- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- II-94-995/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00019-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Pareiškėjas
- R. K.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjo pareiškėjo R. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. kovo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2457-2024 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Institucijos priimto ir pareiškėjo skundžiamo nutarimo esmė
1. Pareiškėjas R. K. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. kovo 5 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) šešiems mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2024 m. vasario 11 d., 11.25 val., Klaipėdos pl. 15, Palangoje, Palangos miesto sav., vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,72 +-0,02 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Pareiškėjas R. K. su 2024 m. kovo 5 d. Institucijos nutarimu nesutiko ir kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti nutarimą, t. y. skirti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą vieną administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminą trims mėnesiams arba sutrumpinti Institucijos paskirtų administracinio poveikio priemonių - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus.
2.1. Pareiškėjas skunde nurodo, kad neginčija jo padaryto nusižengimo fakto, tačiau mano, kad jam skirtos administracinio poveikio priemonės yra per griežtos. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad praeityje itin šiurkščiai, tyčia ir piktavališkai jis būtų pažeidęs kelių eismo taisykles. Byloje nėra duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu, neblaivus darytų ne tik kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po vertinamo administracinio nusižengimo padarymo jis būtų vėl pažeidęs kelių eismo taisykles. Pažymi, kad teisė vairuoti jam buvo sustabdyta nuo 2024 m. vasario 11 d. ir šis draudimas nebuvo pažeistas. Nebuvo teistas ir naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, į psichologinę ar narkologinę įskaitą neįrašytas.
2.2. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis yra ypatingai teigiamai charakterizuojamas darbdavių, yra pelnęs apdovanojimų, padėkų (įrodymai pridedami). Intensyviai sportuoja, veda sveiką gyvenimo būdą, nuolat kelia savo kvalifikaciją įvairiuose apmokymuose ir seminaruose.
2.3. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad jo veiksmuose nebuvo piktybiškumo. Kadangi nuo alkoholio vartojimo buvo praėję apie 10 val., jis sėdo už automobilio vairo ir drąsiai vairavo. Sėsdamas už automobilio vairo jis jautėsi visiškai blaivus - galva neskaudėjo, ji nesisuko, akys nebuvo raudonos, buvo visiškai koordinuotas, energingas. Jis nejautė nieko, kas jam būtų leidę įtarti, kad jis yra neblaivus, todėl ir sprendė, kad gali vairuoti transporto priemonę. Pareigūnai taip pat sakė, kad neatrodo neblaivus ir jis yra tikras, kad byloje nėra jokių duomenų, kuriuose būtų užfiksuoti kokie nors jo neblaivumo požymiai. Be to, pareiškėjas nurodo, kad nusižengimą padarė nedarbo dieną, meteorologinės eismo sąlygos buvo geros, judėjimas buvo minimalus, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo atitinkamai mažesnė. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jo vairuotas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ne dėl pavojingo jo manevravimo kilus įtarimui dėl jo blaivumo, o vykdant iš anksto suplanuotą prevencinę policinę priemonę (buvo policijos reidas).
2.4. Pareiškėjas taip pat prašo įvertinti, kad jis sumokėjo dalį baudos, pasitikrino sveikatą, kurioje nurodoma, kad gali vairuoti be apribojimų, pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (skunde nurodo, kad įrodymus pateiks teismo posėdžio metu).
2.5. Pareiškėjas pažymi, kad jam teisė vairuoti reikalinga, o poreikį turėti teisę vairuoti patvirtina jo mama R. K. Nurodo, kad jis mamą veža pas gydytojus, lydi gydymo įstaigose. Jis jai ir savo tėvui perka vaistus, atveža maisto. Kadangi jis gyvena Vilniuje, tad dėl atstumo be teisės vairuoti ir automobilio atvykti iki tėvų jam tapo labai sunku, todėl dabar ir sumažėjo jo rūpinimasis jais. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis turi 14 metų vaiką, kuris lanko Vilniaus Fabijoniškių gimnaziją, kuri yra nutolusi nuo namų 15 km atstumu. Vaiko tinkamai psichosocialinei raidai vystyti, reikalinga yra lankyti dailės terapiją. Į užsiėmimus vežioja jis. Kad tinkamai galėtų pasirūpinti vaiku ir dalyvauti jo ugdyme, jam irgi yra reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones. Jo darbo funkcijų atlikimui taip pat būtina turėti teisę vairuoti, nes jis dirba dvejuose darbuose. Jis yra UAB (duomenys neskelbtini) technikos direktorius. Jų įmonė specializuojasi transporto statinių (tiltų, viadukų, estakadų, tunelių, pralaidų ir kt.) statybos, rekonstrukcijos, remonto ir priežiūros srityse. Darbus vykdo po visą Lietuvos teritoriją, taip pat jis yra atsakingas už nuolatinį ryšių palaikymą su darbuotojais objekte, klientais, bei komercines derybas su potencialiai klientais. Taip pat, jam tenka nuolatos bendrauti ir fiziškai tikrinti jų partnerius. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jis turi skolinių įsipareigojimų apie 90 000 Eur. Netekęs teisės vairuoti, neteks ir darbo, o ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones ribojimas sukels neproporcingai dideles neigiamas pasekmes, kas nėra proporcinga jo asmenybei, kartu atsižvelgiant ir į jo artimojo sveikatos būklę.
Atsiliepimas
3. Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašo skundo netenkinti, palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Institucijos nuomone, pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia. Taip pat nurodo, kad vertinant R. K. asmenybę, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas nuo 2017 metų už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra nubaustas devynis kartus, vairavimo esant neblaiviam metu du administraciniai nusižengimai buvo galiojantys, o tai rodo, kad pareiškėjas yra linkęs nesilaikyti kelių eismo taisyklių ir daryti naujus, pavojingesnius teisės pažeidimus Institucijos nuomone, sprendžiant mobilumo problemas šeimoje ir rūpintis sūnaus poreikiais, kol R. K. to negali padaryti, gali jo sutuoktinė, kuri turi teisę vairuoti, o pasirūpinti R. K. tėvais gali ir jo sesuo, kuri taip pat turi teisę vairuoti ir kuri gyvena tuo pačiu adresu, kaip ir pareiškėjo tėvai. Institucijos įsitikinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. K. prašė pakeisti skundžiamą nutarimą skunde nuodytais argumentais. Papildomai nurodė, jog jis charakterizuojamas teigiamai, dalį baudos yra sumokėjęs, o dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, dėl savo poelgio išvadas padarė ir suvokia, kad toks poelgis yra nesuderinamas su jo gyvenimo vertybėmis. Nurodo, kad jam teisė vairuoti yra reikalinga jo darbinių funkcijų atlikimui, šeimos narių poreikiams tenkinti. Papildomai nurodė, kad šiuo metu sutuoktinė su juo negyvena, todėl negalėtų ir pasirūpinti jų sūnaus nuvežimu į mokymo įstaigą ir dailės terapiją. Nors pirmiau sutiko įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, tačiau dabar suvokia, kad tai būtų sudėtinga, be to, nukentėtų jo reputacija, nes įmonės klientai supratų, kad jis yra buvęs nubaustas už vairavimą esant neblaiviam.
5. Į teismo posėdį Institucijos atstovai neatvyko, tačiau pateikė prašymą nagrinėti pareiškėjo skundą nedalyvaujant Institucijos atstovui. Atsižvelgdamas į Institucijos prašymą bei pareiškėjo išdėstytą nuomonę dėl Institucijos atstovo nedalyvavimo bylos nagrinėjime, teismas išnagrinėjo skundą, nedalyvaujant Institucijos atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo faktinių bylos aplinkybių vertinimas, argumentai bei išvados
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
6. Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, už tai pareiškėjui paskirtos 800 Eur baudos, nėra. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti jo padėtį, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą, neskiriant administracinio poveikio priemonės - draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba sutrumpinti Institucijos paskirtų administracinio poveikio priemonių terminus. Taigi administracinio nusižengimo byla nagrinėjama šiuo aspektu.
7. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundo, jo teismo posėdžio bei Institucijos atsiliepime išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. kovo 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2457-2024 yra motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.
8. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, yra privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba alternatyvią, švelnesnę administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Kartu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias abi teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, o vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.
9. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
11. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, Nr. 2AT-37/2013, Nr. 2AT-53/2014, Nr. 2AT-57-139/2015).
12. Nagrinėjamu atveju Institucijos vyriausiojo tyrėjo nutarimu pareiškėjui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta minimali - 800 Eur bauda ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyvi švelnesnė administracinio poveikio priemonė (ANK 31¹ straipsnis) – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam šešių mėnesių terminui ir, pareiškėjui sutinkant, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam dvylika mėnesių terminui.
13. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad R. K. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,72 +-0,2 promilės girtumas. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei atsainų požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir pareiškėją charakterizuoja neigiamai. R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje esančiame administracinių nusižengimų registro išraše apie asmenų registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. K. per nurodomą laikotarpį buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dažniausiai už greičio viršijimą, baudos sumokėtos (b. l. 101-105). Tokio pobūdžio nusižengimą, už kurį jį nubaudė Institucija skundžiamu nutarimu, padarė pirmą kartą, anksčiau specialiosios teisės atėmimas jam nebuvo taikytas. Visgi visos šios aplinkybės necharakterizuoja pareiškėjo išskirtinai teigiamai ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir tai, kad jis praeityje nei už analogiško pobūdžio, nei už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą šiuo konkrečiu atveju R. K. atsakomybės nešvelnina.
14. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas paskirtos 800 Eur baudos dalį, t. y. 150 Eur (b. l. 39) yra sumokėjęs, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motyvai taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Visų pirma pažymėtina, kad baudų sumokėjimas yra įprasta administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų pareiga, o antra, pareiškėjas padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, kas jau savaime rodo R. K. neatsakingumą naudojantis turima teise. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, taip pat nėra išskirtinės, be to, jau buvo įvertinta Institucijos ir lėmė minimalios baudos bei alternatyvios švelnesnės administracinio poveikio priemonės minimaliems terminams skyrimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.
15. Skunde R. K. plačiai išdėstė aplinkybes dėl jam kilsiančių neigiamų pasekmių, dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, t. y. tai, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), yra šios bendrovės technikos direktorius, atsakingas už nuolatinių ryšių palaikymą su darbuotojais objekte, klientais, jam tenka vesti komercines derybas su potencialiais klientais, nuolat bendrauti ir fiziškai tikrinti įmonės partnerius, netekęs teisės vairuoti jis neteks darbo, be to jam teisė vairuoti reikalinga dėl mamos sveikatos būklės, dėl ko jis turi vežioti mamą į medicinos sveikatos įstaigas, be to, jis turi nepilnametį sūnų, kurį reikia vežioti į mokyklą, dailės terapiją, nes jie gyvena vietovėje kur susisiekimas visuomeniniu transportu yra nepatogus, dėl kitų šeimos poreikių ir turimų finansinių įsipareigojimų, taigi neturint teisės vairuoti pareiškėjui kils daug problemų. Taip pat posėdžio metu aiškino, kad esant antialkoholiniam variklio užraktui pablogės jo įvaizdis prieš klientus.
16. Nors pareiškėjas prašo įvertinti jo darbo pobūdį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjo R. K. užimamos pareigos (technikos direktorius) nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, dėl to, nėra pagrindo spręsti, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės jis bus atleistas iš darbo, kita vertus, paskirtos administracinio poveikio priemonės visiškai netrukdo pareiškėjui dirbti ir kitus darbus. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad net ir atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas tiesiogiai siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.
17. Išskirtinėmis negali būti laikomos ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo sveikatos problemų turinčią motiną, apie jo būtinybę vežti sūnų į mokslo įstaigą ir dailės terapiją. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą.
18. Teismas sutinka, kad dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių pareiškėjas patirs nepatogumų, tiek finansinių, tiek darbinių, tiek asmeninių, tačiau, pripažinus, kad jis turima teise vairuoti transporto priemones naudojosi itin neatsakingai, privalo dėl to prisiimti jam kylančias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini jį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti R. K. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti priešingo teisei veikimo pasekmes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, pareiškėjas privalėjo įvertinti visas jo nurodomas aplinkybes. Tačiau R. K. analizuojamu atveju elgėsi priešingai, t. y. žinodamas, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga siekiant padėti sveikatos problemų turinčiai mamai ją vežant į medicinos įstaigas, pasirūpinti savo tėvais, vežti sūnų į į gimnaziją, kitus užsiėmimus, savo teise vairuoti transporto priemones naudojosi neatsakingai ir padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Be kita ko, pažymėtina, kad R. K. administracinės bylos nagrinėjimo Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate metu pats prašė jam skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (b. l. 64-68). Minėta, kad nagrinėjamu atveju R. K. yra skirtas minimalus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas bei minimalus draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminas.
19. Nors pareiškėjas akcentavo, kad alkoholį vartojo išvakarėse, o prieš sėsdamas už vairo nesijautė, jog būtų neblaivus, ir jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, tačiau šie argumentai niekaip nemažina administracinio nusižengimo pavojingumo ar pareiškėjo kaltės. Pažymėtina, jog pareiškėjas, turėdamas nemažą vairavimo patirtį, privalėjo įvertinti aplinkybę kaip ilgai alkoholis laikosi organizme. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmuoju tikrinimu pareiškėjui buvo nustatytas 0,94 promilių neblaivumas, o, kaip matyti iš neblaivumo nustatymo akto, antruoju tikrinimu, jam nustatytas 0,72 promilių (+/- 0,02 paklaida) neblaivumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad net jei kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Šiuo atveju, pareiškėjas paaiškinime ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad alkoholį vartojo dieną prieš įvykį, tačiau 2024 m. vasario 11 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad policijos pareigūnui, atlikusiam neblaivumo patikrinimą iškart po įvykio, pareiškėjas nurodė, kad jis alkoholį vartojo prieš valandą, o ne išvakarėse (b. l. 61). Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad pareiškėjas suprasdamas, jog yra apsvaigęs, vis tik sąmoningai sėdo pats vairuoti automobilio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad R. K. sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, dar ir įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia. Be kita ko, pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 5 punkte yra aiškiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi negalima teigti, kad R. K. turėjo pagrindo tikėtis, kad jo prieš valandą, kaip pats prisipažino policijos pareigūnui iškart po įvykio, suvartotas alkoholis neturės įtakos jo blaivumui, todėl tai taip pat negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Taip pat teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, kilę padariniai nėra šio nusižengimo būtinieji padariniai, todėl vien tai, kad vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kad vairavo nedarbo dieną, esant geroms oro sąlygoms, esant neintensyviam eismui, nepadarė kitų administracinių nusižengimų, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti paskirtų administracinio poveikio priemonių terminą ar jų iš viso neskirti.
20. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą vairuotojams esant neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, jog R. K. yra tiek darbdavių, teigiamai charakterizuojamas, ar tai, kad nėra dažnas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Visgi, pareiškėjas kaip ir pats nurodo savo skunde yra patyręs vairuotojas, be kita ko, ir sukaupęs nemažai gyvenimiškos patirties, taigi tokia brandi asmenybė turėtų itin atsakingai laikytis kelių eismo taisyklių, juolab įvertinus tai, kad buvo padarytas vienas šiurkščiausių administracinių nusižengimų. Teismas papildomai pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas ar net ir minimalios nuobaudos sumažinimas, administracinio poveikio priemonės sutrumpinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Neabejotina, kad R. K., būdamas socialiai atsakingas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėje veikloje, šeimos poreikiams, privalėjo preciziškai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes, kadangi tai yra jo paties neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio rezultatas. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.
21. Teismas pažymi, kad Institucija, parinkdama administracinio poveikio priemonių terminus, įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Teismo vertinimu, R. K. paskirta administracinio poveikio priemonė yra individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Teismas pritaria Institucijos atsiliepime nurodytiems argumentams, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, dėl kurių reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba paskirti dar švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Pareiškėjui paskirta minimali bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams, paskyrimas R. K. neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimams, kadangi šia priemone yra tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjui, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, įvertinus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekta. Institucijos paskirto dydžio administracinių poveikio priemonių taikymas atitinka administracinės nuobaudos paskirtį bei tikslus ne tik asmenį nubausti, bet ir atgrasyti nuo naujų panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų darymo bei apribos tam galimybę, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
22. Apibendrindamas tai, kas aptarta pirmiau, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. kovo 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo R. K. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundžiamą Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2457-2024 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.