- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- 1A-148-282/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Virginija Žindulienė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- D. T., R. N., J. Š., K. G., V. A.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. ir jo gynėjos advokatės G. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio, patikslinto Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutartimi, kuriuo D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams,
- pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, D. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu, D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 76 MGL (3800 Eur) dydžio bauda.
Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 9 d. (viena diena) ir nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 18 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Į baudos bausmę įskaityta pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 24 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta ir įskaityta bausmė.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, D. T. paskirtas 150 Eur sumos konfiskavimas, šią sumą konfiskuojant iš asmens kratos bei kratos gyvenamojoje vietoje metu rastų ir paimtų 812 Eur. Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta likusią pinigų sumą – 662 Eur grąžinti D. T..
Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti R. N., J. Š., K. G., V. A., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1.1. D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 5 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, turėdamas tikslą pažeisti viešąją tvarką, atliko įžūlius veiksmus, pasireiškusius fizinio smurto vartojimu, t. y. D. T. sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam T. A. į galvos sritį, M. P. sudavus kumščiu vieną smūgį T. A. į galvos sritį bei du smūgius kumščiu į nugarą, D. T. sudavė T. A. kumščiu vieną smūgį į galvos sritį bei vieną smūgį į paširdžius. Nuo suduotų smūgių nukentėjusiajam T. A. pargriuvus ant žemės, po to atsikėlus ir bandant bėgti, tačiau jį pasivijus M. P. ir sudavus kumščiu du smūgius į nugaros sritį, po to T. A. užsidengus veidą rankomis, D. T. kumščiu sudavė du smūgius T. A. į rankas. Tokiais bendrais veiksmais jis kartu su M. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, padarė nukentėjusiajam T. A. galvos sumušimą su muštine žaizda viršugalvio srityje, dešinės smilkininės srities poodine hematoma, minkštųjų audinių paburkimu, dėl to nukentėjusiojo T. A. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, bei pažeidė viešąją tvarką.
1.2. Be to, D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2018 m. spalio 13 d., apie 18.04 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš V. A. į skolą už 700 Eur nusipirko ir taip neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 68,85 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), t. y. 1,35 g, kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 7,4 %, 5,27 g, kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 9,9 %, 0,78 g, kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 8,3 %, 0,04 g, kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 6,2 %, 48,15 g, kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 9,7 %, 12,47 g, kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 9,4 %, 0,76 g, kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 8,3 % ir 0,03 g, kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 5,2 %, kurias neteisėtai savo automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parsigabeno į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten neteisėtai laikė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. spalio 16 d. savo automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį – 19,88 g neteisėtai įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, nugabeno į savo darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ten tą pačią dieną, apie 18.10 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2 folijos lankstinukus su 1,35 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 7,4 %, neteisėtai už 20 Eur pardavė R. N.. Likusią dalį – 5,27 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai, turėdamas tikslą platinti laikė savo liemenės kairės pusės kišenėje, 13,28 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai, turėdamas tikslą platinti laikė savo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, esančioje daiktų dėtuvėje, 48,97 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai, turėdamas tikslą platinti laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2018 m. spalio 16 d., 18.45 val., 21.15 val. ir 21.40 val. atliktų kratų metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. T. ir jo gynėja adv. G. K. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2021-02-15 nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti D. T. švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, D. T. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis yra – 6 mėnesiai, bei, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, įpareigoti D. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ar kitas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas priemones.
2.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. T. skirtinos laisvės atėmimo bausmės klausimą, neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės individualizavimui, visumos, nesivadovavo teisingumo principu ir neatsižvelgė į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, dėl to nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatų ir dėl to D. T. paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu nevisiškai atitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir paskirties. Pažymi, kad teismas nuosprendyje nepasisakė, kodėl nuteistajam negali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatos ar bausmės vykdymo atidėjimas.
2.2. Nurodo, kad egzistuoja visos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte numatytos sąlygos, nes D. T. nuoširdžiai gailisi ir nuo pat pradžios įvykio prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir taip padėjo ikiteisminiam tyrimui, be to, visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teigia, kad D. T. gims vaikas, kuriam bus reikalinga priežiūra ir pagalba, nes vaiko motina dėl sunkios materialinės padėties ir tam, kad išsaugotų darbą, su darbdaviu sutarė, kad grįš į darbą po pusės metų, todėl D. T. iš dalies atidėjus laisvės atėmimo bausmę, jis galėtų pasirūpinti kūdikiu. Taip būtų užtikrinti ir apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai ir pačios šeimos interesai. Be to, D. T. turi pasirūpinti savo močiute, kuriai dėl sveikatos problemų reikalinga nuolatinė priežiūra.
2.3. Apeliantai skunde teigia, kad D. T. bausmė gali būti švelninama ir BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes jis visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nėra linkęs nusikalstamai pažeidinėti visuotines elgesio normas, niekada nesislapstė ir netrukdė ikiteisminio tyrimo atlikimui, baudžiamosios bylos nagrinėjimui ir procesinių sprendimų priėmimui, tinkamai vykdė visus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo įpareigojimus. D. T. neigiamai vertino savo veiką, krimtosi dėl padarytų veiksmų, kad kūdikio laukimas pakeitė D. T. mąstymą, jam atsirado atsakomybės jausmas, pažada daugiau nenusikalsti. Nors atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad D. T. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tačiau jis nebuvo teistas už tokias veikas anksčiau. Taip pat D. T. teigiamai charakterizuojamas, jis dirbo, nusiskundimų iš kaimynų ir seniūnijos gyventojų apie jo blogą elgesį seniūnija nėra gavusi, jis nėra narkologo, psichologo ar psichiatro įskaitoje, nebuvo baustas už BK 260 straipsnyje numatytas veikas, nesistengė išvengti atsakomybės. Teigia, kad visos paminėtos aplinkybės rodo mažesnį D. T. asmenybės pavojingumą, o nusikaltimo padarymo aplinkybės – apie padarytų nusikalstamų veikų atsitiktinį, situacinį pobūdį.
2.4. Teigia, kad D. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas labai neigiamai paveiktų jo ir jo šeimos, ką tik gimusio jo kūdikio socialinius ryšius bei interesus, o minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad D. T. paskirta visa reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui. Dėl to mano, kad yra realus pagrindas D. T. iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas švelnesnės bausmės skyrimas iš dalies apima ir bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymi, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Mano, kad esminį teigiamą poveikį nuteistojo D. T. elgesiui šiuo atveju padarys ne jo izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai, darbas visuomenės labui ir kiti paskirti įpareigojimai. Taip pat mano, kad D. T. paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, būtų išreikštas teismo pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni. D. T. taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai būtų suderinti su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju nepaneigtų baudžiamosios teisės esmės ir paskirties – formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Dėl to teigia, kad yra pagrindas paskirtos bausmės vykdymą atidėti iš dalies, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl D. T. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėja neginčija nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, veikų kvalifikacijos, iš esmės nesutinka su D. T. paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, t. y. atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
6. Skundu apeliantai prašo D. T. paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 2 metų, o BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą skiriama tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Skundžiamu nuosprendžiu D. T. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, apeliantai nesutinka su teismo sprendimu D. T. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skirti laisvės atėmimo bausmę.
7. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.
7.1. Apeliaciniame skunde nuteistieji nurodo, kad yra visos sąlygos D. T. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes yra dvi D. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis rūpinasi ir prižiūri savo sergančią močiutę B. M., jis prižiūrėtų ir savo gimsiantį vaiką (teismo posėdyje gynėja nurodė, kad D. T. vaikas gimė 2021 m. balandžio mėn.).
7.2. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų aplinkybių. Pagal teismų praktiką BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tik konstatavęs šių sąlygų buvimą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta. BK 62 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant šios BK normos taikymo klausimą teismo daromos išvados turi būti grindžiamos objektyviais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-222/2020).
7.3. Pirmosios instancijos teismas D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad yra ir kitos D. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Iš bylos matyti, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo, nuteistasis D. T. ir M. P. grąžino nukentėjusiajam T. A. jo pamestą mobiliojo ryšio telefoną ir iš piniginės paimtus pinigus, susitaikė su nukentėjusiuoju T. A. (t. 1, b. l. 53; t. 3, b. l. 26–27, 66–67, 73–74). Iš D. T. suformuluoto kaltinimo matyti, kad BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo metu turtinė žala nukentėjusiajam T. A. nebuvo padaryta. Be to, byloje civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos nebuvo pareikštas. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam T. A. žalą.
7.4. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys – nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu iš esmės laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Paprastai pripažįstama, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką priešų jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių nukentėjusiojo T. A. veiksmus vertinti kaip provokuojančius ar rizikingus. Be to, apeliaciniame skunde visiškai nedetalizuota, kuo pasireiškė provokuojantis nukentėjusiojo T. A. elgesys. Dėl to nėra pagrindo D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys.
7.5. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, byloje yra nustatyta tik viena D. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurios nepakanka sprendžiant BK 62 straipsnio nuostatų taikymo. Be to, nors nuteistasis D. T. nurodo, kad jis rūpinasi ir prižiūri savo senyvą ir ligotą močiutę B. M., tačiau jis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad B. M. yra jo močiutė, kad jai reikalinga kito asmens priežiūrą ir kad jis vienintelis ją prižiūri. Pastebėtina ir tai, kad B. M. registruota ir gyvena (duomenys neskelbtini), o D. T. gyvena (duomenys neskelbtini) su savo faktine šeima, todėl gyvenant atskirai ir dar tokiu dideliu atstumu, yra neįmanoma fiziškai pasirūpinti ir prižiūrėti ligotą asmenį. Taip pat, nors skunde teigiama, kad D. T. prižiūrėtų savo vaiką, nes vaiko motina pažadėjo darbdaviui į darbą sugrįžti, kai vaikui sueis šeši mėnesiai, tačiau tokius skundo teiginius patvirtinantys faktiniai duomenys teismui nebuvo pateikti. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad D. T. atliekant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę realiai nebus kam pasirūpinti ir prižiūrėti kūdikio, kai jo draugei motinystės teisės nėra apribotos. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. T. šeimos finansinė padėtis yra labai sunki, nes D. T. sugyventinės A. V. darbo užmokestis pagal darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 2350 Eur, o tai tikrai nėra mažos pajamos, be to, auginant ir prižiūrint vaiką yra mokomos socialinės išmokos.
7.6. Įvertinus tai, kad nustatyta tik viena iš dviejų būtinų D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. T. vienintelis rūpinasi ir materialiai išlaiko savo močiutę ir gimusį vaiką (teismo posėdyje gynėja nurodė, kad vaikas gimė 2021 m. balandžio mėnesį) ir nebūtų kam jų prižiūrėti ir jais rūpintis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatytos visos būtinos sąlygos, leidžiančios D. T. už BK 260 straipsnio 1 dalį skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo D. T. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų.
8. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017, 2K-62-628/2019, 2K-24-689/2019, 2K-159-976/2019, 2K-75-222/2020 ir kt.). Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-186-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-126-693/2018, 2K-281-942/2018, 2K-62-628/2019, 2K-24-689/2019, 2K-159-976/2019, 2K-75-222/2020 ir kt.). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).
8.1. D. T. skunde teigia, kad jo gyvenimas yra kardinaliai pasikeitęs, jis siekia sukurti šeimą ir rūpintis netrukus gimsiančiu vaiku (jau gimusiu), kad jo pagalba reikalinga senyvo amžiaus ir sveikatos problemų turinčiai močiutei. Nors byloje yra D. T. teigiamai charakterizuojančių duomenų (dirba, sportuoja, užsiima visuomenine veikla), tačiau byloje yra ir jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Jis daug kartų baustas administracine tvarka, paskutinius du kartus administracine tvarka baustas už nusižengimus, kuriuos jis padarė būdamas neblaivus, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Iš pažymos apie ankstesnius D. T. teistumus matyti, kad jis nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas neteistas, tačiau po 2017 m. rugsėjo 9 d. padarytos nusikalstamos veikos, jis du kartus – 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu ir 2020 m. vasario 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Be to, byloje yra duomenų, jog jis nesilaikė jam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygų (t. 3, b. l. 120-123; t. 8, b. l. 77, 79, 80). Iš šių paminėtų aplinkybių matyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis pripažino padaręs norėdamas patenkinti savo finansinius lūkesčius – gauti papildomų pajamų prie gaunamo darbo užmokesčio, į savo tuometinę darbo vietą (dirbo saugos tarnyboje „(duomenys neskelbtini)“) turėtas narkotines medžiagas nusinešė tikėdamasis jas ten parduoti, ir iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad dalį jų pardavė. Taip pat D. T. apylinkės teisme nurodė, jog iš narkotinių medžiagų pardavimo galėjo suprekiauti apie 150 Eur, dozes pardavinėjo po 10-12 Eur. Atsižvelgiant į D. T. nurodytus nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo motyvus ir tikslus, į tai, kad iš V. A. gautą narkotinių medžiagų kiekį jis buvo suskirstęs į 100-120 dozių, kurių dalį būtų pardavęs, jei jo nusikalstamos veikos nebūtų užkardę policijos pareigūnai, kad per 3 dienas (nuo 2018 m. spalio 13 d. iki 2018 m. spalio 16 d.) jis pardavė apie 10-15 dozių narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), daroma išvada, kad nuteistojo padaryta veika nebuvo atsitiktinė ar jo asmenybės mažesnį pavojingumą.
8.2. Taip pat nuteistasis nurodo, kad jis rūpinasi ir prižiūri savo senyvą ir ligotą močiutę, kad prižiūrės savo vaiką, kai jo motina sugrįš į darbą. Kaip jau minėta, duomenų, patvirtinančių, kad D. T. vienas prižiūri ir rūpinasi savo močiute, kad jo vaiko motina dėl sunkios finansinės padėties sutarusi su savo darbdaviu į darbą sugrįžti, kai vaikui sueis šeši mėnesiai. Be to, pagal teismų praktiką švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis, nuteistojo nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės (turi mažametį vaiką ir pareigą juo rūpintis ar prižiūrėti ligotą asmenį) nesuteikia pagrindo teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui. Taigi, atsižvelgiant į tai D. T. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, veikų padarymo aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į D. T. asmenybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad už 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir šios bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Dėl to pirmosios instancijos padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo D. T. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir D. T. paskirti švelnesnę bausmę ar jos rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, netenkinamas.
9. Taip pat apeliaciniu skundu apeliantai prašo D. T. paskirtos bausmės vykdymą iš dalies atidėti, t. y. taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas.
9.1. BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju siejamas ne tik su paskirtos bausmės dydžiu, bet ir su padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsniu. D. T. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kitas – sunkių nusikaltimų kategorijai. Nors D. T. nenuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau jo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, patenka į XXXVII skyrių, už kurio padarymą negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Dėl to konstatuojama, kad D. T. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra formalaus pagrindo.
9.2. D. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnis), o kita sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 1 dalis), kad šias nusikalstamas veikas D. T. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos. Nustatyta viena D. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai)), kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą nenustatyta. Nuteistasis D. T. nevedęs, bet gyvena faktinėje santuokoje, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jo draugė A. V. buvo nėščia (teismo posėdyje gynėja nurodė, kad D. T. 2021 m. balandžio mėn. gimė vaikas), jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas teigiamai, sportuoja, dalyvauja visuomeninėje veikloje (moko vaikus sporto). Iš pažymos apie D. T. baustumus matyti, kad jis daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Nors nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas neteistas, tačiau po 2017 m. rugsėjo 9 d. padarytos nusikalstamos veikos jis du kartus – 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu ir 2020 m. vasario 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Įvertinęs šias paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. T. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrė laisvės apribojimo bausmę, o už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. T. už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės savo dydžiais yra artimos šių bausmių minimaliems dydžiams. Savo dydžiais D. T. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, atitinka jo padarytas nusikalstamas veikas ir nuteistojo asmenybę. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 63, 64¹ straipsnių nuostatas ir D. T. paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 76 MGL dydžio baudą, ši bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo.
10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo principų, D. T. paskyrė teisingą ir jo padarytas nusikalstamas veikas bei jo asmenybę atitinkančią bausmę, kuri neprieštarauja teisingumo principui, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. T. ir jo gynėjos advokatės G. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio, patikslinto Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutartimi.