Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. I. gimęs 1957-05-04, Vilniuje, , a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ elektromonteriu, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. I. pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų:

jis, dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas 221968760, elektros įrenginių priežiūros ir taisymo elektromonteriu, 2014-03-12 būdamas pasirašytinai supažindintas su AB ,, (duomenys neskelbtini) ” „Darbuotojo, aptarnaujančio juostinius transporterius, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 06-13“, patvirtinta 2006-11-23 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 (toliau – Saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 06-13), 2015-01-08 apie 08.30 val. AB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tai yra „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999-12-22 įsakymu Nr.102, 1 priedo 2.13 p. reikalavimą, nurodantį, jog įrenginio techninį aptarnavimą turi būti įmanoma atlikti tik tada, kai įrenginys yra išjungtas, o jei to padaryti neįmanoma, turi būti sudaryta galimybė šias operacijas atlikti saugiai, Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13 26 p., nurodančio transporterio būgno periodiško valymo nuo prikritusios transportuojamos medžiagos tvarką, reikalavimus, jog transporterio būgno valymo darbai turi būti atliekami sustabdžius transporterį (26.1 p). ir elektrikui atjungus įrangą (26.3 p.), 21 p., nurodančio, jog prieš paleidžiant transporterį reikia duoti signalą ir įsitikinti, kad jį girdėjo dirbantis kitoje darbo zonoje darbuotojas, nematomas iš valdymo pulto, reikalavimus, 24 p., nurodančio, jog reikia pastoviai palaikyti ryšį tarpusavyje darbuotojams, kurių darbas susijęs su transporterio paleidimu ir stabdymu, reikalavimus, tinkamai neatjungęs nuo elektros šaltinio juostinio transporterio ir neįsitikinęs, jog valantis minimo transporterio įtempimo būgną AB ,,Silikatas”– plytų užkrovėjas P. B. baigė valymo darbus, įjungė transporterio pajungimo mygtuką ir paleido transporterį tuo metu, kai darbuotojo P. B. ranka buvo pavojingoje zonoje ir dėl to buvo įtraukta į transporterio mechanizmą, ko pasėkoje P. B. buvo padarytas kairio žastikaulio atviras lūžis su kairės pusės stipininio nervo ir raumenų sužalojimu, kvalifikuojamas sunkiu kūno sužalojimu

Kaltinamasis R. I. pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini) dirbo elektriku, su visomis darbo instrukcijomis buvo supažindintas. 2015-01-08, apie 8 val. buvo iškviestas padėti nukentėjusiajam P. B. prie transporterio, kurį užkimšo smėlis ir jis sustojo. Kai jis atėjo smėlis jau buvo nukastas, bet transporteris nesisuko, nes buvo suveikusi variklio apsauga. Jis įjungė transporterį, jis pradėjo suktis, išbarstė smėlio likučius. Tada transporterį sustabdė. P. B. pasakė, kad jam reikia pavalyti smėlį, ir paprašė vėl įjungti transporterį. Jis įjungė, po to perjungė į kitą pusę, kad smėlis išsivalytų pats. Jis liko prie mygtuko, o nukentėjusysis P. B. pasiėmė šepetį ir nuėjo arčiau būgno valyti. Po to ir jis priėjo padėti P. B.. Viską padarius transporteris buvo sustabdytas. P. B. pasakė, kad jam reikia pavalyti ir kitame gale. Kaltinamasis nuėjo prie mygtuko o P. B. prie transporterio. Kaltinamasis vėl įjungė transporterį , P. B. tuo metu dar tik lenkėsi prie jo . Žvilgterėjęs į transporterį kaltinamasis pamatė, kad jis sukasi ne į tą pusę, perjungė, kad suktųsi į kitą pusę ir po sekundės pasigirdo P. B. klyksmas. Tuomet jis iškart sustabdė transporterį. P. B. nubėgo žemyn, kaltinamasis iškvietė greitąją pagalbą.

Į užduotus klausimus kaltinamasis paaiškino, kad įjungti transporterį paprašė pats P. B., prieš įjungdamas jis perspėjo sakydamas „ jungiu“ . Transporterį jis įjungė, kai P. B. dar tik lenkėsi prie jo. P. B. transporterį valė su šluotos „ galva“, be koto. Transporterį jungti teisę turėjo tiek jis, tiek P. B.. Raktus nuo skydinės turėjo tik jis. Neįjungus skydinės, transporteris veikti negali. P. B. valė dirbantį transporterį. Jis ir P. B. pagal pareigas yra lygiaverčiai.

Nukentėjusysis P. B. parodė, kad AB (duomenys neskelbtini) dirba pagalbiniu darbininku, bet buvo atsakingas už smėlio padavimą, garo katilų priežiūrą, kalkių priėmimą. Su bendromis darbo instrukcijomis jis buvo supažindintas, jam buvo žinoma, kad valyti veikiantį transporterį yra uždrausta.

2015 m. sausio 8 d. buvo dideli šalčiai, smėlis sušalo ir nelindo pro groteles ko pasėkoje užsikišo transporteris, suveikė automatinis režimas ir transporteris atsijungė. Direktorius V. Č. davė du žmones, jų pavardžių jis nežino ir jie nuvalė smėlį. Vieno transporterio juosta buvo pasilinkusi, todėl jis direktoriui pasakė, kad reikalingas elektrikas pajungti automatiką. Jis nubėgo į cechą ir susirado R. I., kuris buvo mokytas iš automatinio režimo perjungti į rankinį. R. I. nuėjo į elektros skydinę, o jis bandė pavalyti likusį smėlį. R. I. viską pajungė. Paprašiau jo atstatyti juostą, jis iš kelių bandymų tai padarė ir pasakė, kad reiktų būgną dar nuo smėlio pavalyti. Nukentėjusysis buvo su pirštine ir laikė šluotos galą rankoje. Jis atsitūpė ir tiesė tą ranką su šluota į priekį. Tuo metu išgirdo R. I. sakant „oi ne į tą pusę“ . Tuo metu besisukantis transporteris pagavo jo ranką ir įsuko. Jis pradėjo rėkti, R. I. transporterį išjungė. Ranką jam per jėgą pavyko ištraukti. Rankos kišti, kai dirba transporteris, negalima, bet čia taip ir nebuvo . Veikimo metu buvo valomi ne šio transporterio, kuris įtraukė ranką, ritinėliai, o kito. Juos visada valydavo veikimo metu, tik per atstumą - su pagaliais, šluotomis.

Po įvykio nukentėjusysis išbėgo į lauką, liepė kviesti greitąją, žaizda kraujavo, jų medikė suteikė pirmąją pagalbą.

Į užduotus klausimus nukentėjusysis paaiškino, kad , kai R. I. liepė išvalyti transporterį, jis neveikė. Jie nesitarė kaip jie valys. Jis turėjo būti valomas ramioje padėtyje. Jis pritūpė, tiesė ranką ir tada išgirdo „oi, ne į tą pusę“. R. I. transporterio neturėjo įjungti. Jis jam jokios komandos nedavė , jei transporteris judėtų, jis rankos ten nebūtų kišęs. Jie stovėjo vienas į kitą nugarą ir nematė vienas kito. Reikėjo valyti ne juostą, o būgną, o būgnas valomas stovintis, tada įjungiama, sustabdoma ir vėl valoma. Jis ranką ištiesė, nes R. I. nedavė komandos „jungiu“.

Liudytojas V. Č., AB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, parodė, kad nukentėjusysis P. B. įmonėje dirba nuo 2011 m., o R. I. nuo 1982 m. 2015-01-08 jam paskambino P. B. ir pranešė, kad užsikimšo transporteris ir išmušė automatą. Jis paskambino R. I., kad jis nueitų pažiūrėti. Po kiek laiko einant į cechą pamatė bėgantį R. I., kuris šaukė kviesti pagalbą, pasakė, kad su P. B. atsitiko nelaimė, jis įkišo ranką į transporterį. P. B. jis rado lauke gulintį ant sniego. Patys darbuotojai į elektros spintą nelenda, kviečiamas elektrikas. Tokie gedimai nėra naujiena. Jis mano, kad šiuo atveju darbuotojai nesusikalbėjo. Transporteris valomas neveikiantis. Visi darbuotojai yra supažindinti su saugos taisyklėmis ir įmonėje nebuvo nustatyta atvejų, kad būtų valomas veikiantis transporteris. Atlikus tyrimą bendrovėje buvo nustatyta, kad tiek R. I., tiek ir P. B. pažeidė darbų saugos taisykles. Darbuotojai yra instruktuojami. Yra įvadiniai instruktažai ir periodiniai.

Liudytojas O. K., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius parodė, kad pagal instrukciją užsikimšus transporteriui turi būti iškviestas elektrikas, nes tik jis gali išjungti automatą ir pereiti prie rankinio valdymo. Darbuotojai žinojo, kad atliekant kokius veiksmus su transporteriu turi būti dar vienas darbuotojas ir dirbant turi būti komandos „ jungiu“, „ išjungiu“, tai yra nurodyta „Darbuotojo aptarnaujančio juostinius transporterius saugos ir sveikatos instrukcijoje“. Turi būti du darbuotojai, kad vienas atjungtų transporterį, o kitas valytų. Valymas turėjo būti atliekamas tik išjungus įrenginį. Pagal instrukciją komandą turėjo duoti tas kas valdė transporterį.

Liudytojas S. A. apklaustas teismo posėdyje parodė: kad AB(duomenys neskelbtini) dirba staliumi. Nurodė, kad 2015-01-08 matė sužalotą P. B., padėjo jį užkelti ant neštuvų, alkoholio kvapo nuo nukentėjusiojo nejuto, jo žiniomis nukentėjusysis alkoholio visai nevartoja. Dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas jis nežino.

Liudytoja S. T. parodė, kad AB (duomenys neskelbtini) dirba bendruomenės slaugytoja. P. B. ji rado lauke ant žemės, jis buvo sąmoningas , sakė kad neturi rankos. Ji nustatė atvirą kairės rankos žasto lūžimą, kraujavimas buvo sustabdytas, suleido vaistų. Sužalojimas buvo pavojingas gyvybei, P. B. galėjo nukraujuoti ir mirti. Dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ji nežino.

Liudytoja V. Š. parodė, kad AB (duomenys neskelbtini) dirba vadovybės atstove kokybei , yra atsakinga už gaminamo produkto kokybę. Jos atliekamas darbas su darbų sauga nesusijęs. P. B. su darbų sauga ji nesupažindino , nebent jis dirbo laboratorijoje. Ji jį mokė dirbti su sugniuždymu. P. B. buvo mokytas dirbti pagal instrukcijas ir pildyti jo darbo vietoje esančius žurnalus , kas jį ruošė, ji nežino. Darbo instrukcijos yra padėtos personalo kambaryje ir kiekvienam darbuotojui lengvai prieinamos. Darbo saugos klausimais darbuotojai instruktuojami kas metus, kas du. P. B. įmonėje dirbo 4 metus, todėl turėjo būti instruktuojamas.

Iš 2015-01-26 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gamybinės patalpos yra (duomenys neskelbtini). Teritorijoje vienas iš pastatų yra „ Smėlio galerija“ , kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas. Patalpoje yra smėlio konvejeriai. Prie sienos sumontuotas elektros automatas, kiek toliau prie sienos įmontuotas konvejerio valdymo pultas. Viskas užfiksuota fotonuotraukose ( b.l. 23-31).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro, 2015-07-31 specialisto išvados Nr. 11-908 (15) nustatyta, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad įrenginio valymo darbai buvo vykdomi, kai įrenginys nebuvo atjungtas nuo elektros tinklo ir transporteris buvo paleistas tuo metu, kai techninį aptarnavimą atliekančio darbuotojo kūno dalys buvo įrenginio pavojingoje zonoje. Nukentėjusiojo P. B. veiksmai, tai yra, kad jo ranka buvo įrenginio pavojingoje zonoje, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, tačiau jo nelėmė, nes nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, kad R. I. tinkamai neatjungė įrenginio ir paleido konvejerį tuo metu kai P. B. ranka buvo pavojingoje įrenginio zonoje. Nelaimingo atsitikimo metu vykdyti darbai neatitiko Nuostatų [3] 1 priedo 2.13 p. ir Instrukcijos Nr. 06-13, 26 p. reikalavimų, kurie numato , kad įrenginio techninį aptarnavimą galima atlikti tik tada, kai įrenginys sustabdytas ir tinkamai atjungtas. Tai, kad valant įrenginį buvo techninė galimybė paleisti transporterį ir sąlygojo pavojingo rizikos veiksnio susidarymą ( b.l. 67-71).

Iš 2015-03-17 nelamingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Įmonėje nebuvo identifikuoti galimi fiziniai rizikos veiksniai juostinių transporterių darbo zonoje, neužtikrinta, kad darbuotojai būtų informuoti apie galimus pavojus darbo vietoje dėl judančių transporterių dalių , transporterio valymo darbai vyktų saugiai , nepažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimų. Tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d. Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 9 p. Taip pat priežastis Saugos ir sveikatos norminio akto reikalavimų pažeidimas. AB (duomenys neskelbtini) elektrikas R. I. įjungė transporterio paleidimo mygtuką neįsitikinęs, kad valantis įtempimo būgną darbuotojas baigė valymo darbus. Tuo pažeista AB (duomenys neskelbtini) darbuotojo , aptarnaujančio juostinius transporterius, saugos ir sveikatos instrukcija, Nr. 06-13, patvirtinta 2006-11-23 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 (1 t. b.l. 102-103).

Iš 2011-05-06 darbo sutarties Nr. 12 nustatyta, kad P. B. priimtas dirbti į AB (duomenys neskelbtini) plytų užkrovėju (1 t., b. l. 124). 2014m. lapkritį P. B. supažindintas su AB (duomenys neskelbtini) rizikos vertinimu prevenciniu planu ( 1 t. b.l. 153).

Iš darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje žurnalo nustatyta, kad P. B. 2014-03-12 periodiškai buvo instruktuotas kaip plytų užkrovėjas ( t 1, b.l. 173) taip pat 2008-03-28 jis supažindintas su smėlio paskirstytojo ir smėlio priėmėjo darbo instrukcijomis ( t 1, b.l. 175-176).

Iš 1997-12-08 darbo sutarties Nr. 158 nustatyta, kad R. I. priimtas dirbti į AB (duomenys neskelbtini) Nuo 2010-05-03 R. I. dirba elektros įrengimų priežiūros ir taisymo elektromonterio pareigose ( t 1, b.l. 188), 2012-07-13 jam išduotas energetikos darbuotojo kvalifikacinis atestatas ( 1 t, b.l. 190).

Iš darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje žurnalo nustatyta, kad R. I. 2014-03-12 periodiškai buvo instruktuotas kaip elektros įrengimų priežiūros ir taisymo elektromonteris ( t 1, b.l. 173)

Iš darbuotojų atliekančių pavojingus darbus mokymo protokolo matyti, kad tiek P. B. , tiek R. I. dalyvavo mokymuose( t 2, b.l. 29), buvo supažindinti su pavojingų darbų sąrašu( t 2, b.l. 31)

Iš darbuotojo aptarnaujančio juostinius transporterius saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 06-13, patvirtintos AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38, 2016-11-23 26 p. seka, kad transporterio būgno periodiško valymo nuo prikritusios transportuojamos medžiagos valymo darbai turi būti atliekami sustabdžius transporterį (26.1 p). ir elektrikui atjungus įrangą (26.3 p.), 21 p., nurodyta, jog prieš paleidžiant transporterį reikia duoti signalą ir įsitikinti, kad jį girdėjo dirbantis kitoje darbo zonoje darbuotojas, nematomas iš valdymo pulto, 24 p., nurodyta, jog reikia pastoviai palaikyti ryšį tarpusavyje darbuotojams, kurių darbas susijęs su transporterio paleidimu ir stabdymu. Su šia instrukcija tiek P. B. tiek R. I. buvo supažindinti.

Iš specialisto išvados Nr. G 901/15 (01) nustatyta, kad P. B. įvykio metu buvo padarytas atviras kairio žastikaulio lūžis su kairės pusės stipininio nervo ir raumenų sužalojimu. Padarytas sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. P. B. kraujyje alkoholio nerasta. (1 t., b. l. 54-57).

Nors kaltinamasis R. I. ir neprisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau faktines veikos aplinkybes pripažino. Nukentėjusysis paneigė R. I. nurodytas aplinkybes, kad jis įspėjo P. B. jog įjungia transporterį. Taip pat R. I. pats patvirtino, kad žinojo jog negalima valyti veikiančio transporterio, matė, kad P. B. tai daro ir tą jam leido. Tyrimo metu R. I. nurodė, kad, kai įjungė transporterį nematė ką darė P. B. . Kaltinamojo parodymai iš dalies vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš byloje ištirtų įrodymų ir faktinių aplinkybių nustatyta, kad tiek P. B. , tiek R. I. buvo supažindinti su darbų saugos reikalavimais, įrengimų priežiūros instrukcijomis. Nors iš bylos medžiagos nustatyta, kad ir pats nukentėjęs P. B. nesilaikė darbo saugos instrukcijų, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro, 2015-07-31 specialisto išvadoje Nr. 11-908 (15) konstatuota, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, kad įrenginio valymo darbai buvo vykdomi, kai įrenginys nebuvo atjungtas nuo elektros tinklo ir transporteris buvo paleistas tuo metu, kai techninį aptarnavimą atliekančio darbuotojo kūno dalys buvo įrenginio pavojingoje zonoje. Nukentėjusiojo P. B. veiksmai, nelėmė nelaimingo atsitikimo, nes nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, kad R. I. paleido konvejerį tuo metu kai P. B. ranka buvo pavojingoje įrenginio zonoje.

2015-03-17 LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriuje įvykis buvo pripažintas susijusiu su AB (duomenys neskelbtini) plytų užkrovėjo P. B. darbo santykiais. (t. 1, b.l. 102-103).

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo R. I. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d., nes nustatyta, kad jis pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų.

Nukentėjusysis P. B. prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas – advokato pagalbai apmokėti 400 eurų . Prašymas tenkintinas iš dalies , kadangi nukentėjusysis pateikė tik 200 eurų išlaidas patvirtinantį kvitą ( 3 t. b. l. 2),

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas.

Kaltinamasis R. I. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d. ir paskirti dvejus metus laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d. ir bausmės vykdymą atidėti vienerių metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be institucijos, vykdančios bausmės vykdymo atidėjimo priežiūrą, leidimo.

Iš R. I. priteisti 200 eurų proceso išlaidų nukentėjusiajam P. B. apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.