- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-09
- Bylos Nr.
- II-1150-1155/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01334-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Pažeidėjas
- Ž. S.
- Kategorijos
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18214-2024 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja 2024 m. liepos 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18214-2024 (toliau – ir Nutarimas) patraukė Ž. S. (toliau – ir Pareiškėja) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2¹ dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, skyrė jai subendrintą administracinę nuobaudą – 350 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 7 mėnesiams už tai, kad ji, 2024 m. balandžio 6 d. 21.28 val. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, atvažiavo automobiliu „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paliko jį stovėti neįgaliesiems skirtoje vietoje, neturėdama tam leidimo. Tokiu būdu Pareiškėja pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 ir 14 punktus.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojų pažymėjimus. 1926 m. Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas privalo per 6 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos pilietybės gavimo pasikeisti užsienyje (ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse) išduotą vairuotojo pažymėjimą.
Pažymėta, kad Ž. S. nuo 2002 m. rugsėjo 18 d. deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Vairuotojo pažymėjimas išduotas 2016 m. (duomenys neskelbtini). Ž. S. turėjo pakankamai laiko gyvendama Lietuvos Respublikoje susipažinti su aktualią teisės sritį reglamentuojančiais įstatymais ir jų nustatyta tvarka pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Nustatytų faktų ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) Ž. S. išduotas vairuotojo pažymėjimas nepripažintinas Lietuvos Respublikoje, todėl Pareiškėja pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės (b. l. 35–38).
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydama pakeisti Nutarimą, panaikinti jo dalį dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodyta, kad Nutarime be pagrindo konstatuota, jog nuo 2002 m. rugsėjo 18 d. ji nuolat gyvena savo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu Lietuvos Respublikoje. Patikslina, kad jos vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 1998 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), pasibaigus jo galiojimui, 2016 m. balandžio 19 d. buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas. Ji nėra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja. (Duomenys neskelbtini). Dėl to keliaujant su šeima į Lietuvą, Lietuvos ambasada (duomenys neskelbtini) išduodavo jai metines vizas, taip pat jai buvo išduotas Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pažymėjimas. 1997 m. buvo atkurta jos Lietuvos pilietybė ir 1997 m. rugsėjo 12 d. išduotas Lietuvos Respublikos pasas. 2002 m. dėl susiklosčiusių aplinkybių jos vaikai liko Lietuvoje, gyveno pas močiutę. Kadangi jos vaikai buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai, norint, kad jie lankytų mokyklas Vilniuje, vienas iš tėvų turėjo deklaruoti savo gyvenamąją vietą Vilniuje. Dėl to ji 2002 m. rugsėjo mėn. deklaravo savo gyvenamosios vietos adresą pas mamą Vilniuje, o pati grįžo dirbti į (duomenys neskelbtini). Susitvarkius situacijai, 2003 m. vaikai grįžo gyventi ir mokytis į (duomenys neskelbtini), ji su savo šeima toliau gyveno (duomenys neskelbtini) ir tik kartais atvykdavo į Lietuvos Respubliką. Jos 2002 m. gyvenamosios vietos deklaravimas liko nepakeistas, nes iki 2017 m. nebuvo svarbi gyvenamoji vieta, nebuvo privalomas išvykimo ir atvykimo deklaravimas. Ji keliaudama iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką kirsdavo valstybių sienas, ir jos vairuotojo pažymėjimas visada buvo tinkamas, pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Ji nebūna Lietuvoje 6 mėnesius, todėl jos vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis Lietuvos Respublikoje. Jai yra būtinas vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje, nes jos tėvai sensta, jų sveikatos būklė nėra gera. (Duomenys neskelbtini). Jiems yra reikalinga pagalba, būtina nuvežti juos kur nors pagal poreikį. Taip pat jos šeimoje atsitiko nelaimė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 2–6).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjos skundą, prašydama skundą atmesti ir palikti Nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, ji nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje nuo 2012 m. rugsėjo 6 d., jos deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Kaip nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, Pareiškėja privalėjo per 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo pasikeisti užsienyje (ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Institucijos vertinimu, Pareiškėja turėjo pakankamai laiko nuo 2012 m. gyvendama Lietuvos Respublikoje susipažinti su šią teisės sritį reglamentuojančiais įstatymais ir jų nustatyta tvarka pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuota, kad Pareiškėja pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (b. l. 69–72).
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvoje ji nuolat nebūna, bet dažnai atvažiuoja, kiek išbūna dienų – neskaičiuoja. Lietuvoje deklaravo gyvenamąją vietą dėl to, kad reikėjo leisti vaikus į mokyklą, po to deklaravo gyvenamąją vietą kitu adresu, nes tėvams reikėjo mokėti didelius mokesčius už šiukšles ir pan. Lietuvoje įsigijo automobilį, su juo važinėja (šiuo metu pasibaigusi techninė apžiūra), yra padariusi ir administracinių nusižengimų, bet niekas niekuomet jai nesakė, kad jos turimas vairuotojo pažymėjimas yra netinkamas.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką buvo informuotas el. paštu, todėl, Pareiškėjai neprieštaraujant, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti <...>. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. lapkričio 1 d.) numato, kad <...> 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. <...>
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje (1 punktas), arba fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje (2 punktas) <...>.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Pareiškėja Gyventojų registro duomenimis yra Lietuvos Respublikos pilietė. Ji 2002 m. rugsėjo 18 d. deklaravo atvykimą į Lietuvos Respubliką ((duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 6 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje kitu adresu (duomenys neskelbtini), išvykimas iš Lietuvos Respublikos nebuvo deklaruotas (b. l. 50). Toliau pažymėtina, kad Pareiškėjai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 19 d. (b. l. 55), t. y. kai Pareiškėja jau buvo Lietuvos Respublikos pilietė, taip pat buvo deklaravusi atvykimą į Lietuvos Respubliką ir netgi jau pakeitusi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (b. l. 50).
Be to, Pareiškėja objektyviai turi asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų Lietuvos Respublikoje. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad Pareiškėja (duomenys neskelbtini) dirbo Lietuvoje, o dabar iš fondo lėšų gauna socialines išmokas (b. l. 59–62). Iš AB „Regitra“ duomenų nustatyta, kad Pareiškėjos vairuota transporto priemonė yra registruota Lietuvos Respublikoje 2020 m. rugsėjo 10 d. ir nuosavybės teisė priklauso Pareiškėjai. Iš Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo nustatyta, kad Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso du butai, kuriuose ji buvo/yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Taip pat, kaip nurodo pati Pareiškėja, Lietuvoje gyvena jos tėvai, taip pat ir sūnus, kuriems reikalinga medicinos ir kita pagalba, Pareiškėja deda visas pastangas jiems padėti.
Taigi, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Pareiškėja yra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, jos turimas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negalioja, todėl ji, norėdama vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, privalo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad Institucija teisėtai priėmė skundžiamą Nutarimą, jį panaikinti teisinio pagrindo nėra.
Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje ilgą laiką važinėjo su (duomenys neskelbtini) išduotu vairuotojo pažymėjimu, niekada nėra gavusi jokio įspėjimo dėl jo netinkamumo, nežinojo, jog jos turimas vairuotojo pažymėjimas netinka dalyvauti eisme Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės neatleidžia Pareiškėjos nuo atsakomybės, nes asmenys, dalyvaujantys eisme, turi domėtis su tuo susijusiais klausimais. Tačiau teismas sutinka, kad į minėtas aplinkybes atsižvelgtina individualizuojant nuobaudą.
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tie patys principai taikytini ir skiriant administracinio poveikio priemones. Šiuo atveju Pareiškėjai už padarytus administracinius nusižengimus buvo paskirta sankcijos už sunkesnįjį administracinį nusižengimą vidurkio nesiekianti administracinė nuobauda – 350 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones 7 mėnesių terminui. Spręstina, kad Pareiškėjai administracinė poveikio priemonė paskirta formaliai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tačiau, teismo vertinimu, ji neatitinka byloje nustatytų aplinkybių visumos.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014 ir kt.).
Skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Teismas, įvertinęs aptartą teismų praktiką, administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes, paties nusižengimo pobūdį, kaltės formą, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas Pareiškėjai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Teismo vertinimu, net ir minimalios administracinio poveikio priemonės skyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nebūtų proporcingas padaryto nusižengimo ir pažeidėjos asmenybės pavojingumui.
Vertinant Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, nustatyta, kad anksčiau ji buvo bausta administracine tvarka, tačiau visas baudas yra susimokėjusi, kas rodo, jog ji nevengia atsakomybės už savo neteisėtas veikas, o padaryti nusižengimai nebuvo daromi sistemingai ir piktybiškai. Šiuo atveju nagrinėjamas nusižengimas, už kurį paskirta administracinio poveikio priemonė, padarytas išimtinai dėl teisės aktų nežinojimo, o ne dėl piktybiško nusiteikimo ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Taigi, Pareiškėja neturėjo tikslo pažeisti nustatytą teisinį reguliavimą, nes sąžiningai nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas yra netinkamas dalyvauti eisme Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad teisės aktų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau šiuo atveju nagrinėjamas administracinis nusižengimas pasižymi išimtinai atsitiktiniu pobūdžiu, leidžiančiu daryti prielaidą, jog šios rūšies nusižengimai daugiau nepasikartos.
Atitinkamai individualus Pareiškėjos padarytų teisei priešingų veiksmų (ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos atžvilgiu) pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis šių teisės pažeidimų pavojingumas. Teismo vertinimu, ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai bus visapusiškai įgyvendinti Pareiškėjai panaikinant paskirtą administracinio poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 34 straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
Ž. S. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18214-2024 pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Ž. S. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 7 mėnesiams – panaikinti.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18214-2024 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.