Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės ir Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. gynėjo advokato Mariaus Valiuko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-11 nuosprendžio, kuriuo R. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pritaikius BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalis bausmės vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be institucijos, vykdančios bausmės vykdymo atidėjimo priežiūrą, leidimo.

Šiuo nuosprendžiu iš R. I. P. B. priteista 200 eurų proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. nuteistas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį už tai, kad, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent už tai, kad jis 2015 m. sausio 8 d., apie 8.30 val., AB ,,Silikatas” (į. k. 221968760) gamybinėse patalpose, esančiose Vilniuje, Savanorių pr. 124, dirbdamas elektros įrenginių priežiūros ir taisymo elektromonteriu, 2014-03-12 būdamas pasirašytinai supažindintas su AB ,,Silikatas” „Darbuotojo, aptarnaujančio juostinius transporterius, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 06-13“, patvirtinta 2006-11-23 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 (toliau – ir Saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 06-13), tinkamai neatjungęs nuo elektros šaltinio juostinio transporterio ir neįsitikinęs, jog valantis minimo transporterio įtempimo būgną AB ,,Silikatas” plytų užkrovėjas P. B. baigė valymo darbus, įjungė transporterio pajungimo mygtuką ir paleido transporterį tuo metu, kai darbuotojo P. B. ranka buvo pavojingoje zonoje ir dėl to buvo įtraukta į transporterio mechanizmą. Tokiu būdu P. B. buvo padarytas kairio žastikaulio atviras lūžis su kairės pusės stipininio nervo ir raumenų sužalojimu, kvalifikuojamas sunkiu kūno sužalojimu.

Tokiu būdu R. I. pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles: „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 1 priedo 2.13 punkto reikalavimą, nurodantį, jog įrenginio techninį aptarnavimą turi būti įmanoma atlikti tik tada, kai įrenginys yra išjungtas, o jei to padaryti neįmanoma, turi būti sudaryta galimybė šias operacijas atlikti saugiai; Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13: 26 punktą, nurodantį transporterio būgno periodiško valymo nuo prikritusios transportuojamos medžiagos tvarką, reikalavimus, jog transporterio būgno valymo darbai turi būti atliekami sustabdžius transporterį (26.1 punktas) ir elektrikui atjungus įrangą (26.3 punktas); 21 punktą, nurodantį, jog prieš paleidžiant transporterį reikia duoti signalą ir įsitikinti, kad jį girdėjo dirbantis kitoje darbo zonoje darbuotojas, nematomas iš valdymo pulto; 24 punktą, nurodantį, jog reikia pastoviai palaikyti ryšį tarpusavyje darbuotojams, kurių darbas susijęs su transporterio paleidimu ir stabdymu.

Apeliaciniu skundu nuteistojo R. I. gynėjas advokatas Marius Valiukas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-11 nuosprendį.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl: išsamaus nusikalstamos veikos atskleidimo; tinkamo įstatymo pritaikymo, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas; BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto įpareigojimo įrodymų vertinimą atlikti vadovaujantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais ir neobjektyviai ištirtais įrodymais, iš esmės vadovaudamasis nukentėjusiojo prieštaringais parodymais.

Taip pat nurodo, kad teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą bei BPK 10 straipsnyje numatytą kaltinamojo teisę į gynybą, užkirto kelią gynybai pateikti reikšmingus bylos išsprendimui klausimus, apribojo nukentėjusiojo apklausą teisme, dėl ko nebuvo atskleistas ir įvertintas nukentėjusiojo vaidmuo dėl įvykusios nelaimės, nepašalinti reikšmingi prieštaravimai.

Pasak apelianto, dėl nurodytų esminių BPK pažeidimų nebuvo atskleisti paties nukentėjusiojo veiksmai ir kiek jie įtakojo nelaimingą atsitikimą, t. y. neatskleista ir nepasisakyta dėl P. B. padarytų konkrečių darbo saugos pažeidimų, jie nesukonkretinti, nors konstatuoti. Dėl to nėra galimybės tinkamai įvertinti, kiek tai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, koks priežastinis ryšys tarp kaltininko ir nukentėjusiojo veiksmų bei kilusių pasekmių. Pažymi, jog įrenginio pajungimas (elektros skydinėje) įvyko nukentėjusiojo prašymu, po tokio įjungimo jis nebeturėjo teisės valyti ar būti įrenginio pavojingoje veikimo zonoje, nors tokius veiksmus atliko. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-07-31 specialisto išvados Nr. 11-908 (15) 3 punkte konstatuota, jog nelaimingas atsitikimas neįvyktų, jeigu darbuotojui vykdant transporterio techninį aptarnavimą, įrenginys būtų tinkamai atjungtas nuo elektros šaltinio (elektros skydinėje) ir įrenginys nebūtų paleistas, kol darbuotojas nepasišalintų iš pavojingos įrenginio zonos. Šios išvados 6 punkte pažymėta, kad aplinkybė, jog valant įrenginį buvo galimybė jį paleisti, ir sąlygojo pavojingo veiksnio susidarymą. Taigi, pavojingo veiksnio susidarymą nulėmė ir nukentėjusiojo padaryti specialiųjų elgesio taisyklių pažeidimai.

Apeliantas nurodo, kad teismas iš esmės nepasisakė ir nekonstatavo reikšmingų bylai aplinkybių dėl paties įrenginio įjungimo/išjungimo bei tinkamo atjungimo iš elektros tinklo bei tai, kad specialiąsias elgesio saugumo taisykles, nurodytas kaltinime, faktiškai pažeidė ir nukentėjusysis, tiek prašydamas įjungti įrenginį, tiek ir valydamas neatjungtą įrangą. Vertindamas R. I. parodymus pažymi, kad nuo pat pradžių pastarasis tvirtino, jog nukentėjusysis valė veikianti transporterį, kas yra griežtai draudžiama. Be to, R. I. tvirtino, jog transporterį jis jungė P. B. prašymu. Iš R. I. duotų nuoseklių parodymų, atkartotų ir teisme, aiškiai matyti, jog atitinkamas saugumo taisykles pažeidė tiek R. I., tiek ir nukentėjusysis P. B.. Skirtumas tik tas, kad R. I. pripažino atitinkamų instrukcijų pažeidimus, o nukentėjusysis tvirtino, jog nevisiškai jas žinojo, nes nebuvo supažindintas, nors po instrukcijomis yra jo parašas, tvirtinantis apie susipažinimą. Pasak apelianto, kita svarbi aplinkybė, jog nukentėjusysis pripažino faktą, jog prašė R. I. įjungti transporterį, o valymo procese jis buvo įjungiamas ir išjungiamas. 2015-01-15 P. B. paaiškinime nurodyta, jog „valant juostą, transporteris buvo leidžiamas komanda jungiu“. Iš nurodyto akivaizdu, jog valymo procesas vyko esant įjungtam konvejeriui, o ne atjungtam iš elektros, kaip tai numato atitinkamos saugumo instrukcijos. Tokie teiginiai buvo užfiksuoti duodant paaiškinimą Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriui. Vėliau nukentėjusio parodymai ėmė keistis akcentuojant, jog valė tik kai transporteris neveikė. Į šiuos prieštaravimus teismas neatsižvelgė, o apribodamas nukentėjusiojo apklausą teismo posėdžio metu, neleido pašalinti prieštaringų paties nukentėjusiojo duotų parodymų. Atkreipia dėmesį į kaltinamojo ir nukentėjusiojo duotus paaiškinimus ne ikiteisminio tyrimo institucijoms, o Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriui, kuriuos abu proceso dalyviai davė neįsitempę, nedalyvaujant advokatams ir pakankamai nuoširdžiai. Iš jų matyti, jog tiek R. I., tiek P. B. pažeidė atitinkamas darbų saugos instrukcijas, o paties nukentėjusio darbas valant veikiantį transporterį ir nulėmė nelaimingą įvykį.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G901/15(01) yra pakankama, nes joje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo P. B. potraumines pasekmes, taip pat nėra dokumentų, pagrindžiančių, kiek procentų nedarbingumo yra praradęs nukentėjusysis ar toks praradimas laikinas ar pastovus. Mano, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina papildoma ekspertizė su tikslu išsiaiškinti ir nustatyti, kokios pasekmės kilo nukentėjusiam dėl padaryto kūno sužalojimo, koks jų pobūdis (laikinos, nuolatinės), kiek nukentėjusysis prarado nedarbingumo, ar jis prarastas negrįžtamai. Visi paminėti klausimai yra svarbūs ir siekiant nustatyti veikos, kuria kaltinamas R. I., pavojingumą. Tokiu būdu laikytina, jog teismas neatskleidė įrodyta laikytinos veikos. Į tai teismas negalėjo atsižvelgti ir skirdamas bausmę, todėl jos tinkamai neindividualizavo.

Apelianto manymu byloje nėra objektyvių duomenų apie R. I. atliktų veiksmų tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis, o, vadovaujantis baudžiamojo proceso principine nuostata, visos abejonės dėl kaltinamojo kaltės turi būti sprendžiamos jo naudai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. I. ir jo gynėjas advokatas M. Valiukas prašė skundą tenkinti. Prokurorė, nukentėjusysis P. B. ir jo atstovas advokatas A. Bandis prašė skundą atmesti.

Skundą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, o būtent papildomai apklaustas nukentėjusysis P. B. bei specialistas S. C..

Nukentėjusysis P. B. nurodė, kad nežinojo kaip atliekamas transporterio valymas žiemos sąlygomis. Iki to įvykio teko jį valyti. Valymas buvo vykdomas 2 žmonių, vienas stovėdavo prie įrenginio mygtuko, kitas valydavo transporterį. Jis būdavo perjungiamas iš automatinio į rankinį valdymą, nuo elektros nebuvo atjungiamas. Įvykio dieną reikėjo pavalyti būgną. Pirmas būgnas buvo išvalytas per du kartus, bet kadangi juosta buvo nuslinkusi į šalį, tai jis nuvalė kur nebuvo juostos ir jis buvo paleistas. Įrenginį įjungdavo tas, kas stovėdavo, įjungdamas visą laiką sakydavo „paleidžiu“. Kiek jį instruktavo, taip ir buvo daroma. Nelaimė įvyko valant antrąjį būgną. Jis nuėjau prie jo, pritūpė, ištiesė ranką. Pritūpęs I. nematė. Įrenginys tuo metu neveikė. Tada pasigirdo „Oi, ne į tą pusę“, įrenginys pajudėjo. I. tuo metu stovėjo prie sienos. Jo (P. B.) ranka tuo metu buvo prie būgno, ją pagavo bei įsuko. Prieš pradedant veikti agregatui, niekas nedavė jokios komandos. I. buvo pakviestas jo (nukentėjusiojo) prašymu, nes buvo „išmušti“ valdymo pulto automatai. Vienintelis elektrikas turėjo raktus ir turėdavo viską pajungti. Šiuo metu jis nevaldo rankos, ji nesisuka, jis prausiasi su viena ranka. Rankoje yra nerviniai sutrikimai, nyksta raumenys, apimtis sumažėjo 2 cm. Šita ranka jis negali susismulkinti maisto, negali paimti nei šakutės, nei šaukšto, nei stiklinės. Gyvena iš gaunamų 178 eurų jau du metus. Dirbti galėjo tik kai vyko rinkimai, nešiojo biuletenius. Daugiau jokios materialinės pagalbos nėra. Vairuoti jis negali, nes sumažėjo reakcija ir neklauso ranka. Bandė vairuoti kai mažas judėjimas, ribotu greičiu, šalia sėdint žmonai ar sūnui. Negali įjungti posūkių, tik gali prilaikyti vairą.

Specialistas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos gydytojas ekspertas S. C. nurodė, kad išvadoje Nr. G9-01/14 P. B. buvo nustatytas kairio žastikaulio atviras lūžis su kairės pusės stipininio nervo ir raumenų sužalojimu. Pateiktuose papildomuose medicininiuose dokumentuose yra duomenys apie kliento sveikatos būklę ir sužalojimo komplikacijas, tai yra kontraktūra, sąnarių nejudrumas, plaštakos parezė, raumenų atrofija ir kiti. Šie padariniai siejami su aprašytu įvykiu, yra tiesioginis priežastinis ryšis. Esant atviram kairio žastikaulio lūžiui, lūžio projekcijoje esančio nervo sužalojimui taikant gydymo metodus išsivystė liekamieji reiškiniai, tokie kaip sąnarių nejudrumas, plaštakos jutimų bei jėgos sutrikimai ir raumenų sunykimas. Dėl to kūno sužalojimo sunkumo laipsnis nesikeičia, jis nustatytas remiantis 6.6 13 punktu, tai yra atviras žastikaulio lūžis. Darbingumo netekimas šiuo atveju neįtakoja sunkaus sveikatos sutrikdymo nustatymo. Komplikacijos gali būti tiek laikinos, tiek pastovios, priklauso nuo organizmo individualių savybių. Iš pateiktų dokumentų matosi, kad stebimas P. B. sveikatos būklės pagerėjimas, lūžis sugijo.

Nuteistojo R. I. gynėjo advokato Mariaus Valiuko apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl R. I. nuteisimo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį

Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Taigi, šios nusikalstamos veikos sudėtį sudaro: veika, pasireiškianti įstatymais ar kitais teisės aktais įtvirtintų specialaus elgesio taisyklių pažeidimu, sveikatos sutrikdymo padariniai (sunkus sveikatos sutrikdymas), priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių įstatyme nurodytų padarinių bei neatsargi kaltė, t. y. nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas.

Aptariamo BK straipsnio dispozicijoje įtvirtintas reikalavimas – teisinė pareiga asmeniui elgtis taip, kaip tai nustatyta specialiose taisyklėse. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisiškai svarbūs yra ne visi specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, o tik tie, kurie buvo būtinosios sunkaus sveikatos sutrikdymo sąlygos ir kilusių pasekmių priežastis.

Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 1 priedo 2.13 punkto reikalavimą, nurodantį, jog įrenginio techninį aptarnavimą turi būti įmanoma atlikti tik tada, kai įrenginys yra išjungtas, o jei to padaryti neįmanoma, turi būti sudaryta galimybė šias operacijas atlikti saugiai;Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13 26 punktą, nurodantį transporterio būgno periodiško valymo nuo prikritusios transportuojamos medžiagos tvarką, reikalavimus, jog transporterio būgno valymo darbai turi būti atliekami sustabdžius transporterį (26.1 punktas) ir elektrikui atjungus įrangą (26.3 punktas); Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13 21 punktą, nurodantį, jog prieš paleidžiant transporterį reikia duoti signalą ir įsitikinti, kad jį girdėjo dirbantis kitoje darbo zonoje darbuotojas, nematomas iš valdymo pulto; Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13 24 punktą, nurodantį, jog reikia pastoviai palaikyti ryšį tarpusavyje darbuotojams, kurių darbas susijęs su transporterio paleidimu ir stabdymu.

Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvardytais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sutriko juostinio transporterio darbas, suveikė smėlio paskirstymo sukimo variklio apsauga – išsijungė automatas ir visa linija sustojo. Išsijungusio automato įjungimui buvo pakviestas elektrikas R. I., kuris atrakino elektros skydinę ir įjungė įrenginį. P. B. prieš tai jau buvo perjungęs transporterio valdymo bloką iš automatinio į rankinį režimą. Elektrikas junginėjo transporterio paleidimo mygtukus, kad variklis suktųsi tai į vieną, tai į kitą pusę, kol nuslinkusi transporterio juosta atsistatė į vietą. P. B. šluota valė smėlį nuo transporterio juostos vidinės dalies. Bevalant antrąjį būgną, nukentėjusiojo kairę ranką įtraukė ir ją traumavo. Nukentėjusysis P. B. AB „Silikatas“ plytų užkrovėjo pareigose dirbo nuo 2011-05-06 (t. 1, b. l. 124-125), nuteistasis R. I. AB „Silikatas“ dirba nuo 1997-12-08, o nuo 2010-05-03 – elektros įrengimų priežiūros ir taisymo elektromonterio pareigose (t. 1, b. l. 186-188). P. B. ir R. I. dėl saugaus darbo su juostiniais transporteriais pagal „Darbuotojo, aptarnaujančio juostinius transporterius, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 06-13“, patvirtintą AB „Silikatas“ generalinio direktoriaus 2006-11-23 įsakymu Nr. 38, darbo vietoje instruktuoti 2014-03-12 pasirašytinai (t. 1, b. l. 171- 173). Šia instrukcija jie ir turėjo vadovautis dirbdami prie juostinio transporterio. Nelaimingo atsitikimo darbe 2015-03-17 akte Nr. 1 konstatuotas minėtos Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13 24 punkto pažeidimas (t. 1, b. l. 102-103). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje, atlikus darbų saugos tyrimą dėl 2015-01-08 Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytų aplinkybių, nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo metu transporterio valdymas buvo perjungtas iš automatinio į rankinį, o įrenginys nebuvo tinkamai atjungtas nuo elektros tiekimo (įrenginio atjungimas – visų elektros srovės grandinių tarp elektros įtampos šaltinio ir įrenginio nutraukimas). Nelaimingo atsitikimo metu vykdyti darbai neatitiko Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 2.13 punkto ir Darbuotojo, aptarnaujančio juostinius transporterius, Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13, patvirtintos 2006-11-23 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38, 26 punkto reikalavimų, kad įrenginio techninį aptarnavimą (nagrinėjamu atveju – juostos valymą rankiniu būdu) galima atlikti tik tada, kai įrenginys yra sustabdytas ir tinkamai atjungtas (t. 1, b. l. 68-71).

Tiek nuteistasis R. I., tiek nukentėjusysis P. B. apklausiami teisme patvirtino, kad jiems buvo žinoma, jog negalima valyti transporterio jo neatjungus nuo elektros tiekimo, tačiau transporterį valė perjungus transporterio valdymą iš automatinio į rankinį, nes įmonėje buvo tokia praktika. Tokiu būdu pripažintina, kad tiek P. B., tiek R. I. vykdė darbus nesilaikydami „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 1 priedo 2.13 punkto reikalavimo, nurodančio, kad įrenginio techninį aptarnavimą turi būti įmanoma atlikti tik tada, kai įrenginys yra išjungtas, o jei to padaryti neįmanoma, turi būti sudaryta galimybė šias operacijas atlikti saugiai; Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13 26 punkto, nurodančio transporterio būgno periodiško valymo nuo prikritusios transportuojamos medžiagos tvarką, kurioje reikalaujama transporterio būgno valymo darbus atlikti elektrikui atjungus įrangą (26.3 punktas). Tokiu būdu jie abu pažeidė paminėtas teisės aktų nustatytas specialias taisykles. Šių faktinių aplinkybių nei kaltinamas asmuo, nei nukentėjusysis iš esmės neginčija.

Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad R. I. įjungė transporterį neįspėjęs nukentėjusiojo ir tuo metu nematydamas, ką tuo metu veikė P. B., ir taip pažeidė Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13 21 punkto, nurodančio, jog prieš paleidžiant transporterį reikia duoti signalą ir įsitikinti, kad jį girdėjo dirbantis kitoje darbo zonoje darbuotojas, nematomas iš valdymo pulto, reikalavimus; 24 punkto, įpareigojančio pastoviai palaikyti ryšį tarpusavyje darbuotojams, kurių darbas susijęs su transporterio paleidimu ir stabdymu, reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria šiai teismo išvadai, nes ją patvirtina byloje surinkti įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje: nukentėjusiojo parodymai ir jo rašytiniai paaiškinimai po įvykio, R. I. parodymai teisme, kiek jie neprieštarauja byloje nustatytiems faktams, jo rašytiniai paaiškinimai po įvykio, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, specialisto išvada ir kt. Atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus bei siekiant surinkti visą galimą informaciją, galinčią turėti reikšmės nagrinėjamam atvejui, apeliacinės instancijos teisme buvo papildomai apklaustas nukentėjusysis P. B.. Įvertinus jo duotus parodymus spręstina, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai, detaliai ir iš esmės vienodai aiškino įvykio aplinkybes. Apklausiamas apylinkės teisme jis taip pat nurodė, kad įvykio dieną valė užšalusiu smėliu užsikišusį transporterį su elektriku R. I.. Paprašė R. I. atstatyti juostą, kuris iš kelių bandymų tai padarė ir pasakė, kad reiktų dar pavalyti būgną nuo smėlio. Jis (P. B.) buvo su pirštine ir laikė šluotos galą rankoje, atsitūpė ir tiesė tą ranką su šluota į priekį. Tuo metu išgirdo R. I. sakant „Oi ne į tą pusę“. Tuo metu besisukantis transporteris įtraukė jo ranką. Kai R. I. liepė išvalyti transporterį, kuris jį sužalojo - transporteris neveikė. Nagrinėjamu atveju reikėjo valyti ne juostą, o būgną, o būgnas valomas stovintis, tada įjungiama, sustabdoma ir vėl valoma. Nurodė, kad jie nesitarė kaip valys, tačiau būgnas turėjo būti valomas ramioje padėtyje, R. I. transporterio neturėjo įjungti. Jis ranką ištiesė, nes tikėjosi, kad jungs tik kai bus būgnas pavalytas. R. I. nedavė komandos nei „jungiu“, nei “leidžiu”, jis pats taip pat nedavė jokios komandos. Jei transporteris judėtų, jis rankos ten nebūtų kišęs. Jie stovėjo vienas į kitą nugarą ir vienas kito nematė (t. 3, b. l. 197). 2015-01-15 rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad elektrikui R. I. junginėjant paleidimo mygtukus, transporterio juosta atsistatė. Transporteriui sustojus, P. B. valė įtempimo būgną su šluota be koto. Valant juostą transporteris buvo leidžiamas komanda „jungiu“, o valant būgną išgirdo elektriko žodžius „Oi, ne į tą pusę“ ir jo ranką su šluota „pagavo“ būgnas (t. 1, b. l. 113). 2015-02-04 rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad transporterio įtempimo būgną teko ne kartą valyti, dažniau pavasaryje, kai smėlis yra su sniegu, žiemą dėl sušalusių smėlio gabalų. Valydavo dviese, vienas valo, kitas įjungia - išjungia transporterį. Įvykio metu transporterio mygtukus junginėjo elektrikas. Būgną valė įrenginiui nedirbant. Valant pirmą būgną girdėjo komandą „leidžiu“. Kai atsitūpė valyti kito būgno, išgirdo „Oi, ne į tą pusę“, būgnas pasisuko ir įtraukė ranką. Tuo metu buvo atsisukę nugaromis vienas į kitą. Būgnus visada valydavo su šluota. Kaip valyti būgną jį apmokė šaltkalviai, kurie jau turėjo patirtį ir dirbo prieš jį (t. 1, b. l. 85, 114). 2015-01-16 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad elektrikas R. I. stovėjo prie transporterio valdymo pulto ir periodiškai įjungdavo bei išjungdavo mygtuką. Kai transporteris nesisukdavo, jis su šluota nuvalydavo smėlį nuo būgo. Po kurio laiko transporterio juosta, kuri buvo nuslinkusi, atsistatė po kelių pasukimų į reikiamą padėtį. Tada R. I. padėjo ranką ant įtempimo būgno ir pasakė, kad reikia ir jį pavalyti. Kai buvo išjungta juosta, jis atsitūpė būgną pavalyti. Ištiesus ranką tarp juostos netoli būgno išgirdo R. I. žodžius „Oi, ne į tą pusę“, būgnas su juosta pasisuko, „pagavo“ šluotą ir jo kairę ranką (t. 1, b. l. 33-38). Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis viso proceso metu davė išsamius ir iš esmės sutampančius parodymus apie esmines nelaimingo įvykio aplinkybes. Iš jų matyti, kad P. B. ir R. I. pirmą transporterio būgną valė naudojant komandą “jungiu”/”leidžiu”, o valant antrą transporterio įtempimo būgną transporteris buvo paleistas be įspėjimo, jį valantys asmenys tuo metu nebuvo vienas kito akivaizdoje.

Tuo tarpu įvertinus nuteistojo R. I. parodymus dėl antrojo transporterio įtempimo būgno valymo aplinkybių matyti, kad jie proceso metu nebuvo nuoseklūs ir buvo keičiami. R. I. teigė, kad transporterį paleido P. B. prašymu, tačiau apklausiamas apylinkės teisme negalėjo paaiškinti, kokia forma šis prašymas buvo pareikštas. Be to, jo parodymai duoti apylinkės teisme patvirtina, kad transporteris P. B. lenkiantis valyti antrąjį transporterio įtempimo būgną neveikė. R. I. paaiškino, kad jis nuėjo prie mygtuko, o P. B. - prie transporterio būgno. Kai jis įjungė transporterį, P. B. tuo metu dar tik lenkėsi prie jo. Žvilgterėjęs į transporterį R. I. pamatė, kad jis sukasi ne į tą pusę, perjungė, kad suktųsi į kitą pusę ir po sekundės pasigirdo P. B. klyksmas. Žodžiai „Oi, ne į tą pusę“, buvo ne P. B., o sau, savo paties veiksmų komentaras. P. B. dirbant turėjo apatinė transporterio dalis judėti, kad valytųsi, juosta tolti nuo būgno. P. B. pasakymą, kad valys kitą transporterio galą ir reikia jungti, suprato kaip jungimo prašymą. Atstumas tarp jo ir P. B. buvo apie 5 metrus. Mano, kad transporterį jis įjungė dar P. B. jo nevalant, bet tiksliai nematė, P. B. buvo atsitūpęs (t. 3, b. l. 196). Taip pat R. I. teisme teigė, kad prieš paleidžiant transporterį, jis pasakė „leidžiu“, pasižiūrėjo į transporterį ir pamatė, kad juda ne į tą pusę, ir tada perjungė. Tačiau ši jo nurodyta aplinkybė prieštarauja ne tik nukentėjusiojo parodymams, kad komandą „leidžiu“ R. I. davė tik valant pirmą būgną, o valant antrą būgną jokios komandos nei iš vieno jų nebuvo, bet ir paties R. I. nurodytoms aplinkybėms ikiteisminio tyrimo metu. 2015-02-05 rašytiniame paaiškinime R. I. nurodė, kad kartu su P. B. valė įjungtą transporterį. Junginėjo transporterio rankinio valdymo mygtukus P. B. prašymu. Valant pirmą būgną buvo komandos „įjungti“, „išjungti“, nematant vienas kito ir viskas įvyko sėkmingai. Valant antrą būgną nesusikalbėjo, nesuprato vienas kito. Jungdamas mygtukus žiūrėjo ne į mygtukus, o į transporterį (t. 1, b. l. 90-91, 118). Ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-27 apklausiamas kaip liudytojas apie savo paties galimi padarytą nusikalstamą veiką jis patikslino, kad jie su P. B. nebuvo susitarę dėl pajungimo ir išjungimo komandų. Matė tik jo nugarą, o ką P. B. darė nusisukęs, nematė. Tarp jo ir P. B. buvo apie 5 metrų atstumas. Junginėdamas mygtukus daugiausia dėmesį kreipė į juostos sukimosi kryptį. Paspaudus kažkurį mygtuką, juosta pasisuko ne į tą pusę, nei jis norėjo, todėl jis galėjo pasakyti „Oi, ne į tą pusę“, išgirdo šaukiant P. B. (t. 3, b. l. 102-104). Atsižvelgiant į R. I. parodymų dėl antrojo transporterio įtempimo būgno valymo prieštaringumą, kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai R. I. teisme duotus parodymus apie tai, kad P. B. valė transporterio antrą būgną jam sukantis bei, kad R. I. prieš paleidžiant transporterį (paspaudžiant mygtuką) davė komandą „leidžiu“/“jungiu“, vertino kritiškai. Be to, Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13 21 punktas įpareigoja darbuotoją, ne tik prieš paleidžiant transporterį duoti signalą, bet ir įsitikinti, kad jį girdėjo dirbantis kitoje darbo zonoje esantis darbuotojas, nematomas iš valdymo pulto. Nagrinėjamu atveju R. I. teisme nurodė, kad matė tik P. B. nugarą, ką jis darė – nematė, paleisdamas transporterį daugiau žiūrėjo į transporterio juostos judėjimo kryptį. Taigi, R. I. prieš paleisdamas transporterį ne tik nedavė signalo, bet ir neįsitikino, kad transporterį valantis nukentėjusysis, kuris tuo metu buvo nusisukęs į jį nugara, suprato jo ketinimą, taip pažeisdamas Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13 24 punkto, nurodančio, jog reikia pastoviai palaikyti ryšį tarpusavyje darbuotojams, kurių darbas susijęs su transporterio paleidimu ir stabdymu, bei 21 punkto, nurodančio, jog prieš paleidžiant transporterį reikia duoti signalą ir įsitikinti, kad jį girdėjo dirbantis kitoje darbo zonoje darbuotojas, nematomas iš valdymo pulto, reikalavimus.

Minėta, kad nepakanka vien nustatyti padarytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo fakto. Norint padaryti išvadą apie priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti būtinąją padarinių kilimo sąlygą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas yra nustatymas fakto, ar įstatyme aprašyta ir asmens padaryta veika buvo būtina BK numatytų padarinių kilimo sąlyga. Šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, kokią įtaką nukentėjusiojo sunkiam sveikatos sutrikdymui turėjo kaltinamo asmens ir nukentėjusiojo padaryti specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, ar jų abiejų veika yra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, kuri padaryta veika buvo būtina BK 137 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių kilimo sąlyga (atsakant į klausimą, ar kiltų padariniai, jei nebūtų padaryta pavojinga veika).

Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad pagal įmonėje susiklosčiusią praktiką R. I. ir P. B. valė įrenginį neatjungtą nuo elektros tinklo, transporterio valdymą perjungus iš automatinio į rankinį. Abu asmenys tai žinojo ir dirbo tokiomis sąlygomis. P. R. I. ir P. B. parodymus, transporteriai buvo valomi rankiniu būdu juos jungiant ir išjungiant, naudojant aiškias komandas „jungiu“, „išjungiu“. Byloje nustatyta, kad transporteriui užsikimšus, pakviestas R. I. atrakino elektros skydinę ir įjungė įrenginį žinodamas, kad transporteris įjungiamas valymo tikslu ir pats padėjo jį valyti. Raktai nuo elektros skydinės buvo tik pas R. I., tai jis patvirtino apklausiamas teisme. Specialisto išvadoje išsamiai išanalizuoti padaryti pažeidimai ir jų įtaka sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui. Joje nurodytos dvi sąlygos, turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui: tinkamai neatjungtas įrenginys, sudaręs techninę galimybę paleisti konvejerį; konvejerio paleidimas tuo metu, kai P. B. ranka buvo pavojingoje zonoje. Taip pat specialisto išvadoje įvertinti neatsargūs nukentėjusiojo veiksmai ir nurodyta, jog tai, kad P. B. valant smėlį nuo transporterio vidinės dalies, jo ranka buvo transporterio pavojingoje zonoje, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė, nes jeigu transporteris nebūtų įjungtas, P. B. rankai esant pavojingoje zonoje, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Taigi, R. I. būdamas atsakingas už elektros įrangos priežiūrą ir taisymą, žinodamas specialias saugaus elgesio taisykles, t. y. tai, kad transporteris turi būti atjungtas nuo elektros tiekimo norint atlikti jo techninį aptarnavimą (šiuo atveju – išvalyti), turėdamas pareigą elgtis atsakingai, sąmoningai šias taisykles pažeidė, nes įjungė transporterį esant elektros tiekimui ir jo paleidimą pats valdė rankiniu būdu tuo metu, kai P. B. valė transporterio būgną. Jeigu R. I. nebūtų pajungęs transporterio prie elektros tiekimo, nebūtų buvę techninės galimybės jo paleisti, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Byloje taip pat nustatyta, kad P. B. valė antrąjį būgną transporteriui esant elektros teikimui ir, kad R. I. paleido transporterį neįspėjęs valančio darbuotojo apie įrangos paleidimą, kaip tai numato Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13 21 ir 24 punktai, bei nesant P. B. atsakui/pritarimui paleisti transporterį. Taigi, akivaizdu, kad R. I., pajungdamas transporterį prie elektros tiekimo ir jį paleisdamas (spaudant transporterio paleidimo mygtukus), tiesiogiai sudarė galimybę P. B. atlikti įrangos valymą pažeidžiant darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2.13 punkto bei Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13 26 punkto reikalavimus. Be to, nevykdė pareigos, numatytos Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13 21 ir 24 punktuose, nes paleido transporterį aiškiai neįspėjęs ir neįsitikinęs, kad jo ketinimą (atliekamą veiksmą) suprato valymo darbus atliekantis P. B.. Toks R. I. elgesys tiesiogiai lėmė nelaimingo atsitikimo ir padarinių – P. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo – kilimą.

Tuo tarpu P. B. neatsargūs veiksmai, t. y. transporterio valymas nesant jam atjungtam nuo elektros tinklo, taip pažeidžiant Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13 26.3. punkto bei Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.13 punkto reikalavimus, tačiau transporteriui neveikiant, nors ir turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, tačiau nebuvo teisiškai reikšmingame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, jo nelėmė, nes automatinis transporterio valdymas buvo perjungtas į rankinį, todėl nebuvo tikimybės, kad transporteris savaime, nepaspaudus mygtuko, pradės judėti. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad P. B. turėjo numatyti netikėtą transporterio paleidimą, nesant atitinkamos paleidimo komandos.

Nusikaltimas, numatytas BK 137 straipsnio 3 dalyje, yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad P. B. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tiesiogiai nenurodė, kuria neatsargumo rūšimi pasireiškė jo kaltė. Ši aplinkybė, nors ir yra teismo sprendimo trūkumas, tačiau neturi reikšmės baudžiamojo įstatymo – BK 137 straipsnio 3 dalies – taikymui, nes nepriklausomai nuo neatsargumo rūšies veika kvalifikuojama pagal vieną ir tą patį baudžiamąjį įstatymą.

Nustatytos įvykio aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad R. I. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Neginčytina, kad R. I. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal vykdytas funkcijas, veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Nustatyta, kad R. I. elektros įrengimų priežiūros ir taisymo elektromonterio pareigose dirba nuo 2010-05-03, žinojo transporterio veikimo pavojingą pobūdį ir transporterių valymo tvarką, tačiau įvykio metu, nedavęs aiškaus signalo apie įrenginio paleidimą bei neįsitikinęs, kad apie jo atliekamą veiksmą (transporterio paleidimą) suprato jį valęs ir į jį nugara stovėjęs darbuotojas, paleido transporterį, o pradėjęs suktis būgnas įtraukė jį valiusio darbuotojo ranką ir taip jį sunkiai sužalojo. Tokie nuteistojo veiksmai buvo aiškiai netinkami. Tokioje situacijoje R. I. turėjo numatyti, kad veikiantis transporteris gali sužaloti jį valantį žmogų, todėl privalėjo vadovautis minėtų teisės aktų nuostatomis ir nepajungti valomo transporterio prie elektros tiekimo, kad nenukentėtų įmonės darbuotojas, transporterį pajungti ir paleisti tik aiškiai įsitikinęs, kad tai yra saugu. Įvertinus nurodytą įvykio situaciją, R. I. galėjo numatyti, kad nesilaikant specialių elgesio saugumo taisyklių veikiantis transporteris gali sužaloti jį valantį darbuotoją.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes R. I. veikai baudžiamasis įstatymas – BK 137 straipsnio 3 dalis – taikytas tinkamai, t. y. nustačius šio nusikaltimo sudėtį sudarančius požymius, tad šiuo pagrindu naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl bausmės

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę, atsižvelgė ne į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, o būtent, neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo rizikingą elgesį ir specialių elgesio taisyklių pažeidimus, vertindamas veikos pavojingumą, nenustatė sužalojimo pobūdžio, liekamųjų reiškinių, ar sveikatos sužalojimo pasekmės laikinos, ar nuolatinės.

BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, turi vadovautis BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Skiriant bausmę visos minėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 137 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgta į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, R. I. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas sprendė, kad kaltinamam asmeniui gali būti skiriama vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant, nes manė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos nuosprendyje išdėstytus argumentus, sutinka su apeliantu, kad apylinkės teismas skirdamas R. I. bausmę nepakankamai skyrė dėmesio bausmės individualizavimo klausimui, neaptarė nuosprendyje visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Nors apylinkės teismas nurodė, kad atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tačiau nenurodė, tad ir nevertino kilusių padarinių pobūdžio, ar jis laikinas, ar nuolatinis. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į kaltės formą ir rūšį, tačiau rūšis skundžiamame nuosprendyje nenustatyta. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad P. B. nesilaikė darbo saugos instrukcijų, tačiau plačiau dėl to nepasisakė ir nevertino, nenurodė nukentėjusiojo padarytų specialių elgesio taisyklių pažeidimų įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Šie trūkumai taisytini apeliacinėje instancijoje.

Nukentėjusiojo P. B. veiksmai nagrinėjamo įvykio metu jau buvo aptarti aukščiau. Nustatyta, kad nukentėjusysis pagal nusistovėjusią praktiką įmonėje sąmoningai valė transporterį neatjungtą nuo elektros tinklo, jo valdymą perjungus iš automatinio į rankinį, taip pažeisdamas Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.13 punkto bei Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13 26.3 punkto reikalavimus. Kaip jau buvo nurodyta, teismo vertinimu tarp nustatytų P. B. veiksmų, pažeidžiančių specialias elgesio saugumo taisykles, ir kilusių pasekmių nėra teisiškai reikšmingo priežastinio veikos bei padarinių ryšio. Teismo vertinimu nėra pakankamo pagrindo juos vertinti ir kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. To neprašoma ir apeliaciniame skunde.

Vertindama skirtos bausmės, jos rūšies ir dydžio pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgia tiek į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, tiek į nustatytą, aukščiau aptartą R. I. neatsargios kaltės rūšį – veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Teismas taip pat vertina ir byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytus konkrečius nusikalstamos veikos padarinius, jų pobūdį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. B. įvykio metu buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, o konkrečiai atviras kairio žastikaulio lūžis su kairės pusės stipininio nervo ir raumenų sužalojimu (t. 1, b. l. 54-57). Specialisto S. C. parodymai, duoti apžiūrėjus nukentėjusiojo pateiktus medicininius dokumentus (t. 4, 55-59), patvirtino, kad su patirtu kūno sužalojimu tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietinos ir išsivysčiusios komplikacijos. Jos neįtakoja sveikatos sutrikdymo nustatymo, tačiau laikytinos reikšmingomis sprendžiant bausmės klausimą, nes apibūdina veikos pavojingumą. Nukentėjusiajam nustatyta kontraktūra, sąnarių nejudrumas, plaštakos parezė, raumenų atrofija. Specialistas taip pat nurodė, kad stebimas P. B. sveikatos būklės pagerėjimas, lūžis sugijo. Iš pateiktos darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymos matyti, kad P. B. nuo 2017-02-28 iki 2019-02-27 nustatytas 50 procentų netektas darbingumas. Nukentėjusysis patvirtino, kad dėl patirto sužalojimo iki šiol patiria nepatogumus buityje, negali dirbti ir negauna pakankamai pajamų. Iš visumos šių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo patirto kūno sužalojimo pasekmės yra tęstinės, sveikimo procesas vyksta lėtai, kelia nukentėjusiajam ženklių nepatogumų.

Įvertinęs visumą aptartų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas ir neaptarė bei neįvertino tam tikrų, aukščiau minėtų, šiam klausimui reikšmingų aplinkybių, vis tik R. I. parinkta vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis, jos dydis, kiek mažesnis nei sankcijos vidurkis, taip pat padaryta išvada dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir įpareigojimo parinkimo, nėra aiškiai per švelnūs ar per griežti, yra adekvatūs (proporcingi) nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei, atitinka teisingumo principą, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. I. gynėjo advokato Mariaus Valiuko apeliacinį skundą atmesti.