- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-207-120-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00004-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Nukentėjusysis
- V. J., R. E. K., J. L., V. A.
- Nuteistasis
- S. P.
- Civilinis atsakovas
- BUAB „duomenys neskelbtini)“
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nukentėjusiems V. J., R. E. K., J. L., V. A., nuteistajam S. P., jo gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. P. ir civilinio atsakovo BUAB „duomenys neskelbtini)“ interesus atstovaujančios UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ apeliacinius skundus dėl 2011 m. lapkričio 25 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu ir pagal BK 294 str.1 d. nuteistas 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.
Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš civilinio atsakovo BUAB „duomenys neskelbtini“ nukentėjusiems priteista:
- V. A. 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo;
- N. Ž. 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo;
- A. M. 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo;
- S. M. 19437,00 Lt (devynolika tūkstančių keturi šimtai trisdešimt septyni litai) turtinės ir 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo;
- R. E. K. 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo;
- J. L. 11726,54 Lt (vienuolika tūkstančių septyni šimtai dvidešimt šeši litai 54 ct) turtinės ir 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusių J. L., R. E. K. ir V. J. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. pagal BK 294 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2007 metų gruodžio 3 d. Kauno rajone, Raudondvario seniūnijoje, Didvyrių kaime, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto 2002-04-16 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002., Nr. 43-1639), 21.1 ir 21.2 p. reikalavimus, vykdė savo tariamą teisę - savavališkai metaline vielos tvora užtvėręs 420 metrų ilgio bendro naudojimo kelio atkarpą Didvyrių kaime nuo Didvyrių gatvės Raudondvaryje ir taip apribojęs gyventojų laisvą judėjimą jiems įprastu maršrutu, sudaręs kliūtį prie gyvenamų namų kvartalo privažiuoti specialiųjų tarnybų transportui, apsunkino statybinių medžiagų pristatymą į statomus objektus ir padarė tuo didelės žalos žemės sklypų, esančių Didvyrių kaime, valdytojų - gyventojų: V. J., R. E. K., R. A., A. B., O. Z., J. L., S. M., P. I., V. A., A. M., N. Ž. teisėms ir teisėtiems interesams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. P. prašo teismo nuosprendį panaikinti, priimti jį išteisinantį nuosprendį ir civilinius ieškinius atmesti.
Nurodo, kad pagal BK 294 str. 1 d. dispozicij, konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Jis, teisinių santykių, susiklosčiusių dėl kilusio konflikto subjektu, nebuvo. Tai patvirtina 2009 m. lapkričio 26 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-972-214/2009, teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje Nr. 2-615-343/2008, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo kolegialus nutarimas, kuriuo buvo nutarta teritoriją užtverti, 2008-05-27 KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimas UAB „duomenys neskelbtini“, 2008-09-03 KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos aktas Nr. SSA 17/2008 KR, 2008-09-04 Kauno apskrities viršininko įsakymas dėl savavališkos statybos padarinių Didvyrių k., Raudondvario sen., Kauno r. šalinimo Nr. V-537 (t.l b.l. 38), 2008-01-16 teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštas Nr. IS-03 (t.l, b.l. 81). Jie patvirtina, kad teisiniai santykiai susiklostę buvo ne tarp jo ir nukentėjusiųjų, bet tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiųjų.
Už jam inkriminuotus savavaldžiavimo veiksmus numatyta yra ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė, todėl jam ir turėjo būti pritaikyta administracinė atsakomybė. Tokią jo išvadą patvirtina 2009-11-04 LR Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2009/4-456 bei 2008-10-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos specialisto išvada Nr. 6K-17 (t.l, b.l. 154-157). Seimo kontrolieriaus pažymos 16 punkte, vadovaujantis LR Statybos įstatymo 28 str., nurodyta, kad, nustačius savavališkos statybos faktą, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Administracinė nuobauda per 6 mėnesių terminą buvo nepaskirta iš esmės dėl šiuos veiksmus turėjusių atlikti pareigūnų kaltės, šį faktą patvirtina 2009-11-04 LR Seimo kontrolieriaus pažyma (t.3, b.l. 31-37). Specialisto pažymoje taip pat nurodyta, kad jam (S. P.) galėtų būti keliamas administracinės atsakomybės klausimas (t.l, b.l. 157) Akivaizdu, kad dėl pareigūnų kaltės jam nepritaikius administracinės atsakomybės per įstatymo nustatytą terminą, šioje byloje kriminalizuoti jo veiksmus siekiama nepagrįstai.
Savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes. Kauno rajono apylinkės teismas nuosprendyje didelės žalos padarymo faktą nepagrįstai grindžia tuo, kad užtverdamas kelią, jis pažeidė svarbius nukentėjusiųjų interesus, nes suvaržė jų nuosavybės teisę disponuoti jiems priklausančiu turtu savo nuožiūra ir šie, netekę galimybės naudotis bendro naudojimo keliu, priversti buvo važiuoti per kito asmens privačią valdą žymiai ilgesniu keliu. Taip pat jie negalėjo įgyvendinti savo, kaip statytojų, teisių ir dėl apsunkinto statybinių medžiagų pristatymo į statomus objektus, privertus juos stabdyti savo namų statybas, namų statybos procesas užsitęsė. Taip pat dėl to, kad prie jų gyvenamųjų namų kvartalo negalėjo privažiuoti specialiųjų tarnybų transportas, neturėjo galimybės tinkamai saugoti ir savo nuosavybė.
Didvyrių kaime statomų namų kvartalą pasiekti galima 3 keliais, t.y. ne tik per UAB „(duomenys neskelbtini)“užtvertą vietą, bet ir per kitus kelius. To nukentėjusieji nepaneigė. Nukentėjusios N. Ž. parodymų apie tai, kad, nesant privažiavimo, saugos tarnybos atsisakė jai teikti paslaugas, nepatvirtinti. N. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Kauno r. sav. Didvyrių k., paskirtis iki šiol yra „žemės ūkio“, bet ne gyvenamųjų namų statyba. Duomenų, kad N. Ž. būtų turėjusi atitinkamų institucijų išduotą leidimą statyti namą bei kad ji šiame žemės sklype būtų vykdžiusi namo statybas, taip pat nėra. Tokių pat įrodymų nepateikė ir kiti savo ieškinius grindę tomis pačiomis aplinkybėmis nukentėjusieji.
Dėl savavaldžiavimo baudžiamoji atsakomybė kyla tik nustačius didelės žalos buvimą. To nekonstatavus, jis nuteistas pagal BK 294 str. 1 d., nepagrįstai, todėl turi būti išteisintas o nukentėjusių ieškiniai, atmesti.
Apeliaciniu skundu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujanti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti civilinių ieškinių priteisimo dalyje ir visų nukentėjusių civilinius ieškinius, atmesti.
Nurodo, kad nukentėjusių parodymai žalos jiem padarymo dalyse, faktiniais duomenimis nepatvirtinti. Užtvėrus privažiavimą, kiekvienas iš nukentėjusių savo sklypus pasiekti galėjo kitais keliais. Kad jie taip ir darė, patvirtina vykdytos namų statybos. Deliktinės atsakomybės atsiradimas galimas yra tik konstatavus neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės buvimą. Bendrovės veiksmuose tokių sąlygų buvimas, nekonstatuotas, tad teismas žalos atlyginimą nukentėjusiems priteisė nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliantų skundai tenkinami iš dalies.
Teismo nuosprendis dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, civilinių ieškinių priteisimo dalyje keičiamas panaikinant civilinių ieškinių priteisimą, pripažįstant nukentėjusiems teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o jų dydžio klausimus perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka
DĖL S. P. SKUNDO PRIPAŽINIMO KALTU PAGAL BK 294 str. 1 d. DALYJE
Pagal BK 294 str. 1 d. atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
Duomenys byloje ( specialistų išvados ir paaiškinimai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, VĮ „Registrų centras“, Kauno rajono savivaldybės bei Kauno apskrities viršininko administracijų raštai, liudytojų parodymai rodo, kad kadastro vietovės Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano duomenyse užfiksuota, kad Didvyrių kaime nuo Didvyrių gatvės einantis 8 metrų pločio kelias yra bendro naudojimo kelias (savivaldybės kelias). Vykdant naujo gyvenamo kvartalo Didvyrių kaime statybas, šalia šio kelio statytojų pakloti yra inžineriniai tinklai. 2007 m. 2007 m. gruodžio 17 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, jog šio kelio žemės atkarpa Didvyrių gatvėje prie pastato Nr. 9, iš Didvyrių gatvės ir iš priešingos jos pusės yra užtverta tinkline tvora (t.2, b.l. 175-180). Šis kelias tvora aptvertas ir neleidžiama juo gyventojams bei statybininkams naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu tuo metu buvo apeliantas S. P., nurodymu. Būdamas bendrovių direktoriumi, S. P. gerai žinojo, kad į valstybei priklausančią užtveriamą kelio dalį, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duo9menys neskelbtini)“ nuosavybę patvirtinančių dokumentų, neturi (šių bendrovių nuosavybę į atitvertą kelio dalį patvirtinančių dokumentų, bendrovės neturi ir šiuo metu), pats dėl tos kelio atkarpos užtvėrimo 2007 m. lapkričio 27 d. inicijavo susirinkimą, pats padaręs tuo klausimu pranešimą, pasiūlė bendrovei nepriklausančią kelio atkarpą užtverti, balsavo už tai bei davė nurodymus darbininkams ir kontroliavo nurodymo įvykdymą, tad, tuo metu S. P., būdamas bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir, be teisėto pagrindo darbuotojams savavališkai davęs nurodymą vieline tvora užtverti kelią, vykdė savo tariamą teisę. Kad kelias neteisėtai užtvertas buvo kaltinamojo S. P. duotų nurodymų darbuotojams, pagrindu, patvirtina ir Kauno rajono savivaldybės administracijos sudarytos komisijos posėdžio protokolo turinys, iš kurio matyti, kad šiame posėdyje tai padaręs prisipažino ir pats nuteistasis.
Nukentėjusių R. A., V. A., A. B., P. I., V. J., R. E. K., J. L., N. Ž., A. M., O. Z., S. M. pirmos instancijos teisme duotų parodymų turinys rodo, kad, jie, dėl šio kelio užtvėrimo, prie savo sklypų sausuoju periodu eidavo per pievas, privažiuodavo keliu, einančiu per svetimą valdą, o šlapiuoju periodu, - važiuodavo aplinkeliais, kuriais važiuojant kelias ženkliai pailgėdavo. Be to, šlapiuoju periodu automobilius jie priversti palikinėti buvo toli nuo savo sklypų, o daiktus iš automobilio iki namų susinešti turėjo rankose. Naudodamiesi per kito asmens valdą einamčiu keliu, savo lėšomis jie tą kelią remontavo, bet šlapiuoju metų laiku, ir tas kelias tapdavo jiems nepravažiuojamu. Jų vaikai sausuoju metų laiku į mokyką eina per pievas, o šlapiuoju – greitkeliu, keldami tuo sau pavojų. Dėl valstybinio bendro kelio užtvėrimo, jų žemės sklypai bei juose pastatyti namai, nuvertėjo.
2009 m. lapkričio 26 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo bei 2010 m. vasario 23 d. pažymos turinys rodo, kad šio sprendimo pagrindu (apelianto valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota buvo per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis valstybinėje žemėje savavališkai pastatytą metalinę tvorą savo lėšomis nugriauti) savavališkai valstybinėje žemėje pastatyta tvora nugriauta buvo 2010 m. vasario mėnesį.
Pasak nukentėjusių parodymų, apelianto nurodymu užtvėrus šią valstybinio bendro naudojimo kelio atkarpą, eilę metų jie ir jų šeimoų nariai priversti buvo stabdyti savo pradėtas statybas, į savo nanus ir iš jų važiuoti bei eiti pievomis, ilginančiais kelią aplinkeliais ar greitkeliu. Aplinkeliams tampant nepravažiuojamais šlapiuoju metų laiku savo automobilius palikinėti turėjo nedavažiavę, iš automovilių išlipę, nešulius turėdavo susinešti ir t.t., tad eilę metų užsitęsusiu (2007 m. lapkričio - 2010 m. vasario mėnesiais) neteisėtu, savavališku bendro naudojimo kelio užtvėrimu, nukentėjusių teisės ir jų teisėti interesai buvo iš esmės pažeisti ir tuo jų teisėms bei teisėtiems interesams padaryta didelė žala. Kaltinamojo neteisėtais veiksmais 2007 m. lapkričio mėnesį neteisėtai užtvėrus kelio atkarpą, valstybė neteko dalies jai priklausančio turto, o vietovės gyventojai, vietovęs žemės sklypų savininkai ir kiti asmenys, taip pat ir įstaigos bei organizacijos, neteko galimybės naudotis šiuo planuose pažymėtu valstybiniu bendro naudojimo keliu, priversti buvo kęsti nepatogumus, važiuoti bei eiti jiems nepatogiais keliais ir kt. Nevienkartinis įpareigojimų pašalinti neteisėtus kelio užtvarus nevykdymas, tad apelianto veika teismo pagrįstai yra kvalifikuota pagal BK 294 str. 1 d. ir pagrindo apeliantą iš šios nusikalstamos veikos išteisinti, nėra.
DĖL CIVILINIO ATSAKOVO UAB „(duomenys neskelbtini)“ ATSTOVAUJANČIOS UAB „ĮMONIŲ BANKROTO ADMINISTRAVIMO IR TEISINIŲ PASLAUGŲ BIURO“ BEI S. P. SKUNDO CIVILINIŲ IEŠKINIŲ PRITEISIMO DALYJE
Nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes, nukentėjusiems padaroma yra žala, tad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Abejonių nekyla, kad, šiuo konkrečiu atveju, neteisėtai užtvėrus kelią, nukentėjusieji patyrė ir nepatogumus, ir dvasinius išgyvenimus ir padidėjusas išlaidas, ir kitokius nepatogumus, tad vienokia ar kitokia žala jiems tuo padaryta tikrai buvo ir todėl jie civiliniais ieškovais byloje pripažinti buvo pagrįstai.
Nuteistasis S. P. neteisėtais savo veiksmais žalą nukentėjusiems padarė atlikinėdas BUAB savo, kaip direktoriaus, pareigas, tad ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai pripažinta atsakinga už nukentėjusiems padarytą žalą.
Civilinio ieškinio visiškam ar iš dalies patenkinimui būtinas yra įrodymų pagrindžiančių ieškinio dydį, buvimas byloje (BPK 115 str. 1 d.).
Duomenys byloje rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu R. E. K. 2009 m. rugsėjo 24 d. pareiškė 110.000 lt turtinei žalai atlyginti, V. J. 2009 m. rugsėjo 24 d. pareiškė 110.000 lt turtinei žalai atlyginti, J. L. 2009 m. spalio 1 d. pareiškė 17.000 lt turtinei žalai atlyginti, S. M. 2009 m. rugpjūčio 19 d. pareiškė 33.437 lt turtinei žalai atlyginti, V. A. pareiškė 10.000 lt neturtinei žalai atlyginti, A. M. pareiškė 10.000 lt neturtinei žalai atlyginti ir N. Ž. pareiškė 10.000 lt neturtinei žalai atlyginti ieškinius (t.3, b.l. 25, 45, 126, 135, 158, 172, 186). Šių asmenų pateiktų civilinių ieškinių pagrindu, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais E. K. ir V. J. pripažinti civiliniais ieškovais dėl jiems padarytos kiekvienam po 110.000 lt. turtinės žalos, J. L. – dėl jam padarytos 17.000 lt turtinės žalos, S. M. dėl jam padarytos 33.437 lt. turtinės žalos, o V. A., A. M., ir N. Ž. (t.3, b.l. 26, 46, 127, 136, 159, 173, 187) dėl kiekvienam jų padarytos po 10.000 lt neturtinės žalos.
Pagal šiuo metu galiojantį BPK 109 str. (nauja šio straipsnio redakcija įsigaliojusi 2011 m. gruodžio 31 d.), tuomet, kai civilinis ieškinys pareikštas yra ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti turi būti ir duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį, tačiau ikiteisminis tyrimas šioje byloje baigtas galiojant senosios redakcijos BPK 109 str. [byla teismui perduota yra 2010 m. balandžio 19 d. (t.5, b.l. 68)], kuri, to ikiteisminio tyrimo metu pareikštų civilinių ieškinių pagrindo ir dydžio motyvuotai faktiniais duomenimis pagrįsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų neįpareigojo, tad, šiuo konkrečiu atveju, padaryti tai privalėjo bylą nagrinėjantis teismas.
Šiuos reikalavimus, priteisdamas iš civilinio atsakovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ V. A. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, N. Ž. priteisdamas 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, A. M. priteisdamas 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, S. M. priteisdamas 19.437,00 Lt (devyniolika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt septynis litus) turtinės ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, Romualdui E. K. priteisdamas 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, J. L. priteisdamas 11.726,54 Lt (vienuolika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt šešis litus 54 ct) turtinės ir 5000 Lt (penkis tūkstančius ltų) neturtinės žalos atlyginimo, pirmos instancijos teismas grubiai ignoravo. Apart pačių nukentėjusių teiginių apie jų patirtų turtinės bei neturtinės žalos dydžius, jokie kiti faktiniai duomenys jų pareikštų civilinių ieškinių dydžių byloje, nepatvirtina. Teismas, šioje byloje, patenkindamas nukentėjusių civilinius ieškinius iš dalies, iš nukentėjusių, ieškinių dydžius grindžiančių faktinių duomenų pateikimo, nereikalavo, jiems priteistų ieškinių dydžius konstatavo deklaratyviai ir juos priteisdamas, savo sprendimo šioje dalyje motyvuotai nepagrindė. Tuo teismas grubiai pažeidė įstatymų reikalavimus ir šioje dalyje priėmė aiškiai neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.
Civilinių ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti dydžio nustatymą lemia daugelis aplinkybių. Jomis yra ne tik žalos padarymo aplinkybės, būdas, priežastys, realus turtinės žalos dydis, bet ir atsiradę paasekmės, turtinė padėtis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų teisingas pritaikymas. Šio teismo padaryto pažeidimo ištaisymui visų pirma būtinas yra surinkimas (nustatymas ir išreikalavimas), patikrinimas bei įvertinimas faktinių duomenų, kuriais kiekvienas iš nukentėjusių savo pareikštų ieškinių dydžius, grindžia. Teismo padaryto pažeidimo civilinių ieškinių priteisimo dalyje ištaisymui, teisminio tyrimo civilinių ieškinių rūšių (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) ir dydžio nustatymui surenkant, patikrinant ir įvertinant faktinius duomenis šios instancijos teisme, nukentėjusius netenkinančio sprendimo priėmimo atveju, iš jų atimtų teisę apeliacine tvarka skųsti šios instancijos teismo sprendimą. To išvengimui, šioje dalyje apeliantų skundai tenkinami iš dalies. Teismo nuosprendis civilinių ieškinių priteisimo dalyje keičiamas panaikinant jį civilinių ieškinių priteisimo dalyje ir, pripažįstant nukentėjusiems teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o ieškinių dydžių nustatymo klausimus perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. P. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančios UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendį dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų civilinių ieškinių priteisimo nukentėjusiems V. A., N. Ž., A. M., S. M., Romualdui E. K., J. L., pakeisti.
Civilinių ieškinių priteisimą nukentėjusiems V. A., N. Ž., A. M., S. M., R.E. K., J. L. panaikinti. Pripažinti šiems nukentėjusiems teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o jų ieškinių dydžų nustatymo klausimus perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Likusioje dalyje teismo nuosprendį palikti nepakeistą.