- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-1399-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00814-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- G. P., V. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams G. P. ir V. M. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo atidalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teisme gautas ieškovo R. J. ieškinys atsakovams G. P. ir V. M. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo atidalijimo.
Reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti V. M. vardu registruotą turtą, įskaitant 720 paprastąsias vardines UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas, įmones sąskaitose esančias pinigines lėšas, įmonei priklausančias transporto priemones bei kitą kilnojamąjį turtą, uždraudžiant turtą parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims iki byloje įsiteisės teismo sprendimas; padaryti įrašą viešajame registre apie draudimą perleisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose; areštuoti V. M. vardu registruotose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovo R. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Teismas nurodė, kad įvertinęs pateiktą ieškinį ir jo priedus, turi pagrindą manyti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas atsakovų nesąžiningumą grindžia atsakovės individualios įmonės bankroto faktu, aplinkybe dėl ilgo prievolinio įsipareigojimo nevykdymo, nuslėptu turtu. Teismo vertinimu, šie kreditorės teiginiai yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, kadangi jokių objektyvių duomenų, jog atsakovai gali atlikti veiksmus, kuriais bus siekiama sumažinti galimybę įvykdyti teismo sprendimą, ieškovas nepateikė. Vien tik atsakovės įmonės bankroto faktas neįrodo jos nesąžiningumo. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimu atsakovės individualios įmonės veikla pripažinta baigta, ją likvidavus dėl bankroto, tyčinio bankroto atvejis nenustatytas. Byloje nėra jokių kitų įtikinamų įrodymų, kurie leistų manyti, jog atsakovai turimą turtą gali mėginti perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip sumenkinti savo turtinę padėtį, jį slėpti, siekdami išvengti prievolės ieškovui įvykdymą. Iš LITEKO matyti, kad atsakovo V. M., kurio vardu yra registruotas ginčo turtas, atžvilgiu teismuose šiuo metu nėra nagrinėjamų kitų civilinių bylų, kuriuose jis būtų patrauktas atsakovu. Antstolių informacinės sistemoje ir Turto arešto registre nėra duomenų apie šio asmens atžvilgiu vykdomus išieškojimus, areštuotą turtą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jis turi finansinių sunkumų, jo turtas gali būti kaip nors apsunkintas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas R. J. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį civ. b. Nr. e2-1293-736/2017 ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nepagrįstai nurodyta, kad įrodyti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą turi asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir nepagrįstai konstatuota, kad ieškovas tokių aplinkybių neįrodė. Ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti atsakovų sąžiningumu. Atsakovai gali būti nesąžiningi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti prašytas laikinąsias apsaugos priemones;
teismas nenustatė, nors, atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, galėjo ir privalėjo nustatyti iš jam prieinamų VSDFV, VĮ Registrų centro ir VĮ Regitros duomenų informaciją apie atsakovų darbines (draudžiamąsias) pajamas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir pan. Nesurinkus duomenų apie gerą atsakovų turtinę padėtį (dideles stabilias draudžiamąsias pajamas, didelės vertės turtą, įregistruotas nuomos sutartis), nėra pagrindo preliminariai konstatuoti nei atsakovų sąžiningumo, nei geros jų turtinės padėties, kas galėtų pašalinti grėsmę būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui;
nagrinėjant bylas dėl bendro gyvenimo kartu su sugyventiniu įgyto turto, kaip jungtinės veiklos rezultato, būtina užtikrinti šio turto, dėl kurio bylinėjamasi, išlikimą, priešingu atveju, atsakovams jį perleidus, procesas tampa beprasmis, kils tik nuostolių atlyginimo klausimas, kuris akivaizdžiai bus apsunkintas, nes atsakovai nebeturės jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetęs teismas net neanalizavo ir nepasisakė, kokiomis priemonėmis, jeigu ne turto areštu, bus užtikrintas turto, į kurio ½ dalį ieškovas ketina ateityje nukreipti atsakovės skolos išieškojimą, išsaugojimas. Tai yra rimtas proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, pažeidimas;
ieškovui R. J. atsakovė G. P. išdavė vekselį 8 000 Eur sumai. Laikotarpiu nuo vykdymo veiksmų pradžios skolos suma yra padidėjusi ir šiai dienai siekia didesnę nei 22 000 Eur sumą, kas reiškia, kad skolos suma yra itin didelė. Tikimybė, jog asmuo, kuriam gresia didelio masto neigiamos pasekmės, gali elgtis ieškovo atžvilgiu nesąžiningai, yra akivaizdžiai didesnė nei tais atvejais, kai pasekmės nėra reikšmingai keičiančios asmens turtinę padėtį. Ieškovas neturi jokio pagrindo manyti, kad atsakovams 22 000 Eur suma yra nereikšmingo dydžio. Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma, arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma).
Atsiliepimas
Atsakovas V. M. Kauno apygardos teismui 2017 m. gegužės 15 d. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 335 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad atsiliepiamai į atskiruosius skundus teiktini per procesinį sprendimą priėmusį teismą ir būtent pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju Kėdainių rajono apylinkės teismas, turi teisę spręsti atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo klausimą. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo V. M. atsiliepimą į atskirąjį skundą atsisakytina priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma yra didelė, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-851/2014; kt.).
Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo V. M. vardu registruotą turtą bendrąja daline atsakovų V. M. ir G. P. nuosavybe, pripažįstant G. P. asmenine nuosavybe: 1) ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalį V. M. vardu banko sąskaitose laikomų visų piniginių lėšų; 3) ½ dalį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų (720 vnt.); 4) ½ dalį kito V. M. vardu registruoto kilnojamojo turto. Taip pat prašė atidalinti atsakovo V. M. vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam iš atsakovą.
Reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti V. M. vardu registruotą turtą įskaitant 720 paprastąsias vardines UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas, įmonės sąskaitose esančias pinigines lėšas, įmonei priklausančias transporto priemones bei kitą kilnojamąjį turtą, uždraudžiant turtą parduoti, įkeisti, ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, iki byloje įsiteisęs teismo sprendimas; padaryti įrašą viešajame registre apie draudimą perleisti butą (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), name ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); areštuoti V. M. vardu registruotose banko sąskaitose esančias pinigines 1ėšas.
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Vertindamas aukščiau nurodytas sąlygas, teismas pažymėjo, kad turi pagrindą manyti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos teismas pasisakė, vertindamas atsakovų sąžiningumą naujausios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos kontekste. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių kitų įtikinamų įrodymų, kurie leistų manyti, jog atsakovai turimą turtą gali mėginti perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip sumenkinti savo turtinę padėtį, jį slėpti, siekdami išvengti prievolės ieškovui įvykdymą. Teismas vertino, kad ginčo turtas registruotas atsakovo V. M. vardu yra registruotas ginčo turtas, V. M. atžvilgiu nėra nagrinėjamų kitų civilinių bylų, kuriuose jis būtų patrauktas atsakovu, nėra duomenų apie šio asmens atžvilgiu vykdomus išieškojimus, areštuotą turtą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog jis turi finansinių sunkumų, jo turtas gali būti kaip nors apsunkintas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos vertinimu grėsmės aspektu.
Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog net ir įrodžius didelę ieškinio sumą atsakovui, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-644-196/2017).
Nagrinėjamu atveju atsakovų nesąžiningumo ieškovas neįrodinėjo ir tikėtinų duomenų, kad atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė (CPK 178 str.). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad atsakovė G. P. negrąžina skolos, o jos įmonė bankrutavusi (priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos) nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovai yra nesąžiningi.
Pažymėtina, kad nors CPK 179 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir, nesiėmus šių priemonių, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-912-381/2015). Šiuo konkrečiu atveju šalys yra privatūs fiziniai asmenys, todėl įrodymų rinkimo ir teikimo teismui pareiga tenka bylos šalims, civiliniame procese galiojant rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principams (CPK 12, 17 straipsniai).
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo V. M. atsiliepimą į atskirąjį skundą atsisakyti priimti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.