Telšių apylinkės teismo sprendimas

2019-11-28 · Civilinė byla Nr. e2-5497-721/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-28Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-22Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
e2-5497-721/2019
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02355-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Ieškovas
G. N.
Atsakovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Advokatai
Juta Kareivė
Civilinė byla Nr. e2-5497-721/2019Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02355-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.1; 2.6.10.24.1.; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.8.; 3.2.6.1.
TELŠIŲAPYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant ieškovui G. N., jo įgaliotai atstovei advokatei Jutai Kareivei, atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ įgaliotai atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas G. N. 2019 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 13 722,94 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso trys pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos plane pažymėti numeriais 1-91, 1-92 ir 1-93). 2018 m lapkričio 13 d. apie 8 val. jis pamatė, kad nuardyti dviejų pastatų stogai ir asbestinė stogo danga sukrauta šalia pastato. Prie pastatų buvo krovininis automobilis su krautuvu, į kurį buvo pakrauti jam priklausantys daiktai- užrakintuose pastatuose sandėliuojami ventiliacinės sistemos vamzdžiai su alkūnėmis ir cinkuotos skardos lakštų stogo danga. Šie daiktai buvo sulankstyti ir kitaip sugadinti, nes buvo kraunami į automobilį keltuvu. Buvo sugadinti ir kiti pastatuose buvę daiktai: sudaužyti sandėliuojami mediniai langai, apšvietimo lempos, šamotinės plytos ir kiti daiktai, sulaužyta stogo konstrukcija. Pastatų griovimo darbai buvo atliekami atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojų nurodymu. Išsiaiškinus, jog atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ nėra minėtų pastatų savininkė tačiau vėliau pripažino, jam priklausantys daiktai buvo sukrauti atgal į jam priklausančias patalpas. Dėl vagystės ir turto sugadinimo jis kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir teismai patvirtino tokį sprendimą. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, sugadinant pastatus, nugriovus jų stogus, sugadinant sienas ieškovas patyrė 13 722,94 Eur turtinę žalą. Pagal viešosios įmonės (toliau – VšĮ) „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ paskaičiuotą lokalinę sąmatą Nr. 190426, pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), išardyto dalies stogo, dangos ir konstrukcijų atstatymo darbai sudaro 2682,57 Eur. Sąmatos parengimas kainavo 150 Eur. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų taip pat buvo sugadinti jam priklausantys kilnojamieji daiktai: ventiliacinė sistema (oro ištraukimo sistemos gamybos ir komplektuojančių detalių išpildymas) 4710,53 Eur vertės; medinės lentos, 1,70 m³ 350 Eur vertės; šamotinės plytos, 500 vnt. 395 Eur vertės; apsauginės grotos, 10 kv. m. 943,80 Eur vertės; mediniai langai, 10 vnt. 1161,60 Eur vertės; radiatoriai, 4 vnt. 450 Eur vertės; pramoniniai linijiniai šviestuvai, 6 vnt. 1242 Eur vertės; stogo danga, 100 m² 1187,44 Eur vertės, kurie nebegali būti panaudojami pagal paskirtį. Sugadintų daiktų utilizavimo kaina 450 Eur. Bendra padaryta žala dėl kilnojamųjų daiktų sugadinimo paskaičiuota 10 890,37 Eur. Ieškovo teigimu, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, nes jau metus laiko jis patiria nepatogumus, nemigą, pažeminimą, dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukrėtimą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nenoro atlyginti padarytos žalos. Jis buvo atitrauktas nuo savo darbo, dėl ko gavo mažiau pajamų. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos, Nurodė taip pat, kad atsakovė jam pateikė pasiūlymą atlyginti turtinę žalą – 3110,32 Eur, tačiau tokia suma, anot jo, yra per maža ir neleistų jam grįžti į tokią padėtį, kurioje buvo prieš įvykį.

Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ su ieškiniu sutiko iš dalies, neginčija fakto, kad nepavykus nustatyti patalpų savininko, atsakovė vykdė patalpų demontavimo darbus nesuderinusi su ieškovu, kuriam, kaip vėliau paaiškėjo, patalpos priklauso nuosavybės teise. Atsakovė pripažįsta, jog turi pareigą atlyginti ieškovui turtinę žalą, tačiau nesutinka su ieškovo reikalaujamu turtinės žalos dydžiu ir visiškai nesutinka su ieškovo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Nurodė taip pat, kad siekiant tinkamai įgyvendinti suplanuotus techninės eksploatacijos darbus, buvo būtina pašalinti priestatą, kuris trukdė darbų atlikimui. Atsakovė bandė nustatyti patalpų savininką, tačiau nepavykus nustatyti kam priklauso tas priestatas, nutarė vykdyti suplanuotus atsakovei priklausančio pastato remonto darbus ir šalia esančio priestato demontavimo darbus. Rangovui UAB „Elinsta“ pradėjus vykdyti darbus, 2018 m. lapkričio 13 d. atsirado patalpų savininkas – ieškovas, kuris iškvietė policiją, nurodydamas, jog yra griaunamos jo patalpos. Atsakovė, susipažinusi su ieškovo pateiktais patalpų nuosavybės dokumentais, pripažino, jog įvyko nesusipratimas, dėl ko rangovas apgriovė atsakovei nepriklausančių patalpų dalį, t. y. nuardė šiferinį patalpų stogą, išardė medinio stogo paklotą, bandė išvežti pataplose buvusį metalo laužą kartu su šiferiu, kurį ketino utilizuoti. Ieškovui sustabdžius darbus, jokie kilnojamieji daiktai nebuvo išvežti, dalis metalo konstrukcijų iš patalpų vidaus ir stogo dangos skardos, kurie buvo pakrauti į rangovo sunkvežimį, tą pačią dieną buvo iškrauti. Atsakovė iš karto bandė susitarti su ieškovu, siūlydamas atstatyti patalpas į pradinę jų būklę, tačiau ieškovas atsisakė. Nepavykus susitarti su ieškovu dėl patalpų atstatymo atsakovės jėgomis ir lėšomis, atsakovė dėl nuostolių nustatymo 2018 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į žalų nustatymo bendrovę UAB „SMART CLAIMS“. UAB „SMART CLAIMS“ atstovas 2018 m. lapkričio 20 d. nuvyko į įvykio vietą ir, dalyvaujant ieškovui, surašė Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą. Po patalpų apžiūros UAB „SMART CLAIMS“ ekspertė surašė 2018 m. lapkričio 20 d. Nuostolių turtui apskaičavimą, pagal kurį ieškovui padaryta turtinė žala dėl stogo dangos išardymo ir patalpose buvusių kilnojamųjų daiktų sugadinimo buvo įvertinta bendra 1373,99 Eur suma. Atsakovo atstovas 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė ieškovui ekspertų nuostolių vertinimą bei pasiūlė sudaryti susitarimą dėl nustatytos 1373,99 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau ieškovas su siūlomu atlyginti žalos dydžiu nesutiko. Atsakovui nesutikus su ieškovo reikalaujamu atlyginti turtinės žalos dydžiu, tarp šalių vyko susirašinėjimas. Ieškovas, gavęs atsakovės 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą, kuriuo jam buvo siūloma atlyginti 3110,32 Eur dydžio turtinę žalą, su šiuo pasiūlymu nesutiko ir ieškiniu kreipėsi į teismą.

Atsakovės nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydį, o reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas savo reikalavimą dėl 10 890,37 Eur turtinės žalos už sugadintus kilnojamuosius daiktus įrodinėja pateiktais su ieškiniu komerciniais pasiūlymais savo nurodytam, tačiau jokiais dokumentais nepatvirtintam kilnojamųjų daiktų kiekiui, nurodydamas naujų daiktų vertę ir neatsižvelgdamas nei į realia sugadinto turto būklę, nei į nusidėvėjimą, todėl su tokiu žalos, padarytos kilnojamiesiems daiktams, vertinimu atsakovė nesutinka. Ieškovas nepateikė duomenų, kiek ir kokių kilnojamųjų daiktų buvo sugadinta įvykio metu, nepagrįstai prašo atlyginti turtinę žalą už visus patalpose buvusius daiktus, nors atsakovės pateiktais UAB „SMART CLAIMS“ paskaičiavimais nuostolis apskaičiuotas tik už dalį sugadintų kilnojamųjų daiktų. Aplinkybę, kad buvo sugadinti ne visi ieškovo nurodomi kilnojamieji daiktai, patvirtina ir iš karto po įvykio žalų vertinimo bendrovės UAB „SMART CLAIMS“ atstovo darytos nuotraukos. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad patalpose buvo sandėliuojamos statybinių atliekų medžiagos, skardos, ir kad visi daiktai, kurie buvo sandėliuojami patalpų viduje, turėjo būti utilizuoti metalo supirktuvėje, todėl darytina pagrįsta išvada, jog ieškovo kilnojamieji daiktai buvo mažaverčiai. Šias aplinkybes patvirtina ir žalų vertinimo bendrovės UAB „SMART CLAIMS“ atstovo darytos nuotraukos. Atsakovės žalų vertinimo bendrovė UAB „SMART CLAIMS“ pagrįstai apskaičiavo turtinės žalos, padarytos kilnojamiesiems daiktams, dydį, taikydama nusidėvėjimo procentą. Toks nuostolių apskaičiavimas atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus. Kitu atveju, teismui visiškai tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovas nepagrįstai praturtėtų, nes atsakovo sąskaita įsigytų visiškai naujus kilnojamuosius daiktus, kurių reali vertė ženkliai skiriasi nuo patalpose buvusių kilnojamųjų daiktų, atsižvelgiant į jų būklę bei nusidėvėjimą,realios kainos.

Teismo posėdyje ieškovas G. N. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, jog yra sugadintas jam nuosavybės teise priklausantis turtas, ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsirado nuostoliai, kurie turi būti atlyginti, o atsakovės pasiūlyta suma neatstatytų visko į pradinę padėtį. Apgriautuose pastatuose buvo sandėliukai, juose buvo sandėliuojami daiktai – statybinės medžiagos, ventiliacijos sistemos, langai, grotos, radiatoriai, po remonto atlikę ar keičiami daiktai. Dalis daiktų buvo iš rekonstruojamų pastatų. Jis tvarkė kitas patalpas ir tai kas buvo nereikalinga dėjo į sandėliuką. Tų daiktų neutilizavo, nes jie buvo geri daiktai, ateityje planavo juos panaudoti. Daiktų įsigijimo dokumentų jis neturi, kadangi įmonėje jie buvo saugojami dešimt metų nuo daiktų įsigijimo, o po to sunaikinami. Paaiškino, kad 2018-11-13 atvykęs į darbą, pamatė, kad jam priklausantys daiktai sukrauti į mašinos kėbulą. Įvykio vietoje buvę asmenys, nurodė, kad juos pasamdė atsakovė, kad nugriautų minėtus pastatus ir išvežtų visus ten esančius daiktus. Kaip daiktus buvo kraunami į sunkvežimį ir iš jo buvo iškrauti jis nematė, bet mano, kad jie buvo kraunami krautuvu, todėl buvo sugadinti, sulankstyti. Langai, kurie buvo sandėliuojami, sudaužyti, pažeisti jų rėmai, pramoniniai šviestuvai sulaužyti, visiškai sugadinti, radiatoriai nubraižyti, lentos buvo sulaužytos per pusę, metalinės grotos sulankstytos, patalpose viskas suniokota. Buvo sandėliuojama skardinė stogo danga. Jis prašo žalą atlyginti tik už sugadintus daiktus. Ventiliacinė sistema, kurios vertė 4710 Eur, buvo veikianti, dalis buvo įrengta, o kita dalis buvo nuimta ir laikinai padėta į tą sandėliuką, tačiau ją bet kuriuo metu buvo galima prijungti ir toliau naudoti pagal paskirtį. Taip pat buvo sandėliuojamos šamotinės plytos, kurių 500 vnt. sudaužytos. Metalinės apsauginės grotos buvo sulankstytos nepataisomai, jos buvo skirtos langams. Išvados, kad jos nėra remontuotinos, neturi, nes į ekspertus dėl to nesikreipė. Taip pat neturi įrodymų, kad radiatoriai netinkami naudoti. Iš viso žala už kilnojamuosius daiktus sudaro 10 890,37 Eur, kurią jis paskaičiavo pagal analogiškų daiktų kainas parduotuvėse, pagal pateiktus komercinius pasiūlymus. Dėl prašomos neturtinės žalos nurodė, kad atsakovės atstovai visą laiką su juo nepagarbiai elgėsi, jis patyrė išgyvenimus, negalėjo miegoti, nes visą laiką galvojo apie tuos įvykius. Atsakovės ekspertas buvo atvykęs po įvykio, bet jis net neskaičiavo kiek ir kokių daiktų yra sugadinta, todėl visiškai nesuprantama kaip buvo nustatyta jų vertė. Jis viską patalpoje paliko kaip buvo, kad būtų galima suskaičiuoti ir įvertinti žalą. Jis nesandėliuodavo daiktų, kurių negalėtų ateityje naudoti, nes nėra prasmės tokių laikyti. Atsakovė siūlė susitarti dėl žalos atlyginimo, jis su pasiūlymo nesutiko. Už atsakovės siūlomą žalos atlyginimui sumą jis negalėtų nusipirkti net panaudotų analogiškų daiktų, nes kai kurie daiktai buvo gaminti individualiai.

Teismo posėdyje atsakovės įgaliota atstovė E. B. papildomai paaiškino, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka ieškovui atlyginti žalą padaryta pastatui bei kilnojamajam turtui pagal realią šio turto vertę, nes ieškovas patyrė žalą dėl atsakovės kaltės. Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei tiriant medžiagą Nr. M-1-01-81723 dėl aptariamo įvykio, kuomet buvo sugadintas ieškovo turtas (2018-11-22, 2018-12-12, 2019-01-07, 2019-01-31 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai priėmė nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. N. skundą, 2019-02-14 Telšių apylinkės prokurorės nutarimu ir 2019-03-14 Telšių apylinkės teismo nutartimi buvo atmesti G. N. skundai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei 2019-04-15 Šiaulių apygardos teismo nutartimi atmestas G. N. skundas dėl Telšių apylinkės teismo 2019-03-14 nutarties) buvo nustatyta, jog atsakovė padarė žalos menkaverčiam turtui, skirtam utilizuoti. Šioje medžiagoje tai patvirtinta liudytojų parodymais. Atsakovė dėjo pastangas tartis su ieškovu, siūlė jam pinigines kompensacijas, taip pat pasamdė nepriklausomą vertintoją, kurio išvada grindžia atlygintinos žalos dydį. Nors ekspertai kilnojamajam turtui žalos dydį apskaičiavo 362,50 Eur, o pastato atstatymui 1011,49 Eur, atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta dėl atsakovės kaltės, atsakovė padidino sumą daugiau negu dvigubai ir sutinka sumokėti ieškovui 3045,07 Eur. Atsakovė, tam, kad ieškovas nepatirtų jokių išlaidų, siūlė jam vietoje atstatyti apgriautą pastatą, t. y. atsakovė būtų savo jėgomis organizavusi darbus ir ieškovas dėl to nebūtų patyręs jokių išlaidų, bet ieškovas su tuo kategoriškai nesutiko. Ieškovas ieškiniu prašo atlyginti naujo pastato atstatymo darbų vertę, neatsižvelgiant į jo nusidėvėjimą. Žalos kilnojamiesiems daiktams dydžio ieškovas visiškai nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais, žalos dydį grindžia teiginiais, kad sugadinti daiktais buvo tinkami naudoti pagal paskitį, komerciniais naujų daiktų pasiūlymais, vėl gi nevertinant sugadintų daiktų nusidėvėjimo. Pats ieškovas teigė, kad į sandėliuką daiktai buvo sudėti seni, daugiau nei dešimt metų ten išbuvo. Ieškovas pats daugiau nei metus nėjo į sandėliuką ir nežiūrėjo, vadinasi tie daiktai jam nebuvo reikalingi. Be to tyrimo metu policijos pareigūnai nustatė, kad tie daiktai buvo skirti utilizavimui arba yra mažaverčiai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kažkoks sugadintas daiktas turi būti pakeičiamas nauju, kad jo nebūtų galima remontuoti, jis nepateikė jokių išvadų apie negalimumą daiktus toliau eksploatuoti, todėl mano, kad ieškovo ieškinys šioje dalyje visiškai nepagrįstas. Atsakovė apgailestauja, kad nesuradusi pastato savininko, padarė žalos ieškovui, tačiau sunku įvertinti kokie daiktai buvo sugadinti, nes pats ieškovas nepateikė konkrečių daiktų sugadinimo pobūdžio. Atsakovė sutinka su UAB „SMART CLAIMS“ turto nuostolių apskaičiavimu, kadangi išvadoje nurodyti sugadinti daiktai yra seni daiktai, mažaverčiai ir skirti utilizuoti ir buvo nustatyta tyrimo medžiagoje, nutarimas bei teismo nutartis jau yra įsiteisėję.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas G. N. reiškia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, ginčo, kad ieškovas patyrė turtinę žalą būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra. Atsakovė pripažįsta ieškinio dalį dėl ieškovui padarytos turtinės žalos dydžio, susijusios su pastato, esančio Laisvės g. 216-5, Mažeikiai, atstatymo darbų kaštais – 2682,57 Eur, todėl teismas šiais konkrečiais klausimais plačiau nepasisako. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kyla dėl žalos kilnojamiesiems daiktams dydžio nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala suprantama kaip išlaidos, kurių atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių asmuo nebūtų patyręs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti pareiškėjas, o teismas privalo patikrinti, ar jis tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m lapkričio 12 d. atsakovės pavedimu buvo pradėti vykdyti patalpų, esančių adresu Laisvės g. 216-5, Mažeikiai, priklausančių ieškovui nuosavybės teise, demontavimo darbai. Vykdant patalpų demontavimo darbus, buvo nuardyta patalpų dalis, t. y. nuardytas šiferinis patalpų stogas, išardytas medinio stogo paklotas, taip pat į transporto priemonę buvo kraunami minėtose patalpose sandėliuojami ventiliacijos sistemos vamdžiai su alkūnėmis ir cinkuotos skardos lakštų danga. 2018 m. lapkričio 13 d. ieškovui sustabdžius darbus, jokie kilnojamieji daiktai nebuvo nebuvo išvežti, tą pačią dieną daiktai buvo iškrauti iš automobilio. Kaip matyti iš byloje esančių nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skundų dėl nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei teismo nutarčių, atsakovė supratęs, kad buvo pradėta neteisėtai griauti ieškovui priklausantį pastatą, iš karto ėmėsi iniciatyvos atlyginti padarytus nuostolius. Iš 2018 m. lapkričio 20 d. Sunaikino, sugadinto turto apžiūros akto, matyti, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl sulaužytos nuimtos šiferinės stogo dangos (52 m²), sugadintos stogo medinės konstrukcijos (52 m²), sugadintos sandėlyje sudėtos stogo dangos – skardos, cinkuotų ventiliacijos vamdžių, alkūnių (100 m²), sugadintų medinių lentų, šamotinių plytų, apsaugos grotų, medinių langų ir šildymo sistemos radiatorių, kurių kiekiai minėtame akte nenurodytas. Pagal atsakovės užsakymą UAB „SMART CLAIMS“, atlikusi minėto nuostolio turtui apskaičiavimą, nustatė, kad apskaičiuota kompensuojama suma sudaro 1373,99 Eur, vertinant 75 procentų nusidėvėjimą pagal Registrų centro pažymėjimą (1974 m.), cinkuotos stogo dangos nusidėvėjimas vertintas 50 procentų.

Iš šalių susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovė gavusi UAB „SMART CLAIMS“ skaičiavimus, sutiko ieškovui atlyginti 2320,23 Eur žalą, tačiau ieškovas su siūlomos žalos dydžiu nesutiko ir kreipėsi VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, kad būtų įvertinta pastatui, esančiam Laisvės g. 216-5, Mažeikiai, išardyto dalies stogo priklausančio ieškovui, dangos ir konstrukcijų atstatymo darbų kaina. Pagal VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2019 m. balandžio 30 d. pateiktą Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 190426, kurioje yra atlikta pastato (dalies) atstatymo analizė ir sudaryta lokalinė sąmata, pastato dangos ir konstrukcijų atstatymo darbai sudaro 2682,57 Eur. Atsakovė, susipažinusi su VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ pateikta ataskaita, sutiko ieškovui atlyginti paskaičiuotą 2682,57 Eur žalos dydį pastato demontavimo darbų nuostoliams kompensuoti bei vadovaudamasi UAB „SMART CLAIMS“ nuostolių kilnojamajam turtui skaičiavimais, siūlė ieškovui 427,75 Eur už pažeistus kilnojamuosius daiktus buvusius pastate atlyginimui, t. y. iš viso atsakovė sutiko ieškovui atlyginti 3110,32 Eur turtinę žalą.

Kaip matyti iš byloje esančių ieškovo ir atsakovės susirašinėjimų, ieškinio bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, ieškovas nesutinka su siūloma nuostolių atlyginimo suma, nurodo, jog jam padaryta 13 722,94 Eur turtinė žala. Šią sumą ieškovas grindžia VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2019 m. balandžio 30 d. pateikta Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190426 (kurią pripažino atsakovas) bei komerciniais pasiūlymais iš įmonių: UAB „Skaidma“ komerciniu pasiūlymu, kuriame nurodyta, kad 10 vnt. langų, kurių matmenys 1770 x 1330 apskaičiuota kaina sudaro 1161,60 Eur; UAB „Salas“ komerciniu pasiūlymu, kuriame paskaičiuota ortakių d-355 mm – 15 m (iš atskirų segmentų po 1500 mm ilgio), alkūnių d-355 – 4 vnt., oro surinkimo gaubtų d-800 mm – 2 vnt., kaina ir nurodyta, kad ją sudaro 4710,53 Eur; UAB „Stogai Jums“ pasiūlymu 100 m² stogo dangai TP-20, kurio kaina 1187,44 Eur; UAB „Elmaga“ komerciniu pasiūlymu, kuriame nurodyta, kad 10 m² grotų, pagal pateiktą nuotrauką, dažytų, kainą sudaro 943,80 Eur. Be šių pasiūlymų, atsakovas į bylą teikia foto nuotraukas iš elektroninių parduotuvių, iš kurių matyti, kad 4 vnt. radiatorių 550 x 2000 mm, kaina 450 Eur; 6 vnt. 200 W LED pramoninių šviestuvų kaina 1242 Eur, o 500 vnt. šamotinių plytų kaina 395 Eur.

Kaip minėta, žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais. Bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, sprendžiant neteisėtais veiksmais padarytos žalos kompensavimo klausimą taikomas visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principas.

Visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų žalą padariusio asmens sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadinto turto ir turto nuvertėjimo dėl nusidėvėjimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai. Pažymėtina, kad tam tikro kilnojamojo turto nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik kilnojamojo turto senumas, bet ir jo stovis atitinkamos žalos padarymo metu.

Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas yra vienas iš turto vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

Pagal teismų praktiką ieškovas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį. Pažymėtina, jog žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos dydžio nustatymu taikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Atsižvelgiant į tai, kad procesinė pareiga įrodyti žalos faktą ir jos dydį tenka reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pareiškusiam asmeniui, šioje byloje ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, sugriannat jam nuosavybės teisę priklausantį pastatą bei sugadinant ir sunaikinant jame buvusiusi kilnojamuosius daiktus ieškovas patyrė 13722,94 Eur nuostolių bei 2000 Eur neturtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas įrodinėdamas patirtą žalą, vadovaujasi VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ parengta ataskaita dėl pastato atkūrimo sąnaudų ir įmonių pateiktais komerciniais pasiūlymais dėl sugadintų kilnojamųjų daiktų kainų. Teismas, nustatydamas padarytos žalos dydį pastatui atkurti, taip pat vadovaujasi VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2019 m. balandžio 30 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190426, kuri yra išsami. Be to, ir atsakovė sutinka su tokia ataskaita. Teismas pritaria, jog 2019 m. balandžio 30 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 190426 nurodyti darbai yra susiję su žalos šalinimu ir yra objektyviai būtini esamiems žalos padariniams pašalinti. Be to, pažymėtina, jog teismo eksperto atliktoje ataskaitoje esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad įrodinėdamas žalos kilnojamiems daiktams dydį, ieškovas į bylą pateikė įvairių įmonių komercinius pasiūlymus, kuriuose nurodyta naujų daiktų vertę, t. y. ieškovas jam padarytos turtinės žalos dydį grindžia naujų daiktų verte, neatsižvelgdamas nei į realiai sugadinto turto būklę, nei į jo nusidėvėjimą. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, nurodydamas sugadintų kilnojamųjų daiktų kiekį, į bylą iš esmės nepateikė jokių įrodymų, išskyrus keletą pridedamų foto nuotraukų, kuriose matomas sugadinto šviestuvo korpusas, pagrindžiančių minėtą sugadintų kilnojamųjų daiktų kiekį. Ieškovas nurodo, kad patalpose laikomi daiktai buvo geros kokybės, sandėliuojami sausose patalpose, tačiau iš atsakovo pateiktų foto nuotraukų, akivaizdu, kad visi sandėlyje laikomi daiktai buvo stipriai susidėvėję ir pasenę, t. y., pateiktose foto nuotraukose matyti, kad dauguma metalo gaminių surūdiję, ventiliacijos sistemos vamzdyno dalys ir matomi radiatoriai seno modelio bei praktiškai sunkiai pritaikomi pastatuose.

Taip pat, pažymėtina, jog iš atsakovo pateiktų foto nuotraukų, matyti, kad nuardyti nuo pastato stogo šiferio laštai, sudėti tvarkingai šalia minėto pastato be duženų, pastato viduje, taip pat nematyti jokių šiferio lakštų duženų, ar kitokių sunkių daiktų kritimo požymių, todėl darytina išvada, kad demontuojant pastato stogą, šiferio laštai buvo nuimami tvarkingai, nepadarant jiems didelių pažeidimų. Nors ieškovas teigia, kad atsakovei vykdant pastato demontavimo darbus buvo sugadinta 10 m² sandėlyje laikomų apsauginių grotų, 4 vnt. radiatorių ir 500 vnt. šamotinių plytų, vertinant bendrą pastato ir jo vidaus vaizdą, darytina išvada, kad šie kilnojamieji daiktai, tvarkingai demontavus stogą, negalėjo būti sugadinti nepataisomai. Be to, kaip minėta, ieškovas byloje nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, šiems daiktams padarytą sugadinimo pobūdį.

CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Atsakovė, nurodo, kad, priteisiant žalos atlyginimą, būtina įvertinti pastate buvusių kilnojamų daiktų nusidėvėjimą. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina sugadintą turtą atkurti. Vien ta aplinkybė, kad, manymu, ieškovas galėtų kokių nors išlaidų nepatirti, negalima apriboti žalą patyrusio asmens teisės į teisingą žalos atlyginimą. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas nustatant prarasto turto atkuriamąją vertę. Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

Teismas byloje vertina tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus, tiek kitus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus ir daro išvadą, jog būtina įvertinti daiktų, buvusių pastate, nusidėvėjimą. Teisės aktai nereglamentuoja turto nusidėvėjimo laipsnio apskaičiavimo metodikos skaičiuojant šiam turtui padarytos žalos dydį, tačiau nustatydamas turto nusidėvėjimo procentus, teismas gali remtis ir vertinti vizualius turto būklę patvirtinančius įrodymus – šalių pateiktas fotonuotraukas ir byloje esančią UAB „SMART CLAIMS“ 2018 m. lapkričio 20 d. nuostolio turtui skaičiavimą. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, į ieškovui priklausančio turto atkuriamąją bei rinkos vertes, aplinkybę, jog kilnojami daiktai buvo atlikę po remonto kitose patalpose, ieškovas priklausančiame pastate laikė kilnojamus daiktus pakankamai ilgą laiko tarpą, nereikalingus daiktus dėjo į patalpą, tai patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog ieškovo pastate saugojami kilnojami daiktai stipriai susidėvėję ir pasenę, nors ieškovas teigia, jog buvo geri, tačiau priteisiant patirtą turtinę žalą, būtina atsižvelgti į daiktų nuvertėjimą, todėl darytina išvadą, jog nėra pagrindo priteisti ieškovo prašomą sumą, kuri paskaičiuota pagal komercinius pasiūlymus šiuo metu daiktų esančiomis kainomis, neatsižvelgus į daiktų nusidėvėjimą.

Teismas atsižvelgdamas į žalos atsiradimo aplinkybes, protingumo principus, daro išvadą, jog yra pagrindas priteisti ieškovui VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokalinėje sąmatoje nurodytą remonto darbų kainą – 2682,57 Eur (pastato demontavimo darbų nuostoliams atlyginti), pagal UAB „SMART CLAIMS“ 2018 m. lapkričio 20 d. nuostolio turtui skaičiavimą nustatyta pastate buvusių kilnojamų daiktų – 427,75 Eur sumą. Taip pat, ieškovui priteistina 150 Eur už VšĮ ,,Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ ataskaitos parengimą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti ekspertų atliktais skaičiavimais. Pastebėtina, jog ieškovas nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų apie realiai patirtą dėl kilnojamųjų daiktų sugadinimo žalą, ieškovo į bylą pateikti komerciniai pasiūlymai neįrodo jo patirtų nuostolių dydžio, realumo, jis teismui pateikė tik bendro pobūdžio pasvarstymus apie galimai patirtos žalos dydį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovui priteisti 427,75 Eur žalai už sugadintus kilnojamus daiktus atlyginti.

Ieškiniu be turtinės žalos atlyginimo, ieškovas iš atsakovės taip pat prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos, kurią grindžia tuo, jog jau metus laiko jis patiria nepatogumus, nemigą, pažeminimą, emocinį stresą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nenoro atlyginti padarytos žalos. Nurodo, kad jaučia nusivylimą, nuolatinius neigiamus emocinius išgyvenimus. Taip pat nurodo, kad dėl atsakovo kaltės, jis buvo atitrauktas nuo savo darbo, dėl ko gavo mažiau pajamų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Pažymėtina, jog įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tokie paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju, nors ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo, kad jis patyrė nemigą, nuolatinius ,neigiamus emocinius išgyvenimus, stresą, baimę, taip pat sumažėjo jo pajamos, kadangi buvo atitrauktas nuo savo darbo, tačiau šiems teiginiams pagrįsti neprideda jokių juos pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė po padarytos žalos ieškovui, iškart ėmėsi veiksmų siekdama atstatyti viską į pradinę padėtį, siūlė savo jėgomis ir lėšomis atstatyti nugriautas ieškovo patalpas, kad ieškovas patirtų kuo mažiau nepatogumų, tačiau pats ieškovas su šiuo pasiūlymu nesutiko.

Šiuo atveju teismas, atsižvelgęs į ieškovo patirtį, į tai, jog minėtais pastatais jis naudodavosi ganėtinai retai, juose laikydavo atsarginius daiktus, į tai, jog atsakovė iškart ėmėsi veiksmų siekdamas atkurti pradinę padėtį, sprendžia, kad ieškovo patirti nepatogumai nėra pakankami, kad būtų laikomi neturtine žala, juo labiau, kad ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl patirtų išgyvenimų jis patyrė fizinį sveikatos būklės ir turtinės padėties pablogėjimą po įvykio, kreipėsi į medikus ir pan., todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti iš dalies, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas patenkino 21 procentą (3260,32 Eur / 15 722,94 Eur x 100 proc.) ieškinio reikalavimų. Minėtoje byloje žyminis mokestis byloje sudaro 354 Eur (15 722,94 Eur x 3 proc. – 25 proc.). Ieškovas byloje yra sumokėjęs 50 Eur žyminio mokesčio, likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovei tenkanti žyminio mokesčio dalis priteistina valstybės naudai – 74 Eur (354 Eur žyminio mokesčio x 20 proc.). Iš ieškovo valstybės naudai taip pat priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 230 Eur (354 Eur – 50 Eur – 74 Eur).

Ieškovas taip pat pateikė duomenis, kad už advokatės suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 500 Eur, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, minėtų išlaidų dalis priteisiama iš atsakovo ieškovo naudai proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 105 Eur (500 Eur x 21 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, ieškovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai:

- 3260,32 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt eurų 32 ct) turtinės žalos atlyginimo;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. rugsėjo 19 d., iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, valstybės naudai:

- 74 Eur (septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai:

- 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Nadežda Kiubienė