- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-08
- Bylos Nr.
- e2-41307-984/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25835-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijos, Kauno rajono savivaldybei
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui Kauno rajono savivaldybei dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 451,63 Eur žalą, 8,17 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas ir draudėjas E. M. sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį. Nuo 2024-12-07 iki 2025-12-06 buvo apdraustas draudėjo automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025-04-02 draudėjui važiuojant automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu Kauno r. sav., Giraitė, buvo įvažiuota į duobę, dėl ko buvo apgadinta ieškovo drausta transporto priemonė. Padarytos žalos dydis sudaro yra 541,63 Eur, todėl, atskaičius 90 Eur išskaitą (franšizę), draudėjui buvo išmokėta 451,63 Eur (541,63 Eur – 90 Eur) draudimo išmoka. Pažymėjo, kad jeigu atsakovas tinkamai vykdytų įvykio vietoje esančio kelio priežiūrą, tokiu atveju kelyje nebūtų atsiradusi duobė ir nebūtų padaryta žala draudėjo automobiliui. Atsakovas netinkamai atliko savo pareigų: rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo kelio, taip pat nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos atsiradimo, todėl buvo sugadintas draudėjo turtas – automobilis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2025-04-22 (registracijos Nr. GD-6176) buvo gavusi ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo. Klausimas dėl žalos atlyginimo buvo svarstytas 2025 m. gegužės 8 d. įvykusiame Kauno rajono savivaldybės administracijos Kauno rajono savivaldybės keliuose ir gatvėse patirtos žalos atlyginimo klausimams nagrinėti komisijos posėdyje. Komisija nutarė netenkinti ieškovo pretenzijos dėl 451,63 Eur kompensacijos už automobilio BMW, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patirtos žalos atlyginimo, nes nėra objektyvių ir neabejotinų įrodymų patvirtinančių priežastinio ryšio tarp Kauno rajono savivaldybės veiksmų ir patirtos žalos egzistavimo. Komisija susipažinusi su pateiktais dokumentais ir nuotraukomis, juos aptarė ir išnagrinėjo, tikslinosi, ar įvykio registravimo, ar tikslinimo metu policijai buvo pateiktos nuotraukos, kuriose matomos apgadintos padangos ir ratlankis. Sprendė, kad iš draudimo bendrovės pateiktų įvykio nuotraukų, matyti ratas, kuris apgadintas iš visų pusių, tuo tarpu duobė turėjo vieną atbrailą, tadėl padarė išvadą, kad ratas galėjo būti apgadintas tik iš vidinės pusės, o nagrinėjamu atveju ratas apgadintas ir iš išorinės pusės. Įvykio dieną patirta žala nebuvo fiksuota nuotraukomis, žala pastebėta vėliau. Komisija išnagrinėjusi situaciją pažymėjo, kad padangos ir ratlankiai pateiktose nuotraukose užfiksuoti skirtingi, kas neleidžia įsitikinti, kad žala buvo patirta realiai nurodytu laiku bei nurodytomis aplinkybėmis. Atsakymas ieškovui pateiktas 2025-05-13 raštu Nr. SD-2659 „Dėl pretenzijos 451,63 Eur sumai. Minėto rašto ieškovas įstatymų nustatyta tvarka neskundė.
4. Pažymėjo, kad ieškovas su ieškiniu pateikė tuos pačius įrodymus, kurie buvo pateikti kartu su 2025-04-22 pretenzija. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrindė, kad pašoma priteisti žala atsirado būtent dėl įvažiavimo į kelio, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, duobę. Neįrodžius pagrindų žalos atlyginimui, t. y. kad prašoma priteisti žala atsirado dėl kelio trūkumo, šioje proceso stadijoje, atsakovas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų bei prašomos priteisti turtinės žalos dydžio pagrįstumo bei kitų pareiškimo reikalavimų.
Šalies argumentai
5. Ieškovas dublike palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad nėra pagrindo abejoti ieškinyje suformuluoto reikalavimo dydžiu ir pagrįstumu. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas neneigia, kad yra kelio, kuriame buvo duobė, savininkas. Taip pat, neneigia, jog kelyje buvo duobė. Ieškovas į bylą pateikė policijos raštą, žalos apibendrinimą, nuotraukas, kurie patvirtina, kad 2025-04-02 ieškovo draudėjas įvažiavo į nepažymėtą duobę. Pabrėžė, kad policijos rašte nurodyta, jog pranešimas apie įvykį užregistruotas 21.55 val., o žalos apibendrinime įvykio laikas – 21.51 val. Taigi, tokiu metu saulė jau būna nusileidusi ir apie 22 val. jau yra tamsu. Tamsiu paros metu yra itin sudėtinga pamatyti duobę, nesant apie tai įspėjančių kelio ženklų. Todėl draudėjas niekaip negalėjo išvengti tokios kliūties. Aplinkybes, jog įvykio metu buvo tamsu patvirtina byloje pateiktos nuotraukos, todėl laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, jog įvykio dieną patirta žala nebuvo fiksuota nuotraukomis. Be to, apgadinimai gali būti ir nematomoje vietoje, draudėjas nėra specialistas, todėl siekiant nustatyti apgadinimų mastą, transporto priemonė buvo nuvežta į servisą.
6. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad automobilio ratas galėjo būti apgadintas tik iš vidinės pusės. Apgadinimai, matomi ant ratlankio išorinės pusės galėjo atsirasti tiesioginio smūgio metu. Pažeidimai atsirado tiek vidinėje, tiek išorinėje ratlankio pusėje, sąlygoti smūgio kampo. Ieškovo su ieškiniu pateiktoje foto lentelėje pateiktos išsamios nuotraukos (iš įvykio vietos ir serviso), kuriose aiškiai užfiksuoti draudėjo automobilio pažeidimai, gerai matoma duobės nuotrauka ir akivaizdu, kad įvažiavus į ją atsirado tokio dydžio žala.
Atsiliepimas
7. Atsakovas triplike palaikė atsiliepimo argumentus. Papildomai nurodė, kad atsakovo rašto ieškovas įstatymų nustatyta tvarka neskundė bei dublike nepasisakė dėl šių atsakovo nurodytų aplinkybių.
8. Pažymėjo, kad vertinant ieškovo pateiktus dokumentus, prašoma priteisti žala kilo, kai automobiliui važiuojant duobė (atsakovo vertinimu atveju kelio krašto nelygumas) buvo dešinėje pusėje. Vertinant aplinkybę, kad iš nuotraukos matyti, kad kelias atitvarų neturi, o yra kelio krašto (asfalto) nelygumas, todėl labiau tikėtina, kad ieškovo nurodyto įvykio metu, labiau turėjo būti pažeistas automobilio ratas iš vidinės pusės. Tuo tarpu prašoma priteisti žala grindžiama rato apgadinimais, kurie padaryti rato išorinei pusei. Remiantis pateiktomis nuotraukomis matyti, kad dešiniame kelkraštyje nebuvo objekto (asfalto, borto ar pan.), kas galėtų padaryti tokius aštrius bei gilius pažeidimus išorinėje ratlankio pusėje. Remiantis pateiktomis aplinkybėmis laikytina, kad ieškovas neįrodė, kad prašoma priteisti žala atsirado būtent dėl 2025-04-02 įvažiavimo į kelio duobę, esančią Kauno r. sav., Giraitė.
9. Be to, atsakovo teigimu, kartu su ieškiniu pateiktos kai kurios nuotraukos neturi įrodomosios vertės, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Nenurodyta, kokią aplinkybę pagrindžia nuotraukos, kur automobilis nufotografuotas dienos metu. Nuotraukose, kur automobilis fotografuotas dienos metu pievoje ir kur prie gyvenamojo namo, skiriasi automobilio dalys.
Šalies argumentai
10. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad kai eismo įvykio metu sugadinama tik asmens vairuojama transporto priemonė, pareigos pranešti policijai apie tokį įvykį Kelių eismo taisyklės nenumato, todėl ieškovo draudėjas apskritai galėjo nepranešti policijai, tačiau vis tik, tai padarė iškart po įvykio, todėl atsakovo tikslinimas, ar policijai buvo siųstos transporto priemonės apgadinimo nuotraukos, neturi jokios reikšmės. Byloje pateiktos visos nuotraukos, patvirtinančios įvykio aplinkybes, kurios buvo nusiųstos ir atsakovui. Be to, atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas atsakovui nepateikė papildomų įrodymų, paaiškinimų. Atsakovui buvo nusiųsti visi reikalingi dokumentai.
11. Teismo posėdyje atsakovo atstovė iš esmės pakartojo savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir draudėjas E. M. buvo sudarę Transporto priemonių draudimo sutartį, kuria nuo 2024-12-07 iki 2025-12-06 buvo apdraustas automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025-04-02 apie 21.51 – 21.55 val. draudėjas, vairuodamas minėtą automobilį Kauno r. sav., Giraitėje, įvažiavo į kelio duobę. Tą pačią dieną 21.55 val. apie įvykį jis pranešė policijai, Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad automobilis kliudė duobę, o informacija apie pavojingą kelio defektą buvo perduota vietos seniūnijai. Policijos pajėgos į įvykio vietą nebuvo siunčiamos. Draudėjas nurodė, kad įvykio vakarą transporto priemonės pažeidimų nepastebėjo. Kitą dieną, 2025-04-03, apžiūrėjęs automobilį ir nuvykęs į servisą, jis nustatė transporto priemonei padarytą žalą: priekinės padangos guzą, galinės padangos trūkimą iš vidinės pusės bei abiejų tos pusės ratlankių mušimą, dėl kurio juos reikėjo lyginti. Pagal pateiktą žalos sąmatą matyti, kad žala sudarė 541,63 Eur, o atskaičiavus 90 Eur franšizę, draudikas draudėjui išmokėjo 451,63 Eur draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, kelias, kuriame įvyko įvykis, nuosavybės teise priklauso Kauno rajono savivaldybei, todėl ji atsakinga už kelio priežiūrą ir remontą. Ieškovas, manydamas, kad žala atsirado dėl netinkamos kelio priežiūros, 2025-04-22 kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją su pretenzija dėl 451,63 Eur žalos atlyginimo. Pretenzija buvo nagrinėta 2025-05-08 Kauno rajono savivaldybės administracijos komisijos posėdyje, kuriame nuspręsta pretenzijos netenkinti, motyvuojant, kad nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp savivaldybės veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Apie priimtą sprendimą draudikas buvo informuotas 2025-05-13 raštu Nr. SD-2659 „Dėl pretenzijos 451,63 Eur sumai“. Šio savivaldybės sprendimo jis administracine tvarka neskundė ir kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje aiškindamas, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009 ir kt.), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto sukeltos išlaidos.
16. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-781/2022).
17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad kelias, kuriame įvyko žalos atsiradimą nulėmęs eismo įvykis, yra Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Giraitėje, ir nuosavybės teise priklauso atsakovui – Kauno rajono savivaldybei. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Taip pat atsakovas neneigė ir to, kad minėtoje kelio atkarpoje buvo duobė, į kurią įvažiavus buvo apgadintas draudėjo automobilis. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog būtent atsakovui, kaip kelio savininkui ir valdytojui, tenka pareiga užtikrinti tinkamą kelio priežiūrą, savalaikį kelio dangos defektų pašalinimą bei saugaus eismo sąlygų sudarymą. Kelio dangos trūkumas – neužtaisytos duobės buvimas, vertintinas kaip objektyvus kelio trūkumas CK 6.266 straipsnio prasme, kuriam esant atsiradusi žala pagal įstatymą lemia atsakovo atsakomybę.
18. Byloje nustatyta, kad automobilio draudėjas tą pačią dieną ir tą pačią valandą, kai įvažiavo į kelio duobę, apie įvykį pranešė policijai, nurodydamas, jog bandydamas išvengti susidūrimo su lape kliudė kelio duobę. Pranešime pažymėta, kad jis nepastebėjo jokių automobilio pažeidimų. Policija pagal galiojančią tvarką į įvykio vietą neatvyko, o informacija apie kelio defektą buvo perduota seniūnijai. Kitą dieną draudėjas apžiūrėjo transporto priemonę, padarė pažeidimų nuotraukas ir kreipėsi į draudiką dėl žalos nustatymo.
19. Byloje pateikti įrodymai – įvykio vietos ir transporto priemonės sugadinimų nuotraukos patvirtina tiek patĮ žalos faktą, tiek jos pobūdį. Nuotraukose matomi ratų ir ratlankių pažeidimai, kurie būdingi būtent įvažiavus į kelio duobę. Taip pat pateikta duobės nuotrauka, iš kurios matyti, kad duobė yra didelio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad įvykis įvyko apie 21.55 val., tamsiu paros metu, o kelio defektas nebuvo pažymėtas jokiais įspėjamaisiais ženklais, teismas vertina, jog draudėjas objektyviai negalėjo pastebėti ir išvengti minėto kelio defekto, o tamsiu paramos metu ir pamatyti padarytų defektų automobiliui.
20. Iš byloje pateiktos 2025-04-07 žalos sąmatos Nr. CLT3852639 matyti, kad bendra transporto priemonės remonto vertė sudarė 748,12 Eur, į kurią įskaičiuota: 200 Eur darbų kaina, 105,60 Eur dažymo darbai, 69,82 Eur medžiagos, 365,39 Eur dalys ir 7,31 Eur smulkios dalys. Pritaikius 206,49 Eur išskaitymus už dalių būklės pagerinimą, galutinė žalos suma buvo 541,63 Eur. Atėmus sutartyje nustatytą 90 Eur franšizę, draudėjas gavo 451,63 Eur draudimo išmoką. Ši suma atitinka tiek sąmatoje nurodytus skaičiavimus, tiek 2025-04-08 mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina draudimo išmokos pervedimą.
21. Atsakovas atsiliepime bei triplike nurodo, kad iš draudimo bendrovės pateiktų įvykio nuotraukų, matyti ratas, kuris apgadintas iš visų pusių, tuo tarpu duobė turėjo vieną atbrailą, tad darytina išvada, kad ratas galėjo būti apgadintas tik iš vidinės pusės, o nagrinėjamu atveju ratas apgadintas ir iš išorinės pusės. Įvykio dieną patirta žala nebuvo fiksuota nuotraukomis, žala pastebėta vėliau. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrindė, kad prašoma priteisti žala atsirado būtent dėl įvažiavimo į kelio, kuris priklauso atsakovui, duobę.
22. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
23. Nagrinėjamu atveju, ieškovas pateikė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius įrodymus, patvirtinančius tiek eismo įvykio aplinkybes, tiek transporto priemonės sugadinimo mastą bei žalos dydį. Lokalinėje 2025-04-07 sąmatoje detaliai nurodyti visi atlikti darbai, naudotos detalės, jų vertė ir apskaičiuota remonto kaina. Atsakovas jokiais įrodymais nepaneigė nei žalos fakto, nei žalos dydžio, nei priežastinio ryšio tarp kelio dangos defekto ir atsiradusių pažeidimų. Atsakovas savalaikei neprašė skirti įvykio ir/ar defektų susidarymo ekspertizės, o iškėlus bylą teisme nurodė, kad duobė šiuo metu jau sutvarkyta, todėl ekspertizė objektyviai būtų neįmanoma.
24. Teismo įsitikinimu, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad jie patvirtina transporto priemonės apgadinimus ir jų priežastinį ryšį su transporto priemonės įvažiavimu į duobę, teismas taip pat nemato pagrindo nesivadovauti ieškovo pateiktais duomenimis apie transporto priemonei padarytos žalos dydį. Atsakovui nenuginčijus fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 straipsnis), nepaneigus žalos dydžio pagrįstumo, vadovaujantis pirmiau nurodytomis atsakomybę be kaltės reglamentuojančiomis teisės normomis, ieškovo reikalavimas, priteisti iš atsakovo 451,63 Eur žalos atlyginimo, pripažintinas įrodytu.
25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu sąlygos. Dėl to ieškovo ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 451,63 Eur žalos atlyginimo (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).
Dėl palūkanų priteisimo
26. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8,17 Eur (451,63 Eur žala * 0,05 proc. /365 * 132 dienas) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2025 05-11 (+18 dienų nuo pranešimo (2025-04-22) atsakovui išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2025-09-19). Atsakovas dėl prašomų priteisti palūkanų dydžio nepasisakė.
27. Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais.
28. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014).
29. Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
30. Byloje nustatyta, kad atsakovui kilo civilinė deliktinė atsakomybė. Kadangi atsakovas atsisakė geranoriškai atlyginti žalą, ieškovas teisėtai ir pagrįstai prašo minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, iki kreipimosi į teismą dienos, kadangi šiuo laikotarpiu ieškovas patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės.
31. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika ir konstatavus atsakovo piniginę prievolę atlyginti žalą ieškovui, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 8,17 Eur dydžio kompensacines palūkanas, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
32. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu - operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (459,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
33. Kiti atsakovo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
35. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 402,93 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 425,93 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 425,93 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
36. Byloje nebuvo patirta pašto išlaidų, todėl teismas dėl jų priteisimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės (juridinio asmens kodas 111100622) 451,63 Eur žalos atlyginimą, 8,17 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (459,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 425,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.