- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- eI3-2211-872/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00363-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- L. N.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Paulius Bružas, Rimas Bružas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. N. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2019 m. spalio 24 d. raštą (Nr. 46SD-4342-(14.46.104.) (toliau – ir Raštas Nr. 1); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 10 d. raštą Nr. lSS-43-(7.5.) (toliau – ir Raštas Nr. 2); 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nedelsiant atkurti nuosavybės teises natūra į E. (E.). G. iki nacionalizacijos valdytą 2,60 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja skunde nurodo, kad yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į E. (E.). G. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), tačiau dėl atsakovo neveikimo ir nevykdomos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros yra pažeidžiami jos teisėti interesai.
Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimu „Dėl nuosavybes teisių atkūrimo gyvenamojoje vietovėje pilietei” Nr. 46S-342 nusprendė atkurti nuosavybės teises, atlyginant kitu būdu, t. y. pinigais, o ne natūra. E. (E.). G. nuosavybės teise valdyta žemė buvo priskirta valstybės išperkamai žemei. Kadangi NŽT nuosavybės teisės atkūrė ne pareiškėjos pageidaujamu būdu, todėl ji kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2015 m. spalio 19 d. sprendimu netenkino pareiškėjos skundo. Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2018 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjos skundą tenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino.
Nurodo, kad žemės sklypas, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei, o toks priskyrimas buvo neteisėtas ir neatitinkantis teisingumo kriterijų. Pažymi, jog Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 865 yra pripažintas netekusiu galios, o NŽT 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo gyvenamojoje vietovėje pilietei” Nr. 46S-342 buvo panaikintas teismo sprendimu.
2019 m. rugsėjo 25 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT Trakų skyrių su prašymu nedelsiant atkurti nuosavybės teises į jai priklausančią žemę. 2019 m. spalio 24 d. NŽT Trakų skyrius nurodė, kad dėl vykstančio teisminio ginčo nuosavybės teisės negali būti atkurtos. Nesutinka su tokia NŽT Trakų skyriaus pozicija. Kreipėsi į NŽT, kuri 2020 m. sausio 10 d. raštu informavo, jog dėl teisminio proceso nuosavybės teisių atkūrimo procedūra negalima ir ji bus vykdoma tik priėmus civilinėje byloje galutinį sprendimą. Mano, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo, o vykstantis teisminis ginčas visiškai neįtakoja nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. Ginčas minimoje byloje išimtinai susijęs tik su nuomos teisiniais santykiais.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos reikalavimais.
Paaiškina, kad šiuo metu vyksta teisminis procesas civilinėje byloje Nr. e2-6007-1064/2018, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalimi yra nutrauktas klausimo nagrinėjimas dėl žemės sklypo priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondo žemei, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Klausimas bus sprendžiamas patikslinus laisvos valstybinės žemės plotus ir planus, o taip pat valstybinės išperkamos ar neprivatizuotos žemės planus.
Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad vykstantis teisminis ginčas visiškai neįtakoja nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6007-1064/2019 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Iron Wolf Development“ ieškinį atsakovei NŽT dėl įsakymų dalių panaikinimo. Nurodo, kad tiek pareiškėjos skunde, tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje objektas yra tie patys klausimai, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje prašoma panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu žemės sklypai paimti į laisvos valstybinės žemės fondą. Pareiškėjos keliamas klausimas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtus žemės sklypus.
Mano, kad pareiškėjos skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas bei prieštaraujantis teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl NŽT Trakų skyriaus 2019 m. spalio 24 d. rašto (Nr. 46SD-4342-(14.46.104.) ir NŽT 2020 m. sausio 10 d. rašto Nr. lSS-43-(7.5.) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog nėra ginčo, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. (E.). G. iki nacionalizacijos valdytą 2,60 ploto žemę (duomenys neskelbtini).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018-09-19 sprendime administracinėje byloje Nr. A-2998-492/2018 konstatavo, jog teritorija, kurioje yra žemės sklypas, į kurį pareiškėja L. N. pretenduoja atkurti nuosavybės teises, valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį buvo priskirta Konstitucijai prieštaraujančio teisės akto – Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 865 – pagrindu. Todėl šios teritorijos priskyrimas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį yra neteisėtas ir neatitinka teisingumo kriterijų. Nesant teisėto pagrindo visiškai atsisakyti tenkinti pareiškėjos 2007 m. vasario 9 d. prašymą atkurti nuosavybės teises natūra, juolab, kad Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 865 šiuo metu yra pripažintas netekusiu galios, Sprendimas nuosavybės teises į visą žemės plotą, į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises – 2,60 ha žemės, kuri yra Maišinės k., Trakų raj., – pareiškėjai atkurti kitu nei nurodytasis 2007 m. vasario 9 d. prašyme būdu, t. y. atlyginant pinigais, yra pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Taigi, LVAT 2018-09-19 sprendimu panaikino NŽT 2014-12-31 sprendimą Nr. 46S-342 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo gyvenamojoje vietovėje pilietei“ bei įpareigojo NŽT nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai klausimą spręsti iš naujo.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad 2018-11-08 NŽT Trakų skyrius gavo pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teise natūra į E. (E.). G. iki nacionalizacijos valdytą 2,60 ploto žemę (duomenys neskelbtini).
NŽT Trakų skyrius 2018-12-20 raštu Nr. 46SD-4803-(14.46.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra“ pareiškėją informavo, jog: „<...Trakų skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-08-08 nutarimą Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-07-19 nutarimo Nr. 865 „Dėl Kariotiškių kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini), ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ pripažinimo netekusiu galios“, 2018-08-28 įsakymu Nr. 46VĮ-556-(14.46.2) priėmė sprendimą paimti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalyje yra buvusios savininkės E. G. iki nacionalizacijos valdyta žemė, kurią pageidauja grąžinti natūra, į laisvos valstybinės žemės fondą. Tuo pačiu sprendimu pavedė VĮ Valstybės žemės fondui papildyti laisvos valstybinės žemės plotus bei patikslinti laisvos valstybinės žemės planus. Atsižvelgiant į tai, nuosavybės teisių atkūrimo klausimas į E. G. iki nacionalizacijos valdytą 2,60 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini), bus sprendžiamas patikslinus laisvos valstybinės žemės plotus ir planus, o taip pat valstybės išperkamos ar neprivatizuojamos žemės planus...>“.
Kaip matyti iš byloje pateikto 2019-08-26 vykusio pretendentų, pageidaujančių gauti žemės Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Lentvario Kariotiškių kadastro vietovėje, susirinkimo protokolo Nr. 46PTR-20-(14.46.6.) turinio, pareiškėja jame dalyvavo. Šio susirinkimo metu (1.1 klausimas) pareiškėjai buvo paaiškinta, kad NŽT Trakų skyriaus 2018-08-28 įsakymas Nr. 46VĮ-556-(14.46.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo ir paėmimo į laisvos valstybinės žemės fondą“ (toliau – ir Įsakymas) yra apskųstas teismui ir žemės sklypas nėra priskirtas laisvos žemės fondo žemei. Todėl grąžintinas natūra žemės sklypas šio projekto rengimo nebuvo suprojektuotas, o projekto autorius su pareiškėja pagal turimą kartografinę medžiagą aptarė turėtos žemės ribas. Taip pat šio susirinkimo metu buvo nuspręsta žemės projektavimo klausimą spręsti viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkime, tik tuo atveju, jei „paaiškės teismų sprendimai“.
Pareiškėjos atstovas advokatas Paulius Bružas 2019-09-25 prašymu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ kreipėsi į NŽT Trakų skyrių, prašydamas atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į E. (E.). G. iki nacionalizacijos valdytą 2,60 ploto žemę (duomenys neskelbtini) pagal parengtą Vilniaus apskrities Trakų rajono Lentvario seniūnijos Kariotiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.
NŽT Trakų skyrius 2019-10-24 raštu informavo pareiškėją, kad Trakų skyriaus vedėjas priėmė sprendimą nutraukti 31,9187 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo 2000 m. lapkričio 13 d. nuomos sutartį Nr. 702, sudarytą su uždarąja akcine bendrove „Iron Wolf Development“ ir paimti žemės sklypą, kurioje dalyje yra buvusios savininkės E. G. iki nacionalizacijos valdyta žemė bei paaiškino, jog Trakų skyriaus Sprendimo 1 ir 2 punktai apskųsti teismui civilinėje byloje Nr. e2-6007-1064/2019, todėl vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi buvo nutrauktas klausimo nagrinėjimas, kol nebus priimtas galutinis teismo sprendimas. Paaiškinta, jog nuosavybės teisių atkūrimo klausimas bus sprendžiamas patikslinus laisvus valstybinės žemės plotus ir planus, o taip pat valstybinės išperkamos ar neprivatizuojamos žemės plotus.
Pareiškėja 2019-11-25 skundu „Dėl Trakų skyriaus neveikimo atkuriant nuosavybes teises“ prašė NŽT direktorių įpareigoti Trakų skyrių nedelsiant atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra į E. (E.). G. iki nacionalizacijos valdytą 2,60 ploto žemę (duomenys neskelbtini) pagal parengtą Vilniaus apskrities Trakų rajono Lentvario seniūnijos Kariotiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Nustatyta, kad NŽT 2020-01-10 rašte nurodė, jog Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Lentvario seniūnijos Kariotiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Skyriaus vedėjo 2019-11-27 įsakymu Nr. 46VĮ-650-(14.46.2) „Dėl Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Lentvario seniūnijos Kariotiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pareiškėjai grąžintinas natūra žemės sklypas nebuvo suprojektuotas. Taip pat nurodė, jog teisminis procesas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra pareiškėjai grąžintinas natūra 2,60 ha žemės plotas nėra pasibaigęs ir žemės sklypas projekte jai nėra suprojektuotas. Patvirtino, jog NŽT Trakų skyrius pagrįstai pareiškėją informavo dėl žemės sklypo, kuriame jai gražintinas natūra 2,60 ha žemės plotas, jog negali būti vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas bei šis klausimas bus sprendžiamas priėmus civilinėje byloje Nr. e2-6007-1064/2019 galutinį sprendimą.
Pareiškėja teigia, jog ginčas atsakovo nurodytoje civilinėje byloje yra nagrinėjamas išimtinai tik dėl nuomos teisinių santykių, taigi nuosavybės teisių atkūrimo procedūra turi būti tęsiama, nes priešingu atveju yra pažeidžiami jos teisėti interesai ir lūkesčiai.
Atsakovas su pareiškėjos teiginiu nesutinka, nurodydamas, jog NŽT Trakų skyriaus 2018-08-28 Įsakymas yra apskųstas teismui, todėl žemės sklypas nėra priskirtas laisvos žemės fondo žemei, o žemės projektavimo klausimas buvo sprendžiamas tik pasibaigus teisminiam nagrinėjimui.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.
Pažymėtina, jog VAĮ 27 straipsnio 5 dalis, nustatanti, jog administracinė procedūra nutraukiama, jei skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, galioja nuo 2017 m. kovo 31 d. Iki nurodytos datos tokią situaciją reguliavo Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Aiškinant galiojančią Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, aktualūs yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikti Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) taikymo išaiškinimai. Taigi, LVAT, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, yra pažymėjęs, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir panašiai) nagrinėjimą neteismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos turi būti taikomos situacijose, kai abu minėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetas suteikiamas teisminiam nagrinėjimui, todėl, sprendžiant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus, t. y. pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta (nagrinėjamu atveju nutraukiama). Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų viešojo administravimo subjekte ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas (nagrinėjamu atveju – nutraukimas) Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais, taip pat ir tikslingumo, sumetimais (žr. pvz., LVAT 2020-07-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2114-662/2020).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, NŽT Trakų skyrius 2019-10-24 raštu ir NŽT 2020-01-10 raštu, be kitų argumentų, pareiškėjai taip pat paaiškino, kad vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, t. y. pradėjus administracinę procedūrą ir paaiškėjus, jog tą patį klausimą pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama.
Pagal Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-14 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-6007-1101/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iron Wolf Development“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo įsakymų panaikinimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – valstybės įmonė Registrų centras, S. M. ir L. N.). Ieškovė prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2018-08-28 įsakymų Nr. 46VĮ-555-(14.46.2), Nr. 46VĮ-556-(14.46.2), Nr. 46VĮ-557-(14.46.2) ir Nr. 46VĮ-558-(14.46.2) 1 ir 2 punktus. Minėtais įsakymais buvo nutrauktos šalių 2000-11-13 sudarytos valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys bei paimti žemės sklypai į laisvos valstybinės žemės fondą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-08-08 nutarimą, kuriuo buvo pripažintas Vyriausybės 2000-07-19 nutarimas Nr. 865 netekusiu galios. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-14 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020-05-05 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2019-10-14 sprendimą paliko nepakeistą.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog pasibaigus civilinės bylos nagrinėjimui šiuo metu jau yra pradėtas rengti naujas žemėtvarkos projektas.
Iš byloje pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2018-08-28 įsakymo Nr. 46VĮ-556-(14.46.2) turinio nustatyta, jog civilinėje byloje ginčyto Įsakymo 1 ir 2 punktais buvo nutarta nutraukti 31,9184 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2000 m. lapkričio 13 d. nuomos sutartį Nr. 702 bei paimti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į laisvos valstybinės žemės fondą.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, NŽT ginčijamame 2020-01-10 rašte nurodė, jog teisminis procesas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra pareiškėjai grąžintinas natūra 2,60 ha žemės plotas, nėra pasibaigęs ir žemės sklypas projekte jai nėra suprojektuotas.
Esant tokiai situacijai, t. y. kilus teisminiam ginčui dėl valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo ir paėmimo į laisvos valstybinės žemės fondą teisėtumo būtent ir toje žemės dalyje, kurioje yra buvusios savininkės E. (E.). G. iki nacionalizacijos valdyta žemė, vertintina, jog NŽT Trakų skyrius ir NŽT priimdami ginčijamus raštus, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi.
Iš skundžiamų Raštų turinio matyti, kad juose yra nurodyti objektyvūs duomenys, teisės aktų nuostatos, kuriomis remtasi atsakant į pareiškėjos skundą, atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Raštai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėti ir pagrįsti.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nenustatyta aplinkybių, įgalinančių panaikinti skundžiamus Raštus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti skundžiamus Raštus, išvestinis reikalavimas įpareigoti NŽT atlikti veiksmus taip pat netenkintinas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.