Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo - Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Eglei Andriuškienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ dėl sprendimo atsisakyti duoti sutikimą atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas ir jo atstovė pabrėžė, kad atsakovas, priimdamas sprendimą dėl sutikimo atleisti trečiąjį suinteresuotą asmenį iš valstybės tarnybos, privalėjo tik patikrinti ar atleidimas iš valstybės tarnybos nėra siejamas su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje ar jo atstovavimu profesinės sąjungos nariams, nevertinant kitų atleidimo teisėtumo pagrindų bei privalėjo aiškiai išreikti savo poziciją (sutinka/ nesutinka) su prašymu.

Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.

Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad tretysis suinteresuotas asmuo eina (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas ir nenutrūkstamai sirgo nuo 2014-06-16 iki 2014-10-30 - t.y. ilgiau nei 120 kalendorinių dienų iš eilės (b.l. 13-14, 40-46). Šios aplinkybės buvo patvirtintos ir teisminio nagrinėjimo metu (2015-02-17 sprendimas KAAT administracinėje byloje Nr. I-1849-423/2015, b.l. 15-20, TIS Liteko duomenys). Paminėti duomenys taip pat patvirtina, kad tretysis suinteresuotas asmuo per paskutinius 12 mėnesių sirgo daugiau nei 140 dienų, kadangi be aukščiau paminėto laikotarpio jis per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2013-11-01 iki 2014-11-01) sirgo nuo 2013-11-11 iki 2013-11-27 ir nuo 2013-03-03 iki 2013-03-07. Taip pat sirgo ir nuo 2015-09-29 iki 2015-10-26 (b.l. 46). Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-10-21 raštu Nr. (33.200)R-5961 kreipėsi į Profesinę sąjungą ir prašė sutikimo atleisti trečiąjį suinteresuotą asmenį iš valstybės tarnautojo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 2 d., kadangi jis serga (nedirba) ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės (b.l. 11). Atsakovas 2014-11-04 sprendimu Nr. L-(D)-338 (b.l. 15-20) atsisakė duoti sutikimą atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūną pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 2 d.. 2015-02-17 sprendimu Kauno apygardos administracinis teismas panaikino šį nesutikimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą. 2015-06-03 raštu Nr. L-(D)-134 (b.l. 12) Komitetas vėl atsisakė duoti sutikimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens atleidimo iš valstybės tarnybos. Jokie atsisakymo motyvai ginčijame sprendime nenurodyti.

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 44 str. 2 d. nustato, kad valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra Profesinės sąjungos renkamojo organo (Profesinės sąjungos padalinio komiteto) narys ir ginčo dėl šios faktinės aplinkybės administracinėje byloje nėra. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 134 str. 1 d. nustato, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio Kodekso 19 str.), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 str. be išankstinio to organo sutikimo. Profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleisti iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo. Profesinių sąjungų įstatymas yra specialusis teisės aktas, nustatantis inter alia profesinių sąjungų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais ginat savo narių interesus. Šio įstatymo 21 str. 1 d. numatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Profesinių sąjungų steigimą reglamentuoja Civilinio kodekso 2.38 str., Profesinių sąjungų įstatymo 6 str.. Profesinių sąjungų veiklos teisinius pagrindus reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymo 4 str., kuris nustato, jog profesinės sąjungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio įstatymo ir kitų įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais (statutu). Profesinių sąjungų įstatams (statutui) keliami reikalavimai yra nurodyti CK 2.47 str., Profesinių sąjungų įstatymo 8 str.. Profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais (statutu), tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie yra renkamieji profesinės sąjungos organai, kokia jų išrinkimo tvarka ir pan., nustatomos atsižvelgiant į tos profesinės sąjungos įstatus (nuostatus). Profesinių sąjungų įstatymo 10 str. 4 d. įtvirtinta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, tačiau kartu nustatyta ir pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d. ir DK 134 str. 1 d. įtvirtintos darbuotojo (įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario) darbo teisių garantijos (profesinės sąjungos renkamųjų organų narių apsaugos nuo darbo santykių nutraukimo) tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės atleisti darbuotojus iš darbo piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (ABTĮ 13 str., 20 str.), kad profesinei sąjungai suteikta teisė sprendžiant klausimą dėl sutikimo atleisti tarnautoją iš užimamų pareigų patikrinti, ar tarnautojas atleidžiamas dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėje sąjungoje - t.y. papildomas profesinės sąjungos renkamo organo narių teisių atleidžiant juos iš darbo apsaugos mechanizmas aiškintinas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje (LVAT 2012-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-343/2012 ir kt.).

Kaip jau buvo paminėta, tretysis suinteresuotas asmuo yra Profesinės sąjungos padalinio komiteto narys. Pareiškėjas, nusprendęs atleisti iš pareigų trečiąjį suinteresuotą asmenį pagal VTĮ 44 str. 2 d. ir kreipdamasis į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo, tinkamai įvykdė įstatymų numatytą procedūrinį reikalavimą (VTĮ 5 str., Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d., DK 134 str. 1 d.). Pagal DK 134 str. 3 d. nuostatas darbdavys (pareiškėjas) taip pat turi teisę teisme ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. Be to, ir Konstitucinis Teismas 1999-01-14 nutarime yra išaiškinęs, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2, 3, 4, 5 ir 6 d. normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į prastesnį darbą ir pan.), kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Taip pat Tarptautinės darbo organizacijos 135 konvencijos "Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje", kurią 1994-06-23 ratifikavo ir Lietuvos Respublika, 1 str. yra pažymėta, kad darbuotojų atstovai įmonėje (o tokiais pagal Konvencijos 3 straipsnio "a" punktą laikomi ir profesinių sąjungų narių paskirti arba išrinkti atstovai) naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas. Teismas, įvertinęs paminėtą reglamentavimą, akcentuoja, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. įtvirtinta garantija profesinių sąjungų renkamo organo nariams yra siekiama apsaugoti jų interesus tik tuo tikslu, jog su jais nebūtų susidorota už jų veiklą profesinėje sąjungoje, tačiau tai neturi sukurti teisės profesinių sąjungų atstovams nevykdyti įstatymų ar galiojančių teisės aktų nuostatų bei tapti priemone užkirsti darbdaviui kelią įgyvendinti jam teisės aktais suteiktas teises. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dėl profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribų sprendžiant vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, prašymą sutikimo atleisti iš tarnybos, ne kartą imperatyviai pažymėta, kad profesinės sąjungos renkamasis organas privalo įvertinti tik tai, ar atleidimas iš tarnybos nėra susijęs su valstybės tarnautojo veikla profesinės sąjungos renkamuose organuose (LVAT 2013-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr.A520-275/2013, 2011-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr.A662-640/2011, 2011-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr.A62-1007/2011 ir kt.). Teismas pažymi, kad vertinant nagrinėjamai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, prašymą sutikimo atleisti iš tarnybos profesinės sąjungos renkamojo organo narį, būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis šiuo klausimu ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje. Tokios išvados kyla iš Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimo bei Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nuostatų analizės.

Teismas taip pat pabrėžia, kad ir Profesinės sąjungos, savo veikloje gindamos savo narių teises, taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (LVAT 2009-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-418/2009). Ginčo situacijoje taip pat turi būti vertinamas valstybės institucijos (kaip darbdavio) interesų pažeidimo reikšmingumas, taip pat būtina atsižvelgti į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. Pasisakydamas dėl teisėtų valstybės interesų reikšmės bei pažeidimo, LVAT ne kartą akcentavo ypatingą tokių santykių pobūdį. Egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jų pareigūnų darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus įstaigos pagrindinių funkcijų įgyvendinimas. Pareiškėjo atstovas teismui pateikė pakankamai argumentų, kad dėl trečiojo suinteresuoto asmens ligos negali normaliai funkcionuoti seniūnijos administravimas.

Įvertinęs aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą teismas konstatuoja, kad atsakovas ginčo situacijoje privalėjo tik patikrinti, ar atleidimas iš tarnybos nėra siejamas su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje, ar jo atstovavimu profesinės sąjungos nariams, nevertinant kitų atleidimo teisėtumo pagrindų. Atsakovas savo sprendime privalėjo aiškiai išreikti savo poziciją (sutinka/ nesutinka) su prašymu ir nurodyti tokio sprendimo motyvus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str., 8 str. 1 d.). Įvertinus ginčijamą sprendimą (b.l. 12) matyti, kad nesutikimas išreikštas aiškiai, tačiau nenurodyti jokie tokį sprendimą nulėmę motyvai (ABTĮ 57 str.). Visus nesutikimo motyvus atsakovo atstovai iš esmės išdėstė tik teismo posėdžio metu, tačiau teismas, įvertinęs atsakovo atstovų išsakytus argumentus, konstatuoja, kad jie negali būti vertinami kaip turintys ryšį su trečiojo suinteresuoto asmens veikla profesinėje sąjungoje. Visi nesutikimo motyvai - iš esmės argumentai, kuriais tretysis suinteresuotas asmuo ateityje galimai galės remtis, jeigu ginčys atleidimą iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 2 d. (ABTĮ 10 str. 57 str.).

Likusieji pareiškėjo, atsakovo ir jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui (prašymo patenkinimui arba atmetimui), todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio Kauno miesto savivaldybės profesinės sąjungos renkamo organo – Komiteto sprendimą, išdėstytą 2015-06-03 rašte Nr. L-(D)-134, atsisakyti duoti sutikimą atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūną A. M. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.