- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-55-755/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00576-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-55-755/2017
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Ramunės Čeknienės ir Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. V. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-713-948/2016 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei D. V., trečiasis asmuo A. V., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 3815,63 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė neturėjo reikiamos pinigų sumos pirkti valstybinės žemės sklypus, todėl kreipėsi į ieškovą, prašydama sumokėti atitinkamas sumas už jos iš valstybės perkamus žemės sklypus. Viso atsakovės vardu už jos perkamus žemės sklypus į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą ieškovas sumokėjo 3596,36 Eur. Be to, už žemės sklypų įregistravimą atsakovės vardu sumokėjo 219,27 Eur. Žemės sklypus VĮ Registrų centre įregistravus atsakovės vardu, ieškovas žodžiu pareikalavo atsakovę grąžinti sumokėtas sumas už žemės sklypus ir jų įregistravimą. 2016-05-09 atsakovei nusiuntė reikalavimą grąžinti skolą iki 2016-05-16. Atsakovė gera valia tai padaryti atsisakė .
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas eilę metų neatlygintinai naudodamasis jai nuosavybės teise priklausančia žeme ir gaudamas iš jos pajamas ,neturi teisės reikalauti iš jos už žemę padarytos įmokos, kurios negalima traktuoti kaip paskolos. Ieškovas buvo suinteresuotas įsigyti žemės sklypus, kuriuos ji nuomojo iš valstybės nuo 2003 m., tačiau leido dirbti ieškovui. Jai pačiai tie žemės sklypai buvo nereikalingi. Ieškovas bijojo, kad jai atsisakius pirkti tuos žemės sklypus, jie gali atitekti trečiajam asmeniui, o tada ieškovas nebegalėtų naudotis šia žeme bei prarastų galimybę ją įsigyti ateityje. Dėl šios priežasties J. V. ir padarė pirmą įnašą už žemę pagal pirkimo – pardavimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Biržų rajono apylinkės teismo 2016-09-12 sprendimu ieškinys patenkintas visiškai. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3815,63 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiolika eurų 63 ct) skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1115 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovės valstybės naudai 8,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
4. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą, šalių paaiškinimus, sprendė, kad paskolos teisiniai santykiai šalių nesiejo, nes nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų - atsakovės įsipareigojimo grąžinti ieškovui pinigus (CK 6.870 str. 1 d.). Teismas ieškovo įmokėtas pinigines sumas vertino kaip avansinius mokėjimus parduoti žemę įsipareigojusiam asmeniui (CPK 6.309 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad atsakovei nevykdant savo įsipareigojimo perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypus, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti visas jo atsakovės vardu sumokėtas pinigines sumas (CPK 6.62 str.).
5. Teismas nustatė (ir šalys to neginčija), kad ieškovas už atsakovės iš valstybės perkamus žemės sklypus ieškovės vardu sumokėjo 3596,36 Eur. Atsakovė nepripažino tik fakto, kad ieškovas sumokėjo Perlo terminale 219,27 Eur už žemės sklypų įregistravimą jos vardu, tačiau teismas sprendė, kad neturi pagrindo netikėti ieškovo parodymais, kad jis atliko ir šį mokėjimą žemės sklypų įregistravimą atsakovės vardu.
6. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jos priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. ir 6.210 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2016-09-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė teigia, kad teismas neteisingai ieškovo įmokėtas sumas įvertino kaip avansinius mokėjimus parduoti žemę įsipareigojusiam asmeniui.
Šalies argumentai
9. Apeliantė teigia, kad buvo ginami išimtinai ieškovo interesai, o ginčo teisinė kvalifikacija ir ieškinio pagrindas pakeisti.
10. Teigia, kad ieškovas neturi teisės iš jos reikalauti pinigų sumos, nes eilę metų neatlygintinai naudojosi žeme, o žemės mokestį mokėjo, ji, atsakovė. Teismas nesidomėjo ar ji neketina pareikšti priešieškinio byloje.
11. Tvirtina, kad 219,25 Eur įmoką sumokėjo ji pati, teismas tuo netikėjo be pagrindo. Įmokos kvite VĮ „Registrų centras“ mokėtoju nurodyta ji, atsakovė.Ieškovas terminalo „Perlas“ kvitą panaudojo rašydamas ieškinį.
12. Teigia, kad jokio susitarimo su T. V. dėl žemės naudojimo ji nebuvo sudariusi. Teigia, kad po pirmojo įnašo ieškovas dėl žemės pirkimo persigalvojo, sakė, kad žemės nebepirks ir antrojo įnašo nebemokėjo. Teigia, taip ją ieškovas apgavo, nes jai teko imti paskolą, kad nupirktų žemę.
13. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Biržų rajono apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimu, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo teisnių pasekmių sutartis, nes ji jokių įsipareigojimų J. V. neprisiėmė. A. V. teisme patvirtino, kad jis iš ieškovės pagal santuokos nutraukimo teisnių pasekmių sutartį nieko nereikalauja.
15. Pažymi, kad tol, kol ji nėra atsiskaičiusi už žemę, jos perleisti negali, tai nurodyta 2014-12-19 pirkimo – pardavimo sutartyje.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. V. nurodo, kad atsakovės apeliacinį skundą palaiko, prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimą, atsakovės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
17. A. V. teigia, kad pati ieškovė J. V. nebuvo nieko įsipareigojusi. Jis, A. V., buvo žadėjęs ieškovui perleisti žemę, kurią gaus pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nes ieškovas žadėjo jį išlaikyti ir prižiūrėti. Ieškovui to nevykdžius, jis grįžo gyventi pas atsakovę.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas J. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti, Biržų rajono apylinkės teismo 2016-09-12 sprendimą palikti galioti nepakeistą.
Šalies argumentai
19. Ieškovas teigia, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įrodinėjimo taisyklėmis vadovavosi tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas nenaikinamas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.).
Žemesnės instancijos teismas
22. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2–3 d.).
Dėl žodinio proceso
23. Apeliantė apeliaciniame skunde ir A. V. atsiliepime į skundą išdėstė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kuo sąlygotas toks reikalingumas skunde ir atsiliepime nenurodyta.
24. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
25. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės apeliaciniu skundu, atsiliepimais į jį, bylos medžiaga, laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, tad nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepimuose į apeliacinį skundą yra išdėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl prašymo priimti naujus įrodymus
26. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus - žemės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurios nors tiesiogiai nenurodo, kad prašo priimti, bet komentuoja, tad spręstina, jog prašo juos priimti ( b. l. 87-90). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
27. Iš pridedamos žemės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, jog ji sudaryta 2014 metais. Teisminis procesas vyko nuo 2016 metų birželio. Proceso metu apeliantė ar jos atstovė šio dokumento neteikė, nenurodo priežasčių kodėl tas nebuvo daryta. Todėl, nenustačius, jog minėtas dokumentas negalėjo būti pateiktas proceso pirmos instancijos metu, jame naujos ir teisiškai reikšmingos nei pateikta kituose įrodymuose informacijos nėra, jį priimti atsisakytina ir jis grąžinamas apeliantei.
Dėl ieškinio pagrindo pakeitimo
28. Nepagrįstu vertinamas skundo motyvas, jog teismas, priešingai nei ieškinyje tvirtinta apie paskolos sutartį, nusprendęs, jog šalių turtiniai santykiai atitinka preliminarių mokėjimų pagal pirkimo-pardavimo sutartį esmę ir pagal tai atitinkančias teisės normas sprendė ginčą, neleistinai pakeitė ieškinio faktinį ir teisinį pagrindus.
29. Pagal jau minėtą civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teikiami įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida.
30. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeAB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „X servisas“ v. UAB „Autorealybė“, bylos Nr. 3K-3-457/2011). Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
31. Taigi, teisinis faktinių aplinkybių vertinimas yra teismo pareiga ir jos vykdymas nėra atsakovo procesinių teisių neteisėtas suvaržymas.
Dėl mokėjimų įrodytumo
32. Nepagrįstas teiginys,jog teismas pakeitė faktinį ieškinio pagrindą, nes kokių nors faktinių aplinkybių, kurios ieškovo nebūtų buvę nurodytos ieškinyje ar neatskleistos teismo posėdyje, nenustatė.
Išvados dėl nustatytų aplinkybių įrodytumo , kolegijos vertinimu, pagrįstos.
33. Pirmos instancijos teismo išvadų dėl 3596,36 € sumokėjimo atsakovė ir neginčija, bet kritikuoja išvadą ir dėl 219,25 € sumokėjimo ieškovo, o ne jos lėšomis. Teigia, lėšos sumokėtos jos vardu, tad ieškovas neįrodė , jog tai atliko jis.
34. Šį teiginį kolegija vertina kaip nepagrįstą ir jį atmeta. Pirmos instancijos teismas motyvavo išvadą dėl šios sumos, nurodydamas konkrečius įrodymus bei aplinkybes iš kurių ši išvada padaryta, su teismo sprendimu dėl šios sumos sutinkama, todėl nebesikartojama.
35. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.1 d). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č., E. S., R. J. Ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E .,bylos Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).
36. Taigi, absoliutaus įrodytumo civiliniame procese nereikalaujama, nustatyta gali būti laikoma ir tokia aplinkybė, kai įrodyta jog ji labiausia tikėtina buvusi. Tokia situacija dėl ginčijamų 219,25 € konstatuojama šioje byloje.
37. Papildomai kolegijas pastebi, jog tokias teismo išvadas dėl šių lėšų sumokėjimo ieškovo lėšomis papildomai patvirtina ir aplinkybė, jog ginčijamo mokėjimo dokumento originalą pateikė ieškovas sykiu su kitais mokėjimo dokumentais. Mokėjimas atliktas 2014-12-29, t,y. tarpe tarp kitų ieškovo mokėjimų nuo 2014-12-11 iki 2015-01-05, bet jau po pačios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2014-12-19. Atsakovė nuosekliai teigė, jog žemės pirkti ji ne ketino, tam neturėjo lėšų.Visais atvejais ieškovas mokėjo nurodydamas atsakovės kaip mokėtojo asmens duomenis bei kodą. Kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, jog atsakovė tuo atveju nusprendė sumokėti ir sumokėjo dalį sutarties rengimo išlaidų savomis lėšomis, nes po šios datos 2015-01-14 vėl mokėjo ieškovas- įmokos mokėjimo kvitas , 46,26 € įmoka pavadinimas „už žemę kaime“ ( b.l.22). Ginčo įmoka įforminta “Perlo“paslaugų terminale dokumentu, kuriame įrašai apie asmens vardą ir pavardę neformuojami. Apmokėta už VĮ Registrų centras paslaugas , suteiktas tvarkant įvairius ketintos pirkti žemės dokumentus. Atsakovė pripažįsta, jo tuo nekilnojamojo turto įvairūs dokumentai buvo pas ieškovą, jis rūpinosi būtinų procedūrų atlikimu. Reikšminga ir tai, jog atsakovei sudarant pačią žemės pirkimo-pardavimo sutartį, su notarinės formos sudarymu susijusias išlaidas apmokėjo ieškovas, o ne atsakovė, kas demonstruoja tiek jos tikrąjį interesą dėl žemės įgijimo, tiek nesuinteresuotumą dėl to pačiai patirti išlaidų. Atsakovė nenurodė konkrečių šaltinių iš kur gavo tokią santykinai nemažą sumą grynaisiais.
Dėl ieškinio pagrindo teisinio kvalifikavimo
38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia,jog pirmos instancijos teismas teisiškai netiksliai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nors sutinka su teismo išvadomis, kad atsakovės naudai ieškovas panaudojo savo pinigines lėšas ir atsakovė turi jas ieškovui sugrąžinti. Todėl yra keičiama tik sprendimo motyvacija dėl šalių tarpusavio santykių teisinio įvertinimo, o jo rezoliucinė dalis paliekama nepakeista, skundas atmetamas.Kaip aukščiau minėta, tinkamos teisės taikymas yra teismo pareiga, todėl toks teisinės kvalifikacijos pakeitimas apeliaciniame procese nėra apeliacijos ( apeliacinio skundo) ribų peržengimas.
39. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė,jog piniginės sumos galėtų būti vertinamos kaip avansiniai mokėjimai pagal ketinamą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kai jos yra perduodamos asmeniui, kuris įsipareigoja parduoti daiktą( CK 6.309 str.2 d.).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad specialioji – pirkimui ir pardavimui taikoma CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. v. ŽŪB „Nemunas“, bylos Nr. 3K-3-599-378/2015).
41. Iš pirmiau nurodytų CK nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų daroma išvada, kad būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina( jos dalis). Pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė, ji turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises.
42. Šiuo atveju pati atsakovė negavo lėšų, o jas gavo žemės pardavėjas- valstybė. Atsakovė ir negalėjo gauti šių lėšų kaip avansinių mokėjimų už žemę, nes tuo metu ji nebuvo parduodamos žemės savininke ir negalėjo būti jos ( svetimo turto) teisėta pardavėjo.
43. Kolegijos vertinimu, susiklosčiusi teisinė situacija atitinka teisinius pavedimo santykius, kai viena šalis įsipareigoja kitos šalis ( įgalioto) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis ( CK 6.756-765 str.). Nėra ginčo , jog ieškovas atliko mokėjimus ieškovės vardu ir jai sutinkant. Mokėjimai sukūrė teisines pasekmes-galimybę sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį, ją užregistruoti. Sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis atitiko atsakovės interesus, nes pastaroji ją toliau vykdė pati, dabar yra žemės savininke. Dėl , tikėtina, asmeninių šalių tarpusavio santykių pavedimo santykiai nutraukti ir galutinis pavedimo tikslas - žemės perėjimas ieškovo nuosavybėn nebuvo pasiektas. Ginčo sprendimui neturi teisinės reikšmės kieno valia pavedimo sutartis nutraukta.
44. Sutinkamai su CK 6.764 str.1 d., nutraukus pavedimo sutartį iki pavedimo visiško įvykdymo, įgaliotojas privalo atlyginti įgaliotiniui šio turėtas vykdant pavedimą išlaidas ir išmokėti atsižvelgiant į kai kurias įstatyme nustatytas , bet šiuo atveju neaktualias sąlygas, atlyginamą. Ieškovo sumokėtos lėšos yra pastarojo patirtos vykdant pavedimą išlaidos, kurios pagrįstai ir priteistos iš atsakovės.
45. Skundo nuorodos dėl ankstesnio žemės naudojimo aplinkybių, mokėjimo už tai, santuokos nutraukimo sutarties sąlygų neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl įgaliotojos pareigos atlyginti įgaliotiniui šio patirtas pavedimo vykdymo išlaidas, todėl dėl jų nedaliau nepasisakoma.
46. Byloje atsakovei atstovavo kvalifikuotas atstovas- advokatė. Nors byla išnagrinėta ne per vieną teismo posėdį, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos priešieškinys, apie kurio pateikimo suvaržymą rašoma skunde, nebuvo pareikštas. Kas sukliudė šaliai naudotis tokia procesine teise skunde neatskleista. Pastebima, jog ir nesuformuluota kokį konkrečiai reikalavimą atsakovė būtų pateikusi priešieškinyje, Pagal Liteko sistemos duomenis ieškinys ar pan. reikalavimas iki šios dienos ieškovui nepateiktas, tad toks pareiškimas vertinamas kaip deklaratyvus.
47. Apibendrinant pasakytą, apeliacinis skundas atmetamas, keičiama tik teisinė sprendimo motyvacija dėl sutartinių santykių pobūdžio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų kopijų nepriimti ir jas grąžinti apeliantei.
Apeliacinį skundą atmesti, Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-713-948/2016 palikti nepakeistą.