Alytaus apylinkės teismo nutartis

2018-03-08 · Civilinė byla Nr. 2-2511-835/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
2-2511-835/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Dudzinskienė
Ieškovas
J. A.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2511-835/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00669-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.2.3.2; 3.2.7.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 8 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovo J. A. ieškinio atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teisme gautas ieškovo J. A. ieškinys, kuriuo prašo pripažinti, jog jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra įsiterpusių bendro naudojimo kelių. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AN2-89-530/2018 vykdymą iki bus priimtas sprendimas šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar tinkamai įgyvendinama ieškovo teisė į teisminę gynybą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje numatyti civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui. Kaip vienas iš būtinų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas, kuris ir yra materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Nors teismas bylos iškėlimo stadijoje netikrina ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius.

Ieškovas prašo pripažinti, kad jam priklausančiame žemės sklype nėra įsiterpusio bendro naudojimo kelio. Kitokio reikalavimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) nereiškia. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir ieškovo reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria. Byloje pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių, todėl šis reikalavimas iš esmės nėra nagrinėtinas kaip savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas. Taigi ieškinio dalyku gali būti materialinis reikalavimas atsakovei, o ne vienas iš civilinės atsakomybės sudėties elementų, nes tai nesukelia neigiamų teisinių pasekmių ieškovui.

Be to, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžta žemės tvarkymo sąvoka, pagal kurią šis tvarkymas tai – teisės aktų reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčas iš esmės kyla dėl sprendimų, priimtų žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo procese. Ieškovas nurodo, kad NŽT Alytaus skyrius 2017 m. gegužės 3 d. raštu nurodė, jog reikia teritorijų planavimo dokumento pakeitimo. NŽT direktorius nurodė, kad bus atliekama ieškovui priklausančio žemės sklypo naudojimo valstybinė kontrolė, kurios metu bus tikrinama aplinkybė dėl bendro naudojimo kelio buvimo/nebuvimo ieškovui priklausančiame žemės sklype. Atsakovės 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu ieškovas nubaustas bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį, kurį ieškovas taip pat ginčijo. Šie procesiniai sprendimai neatsiejamai susiję su NŽT Alytaus skyriaus priimtu sprendimu žemės tvarkymo klausimais. Kadangi ginčas kilęs dėl žemėtvarkos planavimo procese valstybės institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais, todėl jis turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, o ne civilinio proceso tvarka.

Esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog civilinis procesas, nesant ieškinio dalyko, negali būti pradėtas, ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsniu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškinį ir jį su priedais grąžinti pateikusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Audra Dudzinskienė