- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-18
- Bylos Nr.
- 1S-696-317/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24451-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Kaltinamasis
- M. L.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. L. gynėjos advokatės K. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 4 nutarties, kuria M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. L. kaltinamas tuo, kad 2019 m. birželio 11 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), prie pirmosios laiptinės, žodinio konflikto metu nukentėjusiai R. T. ranka sugriebė už suknelės ties iškirpte ir stipriai trenkė į mūrinę sienelę, esančią tarp durų į rūsį ir durų į laiptinę, dėl to nukentėjusi trenkėsi nugara į sienelę ir patyrė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo M. L. paieška ir jam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis neatvyko į 2020 m. rugsėjo 3 d. posėdį, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą, kad šios bendrovės darbuotojas (direktorius), t. y. jis pats, nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. komandiruojamas į Švediją. Iš gautos policijos medžiagos matyti, kad į 2020 m. rugsėjo 3 d. posėdį atvesdinti kaltinamojo nepavyko, nes jis nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nerandamas. Susisiekus telefonu ((duomenys neskelbtini)) jis paaiškino, kad yra išvykęs į komandiruotę ir posėdyje dalyvauti negalės. Iš VRM CDB duomenų matyti, kad M. L. nuo 2012 m. vasario 2 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2013 m. lapkričio 18 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abiejų minėtų bendrovių direktoriumi yra jis pats. Gyvenamosios vietos kito adreso nėra, jis gyvenamosios vietos nedeklaravęs, niekur nedirba, telefonas yra išjungtas, nuo 2020 m. liepos 10 d. paskelbta jo paieška. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis slapstosi nuo teismo, taip trukdydamas operatyviai išnagrinėti bylą teisme. Taip pat teismas sprendė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina į griežtesnę – suėmimą.
3. Kaltinamojo M. L. gynėja advokatė K. R. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti.
3.1. Kaltinamojo gynėjos įsitikinimu, apylinkės teismas padarė klaidingą išvadą, jog kaltinamasis vengia teismo, trukdo procesui. Jis į teismo posėdžius neatvyko dėl objektyvių priežasčių. 2020 m. liepos 1 d. bei 2020 m. rugpjūčio 14 d. kaltinamasis teismo posėdžiuose nedalyvavo dėl ligos – jam buvo atlikta operacija, todėl nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. jis buvo nedarbingas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai bei su skundu pateikiamas išrašas iš Sodros apie M. L. išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Teismo nutartyje nurodomas adresas (duomenys neskelbtini), neturi nieko bendro su kaltinamuoju, nes jo deklaruota gyvenamoji vieta yra kita. Be to, kaltinamasis buvo nurodęs savo gynėjai, jog jis Lietuvos Respublikoje bus nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. spalio 8 d., vėliau bus komandiruotas į Švediją, todėl prašė suderinti posėdžių datas nurodytu laikotarpiu. Visos šios aplinkybės rodo, kad jis nevengia bylos nagrinėjimo. Į 2020 m. rugsėjo 3 d. vykusį teismo posėdį M. L. neatvyko, nes jis nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. yra išvykęs į komandiruotę Švedijoje. Jis privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat turi kreditą, vykdomųjų bylų, todėl negali nedirbti. Anot kaltinamojo gynėjos, jis per savo advokatę Ingridą Maldeikienę paprašė, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, tačiau tuo advokatė nepasirūpino.
3.2. Skunde taip pat teigiama, jog apylinkės teismo nutarties teiginiai, jog M. L. yra nedeklaravęs gyvenamosios vietos, niekur nedirba, jo telefonas yra išjungtas, yra klaidingi, neatitinkantys tikrovės. Be to, teismas tokiais teiginiais prieštarauja pats sau, kadangi nutartyje nurodoma ir tai, kad M. L. nuo 2013 m. lapkričio 18 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o susisiekus su kaltinamuoju šis nurodė, kad į teismo posėdį neatvyks. M. L. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Su juo įmanoma susisiekti telefonu, jis noriai bendrauja ir dalyvauja procese, nuo teismo niekada nesislėpė, į paskutinius paskirtus teismo posėdžius neatvyko dėl aukščiau nurodytų svarbių priežasčių, todėl nebuvo jokio pagrindo skelbti kaltinamojo paieškos.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nutartyje klaidingai rašoma apie kitą asmenį ir jam paskelbtą paiešką. Taip pat klaidingai teigiama, jog M. L. paieška buvo paskelbta nuo 2020 m. liepos 10 d. Tuo metu jokia paieška kaltinamajam nebuvo paskelbta.
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti, gynėja prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. L. gynėjos advokatės K. R. skundas tenkintinas.
5. Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne arba švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, prie aplinkybių, suteikiančių pagrindą svarstyti klausimą dėl švelnesnės kardomosios priemonės ir (ar) jų komplekso pakeitimo į griežtesnę, priskiriamas paskirtų kardomųjų priemonių nustatytų sąlygų nesilaikymas, vengimas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ar kitoks trukdymas tirti ir nagrinėti bylą.
6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. L. pirminis pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įteiktas 2019 m. gruodžio 5 d. (t. 1, b. l. 73). Tos pačios dienos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimu M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 79), kuri nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą perdavus nagrinėti teisme keista nebuvo.
7. BPK 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo (kaltinamojo) įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įtariamajam (kaltinamajam), kuris rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidžia, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė.
8. BPK 247 straipsnyje numatyta, kad jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus BPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne.
9. Kaip matyti iš 2019 m. birželio 13 d. nutarimo skirti M. L. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti turinio, priimant rašytinį pasižadėjimą kaltinamasis apie galimą griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimą, pažeidus šį pasižadėjimą, buvo įspėtas. Taigi, teisinės pasekmės, kurių jis gali sulaukti nesilaikydamas paskirtos kardomosios priemonės sąlygų – įsipareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo, jam buvo išaiškintos tinkamai ir žinomos.
10. Bylos medžiaga patvirtina, kad M. L. savarankiškai neatvyko į 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdį, taip pat jo nepavyko atvesdinti ir viešosios tvarkos pareigūnams, kadangi nuvykus jo gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, o, susisiekus telefonu su M. L., šis paaiškino, kad jis išvykęs į komandiruotę ir dalyvauti teismo posėdyje negalės (t. 2, b. l. 133). Kaltinamojo gynėja Ingrida Maldeikienė 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu pateikė teismui tarp M. L. ir mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutarties 1 lapo kopiją bei 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą dėl komandiruotės, kuriame nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (direktorius) M. L. darbo tikslais išleidžiamas į komandiruotę Švedijoje, nustatoma buvimo komandiruotėje trukmė – 2020 m. rugpjūčio 18 d. - 2020 m. rugsėjo 18 d. dienos. Duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis būtų gavęs teismo leidimą įsakyme dėl komandiruotės nurodytu laikotarpiu išvykti į Švediją, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis ar jo gynėja iki 2020 m. rugsėjo 3 d. posėdžio teismą apskritai būtų informavęs apie savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos darbo reikalais. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamasis, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, prieš tai negavęs teismo leidimo tai padaryti, ir teismo apie tai net neįspėjęs, pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Taip pat neabejotina, kad tokiais savo veiksmais kaltinamasis sutrukdė teismui nagrinėti bylą, kadangi dėl jo neatvykimo į 2020 m. rugsėjo 3 d. posėdį byloje buvo paskelbta pertrauka be datos. Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turėjo visiškai pagrįstą pagrindą svarstyti klausimą dėl M. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimo griežtesne kardomąja priemone.
11. Tačiau aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog kaltinamajam kardomoji priemonė - suėmimas, net ir nustačius švelnesnės kardomosios priemonės pažeidimą, buvo nepagrįstai t. y. nesant tam baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų sąlygų. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, ją taikant iš esmės apribojamos asmens teisės ir laisvės, todėl ji (kaip ir bet kurios kitos procesinės prievartos priemonės) gali būti paskirta tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
12. Suėmimo skyrimo (ar jo termino pratęsimo) pagrindus ir sąlygas reglamentuoja BPK 122 straipsnis. Suėmimas skiriamas, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Tai reiškia, kad suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlygos ir bent vienas pagrindas sudaro nedalomą visumą, tik kuriai esant suėmimas yra teisėtas.
13. BPK 122 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nurodyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju nustatyta, kad M. L. yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Už šio nesunkaus nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, už šioje byloje M. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės paskirti griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kas, atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 8 dalį, yra absoliučia kliūtimi taikyti kaltinamajam suėmimą. Pastebėtina, jog ir pats apylinkės teismas, pakeisdamas M. L. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą, BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo sąlygų ir pagrindų nenustatė, tik konstatavo, jog kaltinamasis trukdo operatyviai išnagrinėti bylą teisme, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų.
14. Kadangi apylinkės teismas sprendimą paskirti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, priėmė nesilaikydamas BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyto reikalavimo skirti kardomąją priemonę – suėmimą tik tais atvejais, kai tiriama ir nagrinėjama byla dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kaltinamojo gynėjos skundas tenkinamas - skundžiama nutartis naikinama, kaip neteisėta ir nepagrįsta.
15. Pripažinęs, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kad suėmimas kaltinamajam buvo paskirtas pažeidžiant BPK 122 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, aukštesnės instancijos teismas išsamiau dėl kaltinamojo gynėjos skunde nurodytų argumentų ir motyvų nepasisako, nes tam nėra jokio būtinumo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio dalimi,
nutaria:
kaltinamojo M. L. gynėjos advokatės K. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.