Kauno apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės Danutės Štreimikienės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimo J. A. administracinio nusižengimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) nutarimu nubaustas 400 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku, savavališkai užėmė (suarimo ir užsėjimo būdu) ir naudoja savo reikmėms valstybinės žemės dalį, teritorijų planavimo dokumentuose numatytą kaip 4 m pločio bendro naudojimo kelią. Tokiais veiksmais jis sudarė kliūtis kitiems asmenims nevaržomai patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir tuo pažeidė žemės sklypų savininkų, naudotojų ir gyventojų teisėtus interesus.Su šiuo nutarimu pažeidėjui nesutikus ir jį apskundus, Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimu skundą tenkino ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Tokį sprendimą teismas priėmė padaręs išvadą, kad šioje byloje neišsprendus civilinio ginčo, nėra įrodyta, kad J. A. aiškiai suprasdamas, kad į jo žemės sklypą yra įsiterpęs bendro naudojimo kelias, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį žemės sklypą, taip padarydamas nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Be to, teismas nurodė, kad apie tai, jog J. A. galbūt padarė pažeidimą – savavališkai užėmė valstybinę žemę, NŽT tapo žinoma jau 2013 m. balandžio 10 d., todėl šiuo atveju taip pat yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas tiek pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį (6 mėnesiai), tiek pagal ANK 39 straipsnį (2 metai). Apeliaciniame skunde NŽT atstovė prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir NŽT 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.Skunde ji teigia, kad apie bendro naudojimo kelio buvimą J. A. nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo žinoma nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. nuo 1999 metų. VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas 2000 m. balandžio 10 d. parengė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo projektą (duomenys neskelbtini) (toliau - padalijimo projektas). Alytaus apskrities viršininkas 2000 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino minėtą padalijimo projektą, pagal kurį žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) padalintas į du žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas 0,25 ha). Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo projekto metu taip pat buvo patikslinta ir 4 m pločio kelio, kertančio žemės sklypą, vieta (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas pasirašė). Tai teisme patvirtino ir liudytojas S. J., kuris dirbo projekto autoriumi, rengiant nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus ir žemės sklypų padalijimo projektus. Pagal VĮ Registrų centro duomenis minėti žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2000 m. gegužės 24 d., žemės sklypų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos, atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą. Apie tai, kad žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) skiria 4 m pločio kelias, kurio plotas neįskaičiuotas į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, pareiškėjui buvo išaiškinta Institucijos rengtuose 2013 m. balandžio 10 d., 2013 m. lapkričio 5 d., 2014 m. vasario 27 d., 2017 m. birželio 17 d. atsakymuose, kurių nei vieno jis neskundė, bet to teismas nevertino. Skunde nesutinkama, kad NŽT nuo 2013 m. balandžio 10 d. turėjo pakankamai informacijos apie galimai padarytą pažeidimą, nes tuo metu jokių duomenų apie galimai suartą kelią Institucija neturėjo. Institucija atsisakė derinti kadastrinių matavimų bylą dėl to, kad buvo nustatyta neatitikimas teritorijų planavimo dokumentams, o šiame etape Institucija neprivalo atlikti patikrinimą vietoje. Remiantis turimais duomenimis institucija nustatė, kad minimame skyle įsiterpęs 0,13 ha ploto 4 m. pločio bendro naudojimo kelias į žemės sklypo protą neįskaičiuotas. Apie tai, kad kelias sunaikintas, Institucija sužinojo tik iš J. A. 2017 m. birželio 5 d. skundo, o patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad žemė suarta, auga grūdinė kultūra, pravažiavimo nėra, atliktas 2017 m. liepos 14 d., todėl pagal ANK nuobaudos skyrimo terminas nėra pasibaigęs.

4. Šioje byloje atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas administracinio nusižengimo byloje.

Dėl J. A. kaltės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį

J. A. 2017 m. rugpjūčio 28 d. NŽT nutarimu nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku, savavališkai užėmė (suarimo ir užsėjimo būdu) ir naudoja savo reikmėms valstybinės žemės dalį, teritorijų planavimo dokumentuose numatytą kaip 4 m pločio bendro naudojimo kelią; tokiais veiksmais jis sudarė kliūtis kitiems asmenims nevaržomai patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir tuo pažeidė žemės sklypų savininkų, naudotojų ir gyventojų teisėtus interesus. Pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas savavališkai užėmė žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudojosi vandens telkiniais. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.Skundžiamame nutarime apylinkės teismas padarė išvadą, kad tarp šalių (J. A. ir NŽT) kilęs ginčas dėl žemės sklypo, kurį NŽT nurodo kaip 4 m pločio bendro naudojimo kelią, priklausomybės, t. y. tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Todėl apylinkės teismas konstatavo, kad nepaneigus J. A. pozicijos civiliniam procesui būdingais metodais, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad jo veiksmai atitinka savavališko valstybinės žemės užėmimo požymius. Taip pat teismas nurodė, kad jau 2013 m. NŽT buvo žinoma apie galimai daromą pažeidimą, todėl šiuo atveju taip pat yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas tiek pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį (6 mėnesiai), tiek pagal ANK 39 straipsnį (2 metai). Tačiau sutikti su tokiomis apylinkės teismo skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis negalima. J. A. neigė savo kaltę ir nurodė, kad nėra objektyvių duomenų, jog jis savavališkai užėmė valstybei priklausantį ir į jo žemės sklypą įsiterpusį kelią. Tačiau tokius jo argumentus paneigia byloje esantys duomenys. Iš 1999 m. kovo 3 d. abriso matyti, kad jame yra nubraižytas J. A. priklausantis žemės sklypas ((duomenys neskelbtini), bendras plotas 7.65 ha), o per sklypo teritorija punktyrine linija pažymėtas bendro naudojimo kelias. Šiame dokumente pasirašė ir pats J. A. (b. l. 44). Atsižvelgiant į J. A. 2000 m. kovo 27 d. Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui pateiktą prašymą, VĮ Valstybinio žemėtvarkos institutas 2000 m. balandžio 10 d. parengė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo projektą (duomenys neskelbtini) (toliau - padalijimo projektas). Alytaus apskrities viršininkas 2000 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino minėtą padalijimo projektą pagal kurį žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) padalintas į du žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas 0,25 ha). Padalijimo projekto metu taip pat buvo patikslinta ir 4 m pločio kelio, kertančio žemės sklypą, vieta. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo projekte (duomenys neskelbtini) savininkas J. A. pasirašė, taip neprieštaraudamas su patikslinta bendrojo naudojimo kelio vieta (b. l. 98).Apie tai, kad 7,65 ha ploto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs 0,13 ha ploto 4 m pločio bendro naudojimo kelias, patvirtina ir Alytaus apskrities Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ištrauka (šioje schemoje kelio Nr. (duomenys neskelbtini), danga Z-G) (b. l. 5). Apylinkės teisme apklaustas liudytojas S. J. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi - projektuotoju. Jis ruošė dokumentus, darė abrisą, kuomet 1999 m. J. A. tvarkėsi nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atkūrimo bylą. Nuosavybės teisės buvo atkuriamos į 7 ha žemės sklypą, per jo vidurį ėjo kelias, jis pagal pirmus kadastrinius planus yra įsiterpęs kaip bendro naudojimo kelias. Į grąžintino pareiškėjui žemės sklypo plotą kelias nebuvo įskaičiuotas. 1995 m. ortofoto matosi buvęs kelias (b. l. 22), išvažinėtas dar kolūkio laikais. J. A. statėsi namus, dėl to kelias buvo perkeltas į šoną, kad nekirstų namų valdos, 2000 m. abrise tai jau matyti. 2009 m. ortofoto taip pat matosi kelias, tik mažiau išvažinėtas. Tuo keliu visą laiką naudojosi aplinkiniai gyventojai. Tačiau šiai dienai galimybės naudotis keliu nėra.Iš VĮ Registrų centro duomenų taip pat matyti, kad J. A. priklausantys žemės sklypai kaip du atskiri įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2000 m. gegužės 24 d., 2000 m. gegužės 31 d. (b. l. 61, 62). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, apie tai, kad žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) skiria 4 m pločio kelias, kurio plotas neskaičiuotas į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, J. A. buvo išsamiai paaiškinta NŽT 2013 m. balandžio 10 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, NŽT 2013 m. lapkričio 5 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“, NŽT 2014 m. vasario 27 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (b. l. 73 – 93). Nei vieno iš šių raštų J. A. neskundė, taip sutikdamas su juose pateikta informacija.Remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 22 punkte reglamentuota, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. 2017 m. birželio 13 d. NŽT raštu Nr. (duomenys neskelbtini) J. A. buvo atsakyta, kad jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kerta bendro naudojimo kelias ir kad privatizuoti bendro naudojimo kelią, kertantį jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra galimybės, kadangi tai pažeistų teisės aktų nuostatas. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad atsižvelgiant į jo 2017 m. birželio 5 skunde nurodytą aplinkybę, jog minėto bendro naudojimo kelio vietoje šiuo metu jau nėra, Alytaus skyriaus vedėjas bus įpareigotas atlikti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu taip pat būtų patikrinta pirmiau minėta aplinkybė dėl bendro naudojimo kelio. 2017 m. liepos 14 atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę žemės kontrolę ir patikrinus aplinkybes, susijusias su galimu bendro naudojimo kelio užėmimu, buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos patikrinimo vietoje metu nustatytos aplinkybės. Pareiškėjui nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal preliminarių matavimų planą, kuriame nurodyta, kad žemės sklype yra įsiterpęs vietinės reikšmės 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris į žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įsiterpusio bendro naudojimo kelio dalis 2017 m. liepos 14 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta A1-C yra suarta, auga grūdinė kultūra, pravažiavimui galimybių nėra.Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad apie tai, jog 7,65 ha ploto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs 0,13 ha ploto 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris į žemės sklypo plotą neįskaičiuotas, J. A. žinojo. Tačiau suprasdamas, kad tai, jo nuomone, yra ginčo objektas, neturėdamas tam pagrindo savavališkai užėmė (suarimo ir užsėjimo būdu) ir naudoja savo reikmėms valstybinės žemės dalį, teritorijų planavimo dokumentuose numatytą kaip 4 m pločio bendro naudojimo kelią. Todėl daroma išvada, kad J. A. tyčia, savavališkai užėmė ir naudoja savo reikmėms nurodytą valstybinės žemės dalį. Todėl NŽT 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu jis pagrįstai nubaustas už ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Tačiau to apylinkės teismas tinkamai neįvertino ir padarė neteisingą išvadą, kad J. A. nepagrįstai nubaustas už šį administracinį pažeidimą, kas yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.Be to, apylinkės teismas nurodė, kad tai, jog J. A. galbūt padarė pažeidimą – savavališkai užėmė valstybinę žemę, NŽT tapo žinoma jau 2013 m. balandžio 10 d., todėl šiuo atveju taip pat yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas tiek pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį, tiek pagal ANK 39 straipsnį. Tačiau su šiuo apylinkės teismo argumentu taip pat negalima sutikti. 2013 m. balandžio 10 d. buvo nagrinėjamas prašymas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus atsisakymo derinti Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), planą, atlikus kadastrinius matavimus ir jokių duomenų apie galimai suartą kelią skyriui nebuvo pateikta. Tuo tarpu NŽT Alytaus skyrius tik iš J. A. 2017 m. birželio 5 d. skundo sužinojo, kad bendro naudojimo kelias sunaikintas. Todėl J. A. buvo informuotas, kad atsižvelgiant į jo 2017 m. birželio 5 d. skunde nurodytą aplinkybę, jog minėto bendro naudojimo kelio vietoje šiuo metu jau nėra, Alytaus skyriaus vedėjas bus įpareigotas atlikti J. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu taip pat būtų patikrinta pirmiau minėta aplinkybė dėl bendro naudojimo kelio. Todėl 2017 m. liepos 14 d. atlikus žemės sklypo kontrolę ir buvo nustatytas pažeidimas, dėl ko buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos patikrinimo vietoje metu nustatytos aplinkybės. Vadinasi apie tai, jog J. A. galbūt padarė pažeidimą – savavališkai užėmė valstybinę žemę, NŽT tapo žinoma tik 2017 m. birželio 5 d. Ko pagrindu daroma išvada, kad šiuo atveju nėra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas pagal ANK 39 straipsnį.Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas dėl aukščiau paminėtų aplinkybių yra neteisingas, todėl turi būti naikinamas ir priimamas naujas sprendimas administracinio nusižengimo byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą, kuriuo J. A. nubaustas 400 Eurų bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą, palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.