Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovei O. K., atsakovės Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei D. D., trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovei Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. B.), dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos 2014-12-30 rašte Nr. VA17-155(14) (b. l. 16-17) pareikšto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą šios profesinės sąjungos narei R. B.. Dėl sutikimo skirti ginčo nuobaudą į Profesinę sąjungą pareiškėja kreipėsi po to, kai buvo surašyta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyresniosios inspektorės R. B. tarnybinio patikrinimo išvada (b. l. 7-15), kuria buvo vertinama ar R. B. yra atsakinga dėl to, kad administracinėje byloje Nr. I-2641-142/2014 pareiškėjos pateiktą apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus nustatytą terminą.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą, kurio apskundimo terminą praleido pareiškėja, priėmė ir paskelbė 2014-10-15. Tarnybai skirtame teismo lydraštyje nurodyta, kad šis teismo sprendimas Tarnyboje gautas 2014-10-17 (b. l. 108). Apeliaciniame skunde dėl šio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo (b. l. 119-121) nurodyta parengimo data 2014-10-29, dokumento rengėja – R. B.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-11-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. S575-451/2014 atsisakė priimti šį apeliacinį skundą, nustatęs, kad pareiškėja teismui apeliacinį skundą padavė 2014-10-30, praleidusi įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

R. B. tiesioginis vadovas J. G. savo tarnybiniuose paaiškinimuose dėl apeliacinio skundo padavimo praleidus terminą (b. l. 92; 97-98) nurodė, kad Tarnyboje minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje buvo gautas 2014-10-17. Tą pačią dieną gavo šį sprendimą ir perdavė jį R. B. su Tarnybos direktoriaus rezoliucija, nurodančia nustatytais terminais parengti apeliacinį skundą. Taip pat nurodė, kad apeliacinis skundas buvo parengtas baigiantis darbo dienai 2014-10-29 ir nebuvo galimybės šios dienos darbo valandomis jį pateikti teismui, todėl pats paprašė R. B., kad ji asmeniškai pateiktų teismui apeliacinį skundą kitą darbo dieną, kuo skubiau ryte. Visi skyriaus darbuotojams duodami pavedimai yra kontroliuojami primenant žodžiu bei elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau J. G. nurodė neatsimenąs ar dėl aptariamo pavedimo pateikti apeliacinį skundą buvo teikiamas pavedimas žodžiu.

Savo paaiškinime R. B. (b. l. 93-94) nurodė, kad 2014-10-17 (penktadienį) buvo išvykusi ir elektroninio pašto, į kurį buvo atsiųstas pranešimas netikrino, o pranešimą apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-10-15 sprendimą (adm. byla Nr. 1-2641-142/2014) pamatė tik 2014-10-20 (pirmadienį), patį teismo sprendimą DVS sistemoje peržiūrėjo 2014-10-29, po to, kai tą pačią dieną gavo viršininko žodinį nurodymą paruošti apeliacinį skundą; dokumento originale jai skirtų rezoliucijų nebuvo, jokių žodinių nurodymų dėl jo iki 2014-10-29 negavo. Taip pat R. B. nurodė, kad visus savo viršininko nurodymus įvykdė tinkamai ir per nurodytus terminus.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pavedimas parengti apeliacinį skundą buvo įformintas elektroninėje duomenų valdymo sistemoje. Byloje gautas išrašas iš Tarnybos dokumentų valdymo sistemos, kuriame prie pranešimo, ties kuriuo pridėta J. G. rezoliucija „parengti apeliacinį skundą nustatytais terminais“, yra nurodyta R. B. susipažinimo su dokumentu data – 2014-10-29, 16.47 val. (b. l. 114-115).

2014-12-12 Tarnybos direktorius patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą, kuria pasiūlyta J. G. ir R. B. skirti tarnybines nuobaudas – pastabas (b. l. 7-15). J. G. pastaba buvo paskirta 2014-12-15 įsakymu Nr. TE-269 (b. l. 18).

Pareiškėja 2014-12-15 raštu Nr. 25/8-9-24778 (b. l. 6) kreipėsi į Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininką V. B. dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. B..

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo narė) 2014-12-30 raštu Nr. VA17-155(14) (b. l. 16-17) nurodė, kad nesutinka su nuobaudos skyrimu R. B., manydama, kad šiuo atveju tarnybinė atsakomybė taikoma dėl R. B. aktyvios veiklos ir narystės profesinėje sąjungoje.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tinkamo R. B. tarnybinių funkcijų atlikimo.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d. nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 str, 1-2 d. įtvirtinta nuostata, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad R. B. yra profesinės sąjungos valdymo organo narė ir šiuo atveju yra reikalingas profesinės sąjungos sutikimas skiriant jai ginčo tarnybinę nuobaudą, kurią buvo pasiūlyta skirti 2014-12-12 Tarnybos direktoriaus patvirtintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 7-15).

Vertinant skundžiamo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. B. teisėtumą, atsižvelgtina inter alia į tikslus, kurių siekiant įtvirtintas įstatyminis reikalavimas skiriant tarnybinę nuobaudą gauti profesinės sąjungos sutikimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šiuo reikalavimu siekiama nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose, atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Tuo yra užtikrinama, kad profesinės sąjungos atstovai neatsidurtų padėtyje, kada darbdavys piktnaudžiautų galimybe taikyti tarnybines nuobaudas. Profesinės sąjungos sutikimas ar nesutikimas yra skirtas asmenį apsaugoti nuo diskriminacijos ir persekiojimo už narystę ir veiklą profesinėje sąjungoje. Taigi aplinkybė, kad asmuo yra profesinės sąjungos valdymo organo narys bei ją atstovaudamas aktyviai veikia, savaime neturi būti traktuojama, kaip pagrindas netaikyti asmeniui atsakomybės už jo įvykdytą tarnybinį nusižengimą. Tokią praktiką, nagrinėdamas analogiškas bylas, formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1457/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-165/2010, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1492/2011, 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2131/2014, 2014 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2271/2014).

Aptariamos nuostatos paskirtis reiškia, kad sprendžiamoje byloje lemiančią reikšmę turi tai, ar R. B. nuobauda skiriama išimtinai dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje. Tarnybos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui. Šių pareigūnų darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto ir egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jų pareigūnų darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos funkcijų vykdymas. Siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų, kurios atsakingos už viešojo intereso apsaugą, veiklą yra būtina, kad šios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedūrą. Drausmės užtikrinimas tokiose institucijose gali būti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kurias ši tarnyba privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė iš esmės vertinti drausminės procedūros pagrįstumo – spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, ji privalo įvertinti ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų nuobaudos teisėtumo klausimų. Nustatant ar nuobauda skiriama dėl asmens narystės, veiklos profesinėje sąjungoje, rezervuotas faktinių aplinkybių vertinimas yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti atliekamas tik tokia apimtimi, kad nebūtų peržengiama profesinei sąjungai suteikta diskrecija nuspręsti tik dėl (ne)sutikimo paskirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos, savo veikloje gindamos savo narių teises, turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant savo teisėmis. Taigi privalomas darbdavio kreipimasis į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui patvirtina ne tai, jog profesinė sąjunga turi teisę sutikti arba nesutikti su pačia tarnybine nuobauda, bet tai, kad profesinė sąjunga turi teisę nesutikti su tarnybinės nuobaudos skyrimu, kai kyla pagrįstos abejonės, kad ji skiriama būtent dėl darbuotojo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-418/2009, 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2014 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2271/2014). Profesinei sąjungai piktnaudžiaujant aptariama teise, t. y. nepagrįstai nesutinkant su tarnybine nuobauda (kada ji nesusijusi su atsakomybėn traukiamo asmens naryste, veikla profesinėje sąjungoje), būtų pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas, kadangi būtų nepagrįstai privilegijuojami asmenys, užimantys atitinkamas pareigas profesinėse sąjungose. Todėl iš asmenų lygiateisiškumo principo galima kildinti reikalavimą, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą būtų reiškiamas tik kada tarnybinė nuobauda yra skiriama išimtinai dėl asmens narystės, veiklos profesinėje sąjungoje.

Pagal šį teisinį reguliavimą teismas sprendžiamoje byloje vertina skundžiamo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą teisėtumą, nenagrinėdamas nusižengimo ir drausminės nuobaudos iš esmės, o atsižvelgdamas į tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl atsakomybėn traukiamo asmens narystės, veiklos profesinėje sąjungoje, jos atstovaujamuosiuose ar valdymo organuose.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d., jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tirdamas skundžiamo akto teisėtumą teismas atsižvelgia į byloje surinktus įrodymus ir teismo posėdyje šalių pateiktus paaiškinimus. Tirdamas tuos aspektus, kurių atžvilgiu nėra tiesioginių įrodymų, teismas remiasi netiesioginių įrodymų visuma.

Nei skundžiamame sprendime, nei paaiškinimuose teismui Profesinė sąjunga nepateikė objektyvių duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad tarnybinė nuobauda R. B. skiriama dėl jos narystės, veiklos profesinėje sąjungoje. Atsakovė nurodė, kad R. B. veikė kaip profesinės sąjungos narė, tačiau, iš to kas buvo išdėstyta, matyti, jog atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą gali būti reiškiamas nustačius atitinkamo lygmens priežastingumą tarp asmens narystės, veiklos profesinėje sąjungoje ir tarnybinės nuobaudos taikymo. Teismo vertinimu, sprendžiamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokį priežastingumą, t. y., kad R. B. drausminė atsakomybė taikoma dėl jos veiklos (narystės) profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad analogiška nuobauda dėl apeliacinio skundo nepateikimo laiku buvo paskirta ir R. B. vadovui J. G. (b. l. 18), kas prisideda prie patvirtinimo išvados, jog tarnybinė nuobauda nėra bandoma pritaikyti R. B. pareiškėjai akivaizdžiai piktnaudžiaujant savo, kaip darbdavio pozicija. Sprendžiamoje byloje nenustatyta su tarnybine nuobauda susijusių Tarnyboje su Profesine sąjunga derinamų ir/ ar darbuotojų interesams reikšmingų einamųjų ar numatomų klausimų, kurių priėmimą galėtų siekti paveikti pareiškėja. Pažymėtina, kad teismas sprendžiamoje byloje nevertina ginčo nuobaudos pagrįstumo ir nepasisako dėl to, ar R. B. įvykdė tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomą tarnybinį nusižengimą. Iš to, kas išdėstyta matyti, kad tarnybinė nuobauda R. B. nėra skiriama dėl jos veiklos susijusios su naryste Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. B. yra nepagrįstas. Tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens R. B. yra kilęs ginčas dėl tinkamo tarnybinių funkcijų atlikimo, o ne dėl jos veiklos, susijusios su naryste Profesinėje sąjungoje. Manydama, kad ginčo nuobauda paskirta nepagrįstai, R. B. turės teisę ją ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkinamas ir skundžiamas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos 2014-12-30 rašte Nr. VA17-155(14) pareikštas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. B., kurią siūlyta skirti 2014-12-12 Tarnybos direktoriaus patvirtintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje, yra nepagrįstas ir naikinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. B., nurodytą 2014-12-30 rašte Nr. VA17-155(14).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.