Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-503-1138/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-19
Bylos Nr.
e1-503-1138/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04098-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-503-1138/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04098-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.12.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.8.12.; 1.1.9.2.; 1.2.20.13.; 2.12.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 19 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, ūkininkas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 34 MGL bauda (bauda sumokėta) ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims metams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. G. esant 2020 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam paskirta 1 700 Eur bauda bei vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trims metams, taip pat esant 2020 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo patvarkymui Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriui vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės, 2020 m. rugsėjo 18 d. būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 4VD-5443 sąlygomis ir pasekmėmis, 2020 m. gruodžio 4 d., 12.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, po to, 2021 m. vasario 8 d. apie 13.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu sistemingai vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę.

2. Kaltinamasis G. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeriais (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Jis 2020 m. gruodžio 4 d. 12.20 val., (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. vasario 8 d. apie 13.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“ ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pirmuoju atveju policininkai surašė jam administracinio nusižengimo protokolą, priėmė nutarimą ir paskyrė baudą, kurią jis sumokėjo. Antruoju atveju pradėjo ikiteisminį tyrimą, nes tai buvo jau ne pirmas kartas, kai jis neturėdamas teisės vairuoti vairavo savo automobilį. Važiavo be teisių jau ne pirmą kartą, nes gyvena atokiai nuo miesto, kaime, vienkiemyje su sergančia žmona, todėl jam reikia važiuoti į miestą nupirkti maisto ir vaistų. Žino, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje yra maisto prekių parduotuvė ir vaistinė, tačiau reikiamų prekių ten nėra. Kaimynų, kad jį pavežtų į miestą, neprašo, nes nepatogu trukdyti. Teisė vairuoti transporto priemones jam atimta 2020 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, kuriuo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ str. 1 d., jam buvo paskirta 1 700 eurų bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trims metams. 2020 m. rugsėjo 18 d. jis probacijos tarnybos buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu bei jame numatytomis probacijos vykdymo sąlygomis ir vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemones teisinėmis pasekmėmis, bet vis tiek sistemingai vairavo automobilį, neturėdamas teisės jį vairuoti, nes gyvena vienkiemyje. Manė, kad policijai neįklius. Supranta, kad šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (b. l. 49-51).

3. Kaltinamojo G. G. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai.

4. Liudytojas A. U. nurodė, kad 2021 m. vasario 8 d., apie 13.40 val., dirbant (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatė, kad automobilį vairavo blaivus G. G.. Patikrinę policijos duomenų bazę nustatė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimta 3 metams Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu. G. G. pripažino, kad jam vairavimo teisė atimta už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Automobilį vairavo, nes vyko apsipirkti į parduotuvę, esančią Raseinių mieste. G. G. nurodė, kad namuose yra neįgali žmona ir jis ją prižiūri. G. G. nurodė žinantis, kad jam negalima vairuoti transporto priemonių, paaiškino, kad jam nebuvo kito pasirinkimo. G. G. buvo patikrintas alkotesteriu, nustatyta, kad jis yra blaivus. G. G. buvo nušalintas nuo vairavimo ir jis buvo pristatytas į Raseinių rajono policijos komisariatą, nes jo veikoje buvo nusikaltimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymių. Automobilis nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 38-41).

5. 2021 m. vasario 8 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, fotonuotraukose užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. 19A (b. l. 12-14, 15-19).

6. Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. G., priklauso vairuotojui (b. l. 23).

7. Automobilis „Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje adresu Raseiniai, Vilniaus g. 3C (b. l. 29-30).

8. 2020 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu G. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus (b. l. 31-35).

9. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų patvarkymu 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis pateiktas vykdyti Lietuvos probacijos tarnybai Raseinių skyriui (b. l. 67).

10. 2020 m. rugsėjo 18 d. G. G. pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 4VD-5443 sąlygomis ir vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę pasekmėmis (b. l. 68-74).

11. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus matyti, kad G. G. 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimu baustas administracine tvarka pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2020 m. gruodžio 4 d. 12.20 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta (b. l. 75-77).

Motyvuojamoji dalis

12. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas.

13. Aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie iš esmės yra sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. G. žinodamas, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, be to, 2020 m. rugsėjo 18 d. būdamas pasirašytinai informuotas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei supažindintas su jos nevykdymo pasekmėmis, suvokdamas, jog vairuodamas transporto priemonę, jis vengia atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, veikdamas tiesiogine tyčia, 2020 m. gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą trejus metus vairuoti visų rūšių transporto priemones.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012). Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, pažymėtina, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

15. Nėra abejonių, kad kaltinamasis G. G., žinodamas apie jam paskirtą ir tebegaliojančią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, aukščiau paminėtomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį suprato ne tik savo veiksmų pavojingą pobūdį ir tai, jog pažeidinėja minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, taipogi numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl G. G. veikė tiesiogine tyčia. Be to, vairavo transporto priemonę ne pirmą kartą, o tai rodo veiksmų sistemiškumą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka ir teisingai kvalifikuoti kaip BK 243 straipsnyje numatyta nusikalstama veika.

16. Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė pripažinti G. G. kaltu pagal BK 243 straipsnį ir skirti 21 MGL baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 14 MGL (700,00 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 72 straipsniu konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. G..

18. Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausme sutinka (b. l. 84-86).

19. Teismas, skirdamas bausmę G. G., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas byloje esančias svarbias aplinkybes. G. G. padarė vieną baigtą, tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, jis yra ūkininkas, teistas (b. l. 60-62), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas tris kartus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 75-77).

20. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam G. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – prokuroro pareiškime siūlomą 21 MGL baudą.

21. Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

22. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam G. G., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis vengė atlikti 2020 m. rugpjūčio 5 d. teismo nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą trejus metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, tai yra 2021 m. vasario 8 d. Raseiniuose (prieš tai 2020 m. gruodžio 4 d. Raseiniuose, Algirdo gatvėje), vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Land Cruiser“.

23. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamumui, automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas ir kartu su užvedimo rakteliu, registracijos liudijimu, techninės apžiūros rezultatų kortele perduotinas valstybės nuosavybėn.

24. Kaltinamajam G. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintinos.

25. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas G. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir nuteisti jį 21 MGL, t. y. 1 050,00 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų 0 ct) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (trečdaliu) ir galutinę bausmę G. G. paskirti 14 MGL, t. y. 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 0 ct) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą G. G. privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo nuosprendžiu paskirtą baudą privaloma mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB „SEB bankas“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB „Šiaulių bankas“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius (buvęs AB „DNB bankas“), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 6801 (mokėjimo paskirtyje nurodant bylos numerį). Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant jį kartu su užvedimo rakteliu, registracijos liudijimu, techninės apžiūros rezultatų kortelė valstybės nuosavybėn.

Transporto priemonės draudimo liudijimą (polisą) grąžinti G. G..

G. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, G. G. vairuotojo pažymėjimą, esantį byloje, perduoti teisę vairuoti kelių transporto priemones suteikiančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas