- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-211-569/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02355-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- G. N.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. N. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. N. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 13 722,94 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso trys pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m lapkričio 13 d. apie 8 val. jis pamatė, kad nuardyti dviejų pastatų stogai ir asbestinė stogo danga sukrauta šalia pastato. Prie pastatų buvo krovininis automobilis su krautuvu, į kurį buvo pakrauti jam priklausantys daiktai - užrakintuose pastatuose sandėliuojami ventiliacinės sistemos vamzdžiai su alkūnėmis ir cinkuotos skardos lakštų stogo danga. Šie daiktai buvo sulankstyti ir kitaip sugadinti, nes buvo kraunami į automobilį keltuvu. Buvo sugadinti ir kiti pastatuose buvę daiktai: sudaužyti sandėliuojami mediniai langai, apšvietimo lempos, šamotinės plytos ir kiti daiktai, sulaužyta stogo konstrukcija. Pastatų griovimo darbai buvo atliekami atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojų nurodymu. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, sugadinant pastatus, nugriovus jų stogus, sugadinant sienas ieškovas patyrė 13 722,94 Eur žalą. Bendra padaryta žala dėl kilnojamųjų daiktų sugadinimo paskaičiuota 10 890,37 Eur. Ieškovo teigimu, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, nes jau metus laiko jis patiria nepatogumus, nemigą, pažeminimą, dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukrėtimą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nenoro atlyginti padarytos žalos. Jis buvo atitrauktas nuo savo darbo, dėl to gavo mažiau pajamų. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2000,00 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad atsakovė jam pateikė pasiūlymą atlyginti turtinę žalą – 3110,32 Eur, tačiau tokia suma, anot jo, yra per maža ir neleistų jam grįžti į tokią padėtį, kurioje buvo prieš įvykį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovo G. N. naudai: 3260,32 Eur turtinės žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. rugsėjo 19 d., iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo; 105,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ valstybės naudai: 74,00 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovo G. N. valstybės naudai 230,00 Eur žyminio mokesčio; kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas pritarė, jog 2019 m. balandžio 30 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai yra susiję su žalos šalinimu ir yra objektyviai būtini esamiems žalos padariniams pašalinti.
5. Teismas sprendė, kad ieškovas, nurodydamas sugadintų kilnojamųjų daiktų kiekį, į bylą iš esmės nepateikė jokių įrodymų, išskyrus keletą pridedamų fotonuotraukų, kuriose matomas sugadinto šviestuvo korpusas, pagrindžiančių minėtą sugadintų kilnojamųjų daiktų kiekį.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodo, jog patalpose laikomi daiktai buvo geros kokybės, sandėliuojami sausose patalpose, tačiau iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad visi sandėlyje laikomi daiktai buvo stipriai susidėvėję ir pasenę, t. y., pateiktose fotonuotraukose matyti, kad dauguma metalo gaminių surūdiję, ventiliacijos sistemos vamzdyno dalys ir matomi radiatoriai seno modelio bei praktiškai sunkiai pritaikomi pastatuose.
7. Teismas darė išvadą, kad demontuojant pastato stogą, šiferio lakštai buvo nuimami tvarkingai, nepadarant jiems didelių pažeidimų. Nors ieškovas teigia, kad atsakovei vykdant pastato demontavimo darbus buvo sugadinta 10 m2 sandėlyje laikomų apsauginių grotų, 4 vnt. radiatorių ir 500 vnt. šamotinių plytų, vertinant bendrą pastato ir jo vidaus vaizdą, darytina išvada, kad šie kilnojamieji daiktai, tvarkingai demontavus stogą, negalėjo būti sugadinti nepataisomai.
8. Teismas vertino, kad akivaizdu, jog ieškovo pastate saugojami kilnojami daiktai stipriai susidėvėję ir pasenę, nors ieškovas teigia, kad buvo geri, tačiau, priteisiant patirtą turtinę žalą, būtina atsižvelgti į daiktų nuvertėjimą, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo priteisti ieškovo prašomą sumą, kuri paskaičiuota pagal komercinius pasiūlymus šiuo metu daiktų esančiomis kainomis, neatsižvelgus į daiktų nusidėvėjimą.
9. Teismas vertino, jog nors ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo, kad jis patyrė nemigą, nuolatinius, neigiamus emocinius išgyvenimus, stresą, baimę, taip pat sumažėjo jo pajamos, kadangi buvo atitrauktas nuo savo darbo, tačiau šiems teiginiams pagrįsti neprideda jokių juos pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo, kad šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė po padarytos žalos ieškovui iškart ėmėsi veiksmų, siekdama atstatyti viską į pradinę padėtį, siūlė savo jėgomis ir lėšomis atstatyti nugriautas ieškovo patalpas, kad ieškovas patirtų kuo mažiau nepatogumų, tačiau pats ieškovas su šiuo pasiūlymu nesutiko.
10. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo patirtį, į tai, jog minėtais pastatais jis naudodavosi ganėtinai retai, juose laikydavo atsarginius daiktus, į tai, jog atsakovė iškart ėmėsi veiksmų, siekdama atkurti pradinę padėtį, sprendžia, kad ieškovo patirti nepatogumai nėra pakankami, kad būtų laikomi neturtine žala, juo labiau, kad ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl patirtų išgyvenimų jis patyrė fizinį sveikatos būklės ir turtinės padėties pablogėjimą po įvykio, kreipėsi į medikus ir pan. Todėl ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
11. Apeliaciniu skundu ieškovas G. N. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir ieškovo G. N. ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas priteisė turtinę žalą nepagrįstai per mažą.
11.2. Teismas sprendime iš esmės rėmėsi atsakovės pateiktu UAB „SMART CLAIMS“ nuostolių apskaičiavimu. Tačiau minėtame paskaičiavime yra nurodyta tik dalis daiktų kiekių, o toliau tiesiog nurodytos sugadintos plytos, medinės lentos, apsauginės grotos, mediniai langai, radiatoriai. Neaišku, kokiu būdu buvo apskaičiuota žala. Ieškovas teismui pateikė įvairius komercinius pasiūlymus, internetinių svetainių išrašus su daiktų kainomis. Visgi sprendimas priimtas remiantis neaišku kuo, ieškovo nurodyti kiekiai ir kainos nebuvo nuginčyti.
11.3. Atsakovės į bylą pateikti dokumentai, susiję su žalos dydžiu, yra neišsamūs ir nepatikimi, kelia rimtų abejonių dėl tokių dokumentų surašymo aplinkybių, apžiūrą atlikusių asmenų ir žalos dydžio vertinimo metodų. Įrodymų šaltinius teismas turėjo įvertinti jų tarpusavio kontekste bei visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais ir imtis priemonių pašalinti abejones dėl juose esančių duomenų tikrumo. Daiktų atkuriamosios vertės nustatymas (apskaičiavimai, kiek kainuotų atkurti sunaikinimo metu buvusios fizinės būklės ir eksploatacinių bei naudingumo savybių daiktus) reikalauja specialių žinių, todėl galbūt buvo tikslinga skirti ekspertizę.
11.4. Teismo išvada, kad daiktai negalėjo būti sugadinti nepataisomai yra niekuo nepagrįsta, kadangi daiktai galėjo būti sugadinti ne tik demontuojant stogą, tačiau ir kraunant ventiliacinę sistemą ar kt. į sunkvežimį.
11.5. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bei ilgo bylinėjimosi proceso ieškovas patyrė didžiulį stresą, pablogėjo sveikata, patyrė turtinius nuostolius, kurie nėra tinkamai atlyginami. Atsižvelgiant į tai, prašoma teismo priteisti 2000,00 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovas, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Visos ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei visi abiejų šalių pateikti rašytiniai įrodymai išsamiai buvo išnagrinėti bylos nagrinėjimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktus, tiek kitus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, ir sprendime tinkamai motyvavo, kodėl vienus įrodymus laikė pagrįstais, o kitus atmetė.
12.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas žalos kilnojamiesiems daiktams dydį, atsižvelgė į nurodytus rašytinius įrodymus, taip pat vertino ieškovui priklausančio turto atkuriamąją bei rinkos vertes bei daiktų nusidėvėjimą.
12.4. Ieškovas privalėjo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi, reikšdamas reikalavimą priteisti jo nurodomo dydžio turtinius nuostolius, tame tarpe turėjo galimybę teikti prašymą bylos nagrinėjimo metu dėl ekspertizės paskyrimo, tačiau šia savo procesine teise nepasinaudojo.
12.5. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo jokių argumentų, dėl ko jis nesutinka su priimtu sprendimu dalyje dėl neturtinės žalos, taip pat nenurodo, kokias procesinės ar materialinės teisės normas neva pažeidė teismas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ieškovo pateiktas apeliacinis skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte apeliacinio skundo turiniui nustatytų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)
14. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią ieškovas patyrė dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų.
Faktinės bylos aplinkybės
15. 2018 m lapkričio 12 d. atsakovės pavedimu buvo pradėti vykdyti patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) , priklausančių ieškovui nuosavybės teise, demontavimo darbai. Vykdant patalpų demontavimo darbus, buvo nuardyta patalpų dalis, t. y. nuardytas šiferinis patalpų stogas, išardytas medinio stogo paklotas, taip pat į transporto priemonę buvo kraunami minėtose patalpose sandėliuojami ventiliacijos sistemos vamzdžiai su alkūnėmis ir cinkuotos skardos lakštų danga. Pagal 2018 m. lapkričio 20 d. Sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akto duomenis, ieškovas patyrė nuostolių dėl sulaužytos nuimtos šiferinės stogo dangos (52 m2), sugadintos stogo medinės konstrukcijos (52 m2), sugadintos sandėlyje sudėtos stogo dangos – skardos, cinkuotų ventiliacijos vamzdžių, alkūnių (100 m2), sugadintų medinių lentų, šamotinių plytų, apsaugos grotų, medinių langų ir šildymo sistemos radiatorių, kurių kiekiai minėtame akte nenurodyti. Pagal atsakovės užsakymą UAB „SMART CLAIMS“, atlikusi minėto nuostolio turtui apskaičiavimą, nustatė, kad apskaičiuota kompensuojama suma sudaro 1373,99 Eur, vertinant 75 procentų nusidėvėjimą pagal Registrų centro pažymėjimą (1974 m.), cinkuotos stogo dangos nusidėvėjimas vertintas 50 procentų. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė gavusi UAB „SMART CLAIMS“ skaičiavimus, sutiko ieškovui atlyginti 2320,23 Eur žalą. Ieškovas su siūlomos žalos dydžiu nesutiko ir kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, kad būtų įvertinta pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), išardyto dalies stogo, priklausančio ieškovui, dangos ir konstrukcijų atstatymo darbų kaina. Pagal VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2019 m. balandžio 30 d. pateiktą Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra atlikta pastato (dalies) atstatymo analizė ir sudaryta lokalinė sąmata, pastato dangos ir konstrukcijų atstatymo darbai sudaro 2682,57 Eur. Atsakovė, susipažinusi su VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ pateikta ataskaita, sutiko ieškovui atlyginti paskaičiuotą 2682,57 Eur žalos dydį pastato demontavimo darbų nuostoliams kompensuoti bei vadovaudamasi UAB „SMART CLAIMS“ nuostolių kilnojamajam turtui skaičiavimais, siūlė ieškovui 427,75 Eur už pažeistus kilnojamuosius daiktus, buvusius pastate, atlyginimui. Ieškovas nesutinka su siūloma nuostolių atlyginimo suma, nurodo, jog jam padaryta 13 722,94 Eur turtinė žala.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
16. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 13 722,94 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė 3260,32 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškovo nuomone pirmosios instancijos teismas priteisė turtinę žalą nepagrįstai per mažą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
17. Ieškovas savo reikalavimus grindžia aplinkybe, kad atsakovė, neturėdama teisėto pagrindo, vykdė ieškovui nuosavybės teise priklausančios pastato dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), demontavimo darbus, kurių metu buvo išardyta dalis stogo ir sugadinti patalpose buvę kilnojamieji daiktai.
18. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę – išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai).
19. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.
20. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.
21. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).
22. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).
24. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės rėmėsi atsakovės pateiktu UAB „SMART CLAIMS“ nuostolių apskaičiavimu. Tačiau minėtame apskaičiavime yra nurodyta tik dalis daiktų kiekių, o toliau tiesiog nurodytos sugadintos plytos, medinės lentos, apsauginės grotos, mediniai langai, radiatoriai. Neaišku, kokiu būdu buvo apskaičiuota žala. Tuo tarpu ieškovas teismui pateikė įvairius komercinius pasiūlymus, internetinių svetainių išrašus su daiktų kainomis, visgi sprendimas priimtas remiantis neaišku kuo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
25. Ieškovas, įrodinėdamas patirtą 13 722,94 Eur turtinę žalą, ją grindžia VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2019 m. balandžio 30 d. pateikta Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra atlikta pastato (dalies) atstatymo analizė ir sudaryta lokalinė sąmata, pastato dangos ir nurodyta, kad konstrukcijų atstatymo darbai sudaro 2682,57 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė su šia žalos suma sutiko. Ieškovas savo reikalavimus grindžia taip pat komerciniais pasiūlymais iš įmonių, fotonuotraukomis.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2019 m. balandžio 30 d. pateiktą Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sprendžia, jog ji yra išsami ir pagrįsta. Ataskaitoje pateikta aiški foto fiksacija, atlikta detali pastato analizė, detaliai aprašyti nagrinėjami darbai ir jų kiekiai, sudaryta išsami lokalinė sąmata. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog 2019 m. balandžio 30 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai yra susiję su žalos šalinimu ir yra objektyviai būtini esamiems žalos padariniams pašalinti.
27. Ieškovas pateikė komercinius pasiūlymus iš įmonių: UAB „Skaidma“ komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad 10 vnt. langų, kurių matmenys 1770 x 1330, apskaičiuota kaina sudaro 1161,60 Eur; UAB „Salas“ komercinį pasiūlymą, kuriame paskaičiuota ortakių d-355 mm – 15 m (iš atskirų segmentų po 1500 mm ilgio), alkūnių d-355 – 4 vnt., oro surinkimo gaubtų d-800 mm – 2 vnt., kaina ir nurodyta, kad ją sudaro 4710,53 Eur; UAB „Stogai Jums“ pasiūlymą 100 m2 stogo dangai TP-20, kurio kaina 1187,44 Eur; UAB „Elmaga“ komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad 10 m2 grotų, pagal pateiktą nuotrauką, dažytų, kainą sudaro 943,80 Eur. Be šių pasiūlymų, atsakovas į bylą teikia fotonuotraukas iš elektroninių parduotuvių, iš kurių matyti, kad 4 vnt. radiatorių 550 x 2000 mm, kaina 450,00 Eur; 6 vnt. 200 W LED pramoninių šviestuvų kaina 1242,00 Eur, o 500 vnt. šamotinių plytų kaina 395,00 Eur.
28. Pažymėtina, jog pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose nurodytos naujų daiktų vertės. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas jam padarytos turtinės žalos dydį grindžia naujų daiktų verte, neatsižvelgdamas nei į realiai sugadinto turto būklę, nei į jo nusidėvėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo į bylą pateikti komerciniai pasiūlymai neįrodo jo patirtų nuostolių dydžio. Ieškovas nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų apie realiai patirtą dėl kilnojamųjų daiktų sugadinimo žalą.
29. Atsakovė į bylą pateikė UAB „SMART CLAIMS“ nuostolio turtui apskaičiavimą. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „SMART CLAIMS“ atstovas 2018 m. lapkričio 20 d. nuvyko į įvykio vietą ir, dalyvaujant ieškovui, surašė Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą. Taigi turtas buvo apžiūrėtas. Po patalpų apžiūros UAB „SMART CLAIMS“ ekspertė surašė 2018 m. lapkričio 20 d. Nuostolių turtui apskaičiavimą, kuriame nustatyta, kad ieškovui padaryta turtinė žala dėl stogo dangos išardymo ir patalpose buvusių kilnojamųjų daiktų sugadinimo buvo vertinama bendra 1373,99 Eur suma. Pažymėtina, kad turto nusidėvėjimas vertintas pagal Registrų centro pažymėjimą (1974 m.), nusidėvėjimas įvertintas 75 procentų, cinkuotos stogo dangos nusidėvėjimas įvertintas – 50 procentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks turto įvertinimas yra pagrįstas.
30. Šalys į bylą pateikė fotonuotraukas. Iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad nuardyti nuo pastato stogo šiferio lakštai sudėti tvarkingai šalia pastato be duženų, pastato viduje taip pat nematyti jokių šiferio lakštų duženų, todėl pritartina pirmosios instancijos išvadai, jog tikėtina, kad, demontuojant pastato stogą, šiferio lakštai buvo nuimami tvarkingai, nepadarant jiems didelių pažeidimų. Pažymėtina, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų šiems daiktams padarytą sugadinimo pobūdį. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovas, nurodydamas sugadintų kilnojamųjų daiktų kiekį, į bylą iš esmės nepateikė jokių įrodymų.
31. Įvertinus bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovui VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokalinėje sąmatoje nurodytą remonto darbų kainą – 2682,57 Eur (pastato demontavimo darbų nuostoliams atlyginti), pagal UAB „SMART CLAIMS“ 2018 m. lapkričio 20 d. nuostolio turtui skaičiavimą nustatytą pastate buvusių kilnojamų daiktų – 427,75 Eur sumą ir 150,00 Eur už VšĮ ,,Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ ataskaitos parengimą.
32. Ieškovas nurodo, kad daiktų atkuriamosios vertės nustatymas reikalauja specialių žinių, todėl galbūt buvo tikslinga byloje skirti ekspertizę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 212 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip nustatanti, kad ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios, ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva.
33. Išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo šioje byloje skirti ekspertizę, todėl šio klausimo nesprendė. Jeigu ieškovas manė, kad byloje tikslinga skirti ekspertizę, ieškovas teisę pats prašyti skirti ekspertizę byloje turėjo nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, tačiau šia teise nesinaudojo. Pažymėtina, kad ieškovas byloje turėjo atstovę advokatę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
34. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas padarytos žalos dydį pastatui atkurti, vadovavosi ieškovo pateikta VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2019 m. balandžio 30 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vertino kaip išsamią. Teismas taip pat vertino atsakovės pateiktą UAB „SMART CLAIMS“ nuostolio turtui apskaičiavimą, foto nuotraukas, komercinius pasiūlymus, šalių paaiškinimus.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK įtvirtintus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo principus, vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktus, tiek kitus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus. Apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
36. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bei ilgo bylinėjimosi proceso jis patyrė didžiulį stresą, pablogėjo jo sveikata, patyrė turtinius nuostolius, kurie nėra tinkamai atlyginami, todėl prašo priteisti 2 000,00 Eur neturtinę žalą.
37. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
38. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
39. Nagrinėjamu atveju ieškovas tik nurodo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bei ilgo bylinėjimosi proceso jis patyrė didžiulį stresą, pablogėjo jo sveikata.
40. Pažymėtina, kad ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikia jokių įrodymų patirtai neturtinei žalai pagrįsti.
41. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad atsakovė po padarytos žalos ieškovui iškart ėmėsi veiksmų, siekdama atstatyti viską į pradinę padėtį, siūlė savo jėgomis ir lėšomis atstatyti nugriautas ieškovo patalpas, kad ieškovas patirtų kuo mažiau nepatogumų, tačiau pats ieškovas su šiuo pasiūlymu nesutiko. Ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl patirtų išgyvenimų jis patyrė fizinį sveikatos būklės ir turtinės padėties pablogėjimą po įvykio, kreipėsi į medikus ir pan. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
43. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.
44. Ieškovo apeliaciniu skundu ginčijama suma iš esmės sudaro 12 462,62 Eur, todėl už apeliacinio skundo pateikimą ieškovas turi sumokėti 373,88 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Paduodamas apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 40,00 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovui atidėtas likusios dalies – žyminio mokesčio sumokėjimas, paduodant apeliacinį skundą iki sprendimo byloje priėmimo. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo valstybės naudai priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 333,88 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 333,88 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 88 ct) žyminio mokesčio, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.