- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-28
- Bylos Nr.
- e2-6896-752/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02213-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- T. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui T. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą ir patikslinus reikalavimus prašė: nustatyti nepilnametės dukters A. P. gyvenamąją vietą su ieškove; iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 290 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui iki jos pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 2 433 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui; nustatyti tokią atsakovo dalyvavimo auklėjant nepilnametę dukrą ir bendravimo tvarką: 1. Tėvas bendrauja su nepilnamete dukra Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose, stebint/dalyvaujant kompetentingiems Centro specialistams, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius. Konkretų bendravimo laiką parenka atitinkami specialistai, suderinę su bylos šalimis. Ieškovė įsipareigoja dukrą pristatyti į Vaikų gerovės centrą „Pastogė“ suderintu laiku: 1.1. Atsakovas privalo kreiptis į Vaikų gerovės centro „Pastogė“ dėl akredituotos socialinės priežiūros – psichosocialinės pagalbos paslaugų krizinėje situacijoje (toliau – Centro paslaugos) gavimo. Atsakovas privalo konsultuotis su Centro specialistais prieš pradedant organizuoti susitikimus, taip pat privalo atsižvelgti į pagalbos plane numatytas sąlygas. 1.2. Po trijų mėnesių, jeigu atsakovas aktyviai naudosis Centro paslaugomis, bylos šalių sutarimu pasirinktam psichologui konstatavus, jog yra suformuotas atsakovo ir jo dukros emocinis ryšys, atsakovas bendrauja su dukra lyginių savaičių savaitgaliais, atvykdamas aplankyti jos bylos šalių suderintu laiku ir vietoje. 1.3. Jeigu tėvas negali būti su dukra jam skirtu laiku, jis privalo apie tai pranešti dukros mamai ne vėliau, kaip prieš dvidešimt keturias valandas. Tėvui nesilaikant šios informavimo tvarkos, mama netenka pareigos užtikrinti tėvo ir dukros susitikimų šia tvarka. 2. Jei dėl objektyvių priežasčių bylos šalims nepavyktų gauti Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistų paslaugų nemokamai, tėvas bendrauja su dukra kas antro savaitgalio vieną dieną (šeštadienį arba sekmadienį) po dvi valandas, dalyvaujant mamai, su ja ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas suderinęs susitikimo laiką ir vietą. 3. Tėvui nesilaikant šios informavimo tvarkos, mama netenka pareigos užtikrinti tėvo ir dukters susitikimų šia tvarka. 4. Mama turi teisę neleisti tėvui susitikti ir pabendrauti su dukra, jei jis atvyksta akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad su atsakovu susituokę nebuvo, tačiau susilaukė dukters A. P., gimusios (duomenys neskelbtini). Šalys gyvena atskirai. Ieškovė su nepilnamete šalių dukra bei kitais trimis ieškovės nepilnamečiais vaikais iš ankstesnės santuokos gyvena socialiniame būste - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Butas yra trijų kambarių, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir realizuoti savo poreikius. Ieškovė nuolat prižiūri bylos šalių dukrą, rūpinasi jos kasdiene buitimi. Šalių dukra yra trejų metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikui ypač svarbu nuolatinis ryšys su mama, jam pažįstama ir saugi aplinka, dienos režimas. Visa tai yra garantuojama mergaitei gyvenant kartu su mama. Mergaitė lanko prie gyvenamosios vietos esantį Kauno lopšelį-darželį „Nežiniukas“. Ieškovė suteikia dukrai tinkamas gyvenimo, poilsio ir priežiūros sąlygas, todėl mano, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove.
1.2. Ieškovė viena rūpinasi prižiūri, auklėja ir išlaiko šalių nepilnametę dukrą. Mergaitė turi sveikatos problemų: jai yra diagnozuota epilepsija, tarimo ir kalbos raidos. Ieškovės patikslintu skaičiavimu, iš viso per mėnesį dukros poreikių patenkinimui reikėtų 707,00 Eur. Iš bendros išlaidų sumos, reikalingos dukros poreikių patenkinimui (707 Eur), atėmus gaunamus vaiko pinigus (nuo 2024-01-01 – 152,9 Eur) lieka 581,10 Eur. Ieškovė mano, jog šią sumą apytiksliai padalinus pusiau, iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas dukrai po 290 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, nes vaiko išlaikymo pareiga tenka abiem tėvams. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas pinigines lėšas sudaro darbo užmokestis, socialinės pašalpos ir kompensacijos bei išmokos vaikams. Ieškovei padeda jos artimieji ir draugai, jie nuolat ieškovę ir jos vaikus remia daiktais, pinigais. Atsakovas dukters išlaikymui lėšų neskiria. Iki 2023 m. rugsėjo atsakovas mokėjo dukros išlaikymui po 150 Eur, nuo šios datos iki šiol atsakovas neskiria lėšų dukrai išlaikyti. Dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė pažymi, jog atsakovo teiktas 150 Eur išlaikymas neatitiko tikrųjų dukros poreikių. Už laikotarpį nuo 2023-09-01 iki patikslinto ieškinio pateikimo ji prašo priteisti 2 433 Eur dukros išlaikymo įsiskolinimą, kuris paskaičiuotas taip: (250 Eur/30 d.) 8,333 Eur x 292 d. (2023-09-01 – 2024-06-18).
1.3. Atsakovas yra ūmaus būdo, greitai „užsiplieskia“, nevaldo savo emocijų, yra netgi smurtavęs prieš ieškovę. Ieškovė neneigia atsakovo teisės bendrauti su dukra, tačiau nori, kad pirma atsakovas sukurtų socialinį emocinį ryšį su dukra. Teigia, jog kol nebus išspręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos klausimai, atsakovas vengs laikytis jam netinkančių ir nepatinkančių sąlygų. Todėl prašo nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką pagal ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų argumentų pagrindu.
II.Atsakovo argumentai
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei dalyvaudamas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka. Tačiau kas liečia ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, tai su dukra per Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistus nebendraus, į juos nesikreips.
III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija
4. Išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje į pareikštą ieškinį nurodė, kad šalių šeima tarnybai žinoma nuo 2022-12-27, kai buvo gautas pranešimas iš policijos dėl smurto artimoje aplinkoje: neblaivus T. P. vaikų akivaidoje smurtavo J. B. atžvilgiu. Atlikus Vaiko situacijos vertinimą, inicijuota atvejo vadyba dėl socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos. Dėl galimo atsakovo smurto vaikų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nenustačius smurto vaikų atžvilgiu faktų, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nuo 2023-01-04 iki 2023-06-20 J. B. ir T. P. socialines paslaugas teikė Kauno socialinių paslaugų centras. Socialiniai darbuotojai pastebėjo, kad J. B. rūpinasi vaikais, jų sveikata, auklėjimu (šeimoje auga dar trys 7-10 metų amžiaus nepilnamečiai vaikai). T. P. išklausė rekomenduojamus mokymus, nekonfliktavo su ieškove, todėl socialinės paslaugos 2023-06-20 buvo nutrauktos. 2023-09-07 Kauno m. VTAS gavo policijos pranešimą, kad T. P. neįleido. J. B. ir jos vaikų įeiti į namus, vaikai išsigando, verkė. T. P. išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Atliekant vaiko situacijos vertinimą, išsiaiškinta, kad J. B. kreipėsi į teismą dėl dukros A. P. gyvenamosios vietos nustatymo, lėšų vaiko išlaikymui priteisimo ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Ieškovės teigimu, atsakovas dėl to buvo piktas, pradėjo jai grasinti, persekioti. Vaikai atsakovo bijo, A. nenori susitikti su tėvu. Ieškovės teigimu, šiuo metu atsakovas išlaikymo dukrai neteikia. Moteris vaikus išlaiko iš jos gaunamų pajamų apie 750 eurų kas mėnesį ir mokamų išmokų. Jai padeda artimi asmenys. Ieškovė su vaikais gyvena savivaldybei priklausančiame 3 kambarių su visais patogumais bute adresu(duomenys neskelbtini), Kaune. Berniukui ir mergaitėms yra paskirti atskiri kambariai, vaikams paruoštos atskiros poilsio vietos, jie turi rašomuosius stalus ir kitas mokymuisi reikalingas priemones. A. P. ugdymo įstaigos pateiktoje pažymoje nurodoma, kad vaiko nepriežiūros faktų nepastebėta, mergaitė švariai aprengta, turi reikalingas ugdymo priemones. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, mano, kad A. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų vaiko interesams.
4.1. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, kad buvo kalbėta su ieškove. Moteris paaiškino, kad ji nenori, jog atsakovas atvyktų į jos namus, nes vaikai jo bijo. Jeigu nepavyktų organizuoti A. P. bendravimo su tėvu VGC „Pastogė“, ieškovė, suderinus laiką su atsakovu, atvestų A į parką (esant gražiam orui) arba į PC „Akropolis“ (žiemą arba esant blogam orui). Atsižvelgiant į tai, mano, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka šiuo laikotarpiu atitinka A. P. interesus.
4.2. Dėl lėšų vaiko išlaikymui priteisimo, nurodė, kad šalių dukrai A diagnozuota epilepsija, mergaitė turi specialiųjų poreikių dėl kalbos vystymosi sutrikimo. Be to, ieškovė viena augina dar tris nepilnamečius vaikus, kurie irgi turi specialiųjų poreikių. Pasak ieškovės, atsakovas iki 2023 metų rugsėjo dukros išlaikymui mokėjo po 150 eurų kas mėnesį, tačiau šiuo metu visiškai materialiai neremia vaiko. Mano, kad ieškovės prašymu priteisti dukros išlaikymui lėšų dydis, atsižvelgiant į tai, kad valstybė kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti skiria vaiko išmoką, leis patenkinti mažametės A. P. poreikius, todėl ieškovės reikalavimas priteisti lėšas dukros išlaikymui neprieštarauja A. P. interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkinamas pilnai.
IV.Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
5. Nustatyta, kad šalims nesant tarpusavio santuokoje, (duomenys neskelbtini). gimė dukra A. P.. Nepilnametės mergaitės faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, adresu Kaunas,(duomenys neskelbtini). Byloje išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad duomenų, kad nepilnametė A. būtų netinkamai prižiūrima, pažeidinėjamos jos teisės, nėra. Darytina išvada, jog ieškovė J. B. tinkamai įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios turinį ir nėra pagrindo abejoti ieškovės galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančiai dukrai A sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas.
6. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei byloje pateiktas išvadas, į tai, kad ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, o vaikas faktiškai gyvena su ieškove, institucija teikianti išvadą byloje nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi bei neprieštarauja nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl A. P. nuolatinės gyvenamosios vietos su motina J. B. nustatymo nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, todėl tenkintinas. Nepilnametės A. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos motina J. B. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku
7. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
7.1. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo nustatyti minimalią atsakovo ir dukters bendravimo tvarką, numatatė trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su dukra bendrauja stebint ir padedant Vaikų gerovės centro “Pastogė” specialistams, psichologams. Atsakovas iš esmės sutinka su minimalia bendravimo tvarka, tačiau pasinaudotis specialistų pagalba nesutinka. Teismo vertinimu, atsakovas turėtų pasinaudoti specialistų pagalba, kurie padėtų jam suformuoti emocinį ryšį su dukra. Išvadą teikianti byloje institucija taip pat pritaria ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, savo išvadoje nurodydama, kad šiuo laikotapiu ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka mažametės A. P. interesus.
7.2. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovo ryšys su dukra nesusiformavęs, mergaitė yra mažametė, turinti rimtų sveikatos problemų, reikalinga motinos globos, taip pat atsižvelgiant į VTAS pateiktą išvadą, teismas sprendžia, jog ieškovės prašoma nustatyti minimali bendravimo tvarka, iki susiformuos atsakovo ir jo dukros emocinis ryšys, geriausiai atitiks mažametės interesus, jos teisę bandrauti su abiems tėvais ir nepažeis nei ieškovės, nei atsakovo teisių ir įstatymo saugomų interesų. Be to, pereinamuoju laikotarpiu atsakovui bendraujant su vaiku padedant specialistui, šalys išvengs tarpusavio konfliktų, dėl kurių galėtų nukentėti vaikas. Tuo pačiu spręstina, kad dėl objektyvių priežasčių nepavykus gauti Vaikų gerovės centro “Pastogė” specialistų paslaugų, yra numatyta ir alternatyva – atsakovo bendravimas su dukra kas antrą savaitgalį po dvi valandas, dalyvaujant ieškovei.
7.3. Pažymėtina ir tai, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
8. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
8.1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 290 Eur, nuo patikslinto ieškinio pateikimo teisme dienos, iki dukters pilnametystės. Atsakovas su ieškovės pareikštu reikalavimu sutinka.
8.2. Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja dėl ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos, kuri, įvertinus vaikui skiriamą išmoką, leis patenkinti būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius.
8.3. Ieškovė pateikė dukters poreikių paskaičiavimą, pagal kurį nepilnametei reikalinga lėšų suma per mėnesį yra apie 707 Eur, atėmus vaiko pinigus, išlaikymui reikalinga suma yra 581,10 Eur. Detalizuodama nepilnametės dukters poreikius ieškovė nurodė, kad mėnesiui vaikui skiriamą išlaidų suma sudaro: būsto mokesčių (nuomos ir komunalinių mokesčių) dalis, tenkanti vaikui – 80 Eur; namų ūkio ir buities prekių (indų, patalynės, skalbimo priemonių, ploviklių ir kitų namų apyvokos reikmenų) dalis, tenkanti vaikui – 30 Eur; higienos reikmenys (dantų šepetukai, pasta, šampūnai, dušo želė ir kt.) – 15 Eur; maistas, gėrimai – 250 Eur; rūbai, avalynė (namams, švietimo įstaigai, visiems sezonams) – 70 Eur; vitaminai, maisto papildai, vaistai susirgus ir kitos gydymo išlaidos – 20 Eur; lavinimosi ir mokymosi priemonės: žaislai, piešimo ir užduotėlių knygelės, kanceliarinės prekės, knygos, grupės fondas; ekskursijos – 80 Eur; daiktai vaiko poreikiams (vaiko baldai: lova, spinta, žaislų ir knygų lentynos; rogės, paspirtukas, dviratis ir kt., kiekvieną mėnesį atsidedant šią sumą nuperkamas reikiamas daiktas) – 50 Eur; pažintinių gebėjimų ugdymas, socialinių ryšių plėtimas: kino, teatrų, muziejų ir kitų įstaigų lankymas, dalyvavimas draugų šventėse – 10 Eur; telefono ryšys ir internetas – 10 Eur; lopšelis-darželis – 42 Eur; gimtadienio šventės organizavimas (kaupiama kas mėnesį) - 50 Eur.
8.4. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma, reikalinga nepilnametės A. P., gim. (duomenys neskelbtini)., būtiniesiems poreikiams tenkinti - maistui, higienos prekėms, vaistams ir kt. išlaidoms, yra reali, atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius ir kainų lygį Lietuvoje. Ieškovės nurodyta vaikui reikalingo išlaikymo suma nėra padidinta ir yra reikalinga, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Pažymėtina, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus.
8.5. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.
8.6. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, gyvena socialiniame būste. Ieškovė dirba jos gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 750 Eur, taip pat, ieškovė gauna išmoką, mokamą vaikams valstybės, bei priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, bendros 710,60 Eur sumos. Ieškovė augina dar tris nepilnamečius vaikus
8.7. Atsakovas T. P. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie jo gaunamas pajamas byloje nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad yra nedirbantis, tačiau sutiko, kad išlaikymą nepilnametei dukrai teikti privalo, ieškovės prašomam priteisti išlaikymo dydžiui neprieštaravo.
8.8. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
8.9. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra). Todėl vertintina, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnametei dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.
8.10. Esant nurodytoms aplinkybėms bei išdėstytiems motyvus, patikslintas ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo T. P. nepilnametei dukrai A. P. priteistinas išlaikymas, po 290 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo patikslinti ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės dukters atstovė J. B. išimtinai vaiko interesams tenkinti.
8.11. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
8.12. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
9. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą, susidariusį per laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos 2024 m. birželio 18 d., iš viso 2 433 Eur. Teigė, kad atsakovas iki 2023 m. rugsėjo mokėjo dukros išlaikymui po 150 Eur, tačiau nuo šios datos išlaikymo nepilnametei dukrai neteikia. Atsakovas neprieštaravo, kad neskyrė vaiko išlaikymui reikalingų lėšų nurodytų laikotarpiu ir yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.
9.1. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, tai yra netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
9.2. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi, t.y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., atsakovas iki patikslinto ieškinio pateikimo teisme (2024 m. liepos 2 d.), nepilnametei dukrai išlaikymo neteikė. Kadangi nustatyta, kad tėvams pradėjus gyventi skyriumi, nepilnametė dukra liko gyventi su ieškove, ji gali reikalauti išlaikymo įsiskolinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
10. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
10.1. Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, valstybei priteistinas 133 Eur žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 7 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad šias išlaidas jis turi sumokėti sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
10.2. Ieškovei byloje buvo teikiama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, byloje valstybė turėjo 653,20 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo valstybės naudai priteistino 653,20 Eur už suteiktą teisinę pagalbą byloje (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad šias išlaidas jis turi sumokėti sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
10.3. Teismas šioje byloje bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, neturėjo, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
11. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2024 m. vasario 28 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti pilnai.
Nustatyti nepilnametės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini)., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų), nuo patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. liepos 2 d.) iki jos pilnametystės. Išlaikymą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 433 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų trisdešimt trijų eurų) išlaikymo įsiskolinimą dukrai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 2 d. (patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos).
Nustatyti T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:
1. Tėvas T. P. bendrauja su nepilnamete dukra A. P. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ (toliau – Centras), įstaigos kodas 235144560, esančio P. Plechavičiaus g. 21, Kaune, patalpose, stebint/dalyvaujant kompetentingiems Centro specialistams, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius. Konkretų bendravimo laiką parenka atitinkami specialistai, suderinę su bylos šalimis. J. B. įsipareigoja dukrą pristatyti į Vaikų gerovės centrą „Pastogė“ suderintu laiku:
1.1. Atsakovas privalo kreiptis į Vaikų gerovės centro „Pastogė“ dėl akredituotos socialinės priežiūros – psichosocialinės pagalbos paslaugų krizinėje situacijoje (toliau – Centro paslaugos) gavimo. Atsakovas privalo konsultuotis su Centro specialistais prieš pradedant organizuoti susitikimus, taip pat privalo atsižvelgti į pagalbos plane numatytas sąlygas.
1.2. Po trijų mėnesių, jeigu atsakovas aktyviai naudosis Centro paslaugomis, bylos šalių sutarimu pasirinktam psichologui konstatavus, jog yra suformuotas atsakovo ir jo dukros emocinis ryšys, atsakovas bendrauja su dukra lyginių savaičių savaitgaliais, atvykdamas aplankyti jos bylos šalių suderintu laiku ir vietoje.
1.3. Jeigu tėvas negali būti su dukra jam skirtu laiku, jis privalo apie tai pranešti dukros mamai ne vėliau, kaip prieš dvidešimt keturias valandas. Tėvui nesilaikant šios informavimo tvarkos, mama netenka pareigos užtikrinti tėvo ir dukros susitikimų šia tvarka.
2. Jei dėl objektyvių priežasčių bylos šalims nepavyktų gauti Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistų paslaugų nemokamai, tėvas T. P. bendrauja su dukra A. P. kas antro savaitgalio vieną dieną (šeštadienį arba sekmadienį) po dvi valandas, dalyvaujant mamai, su ja ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas suderinęs susitikimo laiką ir vietą.
3. Tėvui nesilaikant šios informavimo tvarkos, mama netenka pareigos užtikrinti tėvo ir dukters susitikimų šia tvarka.
4. Mama turi teisę neleisti tėvui susitikti ir pabendrauti su dukra, jei jis atvyksta akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs.
Priteisti iš T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 133 Eur (vieno šimto trisdešimt trijų eurų) žyminį mokestį valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 653,20 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos vieną iš nurodytų surenkamųjų sąskaitų (surenkamosios sąskaitos „Swedbank", AB Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele bankas" Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank” AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2024 m. vasario 28 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo.
Sprendimą siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.