Telšių apylinkės teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. T. prašymą dėl teismo nuosprendžiu priteistos žalos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nuosprendžiu L. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį ir paskirta jam 105 MGL (5250 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. T. skirta sumažinta bausmė – 70 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Taip pat nuosprendžiu civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. T. priteista VMI 25440 Eur turtinės žalos atlyginimui.

2024 m. balandžio 22 d. teisme gautas L. T. prašymas išdėstyti mokėti priteistos ir likusios 10000 Eur žalos atlyginimą dalimis. Nurodo, jog yra sumokėjęs teismo paskirtą baudą, taip pat atlyginęs didžiąją dalį civilinio ieškinio, t. y. 15440 Eur. Šiuo metu neturi lėšų atlyginti žalai, nes jo gaunamos pajamos per mėnesį – 667,04 Eur. Pasižada mokėti ir toliau iki padengs visą įsiskolinimą (t. 2, b. l. 110).

Per teismo nustatytą terminą prokuratūra nepateikė atsiliepimo į pateiktą prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti.

Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-7-61/2011). Bet koks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis neturi patirti nepagrįstų nuostolių).

Taigi, sprendimo įvykdymas gali būti atidėdamas arba išdėstomas tik išimtinais atvejais, atsižvelgiant į skolininko turtinę padėtį, kitas aplinkybes, objektyviai trukdančiais vykdyti teismo sprendimą, įvertinus aptartas aplinkybes civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių kontekste, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju nuteistasis prašymą teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis grindžia gaunamomis mažomis pajamomis.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir L. T. pateiktų duomenų matyti, kad jis šiuo metu niekur nedirba, gauna netekto darbingumo pensiją, 662,70 Eur per mėnesį (t. 2, b. l. 115), sergantis onkologine liga. Visiškai įvykdęs teismo paskirtą bausmę, t. y. sumokėjo 3500,00 Eur (t. 2, b. l. 105), yra atlyginęs didžiąją dalį priteistos žalos, t. y. 15440,00 Eur (t. 2, b. l. 113, 114). Teismo sprendimu konfiskuotas vienas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 75-83, kitas jo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini), sugadintas eismo įvykio metu (t. 2, b. l. 65). Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl, išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros. Iš aukščiau aptartų L. T. turtinę padėtį apibūdinančių duomenų, jo turtinę padėtį galima laikyti sunkia.

Įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamoje byloje yra pagrindo konstatuoti, kad aplinkybės įvykdyti teismo nuosprendį yra ypatingai nepalankios. Nuteistasis stengėsi atlyginti padarytą žalą bei įvykdyti teismo nuosprendį, todėl įvertinus ir tai, jog civilinis ieškovas VMI neprieštarauja nuteistojo prašymui, tik prašo, jog terminas žalos atlyginimui nebūtų ilgesnis nei 2 metai, todėl nuteistojo prašymas tenkintinas ir nustatytas 2 metų laikotarpis nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo L. T. prašymą, dėl teismo nuosprendžiu priteistos žalos mokėjimo termino pratęsimo ir išdėstymo dalimis tenkinti ir nustatyti, jog likusią 10000,00 Eur (dešimties tūkstančių eurų) žalą L. T. įpareigojamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlyginti per 2 (du) metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.