- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- 1-1451-1124/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32761-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- Č. M.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Č. M. 2021 m. rugsėjo 20 d. apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu pažymėtu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį R. M. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo kraujyje 2021 m. rugsėjo 20 d. 20.16 val. buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 2,76 promilės etilo alkoholio.
2. Kaltinamasis Č. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, būnant namuose, jam pradėjo skaudėti dantį. Jis paėmė vatos gabalėlį, jį pamirkė degtinėje ir kartu su vatos gabalėliu nurijo šiek tiek degtinės. Vėliau dar išgėrė pusę butelio degtinės. Nesupranta, kodėl nusprendė vairuoti. Vairavo jam priklausantį automobilį – R. M. S.. Kur važiavo – nežino, važiavo be jokio tikslo. Policijos pareigūnai siūlė pūsti į alkotesterį, bet jis nesugebėjo to padaryti. Mažai ką prisimena, nes buvo neblaivus. Tokį savo poelgį vertina labai blogai. Ankščiau dirbo (duomenys neskelbtini) (apie dešimt–penkiolika metų). Prašė leisti paskirtą baudą mokėti dalimis.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.
4. Be kaltinamojo Č. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
4.1. Liudytojas M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. apie 18.50 val. jis važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link išvažiavimo į žiedinę sankryžą. Jis ruošėsi važiuoti į Elektrėnų baseiną, turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti draugo A. N. ir kartu su juo važiuoti į baseiną Elektrėnuose. Jis pamatė automobilį Renault, modelio neprisimena, juodos spalvos, valstybinių numerių neprisimena, bet jis numerius nurodė vėliau, paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą. Automobilio Renault vairuotojas keistai manevravo, užvažiavo ant bordiūro ir užgeso. Jis sustojęs žiūrėjo, kas vyksta, pagalvojo, kad galbūt kažkas nutiko vairuotojui. Automobilis vėl pradėjo važiuoti į žiedinę sankryžą, išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, kryptimi link Vievio, automobilis išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą juostą. Tuomet jis suprato, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie galimai neblaivų automobilio vairuotoją. Telefonu paskambinęs bendruoju pagalbos centro numeriu, jis nurodė galimai neblaivaus asmens vairuojamo automobilio modelį ir valstybinius numerius. Jis sekė minėtą automobilį, kuris pasuko link Vievio, važiavo pro kapines, vairuotojas važiavo labai lėtai, kelis kartus buvo sustojęs ir vėl pradėjo važiuoti. Jis matė, kad automobilyje, vairuotojo vietoje, sėdėjo vienas vyras, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Jam sekant paskui automobilį, jau Vievio miestelyje, Vilniaus gatvėje, vairuotojas visiškai sustojo, parodė posūkio signalą į vieną pusę, vėliau – į kitą pusę, ir sustojo. Jis sustojo gale automobilio, paskambino savo draugui A. N., kuris pasakė, kad tuoj atvažiuos padėti. Kol atvažiavo A. N., automobilio vairuotojas visą laiką buvo automobilyje, nieko nedarė. Jis nematė, kad vairuotojas vartotų alkoholį. A. N. atvažiavo, o jis dar laukė automobilyje, jeigu reikėtų vėl sekti paskui vairuotoją. A. N. atidarė duris ir ištraukė automobilio raktelius. Jis priėjo prie automobilio ir pamatė, kad automobilio gale, ant sėdynės, buvo daug alaus, kiek jis prisimena, buvo dėžė alaus skardinių. Automobilio vairuotojas atrodė stipriai neblaivus. A. N. toliau bendravo su vairuotoju, kuris buvo nusiteikęs priešiškai, ginčijosi su A. N.. Jie sulaukė policijos pareigūnų, matė, kad pareigūnai davė vairuotojui alkotesterį, kad šis pūstų, tačiau vairuotojas nepūtė. Minėto automobilio vairuotojo jis nepažįsta (b. l. 34–37).
4.2. Liudytojas A. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. apie 18.50 val. jam paskambino draugas M. P., kuris pasakė, kad šiuo metu mato, kaip iš (duomenys neskelbtini) link Vievio kapinių išvažiavo automobilis, jo vairuotojas yra galimai neblaivus. Taip pat nurodė, kad M. P. paskui jį važiuoja ir jau pranešė policijos pareigūnams. M. P. jo paprašė, kad padėtų. Jis iš karto sėdo į savo automobilį ir važiavo link Vievio kapinių nuo Naujosios gatvės. Ties (duomenys neskelbtini) jis pastebėjo, kad viduryje gatvės stovi pilkos ar melsvos spalvos automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis pastebėjo, kad už minėto automobilio stovi jo draugo M. P. automobilis. Jis suprato, kad čia bus tas galimai neblaivus vairuotojas. Tuo metu M. P. buvo savo automobilyje. M. P. atsidarė langą ir pasakė, kad būtent šį automobilį jis sekė. Jis priėjo prie minėto automobilio vairuotojo, automobilio variklis buvo užkurtas. Jis priėjo prie keleivio pusės priekinių durelių, atidarė dureles ir pastebėjo, kad vairuotojo pusėje sėdi vairuotojas, kuris jau snūduriavo. Vairuotojas buvo apie šešiasdešimties metų amžiaus, žilų, trumpų plaukų. Nuo automobilio vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis su vairuotoju pasisveikino, vairuotojas lyg ir prabudo. Tuo metu jis įsitikino, kad vairuotojas yra neblaivus, tai matėsi iš jo kūno judesių. Supratęs, kad vairuotojas yra neblaivus, jis užgesino jo automobilio variklį ir paėmė automobilio raktelius. Jis su M. P. laukė policijos pareigūnų. Nuo automobilio vairuotojo M. P. nebuvo pasitraukęs, visą laiką vairuotoją stebėjo ir važiavo paskui. Kai automobilio vairuotojas sustojo, jis ir M. P. taip pat visą laiką stebėjo vairuotoją, jie nebuvo pasitraukę nuo vairuotojo iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Automobilio vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio (b. l. 40–43).
4.3. 2021 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo S. V. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2021 m. rugsėjo 20 d. apie 18.55 val. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Č. M. vairavo automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis pagal išvaizdos požymius buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir pasitikrinti neblaivumo nesugebėjo. Č. M. pristatytas į VšĮ Elektrėnų ligoninę, kur iš jo buvo paimtas kraujo tyrimas – nustatyti alkoholio kiekio koncentraciją kraujyje (b. l. 4–6).
4.4. Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros duomenimis, įvykio vieta – gatvė (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu yra vakaras, apsiniaukę, šviesu. Gatvėje matomas stovintis automobilis Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra tamsiai žalios spalvos. Automobilio salono gale, kairėje pusėje ant keleivio sėdynės, matomos gulinčios dvidešimt keturios skardinės alaus „Tauras“. Per vidurį guli vienkartinės stiklinės. Automobilio spynelėje raktų nėra, degimas išjungtas, pavarų svirtis stovi neutralioje padėtyje. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima, daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (b. l. 9–20).
4.5. 2021 m. rugsėjo 20 d. 19.16 val. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, Č. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 2021 m. rugsėjo 20 d. 19.34 val. Č. M. kraujo paėmimui buvo pristatytas į VšĮ Elektrėnų ligoninės priimamąjį, Č. M. kraujas paimtas 2021 m. rugsėjo 20 d. 20.16 val. (b. l. 21–23).
4.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos skyriaus specialisto išvados Nr. T-A 5022/2021(01) duomenimis, Č. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,76 promilės etilo alkoholio (b. l. 24).
4.7. Policijos registruojamų įvykių registro išrašo duomenimis, 2021 m. rugsėjo 20 d. 18.45 val., pranešėjas M. P. pranešė, kad važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją, kuris važiuoja automobiliu Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šiuo metu jis važiuoja link Vievio kapinių (b. l. 28–31).
4.8. Informacijos apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, transporto priemonės automobilio „Renault M. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas – Č. M. (b. l. 69).
4.9. Asmens dokumentų registro išrašo duomenimis, 2014 m. rugsėjo 12 d. Č. M. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00290874 yra negaliojantis (b. l. 108–110).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad Č. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,51 promilių, t. y. 2,76 promilių, etilo alkoholio koncentracija. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Č. M. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, parodymai, specialisto išvados duomenys ir kt. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama Č. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas Č. M. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
7. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
9. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
11. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
12. Kaltinamojo Č. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
13. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – kaltinamasis padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, turtinė žala nepadaryta; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Č. M. neteistas, per trijų metų laikotarpį tris kartus baustas administracine tvarka (b. l. 111–114), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje
14. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, mažesnę, nei įstatyme už nesunkius nusikaltimus numatytas šios bausmės vidurkis – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
15. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, baudos dydį, nustatytinas dešimties mėnesių terminas baudos sumokėjimui (BPK 352 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
16. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
17. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
18. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
19. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
20. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
21. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
22. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).
23. Taigi, automobilis Renault M. S., valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso kaltinamajam, pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.
24. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63–65) ir specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti kelių transporto priemones) (b. l. 66–68), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
25. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Č. M. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. 18.55 val. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. 11.46 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (b. l. 46, 60).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
Č. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Č. M. paskirti bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Č. M. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. 18.55 val. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. 11.46 val., vieną laikinajame sulaikyme jo išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir Č. M. paskirti galutinę bausmę – 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudą, įpareigojant Č. M. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Č. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti Č. M. 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2021 m. rugsėjo 21 d.
Konfiskuoti Č. M. priklausantį automobilį Renault M. S., valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)
Č. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.
Č. M. skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui R. M. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.