Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 189 straipsnio 3 dalį areštu 20 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, M. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. P., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad jis pagrobė bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2014-02-23, apie 20.40 val., išlauždamas durų plokštę ir tokiu būdu įsibraudamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas – tualetą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – R. K. priklausančius 20 litų, bei tęsdamas nusikalstamą veiką apie 20.45 val., išimdamas lango plokštę ir tokiu būdu siekdamas įsibrauti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas – rūbų parduotuvę, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – S. R. M. priklausančias sportines kelnes už 38 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Be to, jis 2014-02-24, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ne anksčiau kaip 15.00 val., iš E. P. įgijo svetimą – K. T. priklausantį nedidelės vertės turtą – 90 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA RM-944“, su „PILDYK“ Sim kortele, bendros 110 Lt vertės, ir 20 litų, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu – atvirai pagrobtas, juo naudojosi iki tol, kol 2014-02-24, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, užstatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombarde, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. L. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje. Savo skundu nuteistasis neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau prašo sutrumpinti jam paskirtą bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam M. L. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis yra nevedęs, nedirba, nuo 2013-11-06 neberegistruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, tarp jų ir už smulkų turto pagrobimą, taip pat anksčiau buvo teistas 3 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, 2010-09-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Naujas nusikalstamas veikas M. L. padarė per bausmės vykdymo atidėjimo terminą (bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam buvo panaikintas 2014-04-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi). Taip pat iš LITEKO duomenų matyti, kad apeliantas Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-25, 2014-09-12, 2014-09-25 ir 2014-09-26 nuosprendžiais yra nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė 2014 m. sausio, balandžio, gegužės mėnesiais (nuosprendžiai dar nėra įsiteisėję). Iš nuteistojo teistumų skaičiaus ir nusikalstamų veikų pobūdžio, akivaizdu, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes apeliantas įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam M. L. paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštą, kadangi švelnesnėmis bausmėmis – bauda, laisvės apribojimu ar areštu nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), o pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto (bausmės vidurkis 22,5 paros). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytas veikas paskirtos žymiai mažesnės nei numatytų bausmių vidurkiai bausmės, daroma išvada, kad apeliantui paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Subendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, apylinkės teismas nepažeidė BK 63 straipsnio nuostatų, pagrįstai paskirtas bausmes subendrino apėmimu, kadangi M. L. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. L. 2 metų laisvės atėmimo bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas bei šią subendrintą bausmę sumažindamas vienu trečdaliu, BK 61, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo nuteistajam paskirtos bausmės mažinti. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors M. L. nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį nusikaltimą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, dėl ko yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau taikytos auklėjamojo poveikio priemonės, laisvės apribojimo bausmė bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nėra pagrindo atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo M. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio.