Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir prašo jais vadovautis. Kaltinime nurodytą dieną apie 16 val. grįžęs namo rado tėvą sėdintį. Jis grįžo blaivus, G. J. gal kažką yra supainiojęs, nes tą dieną jie kartu išgėrė vieną butelį alaus, nuo kurio jis nesijautė girtas. Parėjęs namo pamatė, kad namai yra labai netvarkingi, viskas išversta, o tėvas paaiškino, kad ieškojo cigarečių. Ar tėvas nebuvo sužalotas tuo metu kai jis parėjo namo, nurodyti negali, tačiau namuose pašalinių asmenų nebuvo. Dėl šios netvarkos supyko ant tėvo. Kai persirengė, tėvas pradėjo „koliotis“ visokiais negražiais žodžiais, todėl jis norėjo tėvą sudrausminti. Porą kartų sudavė tėvui į veidą ranka, nuo ko jis pargriuvo ant palangės, o po pastūmimo nugriuvo ant kėdės. Kartu su tėvu gyveno visą gyvenimą, tačiau po mamos mirties, paskutiniu metu, su tėvu dažnai pykdavosi. Su tėvu gyveno atskiruose kambariuose. Smūgius tėvui sudavė, būdamas pas tėvą kambaryje. Po to kai, sudavė tėvui, liko namuose, nuėjo į savo kambarį, o tėvas liko savo kambaryje, girdėjo, kad jis dar kažką šnekėjo. Miegoti, prieš tai užrakinęs buto duris, nuėjo apie 21 val. Ryte atsikėlęs rado tėvą mirusį, gulintį ant žemės. Gulėjo kitaip, nei paliko iš vakaro prieš einant miegoti. Stipriai tėvui nesmūgiavo, tik pastūmė už kaklo, taip pat jo nesmaugė. Tėvas galėjo ir pats nugriūti, nes dėl savo sveikatos būklės pats griuvinėdavo. Nesutinka su kaltinime nurodytu smūgių skaičiumi, nes tėvui iš viso sudavė tris kartus, anksčiau prieš tėvą smurto nėra vartojęs, kodėl taip pasielgė tą dieną, negali paaiškinti. Dėl tėvo mirties labai gailisi, supranta, kad būtent dėl jo veiksmų mirė tėvas.

2013-12-04 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. K. parodė, kur ir kaip jis adresu (duomenys neskelbtini) sumušė savo tėvą E. K. (1 t., 83-92 b.l.).

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir jo paaiškinimu teisiamajame posėdyje bei byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. K. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis buvo jo tėvas, o kaltinamasis yra brolis. Kaimynas paskambino jam ir pasakė, kad mirė tėvas. Pats jis gyvena (duomenys neskelbtini), o pas tėvą retai nuvykdavo. Tėvas pusę metų gyveno pas jį (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) parvežė 2013 metų balandžio mėnesį. Kartu su tėvu gyveno brolis V.. Kai nuvykdavo pas juos į svečius, tėvas jam dėl brolio nesiskundė, taip pat nėra matęs tėvo sumušto. Tėvas anksčiau stipriai gerdavo, tačiau pastaruoju metu, apie metus laiko, dėl amputuotos kojos negėrė, o brolis, kuris dirbdavo pas žmones atsitiktinius darbus, visada stipriai gėrė. Materialinių pretenzijų ir civilinio ieškinio broliui nereiškia.

Liudytoja R. V. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro slaugytoja. Spalio 11 d. ryte, apie 8 val. pradėjo darbą ir iš pat ryto atėjo nukentėjusiojo sūnus V. bei pranešė, kad rado mirusį tėvą. Kadangi nukentėjusysis turėjo ligų, tai ji pagalvojo, kad tai ir galėjo lemti staigią mirtį. Tačiau jai nuvykus į įvykio vietą, rado nukentėjusįjį gulintį kambaryje pusiau nuogą, sustingusį, ant kūno matėsi smurto žymės, nubrozdinimai, sumušimai - buvo žaizda veide, palei ausį buvo kraujo, todėl apie įvykį pranešė policijai. Mano, kad kaltinamasis tuo metu kai atėjo į sveikatos priežiūros centrą, buvo blaivus.

Liudytojas S. M. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju ne giminės, tačiau gyvena kaimynystėje, todėl pažinojo tiek kaltinamąjį, tiek ir nukentėjusįjį. Nors šiaip dažnai užeidavo pas nukentėjusįjį, tačiau iki įvykio dvi paras nebuvo užėjęs pas jį. Nukentėjusysis dėl sveikatos paskutiniu metu mažai vaikščiojo, beveik negėrė, tik pas žmones padirbus kažkiek alaus išgerdavo. V. K. išgerdavo, jis daugiau išgerdavo nei tėvas. V. K. kompanijose nesimušdavo. Mirusysis atminties neturėjo, viską pamiršdavo, tai V. jį žodžiais užgauliojo. Ryte sutiko V. K. su G. J., kaltinamasis sakė, kad tėvas mirė, sakė, kad ant grindų nukritęs, apsibrozdinęs, prašė eiti pažiūrėti, bet jis nėjo, tik paskambino kitam sūnui ir pranešė apie tėvo mirtį. Apie išvakarėse kilusį konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nieko nežino, triukšmo iš kaimynų pusės negirdėjo.

Liudytojas A. Z. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo kaimynas, pažinojo tiek jį, tiek mirusįjį. Įvykio dieną dirbo, tiesiogiai apie įvykį nieko nežino. Matydavo, kad kaltinamasis būdavo išgėręs, bet nedažnai. Nukentėjusysis paskutiniu metu nedažnai būdavo išgėręs. E. K. sakydavo, kad jį sūnus muša, į namus neįsileidžia, tačiau sumušto jo nėra matęs. Kaimynai sakydavo V., kad nemuštų tėvo. Kaltinamasis paprastas, ramus žmogus, nėra tekę matyti jo agresyvaus.

Liudytoja R. R. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį ir jo tėvą pažinojo kaip kaimynus, nes gyvena tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje. Tiesiogiai apie įvykį nieko nežino. Nukentėjusysis išgerdavo, bet ne kasdien. Kaltinamasis išgerdavo daugiau ir vis kibdavo, kartais elgdavosi agresyviai, užkabinėdavo visus kas papuola. Kaip jis su tėvu elgėsi kambaryje, nežino, bet lauke girdėdavo, kad apšaukdavo tėvą ir ravintį daržą „koliodavo“, tačiau pačiai asmeniškai neteko matyti, kad jis smurtautų prieš tėvą.

Liudytojas G. J. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. 2013-10-10 ryte kartu išgėrė, vakare kaltinamasis buvo dar kartą atėjęs, tačiau buvo blaivus ir tada jie negėrė. Sutarė, kad kitą dieną ryte eis į žvejybą. Prieš aštuntą ryte kaltinamasis atėjo pas jį ir pasakė, kad negyvas tėvas. Sako: „Einam, pamatysi“. Nuėjus, kaltinamasis pradarė kambario duris ir jis pamatė, kad E. K. negyvas. Iš arti pažiūrėti nebuvo priėjęs, tik duris pradarius, už trijų metrų matė mirusįjį gulint ant žemės nuogą, gal iki pusės buvo užklotas. Smulkiau V. K. nieko jam nepasakojo. Paklausė kas čia buvo ir į tai kaltinamasis sakė, kad iš vakaro tėvas kažką kalbėjo, burbuliavo. Matė kraujo ant mirusiojo veido kairės pusės. Jis gulėjo ant dešinio šono. V. K. klausė, ką dabar daryti, jis patarė eiti į laidojimo biurą pasiteirauti. Nuėjo pas S. į namus, klausė, ką daryti, jis paaiškino, jog pirma reikia eiti į ligoninę, kad reikės mirties liudijimo. Kartu su kaltinamuoju ėjo į ligoninę, po to į namus atvažiavo daktarė. Vakare su V. K. išsiskyrė, jis liko namie su motina. V. K. prie svetimų elgėsi kaip ir visi, o išgėręs – priklauso nuo kompanijos. Yra matęs, kad girtas V. K. žodžiuodavo tėvą, taip pat yra matęs kaip pastumdavo.

Ekspertas A. J. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad palaiko duotą specialisto išvadą ir savo paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu. Išvados Nr. 3 punkte sužalojimai, kurie sukėlė mirtį, aprašyti Nr. 3.1. punkte. Kiti sužalojimai, nurodyti Nr. 3.2, Nr. 3.3, Nr. 3.4 punktuose, neturėjo įtakos mirčiai. Sužalojimas nurodytas, punkte Nr. 3.1, pagal sužalojimų išsidėstymą nurodo, kad tai nebuvo vienkartinis poveikis. Kai žmogus miršta nuo fikcijos, yra ne vienkartiniai veiksmai. Sužalojimai yra atsiradę tuo pačiu metu. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusįjį pastūmė gerklės srityje, nuo to nukentėjusysis nugriuvo, į tai gali atsakyti, kad kai kurie veiksmai galėjo sukelti panašius sužalojimus, bet visų sužalojimų tikrai ne, nes sužalojimai nustatyti ir giliuose raumenyse šalia kaklo slankstelių. Taip pat nustatyti sužalojimai poliežuvinio kaulo kairėje šakoje, kremzlės viršutiniai lūžimai abiejuose pusėse ir tarpskydinės kremzlės ir trachėjos primojo žiedo lūžimas. Čia toks smūgis galėjo būti. Tačiau, imant aukštesnę lokalizaciją, tai yra poliežuvinis kaulas, turi įvykti spaudimas. Toks mechanizmas įmanomas, kaip vienas iš sužalojimų, sukėlusių mirtį. Poliežuvinis kaulas yra po apatiniu žandikauliu ir dėl smūgio nelabai įmanoma tokį sužalojimą padaryti. Galima daryti prielaidą, kad kaklo suspaudimas buvo padarytas ranka. Turėjo būti tiek spaudimas, tiek kompleksinis smūgis į kaklo sritį. Ir gana stiprus, nes nustatytos kraujosruvos balso stygose, trachėjų sienelėje, kuri yra tarp stuburo ir kvėpavimo takų. Poveikis turėjo būti gana stiprus. Specifinių metodų nėra, kad būtų galima nustatyti, ar kaklo suspaudimas buvo vienkartinis, ar per kelis kartus padarytas, tačiau reiktų manyti, kad ne vienkartinis, nes tai rodo sužalojimų masyvumas. Šiuo atveju matoma, kad sužalojimai yra masyvūs, tiek aukštesniame, tiek žemesniame lygyje. Baltųjų kraujo kūnelių išsiliejimai rodo, kad po sužalojimų nukentėjusysis gyvas galėjo būti dvi–keturias valandas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, jei nebūtų kraujosruvų poveikio į balso stygų sritį, ko gero, žmogus būtų likęs gyvas. Tiek paviršinio kaulo lūžimas, tiek skydinės kremzlės lūžimas mirties nesukelia, tačiau yra procesai - tai balso stygų paburkimas, pro kur patenka oras į kvėpavimo takus, joms išbrinkus, plyšys užsidaro ir įvyksta mirtis nuo deguonies bado. Įvykus tokiam paburkimui įvyko ir mirtis. Kiti rasti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Negalima kategoriškai nustatyti, kurie sužalojimai buvo padaryti pirmiau, ar pirma buvo padaryti sužalojimai kurie turėjo įtakos mirčiai, ar tie, kurie neturėjo įtakos mirčiai. Tačiau mikroskopinio tyrimo metu buvo atlikti tyrimai ir iš kitų vietų. Pavyzdžiui, skruoste kraujosruvos tokio pat pobūdžio, toliau – pilvo raumenų. Laikas maždaug panašus, valandos, minutės negalime diferencijuoti. Galima daryti išvadą, kad sužalojimų metu nukentėjusysis buvo blaivus. Kaip matyti iš specialisto išvados, tyrimų metu pūslėje buvo rasta 900 mililitrų šlapimo, o tai reiškia, kad jis kaupėsi gana seniai, keletą valandų. Jei būtų rastas kažkoks alkoholio kiekis, būtų tikrai nustatytas. Kaip kaltinamasis nurodo, kad po smūgio sudavimo į gerklės sritį nukentėjusysis griuvo ir trenkėsi į medinį lovos galą ir į palangę, tai sužalojimai, turėję įtakos mirčiai, negalėjo atsirasti dėl tokios griuviminės traumos. Jei buvo smūgis, suduotas iš priekio, griuvimas vyksta aukštielninkam ar šonu, tačiau tokie sužalojimai tikrai nepadaromi. Iš rastų sužalojimų skausmingesni galėjo būti dėl apatinio žandikaulio lūžimo, dėl galvos traumos, dėl kraujo susikaupimo smilkinio srityje, šonkaulių lūžimo. Tai yra traumos, skausmo pojūčio atžvilgiu rimtesnės. Tyrimo metu labai senų sužalojimų nebuvo. Nustatyta, kad buvo gyjančios lytinių organų muštinės žaizdos su poodine kraujosruva, šonkaulių lūžiai, kurie buvo gyjantys, kiti sužalojimai buvo panašaus senumo. Tačiau tie senesni sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Nubrozdinimai padaromi nedidele jėga, šonkaulių, apatinio žandikaulio lūžimai padaromi gana didele jėga, kraujosruvos galvoje dešinėje pusėje, kai poodis atsluoksniuojamas nuo kaulo, yra tikrai didelio smūgio poveikis. Jei smakro tyrimo metu nebuvo rasta kraujo išsiliejimų, tai mikrotyrimo metu nustatyta, kad galvos smegenų minkštuosiuose dangaluose yra kraujosruvų, vadinasi, poveikis į galvos sritį buvo stiprus. Taip pat galima išvada, kad nuo padarytų smūgių jutiminis skausmas buvo pažeistas. Laiku suteikus kvalifikuotą pagalbą būtų buvę galima išgelbėti gyvybę. Šiuo atveju buvo reikalinga intubacija, kad oras patektų į kvėpavimo takus, tai yra reiktų įvesti vamzdelį į kvėpavimo takus. Į Nr. 3.1 punktą neįskaičiuotas 45 smūgių trauminis poveikis. Tai yra sužalojimai, kurie nurodyti punkte Nr. 3.2. Smūgių skaičių nurodė lokalizuojant pagal anatomines sritis. Jei skaičiuotų kiekvieną sužalojimą, išeitų apie šimtą. Kartais nuo vieno smūgio, trauminio poveikio atsiranda keli sužalojimai. Smūgių turėjo būti ne mažiau kaip 45.

Iš 2013-10-11 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rastas vyriškio (E. K.) lavonas su smurto žymėmis, pridengtas antklode (1 t., 12-16 b.l.).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini)butas nuosavybės teise priklauso J. K. (1 t., 19-20 b.l.).

Iš 2013-11-21 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio (toliau - VTMT prie LR TM Jurbarko poskyris) ekspertas A. J. pateikė mirusiojo E. K. rūbus - sportines kelnes ir vieną kojinę (1 t., 62 b.l.).

Iš 2013-11-21 apžiūros protokolo matyti, kad 2013-11-21 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti mirusiojo E. K. rūbai - sportinės kelnės ir viena kojinė apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pagal 2013-11-22 kvitą Nr. 034866 perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (1 t., 63-66, 68 b.l.).

Iš VTMT prie LR TM Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. M 172/13(10) matyti, kad E. K. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos suspaudus kaklą rankomis, į ką nurodo poodinės kraujosruvos smakre, smakro kairėje pusėje su odos nubrozdijimu, sprande, pasmakrėje – pažandžiuose – kakle (kairio galvos sukamojo raumens, skydinės kremzlės projekcijose), apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai apatinės lūpos pereinamoje dalyje, dešiniame pažandyje, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, kaklo raumenyse, siekiant kaklinės dalies 1-2-3 slankstelius, paliežuvinio kaulo kairės šakos, skydinės kremzlės kairės pusės viršutinio rago, dešinės pusės viršutinio rago dvigubas, skydinės kremzlės ir trachėjos žiedo lūžimai su aplinkinėmis kraujosruvomis, kraujosruvos balso stygose su paburkimu, taškinės kraujosruvos po išoriniu širdies klodu, plautine krūtinplėve, inkstų geldelėse, netolygus plaučių oringumas, stazinis veninis vidaus organų pilnakraujiškumas, skystas tamsus kraujas. Mikroskopinio tyrimo metu nustatyti pokyčiai gerklose, kaklo raumenyse (gerklų sienelėje infiltruojančios kraujosruvos, vietomis perivaskuliariai smulkios polinuklearų sankaupėlės, kaklo raumenyje masyvios infiltruojančios vietomis su židinine polinuklearų infiltracija) rodo, kad mirtis įvyko ne iš karto po kaklo suspaudimų, sužalojimų, o praėjus kuriam tai laiko tarpui – tikėtina, po 2-4 valandų, kai dėl masyvių kraujosruvų gerklose įvyko jų paburkimas, sukėlęs asfiksiją. Mirtis galėjo įvykti 3-4 paros iki tyrimo pradžios, nes tam neprieštarauja 3 lavondėmių stadija, išnykęs lavono raumenų sustingimas, lavono puvimo reiškinių nebuvimas. E. K. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Lavone rasti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos smakre, jo kairėje pusėje su odos nubrozdijimu, sprande, pasmakrėje – pažandžiuose – kakle (kairio galvos sukamojo raumens, skydinės kremzlės projekcijose), apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai apatinės lūpos pereinamoje dalyje, dešiniame pažandyje, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, kaklo raumenyse, siekiant kaklinės dalies 1-2-3 slankstelius, paliežuvinio kaulo kairės šakos, skydinės kremzlės kairės pusės viršutinio rago, dešinės pusės viršutinio rago dvigubas, skydinės kremzlės ir trachėjos žiedo lūžimai su aplinkinėmis kraujosruvomis, kraujosruvos balso stygose su paburkimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos, jų pirštai, nagai, veikiant kaklą, veido apatinę dalį, sprandą. Dėl šių sužalojimų visumos, išsivysčius gerklų (balso stygų) paburkimui, įvyko mirtis. Galvos sumušimas: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke – nosyje – dešiniame skruoste – žande – lūpų dešiniame kampe – kaktoje – dešiniame smilkinyje, su ertmės susidarymu, ausyje – paausyje – dešiniame žande, kairėje ausyje - žande, kairės akies vokuose - skruoste, odos nubrozdinimai kairėje ausyje, kaktoje, nosyje, žanduose, dešiniame antakyje, muštinės žaizdos lūpų gleivinėje, kraujosruvos kaktos, dešinės akiduobės – antakio lanko – dešinio žando – skruosto - smilkinio – viršugalvio dešinės pusės – pakaušio dešinės pusės, kairio smilkinio – žando – skruosto, pakaušio audiniuose, raumenyse, dešinės akies obuolio kraujosruva, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas, kraujo išsiliejimas į minkštuosius galvos smegenų dangalus. Poodinės kraujosruvos krūtinėje, ant kairio šonkaulių lanko, pilve, žąstuose, dilbiuose, dešiniame alkūnės sąnaryje, kryžmenyje, sėdmenyse, kairiame kelio sąnaryje, dešinėje blauzdoje, klube, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai krūtinėje, pečių sąnariuose, po dešiniu šonkaulių lanku, pilve, nugaroje, juosmenyje, kryžmenyje, kairiame sėdmenyje, žąstuose, alkūnių sąnariuose, dilbiuose, plaštakose, klubuose, kelių sąnariuose, blauzdose, šlaunyse, varpoje, kraujosruvos pilvo raumenyse, pilvaplėvėje, dešinės pusės 6 ir 7 šonkaulių per kaulinius rumbus vidurinėje raktikaulio linijoje, užpakalinėje pažastinėje linijoje 12, kairės pusės priekinėje pažastinėje linijoje 7-8, užpakalinėje pažastinėje linijoje 10 šonkaulių per kaulinius rumbus lūžimai, kraujosruvos. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti tiek rankos, tiek kojos, tiek kokie tai aplinkos daiktai ar net pagrindas (veikusių daiktų individualūs požymiai sužalojimuose nėra užsifiksavę), panašiu laiku, kaip ir sužalojimai, nurodyti išvados 3.1. punkte, nes į tai nurodo mikroskopinio tyrimo metu nustatyti pokyčiai (skruosto raumenyje masyvios infiltruojančios kraujosruvos vietomis su židinine polinuklearų infiltracija, pilvo raumenyje infiltruojančios kraujosruvos, vietomis perivaskuliariai smulkios polinuklearų sankaupėlės) mažiausia apie 45 smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje ir įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo, galimai kraujo išsiliejimo į minkštuosius galvos smegenų dangalus, dešinės pusės 6 ir 7 šonkaulių per kaulinius rumbus vidurinėje raktikaulio linijoje, užpakalinėje pažastinėje linijoje 12, kairės pusės priekinėje pažastinėje linijoje 7-8, užpakalinėje pažastinėje linijoje 10 šonkaulių per kaulinius rumbus lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Sužalojimų padarymo metu nukentėjęs galėjo būti įvairiose padėtyse. Kai kurie iš sužalojimų, pvz. odos nubrozdijimai plaštakų, dilbių nugariniuose paviršiuose, galėjo būti padaryti dengiantis nuo smūgių, galimai, ginantis. Neatmetama, kad kai kurie iš sužalojimų, pvz. poodinės kraujosruvos alkūnių sąnariuose, sužalojimai kelių sąnariuose, galėjo gautis nukentėjusiam krintant, griūnant (1 t., 30-36 b.l.).

Iš 2014-02-05 specialisto A. J. apklausos protokolo matyti, kad susipažinęs su baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-0820-13 esančiais ir jam pateiktais įtariamojo V. K. 2013-10-16 įtariamojo apklausos protokole užfiksuotais parodymais bei 2013-12-04 jo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais parodymais ir prie šio parodymų patikrinimo vietoje protokolo pridėtose lentelėse užfiksuota informacija, o taip pat remdamasis specialisto išvados Nr. M 172/13(10) duomenimis, paaiškino, kad E. K. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos suspaudus kaklą rankomis, o nukentėjusiojo mirtį sukėlę sužalojimai yra nurodyti specialisto išvados 3.1 punkte, t.y. poodinės kraujosruvos smakre, jo kairėje pusėje su odos nubrozdijimu, sprande, pasmakrėje – pažandžiuose – kakle (kairio galvos sukamojo raumens, skydinės kremzlės projekcijose ), apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai apatinės lūpos pereinamoje dalyje, dešiniame pažandyje, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, kaklo raumenyse, siekiant kaklinės dalies 1-2-3 slankstelius, paliežuvinio kaulo kairės šakos, skydinės kremzlės kairės pusės viršutinio rago, dešinės pusės viršutinio rago dvigubas, skydinės kremzlės ir trachėjos žiedo lūžimai su aplinkinėmis kraujosruvomis, kraujosruvos balso stygose su paburkimu, kurie buvo padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos, jų pirštai, nagai, veikiant kaklą, veido apatinę dalį, sprandą ir dėl šių sužalojimų visumos, išsivysčius gerklų (balso stygų) paburkimui, įvyko mirtis. Sulyginus bei įvertinus lavono tyrimo metu nustatytus duomenis ir byloje esančius duomenis, kuriuos nurodo įtariamasis V. K., galima pagrįstai teigti, kad šie specialisto išvados 3.1 punkte nurodyti sužalojimai, E. K. galėjo būti padaryti tuo metu kai įtariamasis V. K. ranka smūgiavo ir spaudė nukentėjusiojo E. K. kaklą. Specialisto išvados 3.2 punkte nurodyti sužalojimai, t.y. galvos sumušimas: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke – nosyje – dešiniame skruoste – žande – lūpų dešiniame kampe – kaktoje – dešiniame smilkinyje, su ertmės susidarymu, ausyje – paausyje – dešiniame žande, kairėje ausyje - žande, kairės akies vokuose - skruoste, odos nubrozdinimai kairėje ausyje, kaktoje, nosyje, žanduose, dešiniame antakyje, muštinės žaizdos lūpų gleivinėje, kraujosruvos kaktos, dešinės akiduobės – antakio lanko – dešinio žando – skruosto - smilkinio – viršugalvio dešinės pusės – pakaušio dešinės pusės, kairio smilkinio – žando – skruosto, pakaušio audiniuose, raumenyse, dešinės akies obuolio kraujosruva, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimas, kraujo išsiliejimas į minkštuosius galvos smegenų dangalus, poodinės kraujosruvos krūtinėje, ant kairio šonkaulių lanko, pilve, žąstuose, dilbiuose, dešiniame alkūnės sąnaryje, kryžmenyje, sėdmenyse, kairiame kelio sąnaryje, dešinėje blauzdoje, klube, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai krūtinėje, pečių sąnariuose, po dešiniu šonkaulių lanku, pilve, nugaroje, juosmenyje, kryžmenyje, kairiame sėdmenyje, žąstuose, alkūnių sąnariuose, dilbiuose, plaštakose, klubuose, kelių sąnariuose, blauzdose, šlaunyse, varpoje, kraujosruvos pilvo raumenyse, pilvaplėvėje, dešinės pusės 6 ir 7 šonkaulių per kaulinius rumbus vidurinėje raktikaulio linijoje, užpakalinėje pažastinėje linijoje 12, kairės pusės priekinėje pažastinėje linijoje 7-8, užpakalinėje pažastinėje linijoje 10 šonkaulių per kaulinius rumbus lūžimai, kraujosruvos, kurie nukentėjusiajam padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti tiek rankos, tiek kojos, tiek kokie tai aplinkos daiktai ar net pagrindas (veikusių daiktų individualūs požymiai sužalojimuose nėra užsifiksavę), panašiu laiku, kaip ir sužalojimai, nurodyti išvados 3.1. punkte, nes į tai nurodo mikroskopinio tyrimo metu nustatyti pokyčiai (skruosto raumenyje masyvios infiltruojančios kraujosruvos vietomis su židinine polinuklearų infiltracija, pilvo raumenyje infiltruojančios kraujosruvos, vietomis perivaskuliariai smulkios polinuklearų sankaupėlės) mažiausia apie 45 smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje ir įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo, galimai kraujo išsiliejimo į minkštuosius galvos smegenų dangalus, dešinės pusės 6 ir 7 šonkaulių per kaulinius rumbus vidurinėje raktikaulio linijoje, užpakalinėje pažastinėje linijoje 12, kairės pusės priekinėje pažastinėje linijoje 7-8, užpakalinėje pažastinėje linijoje 10 šonkaulių per kaulinius rumbus lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Sužalojimų padarymo metu nukentėjęs galėjo būti įvairiose padėtyse. Kai kurie iš sužalojimų, pvz. odos nubrozdinimai plaštakų, dilbių nugariniuose paviršiuose, galėjo būti padaryti dengiantis nuo smūgių, galimai, ginantis. Neatmetama, kad kai kurie iš sužalojimų, pvz. poodinės kraujosruvos alkūnių sąnariuose, sužalojimai kelių sąnariuose, galėjo gautis nukentėjusiam krintant, griūnant. Šiuo atveju sulyginus bei įvertinus lavono tyrimo metu nustatytus duomenis ir byloje esančius duomenis, kuriuos nurodo įtariamasis V. K., galima pagrįstai teigti, kad šie specialisto išvados 3.2 punkte nurodyti sužalojimai E. K. galėjo būti padaryti tuo metu, kai įtariamasis V. K. sudavė smūgius nukentėjusiajam E. K. į galvą, taip pat, kai po gautų smūgių, griūdamas E. K. galva trenkėsi į medinį lovos galą ir medinę palangę, o taip pat kai V. K. sugriebęs nukentėjusįjį E. K. už rūbų, tempė jį nuo lovos ir nuvertė ant kėdės, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal rastų E. K. sužalojimų skaičių, jam turėjo būti suduota ar paveikta kietais bukais daiktais žymiai daugiau kartų, nei nurodo įtariamasis V. K. (1 t., 37-38 b.l.).

Nors kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu iš dalies pripažindamas savo kaltę parodė, kad E. K. jis sudavė tris smūgius ranka – du kartus smūgius ranka į galvos sritį ir vieną kartą pastūmė ranka kaklo srityje, tačiau pripažįsta, kad būtent dėl jo padarytų sužalojimų nukentėjusysis mirė, tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai: liudytojų parodymai, paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvados bei jo apklausos metu gauti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. K. parodė, kad įvykio dieną, jie kartu su G. J., pastarojo namuose gėrė stiprų alų – abu išgėrė 1 litrą alaus, po ko jis išėjo namo. Parėjęs namo, pamatė didelę netvarką, viskas buvo išversta, o namuose buvęs tėvas, kuris buvo blaivus, jam paaiškino, kad ieškojo cigarečių. Dėl tokio tėvo elgesio jis labai supyko ir kairės rankos delnu sudavė ant lovos sėdėjusiam tėvui vieną smūgį į dešinę akį ir tos pačios rankos delnu sudavė vieną smūgį į kaktą. Nuo šio smūgio tėvas pasviro ir griūdamas galva trenkėsi į šalia lovos esančio lango medinę palangę. Atsitrenkęs į palangę, tėvas pasikėlė ir liko sėdėti ant lovos. Tada jis ta pačia kaire ranka stipriai (pusiau smūgiuodamas) sugriebė tėvą už gerklės ir jį pastūmė. Pastarasis aukštielninkas nugriuvo ant lovos. Tada jis pagriebė tėvą už rūbų ir norėjo nutempti jį nuo lovos, tačiau bandant tai padaryti, tėvas kūnu užgriuvo ant šalia lovos stovėjusios kėdės. Palikęs tėvą tokioje padėtyje, jis išėjo iš jo kambario uždaręs duris. Vaikščiodamas po butą girdėjo kaip tėvas savo kambaryje kažką neaiškiai kalbėjo. Apie 21 val. jis nuėjo miegoti. (1 t., 77-78 b. l.). Šiuos savo parodymus kaltinamasis V. K. patvirtino ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 83-92 b.l.) bei detaliai paaiškino ir parodė, kur ir kokiu būdu savo tėvui sudavė smūgius. Taigi šių pirminių parodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad pradžioje kaltinamasis pripažino nukentėjusiajam sudavęs mažiausiai keturis smūgius, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jau nurodė, kad E. K. sudavė du kartus į galvos sritį ir vieną kartą pastūmė ranka kaklo srityje. Tokius kaltinamojo parodymus, kad jis E. K. sudavė mažesnį smūgių skaičių, kolegija vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams.

Specialisto išvados bei eksperto apklausos metu gauti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam E. K. padaryti sužalojimai atsirado jam suduodant į įvairias kūno vietas mažiausiai 45 smūgius ar trauminius poveikius. Apklausiami liudytojai R. V. ir G. J. patvirtino, kad apžiūrint nukentėjusįjį E. K. vizualiai matėsi išoriniai sužalojimai, nubrozdinimai ir kraujo dėmės, o pats kaltinamasis V. K. nurodė, kad grįžęs namo iš G. J. nematė, kad tėvas būtų buvęs sumuštas. Taip pat teismas atmeta galimybę, kad nukentėjusįjį galėjo kas nors sumušti naktį po to kai V. K. nuėjo miegoti, nes jis pats patvirtino, jog prieš eidamas miegoti užrakino buto duris. Šių įrodymų pagrindo teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo kūne rastus sužalojimus padarė būtent kaltinamasis V. K., nes specialistas nurodė, kad visi sužalojimai padaryti vienu metu, išskyrus senus, anksčiau padarytus, jau sugijusius sužalojimus, tokius kaip gyjanti mašnelės muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje 4, kairėje priekinėje pažastinėje linijoje 6 šonkaulių lūžimai.

Iš specialisto išvadų bei eksperto apklausos matyti, kad nukentėjusiojo E. K. sužalojimai, tiesiogiai įtakoję nukentėjusiojo mirtį buvo padaryti suspaudus nukentėjusiajam E. K. rankomis kaklą, taip padarant jam poodines kraujosruvas smakre, jo kairėje pusėje su odos nubrozdinimu, sprande, pasmakrėje – pažandžiuose – kakle (kairio galvos sukamojo raumens, skydinės kremzlės projekcijose), apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus apatinės lūpos pereinamoje dalyje, dešiniame pažandyje, kraujosruvas apatinės lūpos gleivinėje, kaklo raumenyse, siekiant kaklinės dalies 1-2-3 slankstelius, paliežuvinio kaulo kairės šakos, skydinės kremzlės kairės pusės viršutinio rago, dešinės pusės viršutinio rago dvigubą, skydinės kremzlės ir trachėjos žiedo lūžimus su aplinkinėmis kraujosruvomis, kraujosruvas balso stygose su paburkimu, taškines kraujosruvas po išoriniu širdies klodu, plautine krūtinplėve, inkstų geldelėse, netolygų plaučių oringumą, stazinį veninį vidaus organų pilnakraujiškumą, kas sukėlė asfiksiją. Ekspertas taip pat patikslino, kad šie sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai ir jie galėjo atsirasti tik stipriai rankomis spaudžiant kaklo sritį, t.y. tik tiesioginio poveikio rankomis pasėkoje (2 t., 33–34 b.l.).