Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-23 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taikant ATPK 33 straipsnį galutinė nuobauda nustatyta 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

L. B. nubausta už tai, kad ji 2016-02-23, apie 12.34 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo, atsitrenkė į stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog L. B. nepripažįsta kaltės dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo ir teigia neturėjusi tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Kelių eismo taisyklių 219.1 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui vairuotojas nedelsdamas sustoja, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymi eismo įvykio vietą, neleidžia, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugo eismo įvykio pėdsakus. Šių taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad įstatyme numatytos pareigos L. B. neįvykdė.

Sprendžiant klausimą, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.). Konstatuotina, kad pažeidėja veikė turėdama tiesioginę tyčią, matė kilusių padarinių mastą, suprato, kad padaryta žala, žinojo, kad turi pareigą pranešti policijai, tačiau to nepadariusi pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes siekė išvengti žalos atlyginimo pareigos bei administracinės atsakomybės. Skunde L. B. teigia, kad po eismo įvykio pasistatė automobilį toje pačioje aikštelėje už maždaug 60 metrų, ne siekdama pasišalinti iš įvykio vietos, o todėl, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams, teigia kelis kartus išėjusi iš ligoninės, stebėjusi nukentėjusiosios apgadintą automobilį, tačiau nesulaukusi jos ant automobilio priekinio stiklo paliko raštelį, kad galėtų susitarti dėl žalos atlyginimo. Pažeidėjos teiginį, kad nesulaukusi nukentėjusiosios L. B. ant automobilio paliko raštelį, paneigia liudytojai A. U., Ž. J. ir S. V., kurie parodė, kad raštelio ant automobilio nebuvo. A. U. matęs įvykį parodė (b. l. 43), kad išvietė policiją ir apie 15 minučių laukė, kol atvyks policija, o per visą tą laiką pažeidėjos nematė, bei nurodė, kad raštelio su pažeidėjos kontaktine informacija nebuvo. Liudytojas Ž. J. paaiškino, kad (b. l. 45) kol įformino autoįvykį, ieškojo nukentėjusiosios, raštelio nebuvo, bei jam paklausus pažeidėjos L. B. ji nurodžiusi, kad norėjusi užrašyti kontaktinę informaciją ir palikti už valytuvų, tačiau neturėjo lapelio. Liudytoja I. J. taip pat parodė (b. l. 46), kad pažeidėja minėjusi, jog norėjo palikti lapelį. Kaip nurodo pati nukentėjusioji (b. l. 47) S. V., raštelį rado apie 20 val. Prieš tai, nuvykus prie automobilio su policijos pareigūnais, jokio raštelio nepastebėjusi. Taigi įvertinus liudytojų parodymus matyti, kad raštelis su kontaktine informacija paliktas po to, kai policija užregistravo autoįvykį. Apklausus liudytojus nė vienas nenurodė matęs, kad būtų paliktas raštelis su kontaktine informacija ar kad pažeidėja L. B. per daugiau kaip dvi valandas būtų priėjusi prie nukentėjusiosios automobilio. Pažeidėja pasirodė tik tada, kai buvo ruošiamasi „Velka“ nutempti L. B. automobilį. Teismas neturi pagrindo netikėti teisme apklaustų liudytojų parodymais. Duoti parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys ir patvirtinantys byloje esančius duomenis. Pažeidėjos apeliacinio skundo argumentai, jog stebėjusi nukentėjusiosios automobilį, netrukus po autoįvykio palikusi raštelį su savo kontaktine informacija ant nukentėjusiosios automobilio bei kad nesiekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos pasistatydama automobilį toje pačioje aikštelėje už maždaug 60 metrų, vertintini kaip pažeidėjos gynybinė pozicija.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-23 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-23 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.