- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- I-1849-423/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01712-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl sprendimo atsisakyti duoti sutikimą atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2014-11-04 sprendimą Nr. L-(D)-338 atsisakyti duoti sutikimą atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūną A. M. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį (b.l. 4-8).
Pareiškėjas skunde nurodė bei pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, kadangi atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų A. M. , varžo darbdavio teises. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 44 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis. A. M. , nenutrūkstamai sirgo nuo 2014-06-16 iki 2014-10-30, t.y. ilgiau nei 120 kalendorinių dienų iš eilės, todėl darbdavys pagrįstai, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, įgijo teisę atleisti A. M. iš Dainavos seniūno pareigų. Svarbu ir tai, kad A. M. per paskutinius 12 mėnesių sirgo daugiau nei 140 dienų, kadangi be aukščiau paminėto laikotarpio jis per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2013-11-01 iki 2014-11-01) sirgo nuo 2013-11-11 iki 2013-11-27 ir nuo 2013-03-03 iki 2013-03-07 (iš viso per paskutinius 12 mėnesių - 159 kalendorines dienas).
Kauno miesto savivaldybės administracija, žinodama, jog A. M. yra Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga" (toliau – Profesinė sąjunga) renkamojo organo narys, siekdama visapusiškai apsaugoti profesinės sąjungos renkamojo organo nario interesus, nusprendė kreiptis į A. M. atstovaujamą profesinę sąjungą sutikimo atleisti profesinės sąjungos renkamo organo narį. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnyje yra numatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Taigi, atsižvelgdamas į Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio nuostatas, pareiškėjas kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas sutikimo atleisti A. M. iš valstybės tarnautojo pareigų. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta garantija profesinių sąjungų renkamo organo nariams yra siekiama apsaugoti jų interesus tikslu, kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą profesinėje sąjungoje, tačiau tai neturi sukurti teisės profesinių sąjungų atstovams nevykdyti įstatymų ar galiojančių teisės aktų nuostatų bei tapti priemone užkirsti darbdaviui kelią įgyvendinti jam teisės aktais suteiktas teises.
Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis apibrėžia, esant tam tikrai sąlygai, t.y. darbuotojui sirgus ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, darbdavys įgyja diskrecijos teisę apsispręsti ar atleisti tokį darbuotoją iš darbo, ar palikti jį dirbti. Tokio savo sprendimo, vadovaujantis aukščiau paminėta įstatymo nuostata, darbdavys net neprivalo motyvuoti, todėl Profesinės sąjungos argumentas, kad darbdavys neva nenurodė aplinkybių, kuriomis remiantis jis sprendžia, jog susirgus Dainavos seniūnui nėra užtikrinama sklandi seniūnijos veikla, negali būti pagrindu atsisakyti duoti sutikimą atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies pagrindu. Taigi, šioje situacijoje, priimdama sprendimą dėl sutikimo atleisti A. M. iš tarnybos, Profesinė sąjunga privalėjo tik patikrinti ar atleidimas iš tarnybos nėra siejamas su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje ar jo atstovavimu profesinės sąjungos nariams, nevertinant kitų atleidimo teisėtumo pagrindų bei privalėjo aiškiai išreikti savo poziciją (sutinka/ nesutinka) su prašymu. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ (toliau - Profesinė sąjunga) atsiliepime į skundą nurodė (b.l. 14-19) ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog su skundu nesutinka. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis įtvirtina taisyklę, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis (ginčo santykiams aktuali redakcija nuo 2013-06-13) numato, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pareiškėja 2014-10-21 kreipėsi į atsakovą raštu Nr. (33.200)R-5961 su prašymu iki 2014-11-05 duoti sutikimą atleisti iš darbo A. M. . Atsakovas 2014-11-04 raštu Nr. L-(D)-338 pareiškėjai atsakė, jog prašo laikyti, kad profesinė sąjunga neduoda sutikimo atleisti Kauno miesto savivaldybės administracijos padalinio Dainavos seniūnijos seniūno A. M. iš pareigų. Pažymėtina, kad pagal Profesinės sąjungos įstatus, pirmininkas yra aukščiausias vienasmenis valdymo organas. Remiantis anksčiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į Profesinės sąjungos įstatų nuostatas ir jas vertinant sistemiškai, darytina išvada, kad skundžiamas 2014-11-04 raštas Nr. L-(D)-338 negali būti laikomas kaip profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą atleisti A. M. iš pareigų. Sprendimas sutikti /nesutikti atleisti A. M. iš pareigų turėjo būti priimtas Profesinės sąjungos renkamojo organo (komiteto, padalinio komiteto), o skundžiamu raštu vienasmeniškai Profesinės sąjungos pirmininkas tik prašė laikyti, kad Profesinė sąjunga neduoda sutikimo atleisti A. M. . Šiuo atveju renkamojo organo sprendimas nebuvo priimtas. Prašė skundą atmesti arba bylą nutraukti, kadangi ginčijamas raštas yra tik informacinio pobūdžio, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad A. M. , nenutrūkstamai sirgo nuo 2014-06-16 iki 2014-10-30, t.y. ilgiau nei 120 kalendorinių dienų iš eilės. Be to, A. M. per paskutinius 12 mėnesių sirgo daugiau nei 140 dienų, kadangi be aukščiau paminėto laikotarpio jis per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2013-11-01 iki 2014-11-01) sirgo nuo 2013-11-11 iki 2013-11-27 ir nuo 2013-03-03 iki 2013-03-07 (iš viso per paskutinius 12 mėnesių - 159 kalendorines dienas) (b.l. 9-10).
Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-10-21 raštu Nr. (33.200)R-5961 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydama sutikimo atleisti A. M. iš valstybės tarnautojo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, kadangi jis serga (nedirba) ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės (b.l. 11).
Profesinė sąjunga 2014-11-04 sprendimu Nr. L-(D)-338 atsisakyti duoti sutikimą atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūną A. M. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį (b.l. 12).
Šioje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos 2014-11-04 sprendimo Nr. L-(D)-338 atsisakyti duoti sutikimą atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūną A. M. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį pagrįstumo ir teisėtumo.
Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 134 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. Profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo.
Profesinių sąjungų įstatymas yra specialusis teisės aktas, nustatantis inter alia profesinių sąjungų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais ginat savo narių interesus. Šio įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-01-14 nutarime yra nurodęs, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į prastesnį darbą ir pan.), kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Taip pat Tarptautinės darbo organizacijos 135 konvencijos "Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje", kurią 1994-06-23 ratifikavo ir Lietuvos Respublika, 1 straipsnyje yra pažymėta, kad darbuotojų atstovai įmonėje (o tokiais pagal Konvencijos 3 straipsnio "a" punktą laikomi ir profesinių sąjungų narių paskirti arba išrinkti atstovai) naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas. Taigi, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatos derinasi su minėtos Konvencijos reikalavimais ginti darbuotojų atstovus nuo pavojų, kurie gali kilti dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje.
Akivaizdu, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta garantija profesinių sąjungų renkamo organo nariams yra siekiama apsaugoti jų interesus tikslu, kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą profesinėje sąjungoje, tačiau tai neturi sukurti teisės profesinių sąjungų atstovams nevykdyti įstatymų ar galiojančių teisės aktų nuostatų bei tapti priemone užkirsti darbdaviui kelią įgyvendinti jam teisės aktais suteiktas teises.
Atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo 1999-01-14 nutarime pateiktus išaiškinimus dėl Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinto darbuotojų - renkamųjų profesinės sąjungos renkamųjų organų narių darbo garantijų tikslo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dėl profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribų sprendžiant vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, prašymą sutikimo atleisti iš tarnybos, ne kartą pažymėta, kad profesinės sąjungos renkamasis organas privalo įvertinti tik tai, ar atleidimas iš tarnybos nėra susijęs su valstybės tarnautojo veikla profesinės sąjungos renkamuose organuose (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr.A520-275/2013; 2011-05-16 nutartį administracinėje byloje Nr.A662-640/2011; 2011-02-23 nutartį administracinėje byloje Nr.A62-1007/2011 ir kt.). Teismas pažymi, kad vertinant nagrinėjamai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, prašymą sutikimo atleisti iš tarnybos profesinės sąjungos renkamojo organo narį, būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis šiuo klausimu ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje. Tokios išvados kyla iš Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimo bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nuostatų.
Profesinės sąjungos, savo veikloje gindamos savo narių teises, taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-418/2009). Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikšmingumą gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. Pasisakydamas dėl teisėtų valstybės interesų pažeidimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo ypatingą tokių santykių pobūdį. Todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jų pareigūnų darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus įstaigos pagrindinių funkcijų įgyvendinimas. Atsakovas, šiuo atveju, privalėjo tik patikrinti ar atleidimas iš tarnybos nėra siejamas su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje ar jo atstovavimu profesinės sąjungos nariams, nevertinant kitų atleidimo teisėtumo pagrindų bei privalėjo aiškiai išreikti savo poziciją (sutinka/ nesutinka) su prašymu. Priešingai, atsakovas šių aplinkybių visiškai nesiaiškino ir, peržengdamas jam teisės aktais suteiktas kompetencijos ribas, nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija nepateikė duomenų, jog darbuotojo liga trukdė užtikrinti sklandžią Dainavos seniūnijos veiklą, todėl atsisakė duoti sutikimą atleisti A. M. iš Dainavos seniūno pareigų (b.l. 12).
Šioje ginčo situacijoje svarbu ir tai, kad sprendimas duoti (neduoti) išankstinį sutikimą dėl atleidimo iš pareigų turi būti priimtas profesinės sąjungos renkamojo organo (Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ komiteto, padalinio komiteto). Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog šiuo atveju ginčijamas sprendimas vienasmeniškai priimtas Profesinės sąjungos pirmininko (b.l. 12). Profesinės sąjungos įstatų 48.4 punktas numato, kad Profesinės sąjungos padalinio komiteto kompetencija atstovauti ir ginti narių interesus. Tik padalinio komitetas įstatymų nustatytais atvejais duoda (neduoda) išankstinį sutikimą dėl drausminės (tarnybinės) nuobaudos skyrimo arba atleidimo iš darbo (b.l. 24-34). Kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovas Profesinės sąjungos padalinio komiteto posėdyje pareiškėjo prašymas svarstytas nebuvo, jis nebuvo pateiktas padalinio komitetui ir jokio sprendimo padalinio komitetas dėl pareiškėjo prašymo nėra priėmęs, ginčijamą sprendimą priėmė Profesinės sąjungos pirmininkas vienasmeniškai.
Atsakovo atstovo motyvas, jog ginčijamas raštas yra tik informacinio pobūdžio, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, yra nepagrįstas. Pabrėžtina, kad jame yra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės, suformuluotas akivaizdus atsakovo (nors ir vienasmeniškai pirmininko priimtas) valinis pareiškėjui skirtas patvarkymas (nesutikimas atleisti iš tarnybos), juo yra keičiama pareiškėjo teisių ar juridinių pareigų apimtis, todėl jis ABTĮ 2 straipsnio 15 dalies prasme laikytinas administraciniu aktu.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas Profesinės sąjungos 2014-11-04 sprendimas, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūną A. M. , priimtas Profesinės sąjungos pirmininko vienasmeniškai, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. DK 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per 14 dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojams atstovaujantis organas sutikimą arba nesutikimą atleisti darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu. Jeigu per šį laikotarpį darbuotojams atstovaujantis organas darbdaviui sutikimo neduoda, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį. Taigi, atsakovas įpareigotinas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (per 14 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) išnagrinėti pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-10-21 prašymą Nr. (33.200)R-5961 dėl sutikimo atleisti A. M. iš valstybės tarnautojo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, kadangi jis serga (nedirba) ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėja
nusprendė:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2014-11-04 sprendimą Nr. L-(D)-338 atsisakyti duoti sutikimą atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūną A. M. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį.
Įpareigoti atsakovą Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (per 14 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) išnagrinėti pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-10-21 prašymą Nr. (33.200)R-5961 dėl sutikimo atleisti A. M. iš valstybės tarnautojo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.