, kad nuteistasis S. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, rėmėsi nukentėjusiojo D. S. bei liudytojos I. S. parodymais bei vadovavosi teismo medicinos specialisto išvada. Nukentėjusysis D. S. teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 147) parodė, kad 2011-05-21 apie 23 val. su žmona grįžo namo ir norėjo įvažiuoti į kiemą, tačiau neatsidarė vartai. Tada jis perlipo per tvorą ir pastūmė, kad vartai atsidarytų. Kai vartai atsidarė, iš kiemo išbėgo jų šuo. Kai žmona įvažiavo į kiemą, jis pašaukė šunį ir šis parbėgo. Tada šaukdamas atėjo kaimynas, o iš paskos atėjo ir jo žmona. Kaltinamasis ėjo link jo koliodamasis. Įėjęs į kiemą iš karto sudavė jam galva į nosį, susistumdymo tarp jų nebuvo. Sudavė jo žmonos akivaizdoje, jis nesipriešino. Kaimynas ir po smūgio sudavimo toliau jį plūdo ir koliojosi. Tada jo žmona paskambino kaimynams Ž., kad šie ateitų. Po smūgio kaltinamasis su savo žmona išėjo iš jo kiemo. Jis taip pat buvo išėjęs iš savo kiemo ant bendro naudojimo kelio. Penkių minučių bėgyje atėjo Ž.. Tuo metu jie jau buvo išėję ant kelio. Kaltinamasis koliojosi ir V. Ž. bei I. Ž. akivaizdoje, tačiau šiems atėjus po truputį atsileido. Tokius nukentėjusiojo D. S. parodymus teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 149-150) patvirtino liudytoja I. S., parodydama, jog tuo metu, kai jos vyras atidarė vartus, išbėgo jų šuo, o pastačiusi automobilį ir išlipusi išgirdo triukšmą. Pagalvojo, kad tai dėl šuns, ir pamatė, kad ateina abu Š., pradėjo pulti ir S. Š. jų kieme galva sudavė jos vyrui į galvą. S. Š. jos vyrui sudavė iš karto, kai tik atėjo. Po to veiksmas persikėlė į gatvę, vyko konfliktas. Po smūgio jos vyras taip pat išėjo į gatvę. Tada ji iš karto paskambino I. Ž.. Pastaroji pasakė, kad viską matė ir atbėga. Kai atėjo Ž., Š. atsitraukė. Ant keliuko konfliktas vyko iki 10 min. Šie aukščiau aptarti nukentėjusiojo D. S. ir liudytojos I. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, priešingai negu apeliaciniame skunde teigia apeliantas, patvirtina, jog nuteistasis S. Š. įvykio metu buvo įėjęs į S. kiemą ir galva trenkė nukentėjusiajam D. S. į veido sritį. Aplinkybę, kad konfliktas, kurio metu nuteistasis S. Š. galva trenkė nukentėjusiajam į veido sritį, įvyko S. kieme, D. S. buvo nurodęs ir pirminiame savo prašyme (1 t., b.l. 3), paaiškinime (1 t., b.l. 4), pirminės jo apklausos metu (1 t., b.l. 16-17). Parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., b.l. 20-24) taip pat užfiksuota, jog D. S., būdamas nuosavo namo kieme, atsistojo 1,5 m atstumu nuo mechaninių vartų dešinės pusės į Vakarų pusę bei 4 m nuo mechaninių vartų kairės pusės į Šiaurės pusę ir pasakė, kad jam stovint šioje vietoje prie jo pribėgo kaimynas S. Š. ir galva vieną kartą smogė jam į nosies sritį. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 33-34) liudytoja I. S. taip pat buvo nurodžiusi, jog konfliktas, kurio metu nuteistasis S. Š. galva trenkė D. S. į veido sritį, įvyko jų kieme. Ir nors pirminių apklausų metu S. nenurodė, kad konfliktas tarp D. S. ir S. Š. po to tęsėsi ir ant bendro naudojimo keliuko (šią aplinkybę S. nurodė vėliau, apklausiami akistatų su Š. metu, 1 t., b.l. 60-61, 62-63, 64-65, 66-67), pažymėtina, jog ant bendro naudojimo keliuko tarp kaimynų D. S. ir S. Š. vyko tik žodinis konfliktas, kurio metu fizinė jėga ir smurtas nebuvo naudojamas. Fizinė jėga nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pavartota nuteistajam ir nukentėjusiajam būnant pastarojo kieme. S. Š. inkriminuotas kaltinimas tik už smūgio D. S. sudavimą į veido sritį D. S. gyvenamojo namo kieme, jis nėra kaltinamas dėl konflikto, vykusio jau po smūgio sudavimo, todėl ta aplinkybė, kad pirminių apklausų metu S. nenurodė, jog vėliau žodinis konfliktas vyko ant bendro naudojimo keliuko, šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Pažymėtina ir tai, jog ir pats S. Š. pirminiame savo paaiškinime (1 t., b.l. 7) nenurodė, kad konfliktas tarp jo ir D. S. vyko ant bendro naudojimo keliuko, jis tik užsiminė, kad D. S. išėjo į kiemą ieškoti savo šuns, jokių kitų aplinkybių apie įvykio vietą nebuvo nurodęs.
Apeliantas ginčija nukentėjusiojo D. S. bei liudytojos I. S. duotų parodymų objektyvumą, teigia esant jų suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau aplinkybę, kad nuteistasis S. Š. visgi buvo įėjęs į S. priklausantį kiemą, tiek apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytoja D. G., kurios parodymų pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai neanalizavo, nevertino ir dėl jų nieko nepasisakė. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 55-59) liudytoja D. G. parodė, jog 2011 m. gegužės mėn., tikslios dienos nepamena, apie 23 val., būdama savo namuose ir lipdama į antrą aukštą, per langą pastebėjo, kad pas D. S. kieme stovi S. Š. ir M. Š.. Pastarieji pas D. S. į kiemą buvo įėję ir stovėjo apie 1 metro atstumu nuo vartų į kiemo pusę. Kieme buvo ir I. S.. Jokio susistumdymo nematė, kadangi D. S. kiemą ji stebėjo tik keletą akimirkų. Kadangi langai buvo uždaryti, konflikto negirdėjo. Nebuvo labai tamsu, todėl visas kiemas aiškiai matėsi. Be to, kiek pamena, nuo vartų buvo apšviestas kiemas. Ji matė tik tiek, kad S. Š. ir M. Š. buvo kieme pas D. S., kas vyko paskui, ji nematė. Kitą dieną I. S. jai papasakojo, kad S. Š. galva D. S. kirto į nosį, klausė, ar ji matė šį įvykį, tačiau ji atsakė, kad nematė. Byloje esančios fotolentelės (1 t., b.l. 58-59), kuriose užfiksuotas pro liudytojos D. G. langą matomas vaizdas - D. S. kiemas - patvirtina, jog liudytoja D. G. galėjo matyti, kaip S. Š. ir M. Š. buvo atėję į kiemą pas D. S.. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 150) liudytoja D. G. taip pat nurodė jokio konflikto nemačiusi ir triukšmo negirdėjusi, tačiau patvirtino mačiusi stovinčius S. Š. ir S., tik negalėjo prisiminti, kurioje vartų pusėje matė juos stovinčius. Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoja D. G. patvirtino pirminius savo parodymus, jog matė, kad S. Š. ir M. Š. buvo tarp vartų į S. kiemo pusę, taip pat, kaip ir kiekvieną kartą apklausiama, nurodė, jog to, kaip S. Š. ir D. S. mušėsi ar stumdėsi, ji nematė. Ir nors apeliantas skunde teigia, jog nėra pagrindo tikėti tokiais minėtos liudytojos parodymais, kadangi, anot jo, jeigu ji būtų mačiusi jį su žmona stovinčius S. kieme, ji neišvengiamai būtų mačiusi ir patį konfliktą (barnius, susistumdymą), pažymėtina, jog pati liudytoja nurodė (1 t., b.l. 55-59, 150), kad D. S. kiemą ji stebėjo tik keletą akimirkų, lipdama laiptais tik žvilgtelėjo į D. S. kiemą ir nuėjo, jai buvo neįdomu ir ji nežiūrėjo, kas ten vyksta, o kadangi langai buvo uždaryti, konflikto negirdėjo. Pažymėtina ir tai, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 55-59) bei teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 150) liudytoja D. G. taip pat paaiškino, jog S. Š. pažįsta, tačiau su juo nebendrauja, o D. S. yra jos kaimynas, tačiau su S. šeima nebendrauja, į svečius vienas pas kitą neina. Šios liudytojos D. G. nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tiek su Š., tiek su S. šeima ją sieja tik formalūs kaimyniniai santykiai, suinteresuotumo teikti vienai pusei palankius parodymus, o kitą pusę apkalbėti ji neturi jokio pagrindo, todėl apeliacinis teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti liudytojos D. G. parodymais. O ta aplinkybė, kad teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme liudytoja D. G. negalėjo prisiminti, kurioje vartų pusėje įvykio metu stovėjo Š., neduoda pagrindo abejoti jos parodymais, kadangi įtakos tam galėjo turėti praėjęs laiko tarpas – pusę metų nuo įvykio iki jos apklausos teisiamojo posėdžio metu. Neabejotina, jog tikslesnes ir aiškesnes įvykio aplinkybes liudytoja D. G. prisiminė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kai nuo įvykio buvo praėję daug mažiau laiko.
Aplinkybę, kad įvykio metu S. Š. buvo atėjęs į D. S. kiemą, ir kad tarp jų buvo fizinis kontaktas, t.y., kad S. Š. galva nukentėjusiajam sudavė į veido sritį, patvirtina ir liudytojų V. Ž. bei I. Ž. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 45) liudytojas V. Ž. parodė, jog išvažiavus S. užlipo į antrą namo aukštą praustis ir ruoštis miegui. Tada pro vonios kambario langą pastebėjo, kad D. S. lipa per vartus ir bando juos atidaryti. Kai atidarė vartus, už kokių 2 min. pamatė, kad pas D. S. kieme, prie pat vartų, stovi S. Š.. Iš pradžių matė susistumdymą, t.y., kad D. S. pastūmė S. Š., o pastarasis pastūmė D. S., o po to pamatė, kad S. Š. priėjęs prie D. S. smogė jam galva į veido ar galvos sritį. Negali pasakyti, ar buvo suduota D. S., jis matė tik S. Š. judesį galva į D. S. galvą. Jis viską matė aiškiai, nes D. S. kiemas buvo apšvietas. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 149) liudytojas V. Ž. parodė, kad konfliktą matė iš savo namo vonios kambario, kartu buvo jo žmona. Jis matė, kaip kaltinamasis kakta sudavė D. S. į galvą, o po to atsitraukė. Viskas vyko D. S. kieme, 2-3 metrai viduje. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. Ž. taip pat paaiškino, jog tikrai matė, kaip D. S. lipo per tvorą, nes jo namo langas yra priešais S. namą, iš visų keturių pusių kiemas buvo apšviestas, todėl nematyti buvo neįmanoma, o pasakyti, kad nematė, kas lipo per tvorą, negalėjo. Matė smūgį galva, po ko S. Š. pasišalino. Liudytoja I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 37) parodė, jog apie 23 val. išvažiavus S., ji su vyru užlipo į antrą namo aukštą maudytis. Užlipę išgirdo, jog kažkas kažkur tai šūkauja. Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad S. kieme stovi D. S. su žmona, priešais jį – S. Š. su žmona. Vyrai tarpusavyje barėsi ir tada ji pamatė, kaip S. Š. priėjo prie D. S. iš priekio ir staiga savo galva smogė D. S. į veidą. Jai atrodo, kad išgirdo smūgio garsą. D. S. atgal S. Š. nesmūgiavo. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 150) liudytoja I. Ž. parodė, jog išvažiavus svečiams ir jai su vyru nuėjus į antrą aukštą, į vonią, atidariusi langą išgirdo garsus, barėsi D. S. ir S. Š.. Jie barėsi apie 5 min., gal net mažiau, po ko sekė smūgis. Smūgis D. S. buvo suduotas jo kieme. Ji išgirdo netgi garsą. Atgal D. S. S. Š. nesudavė. Taigi, ir šie aukščiau aptarti liudytojų V. Ž. ir I. Ž. parodymai, kaip ir nukentėjusiojo D. S. bei liudytojų I. S. bei D. G. parodymai, patvirtina, jog nuteistasis S. Š. buvo atėjęs į nukentėjusiojo D. S. kiemą ir galva trenkė vieną kartą pastarajam į veido sritį.
Apeliantas apeliaciniame skunde pažymėjo, jog tarp S. ir Ž. parodymų yra neatitikimų, t.y. D. S. ir I. S. tvirtino, kad S. Š., atėjęs į jų kiemą, smūgiavo galva D. S. staiga, iš karto priėjęs, o I. Ž. parodė, kad prieš suduodant smūgį S. Š. su D. S. tarpusavyje barėsi gal 5 min., o tik po to smūgiavo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja I. Ž. apklausiama teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 150) nurodė, kad D. S. ir S. Š. iki smūgio sudavimo barėsi galimai netgi mažiau nei 5 min. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 37) ji taip pat buvo nurodžiusi, jog iki smūgio S. Š. šaukė ant D. S., klausdamas, kodėl jis paleido šunį, vyrai tarpusavyje barėsi, tada S. Š. priėjo prie D. S. iš priekio ir staiga galva smogė D. S. į veidą. Ikiteisminio tyrimo (1 t., b.l. 33-34) bei teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 149-150) liudytoja I. S. taip pat nurodė, kad pastačiusi kieme automobilį ir iš jo išlipusi išgirdo šauksmus, suprato, kad šaukia S. Š., jis šaukė kažką dėl šuns, keikdamasis priėjo prie jos vyro ir smūgiavo galva jos vyrui į veido sritį. Nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 16-17) bei teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 147) taip pat nurodė, jog S. Š. į jo kiemą atėjo šaukdamas ir koliodamasis. Jis paklausė S. Š., kas darosi, tada pastarasis pradėjo šaukti ant jo, plūdo visais necenzūriniais žodžiais, o po to iš karto priėjęs prie jo sudavė smūgį galva. Kaip matyti, nukentėjusiojo D. S. ir liudytojos I. S. parodymai patvirtina liudytojos I. Ž. parodymus, jog iki smūgio sudavimo tarp S. Š. ir D. S. įvyko trumpas barnis, galimai netrukęs keletą minučių, todėl abejoti nukentėjusiojo D. S. bei liudytojų I. S. ir I. Ž. nurodomomis įvykio aplinkybėmis ir teigti, kad jų parodymai iš esmės skiriasi, nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu liudytojo V. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 45), kad tarp S. Š. ir D. S. prieš smūgiuojant įvyko susistumdymas - D. S. pastūmė S. Š., S. Š. pastūmė D. S., ir tik po to S. Š. smūgiavo D. S. galva į veido ar galvos sritį, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl kolegija daro išvadą, jog jokio kito fizinio kontakto, išskyrus S. Š. trenkimą galva D. S. į veido sritį, tarp pastarųjų įvykio metu nebuvo.
Nei vienas proceso dalyvis neginčijo aplinkybės, kad žodinis konfliktas tarp nuteistojo S. Š. ir D. S. vyko ir ant bendro naudojimo kelio, ir kad konfliktas truko gana trumpai, tačiau apeliantas ginčija esant neatitikimų tarp liudytojų I. S. bei Ž. parodymų apie konflikto vietą bei jų nurodytų aplinkybių apie konflikto trukmę. Aukščiau buvo aptarta, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 33-34) liudytoja I. S. parodymus davė tik apie jų kieme įvykusį konfliktą, kas inkriminuota ir kaltinime, ji nurodė, kad konfliktas jų kieme vyko kelias minutes. Akistatų metu (1 t., b.l. 62-63, 64-65) ji nurodė aplinkybes ir apie ant bendro naudojimo kelio vykusį konfliktą, kuris, jos vertinimu, užtruko apie 10-15 min. Dėl šio konflikto jokie kaltininimai S. Š. nepateikti, todėl suprantama, jog pirminės apklausos metu apie tai liudytoja ir nebuvo klausinėjama. Liudytoja I. Ž. pirminės apklausos metu (1 t., b.l. 37) nurodė, kad vyrai ginčijosi net ir jiems (Ž.) atėjus į S. kiemą, tačiau parodymų patikrinimo vietoje (1 t., b.l. 38-43) ji patikslino, jog D. S. ir S. Š. jiems atėjus ginčijosi ant bendro naudojimo keliuko. Teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 150) liudytoja I. Ž. taip pat nurodė, jog jai su vyru bėgant per laukus, vyrai barėsi gatvėje. Neteisingai apeliantas skunde teigia, kad liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 45) neva nurodė, jog konfliktas dar apie 3 minutes truko jam su žmona atėjus į S. kiemą. Minėtos apklausos metu liudytojas nenurodė, kad jiems atėjus vyrai konfliktavo S. kieme, jis įvykio vietos neįvardijo, o teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 149) nurodė, kad konfliktas jiems atėjus vyko prie metalinio garažo ties S. Š. sklypo riba, ant keliuko. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas V. Ž. taip pat paaiškino, jog D. S. su S. Š. kivirčijosi prie Š. neužtvertos sklypo ribos, prie įvažiavimo ribos. Ir nors nukentėjusysis D. S. bei liudytoja I. S. akistatų su S. Š. bei M. Š. metu (1 t., b.l. 60-61, 62-63, 64-65, 66-67) nurodė, kad po suduoto smūgio konfliktas tęsėsi dar apie 10-15 min., liudytoja I. Ž. nurodė (1 t., b.l. 37), kad vyrai tarpusavyje ginčijosi apie 5-10 min., o liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 45) parodė, jog jiems su žmona atėjus konfliktas truko dar apie 3 min., šie neatitikimai neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais ir laikyti juos melagingais, kadangi laikas kiekvieno asmens suvokiamas subjektyviai, jis šiuo atveju buvo nusakomas apytiksliai, o liudytojams Ž. dar prireikė laiko, kol jie po I. S. skambučio iš savo namų atėjo į konflikto vietą.
Žodinį konfliktą, vykusį ant bendro naudojimo kelio, apklausiamas ikiteisminio tyrimo (1 t., b.l. 49-51, 52-54) bei teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 148) teigė matęs ir liudytojas R. S., tačiau teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šio liudytojo parodymus apie tai, kad tarp S. Š. ir D. S. nebuvo jokio fizinio kontakto, vertino kritiškai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 49-51) liudytojas R. S. parodė, kad stebėdamas, kaip S. Š., nepagavęs šuns, eina link terasos, pastebėjo, kaip D. S., tuo metu stovėjęs prie savo sodybos vartų, išėjo į keliuką ir nuėjo keliuku link S. Š. sodybos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog liudytojo papildomos apklausos protokole bei prie jo pateiktoje fotonuotraukoje (1 t., b.l. 52-54) užfiksuota, kad iš tos vietos, iš kurios, kaip nurodė liudytojas R. S., jis stebėjo įvykį, D. S. tvoros vartai nesimato. Taip pat užfiksuota, jog tada, kai R. S. su tyrėja nuėjo į vietą, iš kurios jis neva stebėjo įvykį, jis įsitikino, kad D. S. sodybos vartų jis nemato, matosi tik vartų kairės pusės kraštas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog liudytojas R. S., jeigu ir stebėjo įvykį, tai S. Š. suduoto smūgio D. S. į veido sritį pastarojo kieme ir negalėjo pamatyti, kadangi iš liudytojo nurodytos vietos D. S. kiemas nesimato.
Apeliantas savo nekaltumą grindžia ir liudytojos D. D. parodymais, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino. Kolegija negali sutikti su nuteistojo S. Š. argumentu, jog minėta liudytoja matė visą konfliktą nuo pradžios iki pabaigos. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 46-48) liudytoja D. D. parodė, kad eidama namo išgirdo, kaip sušuko jos sesuo, todėl stabtelėjusi atsigręžė ir nuėjo atgal pas seserį. Paėjusi apie 10 m iš tolo pastebėjo, kad ant keliuko, ties keliuko praplatėjimu, stovi Š. bei S. ir ginčijasi dėl šuns. Teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 148) ji taip pat nurodė, kad išgirdusi, kaip sušuko jos sesuo, ji grįžo ir pamatė stovinčius ir šūkaujančius S. ir Š.. Atsižvelgiant į šiuos liudytojus parodymus galima daryti išvadą, jog tik atsigręžusi ir paėjusi apie 10 m atgal ji pamatė įvykio dalyvius, o kas vyko iki tol, ji nematė. Pažymėtina ir tai, jog apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 46-48), tiek teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 148) liudytoja D. D. nurodė, kad kol buvo pas seserį atkreipė dėmesį, kad S. yra namuose, girdėjosi triukšmas, degė laužas, iš garsų suprato, kad yra nemažai suaugusių žmonių. Tačiau nustatyta, jog įvykio vakarą S. svečiavosi pas kaimynus Ž., kaip parodė apklausiama I. S. (1 t., b.l. 33-34), namuose buvo tik jų vaikai. Todėl tokie liudytojos D. D. parodymai pagrįstai leidžia suabejoti, ar iš tiesų įvykio vakarą ji lankėsi pas Š. ir konfliktuojant S. bei Š. buvo netoliese.
Nuteistasis S. Š. savo nekaltumą grindžia ir liudytojos M. Š. parodymais, kuri tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 35-36), tiek akistatų su S. metu (1 t., b.l. 64-65, 66-67) bei teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 148) nurodė, jog įvykio metu su S. Š. D. S. kieme nebuvo, jokio fizinio kontakto tarp pastarųjų taip pat nebuvo, žodinis konfliktas vyko tik ant bendro naudojimo keliuko. Tačiau tokius liudytojos M. Š. parodymus paneigia aukščiau aptarti, vieni kitus papildantys nukentėjusiojo D. S. bei liudytojų I. S. ir Ž. parodymai, o taip pat liudytojos D. G. parodymai, kuriais abejoti ar netikėti apeliacinis teismas neturi pagrindo. Todėl apeliacinis teismas sprendžia, jog visiškai pagrįstai apylinkės teismas ir liudytojos M. Š. parodymus vertino kritiškai, kaip siekimą padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo vyrui.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog jis konflikto metu nepastebėjo, kad D. S. veidas būtų sužalotas, kelia versiją, jog būdamas neblaivus D. S. susižaloti galėjo ir pats. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių D. S. girtumo (neblaivumo) laipsnį įvykio metu, jis pats neneigė, kad prieš įvykį vartojo alkoholį. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės išraše (1 t., b.l. 32, 142-143) nurodytos aplinkybės, kad ligonis neblaivus, sklinda alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, jokiu būdu nepatvirtina apelianto argumento, kad D. S. įvykio metu buvo tokio girtumo, kad pats griūdamas ar atsitrenkdamas į kietą buką daiktą būtų susižalojęs. Aukščiau nurodytus nuteistojo S. Š. samprotavimus paneigia liudytojų I. S. ir Ž. parodymai (1 t., b.l. 37, 45, 149, 150), jog jie matė, kaip S. Š. galva trenkė D. S. į veido sritį, matė ir tai, kad įvykio su S. Š. metu D. S. iš nosies bėgo kraujas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog specialisto išvadoje (1 t., b.l. 5-6) konstatuotas D. S. padarytas sužalojimas - netaisyklingos formos poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje su nosikaulių lūžiu buvo padarytas nuteistajam S. Š. galva vieną kartą trenkus D. S. į veido sritį, o ne, kaip teigia apeliantas, pačiam griūnant ar atsitrenkiant į kietą buką daiktą.
Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis D. S. ir liudytoja I. S. savo parodymuose teigė, jog į medikus kreipėsi tuoj po konflikto, tuo tarpu asmens sveikatos istorijoje kreipimosi laikas nurodytas 1 val. 48 min., t.y. praėjus kelioms valandoms po įvykio. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje Nr. 11A-4680 (1 t., b.l. 30) užfiksuota, jog D. S. į gydymo įstaigą kreipėsi 2011-05-22 01.48 val. Pažymėtina, jog visi įvykyje dalyvavę ir jį stebėję asmenys nurodė ne konkretų, o apytikslį konflikto pradžios (apie 23 val.) ir trukmės laiką, todėl tiksliai nustatyti, koks laiko tarpas praėjo nuo konflikto pabaigos ir D. S. kreipimosi į ligoninę, šiuo atveju nėra galimybės. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 16-17) bei teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 147) nukentėjusysis D. S. paaiškino, jog į ligoninę nuvažiavo jau po vidurnakčio, apie 1 val. nakties. Teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 149) liudytoja I. S. nurodė, jog parėjusi namo vyrui ant nosies dėjo ledą. Vadinasi, į asmens sveikatos priežiūros įstaigą nebuvo kreiptasi iš karto pasibaigus konfliktui. Tačiau laikas (tiksli valanda ir minutės) šiuo atveju esminės reikšmės neturi, specialisto išvadoje (1 t., b.l. 5-6) konstatuota, jog sužalojimas D. S. padarytas ne vėliau kaip 2011-05-22, kas atitinka nukentėjusiojo D. S. ir liudytojų nurodytą įvykio laiką. Aplinkybė, kad įvykio metu S. ar Ž. neiškvietė policijos pareigūnų, abejoti pastarųjų teikiama įvykio versija ar laikyti ja išgalvota, kaip teigia apeliantas, taip pat neduoda pagrindo, kadangi iš karto po įvykio (kelių valandų bėgyje) nukentėjusysis D. S. kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o 2011-05-23 (pirmadienį) D. S. su prašymu dėl įvykio kreipėsi ir į Klaipėdos rajono policijos komisariatą.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą ir pats atlikęs įrodymų tyrimą, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nuteistojo S. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo S. Š. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo klausimu, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas.
Apeliantas skunde nurodo, jog nesutinka atlyginti D. S. priteistą turtinę žalą - 5051 Lt, kadangi pastarasis nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis dėl sveikatos sutrikdymo gydėsi ir buvo nedarbingas ilgiau kaip 10 dienų, kad šiuo metu, kaip jis teigia, jo sveikatos būklė pablogėjusi, jam apsunkintas kvėpavimas ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų jis patyrė didelius nepatogumus, emocinį sukrėtimą, darbingumo sumažėjimą. Tačiau pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas iš nuteistojo S. Š. nukentėjusiajam D. S. priteisė ne 5051 Lt turtinės žalos, o 51 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis D. S. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 135-137), kuriuo prašė iš S. Š. priteisti 5651 Lt dydžio turtinę žalą bei 50 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Apylinkės teismas nukentėjusiojo D. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintino iš dalies, jo naudai iš S. Š. priteisė 51 Lt patirtai turtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas, priteisdamas nurodyto dydžio turtinę žalą, nurodė, kad byloje pateiktas tik vienintelis kvitas sumoje už 51 Lt dėl patirtos turtinės žalos už teismo medicinos tarnybai sumokėtą mokestį bei už bankinį pavedimą (1 t., b.l. 140), daugiau jokių rašytinių įrodymų dėl turtinės žalos padarymo nepateikta. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nukentėjusysis D. S. 5600 Lt turtinės žalos padarymą motyvuoja tuo, kad dėl sužalojimo negavo darbo ir apskaičiavo sumą pagal minimalų 800 Lt atlyginimą už 7 mėnesius, tačiau, kodėl būtent už 7 mėnesius prašė priteisti negautą darbo užmokestį, teisminio nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl iš viso prašo priteisti minėtą sumą, nors tiek sužalojimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo bedarbis ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie darbo pasiūlymus bei kodėl nebuvo priimtas į darbą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinys dėl 5600 Lt turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais, pagrindžiančiais teismo sprendimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, daro išvadą, kad 51 Lt dydžio turtinė žala nukentėjusiajam D. S. priteista visiškai pagrįstai, kadangi byloje esantys duomenys – bankinis kvitas (1 t., b.l. 140) patvirtina nukentėjusiojo turėtas išlaidas, kurios patirtos dėl nuteistojo S. Š. atliktų nusikalstamų veiksmų.
Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė iš S. Š. priteisti ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apylinkės teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas, priteisdamas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą D. S., atsižvelgė į nukentėjusiojo D. S. sveikatos būklę, patirtus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus nepatogumus (dėl nosikaulio lūžio ilgą laiką patyrė nepatogumus, tačiau tai esmingai neatsiliepė nei jo išvaizdai, nei kitoms jo gyvenimo aplinkybėms), nusikaltimo padarymo metu patirtą didelį fizinį skausmą, taip pat S. Š. kaltės formą - padaryta tyčinė veika, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija sutinka su šiais Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai – 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 5000 Lt, 7000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (kasacinės nutartys Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010). Nustatyta, jog nuteistojo S. Š. tyčiniais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Apeliacinis teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, galimai dėl labiausiai matomoje kūno vietoje – veide padarytų sužalojimų buvo apribota jo bendravimo laisvė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, laiko, jog pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajam priteisdamas 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK bei CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, todėl teisėtai ir pagrįstai nukentėjusiajam D. S. iš nuteistojo S. Š. priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nemotyvavo, kas šias bylinėjimosi (proceso) išlaidas sudaro. Nuteistąjį S. Š. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme gynė advokatė. BPK 104 str. 2 d. nustatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese <...> gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 str. 1 d. taip pat nustatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuteistojo S. Š. paduotas apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti S. Š. kaltu šia nutartimi paliekamas galioti, todėl netenkinamas ir nuteistojo S. Š. prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, jo turėtos išlaidos gynėjos darbui apmokėti tenka jam pačiam.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.