Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui, Sonatai Kuskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1994 m. gegužės 24 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) - 2 metų laisvės atėmimu;

2) 1994 m. birželio 6 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) - 2 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu subendrinta su 1994 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2000 m. rugsėjo 27 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01). Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė - 2 metai laisvės atėmimo, 10 MGL (1250 Lt) bauda su 300 Lt turto konfiskavimu. Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl amnestijos akto" 1 straipsnio 1 dalies 1 punką, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas. 2014 m. birželio 27 d. bauda išieškota iš dalies, baudos likutis 930 Lt (269,35 Eur);

4) 2019 m. gegužės 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla nutraukta;

kaltinamas pagal BK 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. apie 06.30 val. prie VšĮ "Šakių ligoninės" priėmimo skyriaus, esančio Bažnyčios 37, Šakiai, būdamas neblaivus (nustatytas 2,64 promilių girtumas), nepakluso teisėtiems Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų R. B. ir V. M. reikalavimams pasitikrinti neblaivumą, plūdo pastaruosius necenzūriniais žodžiais, aktyviais veiksmais priešinosi, greitosios medicinos pagalbos automobilyje spyrė V. M., bet pastarajai pasitraukus, nepataikė, laipinamas iš greitosios medicinos pagalbos automobilio, R. B. laikant jo kairę ranką, jis dešinės rankos alkūne tyčia sudavė V. M. į smakrą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu buvo išklausytas garso įrašas, kuriame yra skambučių Bendrajam pagalbos centrui įrašas. Byloje pateikti keturi garso įrašai, iš kurių garso įrašai įrašyti faile 2020-08-19-05-45-10-25.00, 2020-08-19-06-00-43-25.00 yra susiję su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu. Iš garso įrašo girdėti, kad asmuo kviečia greitąją medicininę pagalbą, nes jo draugui pripurškė policija dujų į akis ir draugas nieko nemato. (1 t., b.l. 171).

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos pareigūnų ir R. V. konflikto aplinkybės. Vaizdo įrašė matyti, kad medicininės pagalbos automobilyje sėdinčiam asmeniui, kuriam sunku atsimerkti, policijos pareigūnai liepia pasitikrinti neblaivumą. Į šį prašymą asmuo sureaguoja negeranoriškai, keikiasi ir nesutinka atlikti prašomų veiksmų, dėl ko kyla konfliktas. (1 t., b.l. 40).

Kaltinamojo R. V. kaltė buvo grindžiama šiais byloje surinktais įrodymais:

2020 m. rugpjūčio 19 d. Marijampolės AVPK Šakių RPK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės V. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodomos įvykio aplinkybės. (1 t., b.l. 9-10).

2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju, kuriuo V. M. pripažinta nukentėjusiąja. (1 t., b.l. 17).

Prašymu priteisti neturtinė žalą (1t., b.l. 21).

Gydytojo išrašu, kuriame konstatuota, jog V. M. nustatyta diagnozė dešinės veido pusės sumušimas (1 t., b.l. 30).

Pridėtu prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nurodoma, kad atsakomybėn traukiamas S. Z. dėl 2020 m. rugpjūčio 18 d. panaudoto smurto prieš N. K. (1 t., b.l. 117-121).

Tarnybiniu pranešimu, kuriame tyrėja R. N. nurodė, kad jiems atvykus apklausti N. K. iš namų išėjo agresyviai nusiteikęs R. V., prieš kurį buvo panaudotos dujos. Jiems nepavykus apklausti N. K. dėl šios girtumo, iš įvykio vietos išvyko (1 t., b.l. 123).

Tarnybiniu pranešimu, kuriuo patrulis M. B. nurodė, kad jiems atvykus apklausti N. K. iš namų išėjo agresyviai nusiteikęs R. V., prieš kurį buvo panaudotos dujos. Jiems nepavykus apklausti N. K. dėl šios girtumo, iš įvykio vietos išvyko (1 t., b.l. 129).

Marijampolės AVPK Šakių RPK Reagavimo skyriaus viršininkės I. P. pateikta informacija apie įvykius, kuriuose R. V. įvykio diena buvo dalyvaujančiu asmeniu. (1 t., b.l. 128).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. R. V. konfliktas su policijos pareigūnais vyko tokia seka:

2020 m. rugpjūčio 19 d. 5.20 val. į R. V. namus atvyko policijos pareigūnai R. N. ir M. B., kurių atvykimo tikslas buvo apklausti R. V. namuose miegojusią N. K., kuri pripažinta nukentėjusiąja kitoje ikiteisminio tyrimo byloje dėl smurto artimoje aplinkoje.

Pareigūnams beldžiant į duris, į lauką išėjo R. V., kuris pareigūnų teigimu buvo agresyviai nusiteikęs, todėl nelaukdami kritinės situacijos pareigūnai panaudojo spec. priemones prieš R. V. Įėję į namus pareigūnai pamatė, kad N. K. yra neblaivi, todėl išvyko neatlikę apklausos. Būdami įvykio vietoje R. V. protokolo nesurašė, jo neblaivumo nenustatė. Šias aplinkybes patvirtina posėdžio metu apklausti liudytojai R. N., M. B., taip pat prie bylos pridėta administracinio nusižengimo bylos medžiaga (1 t. b.l. 151-158).

Po šio įvykio 2020 m. rugpjūčio 19 d. 6.05 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino asmuo, kuris pranešė, kad jo draugui policijos pareigūnai pripurškė dujų į akis, prašė atsiųsti greitąją medicinos pagalbą, nes nukentėjęs asmuo nieko nemato. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis pranešimas apie įvykį (1 t., b.l. 31-35), bei teismo posėdžio metu perklausyti garso įrašai. (1 t., b.l. 171). Nors pranešėjas kvietė medicinos pagalbą, tačiau į įvykio vietą buvo nusiųsti ir policijos pareigūnai V. M. ir R. B. Pakeliui į įvykį pareigūnai pamatė greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuriuo buvo vežamas R. V., ir paskui automobilį nuvyko į Šakių ligoninės priėmimo skyrių. Nespėjus asmeniui išlipti iš greitosios medicinos pagalbos automobilio, pareigūnai pareikalavo jo nusistatyti neblaivumą, kas akivaizdžiai supykdė R. V., kuris vartodamas necenzūrinius žodžius atsisakė tai padaryti. Pareigūnams toliau reikalaujant jiems paklusti, kilo konfliktas. Konflikto metu R. V. buvo uždėti antrankiai, jis buvo įsodintas į policijos automobilį ir išvežtas į policijos komisariatą. Medicininė pagalba asmeniui nebuvo suteikta. (1 t., b.l. 133). Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas (1 t., b.l. 37-40) bei iš dalies liudytojų V. M. ir R. B. duoti parodymai. Teismo posėdžio metu šių liudytojų duoti parodymai buvo nenuoseklūs, bei skirtingai aiškinantys aplinkybes. Aiškindami savo veiksmų teisėtumą, liudytoja V. M. teigė, kad į įvykio vietą jie vyko, nes buvo gautas pranešimas apie tai, kad asmeniui pripurkšta dujų į akis. Reikalavimas nusistatyti neblaivumą buvo teisėtas, nes asmuo buvo viešoje vietoje. Liudytojas R. B. teigė, kad vyko į įvykio vietą, nes gavo pranešimą dėl panaudotų dujų ir asmuo prašė medicininės pagalbos, o nustatyti asmeniui neblaivumą prašė kiti kolegos, kurie panaudojo prieš asmenį dujas ir pradėjo teiseną dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, o pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Teismas pažymi, jog BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-195-693/2017).

Nagrinėjamoje byloje konfliktas tarp pareigūnų ir kaltinamojo R. V. įvyko dėl to, kad asmeniui atvykus į gydymo įstaigą greituoju medicinos automobiliu, jam nespėjus išlipti iš automobilio ir gauti medicininę pagalbą, pareigūnai pareikalavo nusistatyti neblaivumą. Siekiant inkriminuoti BK 286 straipsnio požymius taip pat būtina nustatyti, kad asmuo pasipriešino valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens teisėtiems reikalavimams, tai yra būtina nustatyti reikalavimo teisėtumo požymį. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdami įstatymo (kompetencijos) ribų t. y. veikia teisėtai. (Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio mėn. 8 d. nutartis Nr. 1A-680-133-2011). Byloje pateiktame kaltinime nurodoma, kad R. V. nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimam pasitikrinti neblaivumą. Todėl būtina nustatyti, ar R. V. buvo teisėtai reikalaujama nusistatyti neblaivumą. Kaip jau buvo nurodyta liudytojų V. M. ir R. B., tai yra pareigūnų, kurie reikalavo nusistatyti neblaivumą, paaiškinimai dėl šio veiksmo yra skirtingi. V. M. teigė, kad asmuo privalėjo nusistatyti neblaivumą, nes buvo viešoje vietoje, R. B., teigė, kad neblaivumas buvo nustatinėjamas dėl anksčiau pradėtos administracinės teisenos, nes kiti kolegos pamiršo nustatyti neblaivumą. Tokie skirtingi pareigūnų pateikiami paaiškinimai, visiškai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, taip pat leidžia daryti išvadą, kad patys pareigūnai nesuprato savo reikalavimo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kas pagrįstai kelia abejones dėl jų veiksmų teisėtumo. Kaip jau buvo nurodyta, tą pačia dieną R. V. buvo pradėtos dvi teisenos dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Viena administracinė teisena dėl pasipriešinimo pareigūnams R. N. ir M. B., kita teisena dėl šioje byloje nagrinėjamų įvykių. Pirmuoju atveju pareigūnai prieš R. V. panaudojo spec. priemones - dujas. Šioje byloje esančiame pranešime apie įvykį (1 t., b.l. 31-35) matoma informacija, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. 6.05 val. gautas pranešimas iš asmens, kuris nurodė, kad jo draugui į akis policijos pareigūnai pripurškė dujų, prašė atsiųsti greitąją medicinos pagalbą. Vėliau paaiškėjo, kad nukentėjęs asmuo yra R. V., kuris medicinos darbuotojų buvo gabenamas į ligoninę. Taigi akivaizdu, kad šis įvykis buvo registruotas dėl R. V. skundo, kas leidžia manyti, kad jis šio įvykio ribose turėjo turėti, kaip nukentėjusio asmens statusą, o tirti turėjo būti aplinkybės susijusios dėl jo sveikatai padaryto poveikio. Teismo posėdžio metu liudytojai V. M. ir R. B. nurodė, kad jie į įvykio vietą vyko gavę pranešimą dėl panaudotų dujų, taip pat nesiginčijo, kad pagal pranešimo aplinkybes R. V. buvo nukentėjęs. Tesimų praktikoje ir įstatymuose yra nurodoma, kad Policijos pareigūnas yra valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus. Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, 22 straipsnio 1 dalies 7 punktai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 2K-246-942/2020). Marijampolės AVPK Šakių RPK viršininkė pateikdama informaciją apie R. V. (1 t., b.l. 128), nurodė, kad pareigūnai reaguodami į pranešimus apie teisės pažeidimus privalo išsamiai išsiaiškinti gauto pranešimo aplinkybes, tame tarpe ir neblaivumo nustatymą, remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašo). Nurodyto aprašo 1 dalyje nurodoma, kad aprašas reglamentuoja policijos pareigūnų veiksmus nustatant, ar vairuotojas, nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus arba neapsvaigęs, atliekant neblaivumo tikrinimą ar pavedant atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Taigi tiek Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte, tiek aprašo 1 dalyje yra reglamentuojama, kad policijos pareigūnai privalo nustatyti neblaivumą nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamų (apraše dar nurodomas vairuotojas) asmenų neblaivumą. Tuo tarpu R. V. skambinant į bendrąjį pagalbos centrą ir prašant medicininės pagalbos dėl prieš jį panaudotų spec. priemonių, jis negalėjo būti laikomas nei įtariamuoju, nei pažeidėju, nei vairuotoju. Pareigūnai apklausos metu sutiko su tuo, kad pagal pateiktą pirminę informaciją R. V. galėjo būti laikomas nukentėjusiu asmeniu, prašančiu pagalbos. Todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareigūnai atvykę pagal iškvietimą dėl medicininės pagalbos suteikimo R. V., neturėjo teisinio pagrindo reikalauti jo nusistatyti neblaivumą, todėl konstatuotina, jog šis pareigūnų reikalavimas buvo neteisėtas. Atitinkamai asmeniui atsisakius vykdyti pareigūnų neteisėtą reikalavimą, negali kilti atsakomybė pagal BK 286 straipsnį.

Apklausos metu liudytojas R. B. teigė, kad jie neblaivumą nustatinėjo dėl anksčiau įvykdyto asmens nusižengimo, kad šie įvykiai yra susiję, tęstiniai. Su tokiu aplinkybių aiškinimu teismas negali sutikti, nes kyla abejonė, ar apskritai šie pareigūnai turėjo įgaliojimus atlikti veiksmus tyrime, kuris jiems nebuvo pavestas. Be to, dėl ankstesnio pažeidimo buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Remiantis R. B. paaiškinimais galima daryti prielaidą, kad šioje byloje nagrinėjamas įvykęs konfliktas yra tęsinys anksčiau įvykdyto administracinio nusižengimo. Tokiu atveju galima būtų daryti prielaidą, kad dėl tos pačios tęstinės veikos yra pradėtos net dvi teisenos: viena administracinė, ir baudžiamoji, nagrinėjama šioje byloje, kas akivaizdžiai pažeidžia teisinį reglamentavimą.

Liudytojas R. B. taip pat apklausos metu teigė, kad R. V. galėjo atsisakyti tikrintis neblaivumą. Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad asmuo tik pamatęs pareigūnę, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, buvo nusiteikę agresyviai, liepė pareigūnei trauktis nuo jo. Galbūt asmens pasirinktas bendravimas nebuvo mandagios formos, tačiau jo priešiškumas pareigūnų reikalavimui buvo akivaizdus, todėl nėra suprantama, kaip tokį asmens elgesį suprato pareigūnai. Akivaizdu, kad tai nebuvo sutikimas atlikti prašomą veiksmą, todėl R. B. paaiškinimas, kad asmuo galėjo atsisakyti, yra nelogiškas, nes asmens elgesys akivaizdžiai rodė jo nesutikimą.

Išnagrinėjus byloje surinktą medžiagą, teismas mano, kad galima daryti prielaidą ne tik dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo, tačiau, ar pareigūnai savo veiksmais neperžengė kompetencijos ribų. Byloje nustatyta, kad konfliktas įvyko, kai R. V. greitosios medicinos automobiliu buvo atvežtas į ligoninę dėl medicininės pagalbos suteikimo. Asmeniui nespėjus įeiti į ligoninę, buvo pareikalauta nusistatyti neblaivumą, kilo konfliktas, kurio rezultatas - R. V. surakintas antrankiais, įsodintas į policijos tarnybinį automobilį ir išvežtas į policijos komisariatą, tai yra asmeniui nebuvo suteikta medicininė pagalba. Pareigūnai savo veiksmais atėmė asmens teisę į medicininę pagalbą. Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu teigė, kad asmeniui nebereikėjo pagalbos, teigė, kad tai patvirtino buvę medikai. Tačiau iš posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad asmenį iki pareigūnų įsikišimo buvo ketinama vesti į gydymo įstaigą. Kai asmuo buvo įsodintas į policijos automobilį aplink nebuvo matyti jokių medicinos darbuotojų, nebuvo girdėti pareigūnų pokalbio su medikais dėl pagalbos būtinybės. Taip pat byloje buvo atsiųsta informacija iš Šakių ligoninės, kur nurodoma, kad dėl įvykusio konflikto R. V. išsivežė policijos pareigūnai, asmuo gydytojų neapžiūrėtas. (1 t., b.l. 133). Šios aplinkybės parodo, kad R. V. pranešus apie poveikį jo sveikatai, policijos pareigūnai atėmė galimybę pasinaudoti medicinine pagalba, kuri tuo metu buvo reikalinga ir dėl kurios asmuo kreipėsi į medikus.

Taip pat nagrinėjant byloje medžiagą, teismui kyla abejonių, dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo registruojant įvykį Policijos registruojamų įvykių registre. Kaip jau buvo nurodyta byloje yra pranešimas apie įvykį, kuriame pranešėjas privatus asmuo pranešė apie tai, kad maždaug prieš 20 min kieme prie namo policijos pareigūnai pranešėjo draugui pripurškė dujų į akis. Asmuo turi pretenzijų, laukia prie kelio greitosios medicinos pagalbos. Taigi pranešimas buvo gautas dėl prieš asmenį panaudotų spec. priemonių, suprantama, kad dėl šių priemonių panaudojimo, asmeniui padaryto sužalojimo ir pan. turėjo būti atliktas tyrimas. Tuo tarpu iš įvykio pranešimo matyti, kad prie papildomos informacijos apie įvykį yra nurodoma, kad aiškinantis įvykį pareigūnams pasipriešino R. V., pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat R. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Toliau jau nurodoma, kad į komisariatą pristatytas R. V., kuris įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Pagal šiuos registre esančius duomenis akivaizdu, kad R. V. prašymas dėl prieš jį panaudotų spec. priemonių, liko visiškai netirtas, o įvykyje, kuriame asmuo turėjo būti laikomas nukentėjusiu, jis tampa įtariamuoju. Teismas laiko, kad į vieną įvykį buvo surašyti du atskiri įvykiai, kurie reikalavo dviejų atskirų tyrimų, tuo tarpu pareigūnai viename įvykyje surašydami visiškai skirtingų įvykių aplinkybes, bei tirdami tik įvykį, kuriam R. V. buvo kaltinamas, pažeidė R. V. teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas. Be to, tokie pareigūnų veiksmai gali formuoti nuomonę, jog asmeniui pranešus apie policijos pareigūnų veiksmus, jo interesai ir teisės ne tik nebus apginti, tačiau tokie veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes.

Teismų praktikoje aiškinama, kada kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese. Taip pat pastebėtina, jog baudžiamosios atsakomybės atsiradimą sąlygoja ne bet kokios veikos padarymas, tačiau pavojingos ir BK uždraustos, o baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma kai kitomis teisinėmis priemonėmis negalima pasiekti įstatymu ginamų tikslų. Šiuo gi atveju, baudžiamasis persekiojimas R. V. atžvilgiu buvo pradėtas dėl įtarimo, jog jis tyčiniais veiksmais sudavė V. M. bei necenzūrinių žodžių vartojimu prieš abu policijos pareigūnus ir taip R. V. pasipriešino policijos pareigūnams, tačiau, teismo vertinimu, tokie veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais, nes konfliktas įvyko dėl pareigūnų neteisėto reikalavimo, todėl asmens reakcija į neteisėtą reikalavimą, nors ir agresyvi, ar įžeidžianti, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. V. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

V. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu.

Byloje esantys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu iš „BodyCam“, bei kompaktinis diskas su garso įrašais palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.