Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. U. atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transorloja“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas O. U. (toliau – ieškovas), atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB ir atsakovė) „Transorloja “ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas). Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).

9. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovo pateiktas juodraštinis ieškinio fragmentas turi vieną lapą, iš kurio turinio nėra galimybės suprasti nei galimo ieškinio dalyko, nei galimo jo pagrindo, apskritai, kad nėra galimybės suprasti, kad potencialaus ieškovo ieškinys gali būti nagrinėjamas teisme.

10. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

11. Nagrinėjamu atveju, nors pateiktas tik pirmasis ieškinio puslapis, tačiau iš jo turinio matyti, kad ieškovas nesutinka su Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu, nurodyta, kad darbdavys jam nesumokėjo priklausančio darbo užmokesčio. Ieškovas pridėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, 2024 m. balandžio 2 d. atstovavimo sutartį ir įgaliojimą. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl tarp šalių kilusio darbo ginčo, ieškovui nesutinkant su Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)19051/2024. Šiuo atveju akivaizdus tarp šalių kilęs darbo ginčas, ginčo esmė – nesumokėti darbuotojui pinigai. Darbo santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.

12. CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Dar daugiau, CPK XX skirsnis nustato darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, be kita ko, CPK 414 straipsnis nustato, kad teismo vaidmuo nagrinėjant darbo teisinių santykių bylas yra aktyvus, teismas gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, kurių jam trūksta ginčui išspręsti.

13. Pateiktas nepilnos apimties ieškinys negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, trūkstamų duomenų klausimą teismas turėjo išspręsti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, t. y. įpareigoti ieškovą pateikti procesinį dokumentą (ieškinį), atitinkantį bendruosius ir specialiuosius procesiniam dokumentui (ieškiniui) keliamus reikalavimus. Teismas pats nurodė kitas civilines bylas, kuriose buvo pateikti panašūs ieškinio pareiškimai, ir kuriose, beje, buvo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka), netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą. Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.