Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. priteisimas.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą, kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, Mažeikių rajono savivaldybėje buvo įvesta privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Vietinės rinkliavos administravimas pavestas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.

Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas (Atliekų tvarkymo įstatymas 32 straipsnis 1 dalis). Įgyvendindamos šį principą savivaldybės turi nustatyti tokias vietines rinkliavas už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tarifus už atliekų tvarkymo paslaugas, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo (Aplinkos ministro įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (2004 m. balandžio 30 d. redakcija) 92 punktas).

Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Pagal 2020 m. Nuostatų 22 punktą vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami atsižvelgiant į Savivaldybės tarybos patvirtintą Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių nustatymo metodiką. Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar Įgalioti asmenys. Kintamąją vietinės rinkliavos dalį moka Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga (Nuostatų 2020 m. 28 punktas, 29 punktas). Nekilnojamojo turto objektų kategorijos, joms taikomi vietinės rinkliavos dydžiai bei apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede (Nuostatų 2020 m. 27 punktas). Nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą iš Rinkliavos mokėtojų vykdo administratorius. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1. straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė, kurią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise Mažeikių rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini), valdo nekilnojamojo turto objektą. Nekilnojamasis turtas yra Telšių rajono savivaldybėje, todėl patenka į pareiškėjos veikimo sritį, taigi, atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Už atliekų tvarkymą pareiškėja atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą ir siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2063-556/2018 ir kt.).

Pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2637-442/2018). Taigi, vietinė rinkliava yra privaloma visiems atitinkamoje teritorijoje esantiems atliekų turėtojams ir jie šią rinkliavą privalo mokėti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą laikytinas pagrįstu. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 194 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau teismui pateikė tik 2021 m. ir 2022 m. vietinės rinkliavos įsiskolinimą pagrindžiančius dokumentus, t. y. pateikė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. MTF-21-27364, iš kurio matyti, kad už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. mokėtina suma yra 50 Eur, taip pat pateikė pranešimą Nr. MTF-22-262439, iš kurio matyti, kad už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. mokėtina suma yra 50 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėja pateikė 2023 m. gruodžio 22 d. pažymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymo mokėjimo Nr. P-MŽ-23-187, iš kurios turinio matyti, kad atsakovo įsiskolinimas pareiškėjai nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra 194 Eur, tačiau pareiškėja nepateikė jokių dokumentų pagrindžiančių, kad atsakovui buvo suformuoti pranešimai apie jo įsiskolinimą laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., todėl šioje dalyje pareiškėjos reikalavimas atmetamas.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą laikytinas pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pateiktas atsakovo atsiliepimas ar paaiškinimas, kurie prieštarautų pareiškėjos reikalavimams, todėl pareiškėjai priteistina 100 Eur suma.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 23 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 2,06 Eur už nekilnojamo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr. pvz. LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais (nutartys analogiškose pagal VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ bylose žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021, eTA-906-968/2021 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti netenkinamos, nes neatitinka būtinumo kriterijaus.

Pareiškėjos prašymas priteisti 2,06 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimą taip pat netenkinamas, nes nepateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Be to, Nuostatų 7 punkte numatyta, kad Administratorius Registro duomenų bazėje teisės aktų nustatyta tvarka registruoja ir tvarko šiuos duomenis apie atliekų turėtojus – vietinės rinkliavos mokėtojus (toliau – Rinkliavos mokėtojai): rinkliavos mokėtojo vardas, pavardė, gimimo data arba juridinio asmens pavadinimas, kodas (7.1. punktas); nekilnojamo turto unikalus numeris (7.2. punktas); nekilnojamo turto adresas (7.3. punktas); rinkliavos mokėtojo kodas apskaitos sistemoje (7.4. punktas); kiti duomenys, būtini Registrui administruoti (7.5. punktas). Taigi duomenis iš nekilnojamojo turto registro pareiškėja turėjo turėti prieš apskaičiuodama vietinę rinkliavą ir rinkliavos administravimo metu, todėl išlaidos dėl išrašų suformavimo nelaikytinos būtinomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisti iš atsakovo A. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.