Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Živilės Muliuolytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta – 1 (vieni) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu ir A. K. galutinė subendrinta bausmė paskirta – 2 (dveji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmę įskaitytas laikas, A. K. atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. K. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 16 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – nukentėjusiajam M. D. priklausantį turtą – transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laidos, 700 eurų vertės, kurį realizavo parduodamas D. K..

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent: ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 16 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – transporto priemonės „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis, kaip R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (a. k. duomenų bazėje neegzistuojantis), 2021 m. balandžio 15 d., 17.00 val., (duomenys neskelbtini) iš Z. L. įsigijo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 200 eurų bei šią sutartį patvirtino netikru R. L. ir suklastotu Z. L. parašais, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 16 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – transporto priemonės „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis, kaip R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (a. k. duomenų bazėje neegzistuojantis), 2021 m. balandžio 16 d., 19.00 val., (duomenys neskelbtini) pardavė D. K. automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 150 eurų bei šią sutartį patvirtino netikru R. L. parašu, ir šias sutartis panaudojo 2021 m. balandžio 16 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perduodamas jas ir transporto priemonę „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), autovežio vairuotojui M. S..

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Živilė Muliuolytė prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirti 1 (vienus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti – 3 (trejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Živilės Muliuolytės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir, visų pirma, BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.

6. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Kadangi prokurorė iš esmės prašo tik peržiūrėti pirmosios instancijos teismo atliktą bausmės individualizavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamosios bylos medžiagą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. A. K. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuota vagystė) ir 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas), padarymo. Pirmoji nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o antroji – nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis). Abi veikos buvo tyčinės ir užbaigtos, t. y. nenutrūko dėl nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių. Įstatymų leidėjas už sunkesnės veikos padarymą alternatyviai numato baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

8. Be aptartų bausmės skyrimo pagrindų, svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga yra ir tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas. Remiantis baudžiamosios teisės doktrina bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, buvo įvertinta tiek A. K. padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui. Apylinkės teismas teisingai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat sunkinančią aplinkybę – naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Neliko neįvertinti ir nuteistojo ankstesni teistumai, apylinkės teismas pažymėjo, kad šis teistumas A. K. nėra pirmasis, anksčiau jis teistas aštuonis kartus, taip pat yra baustas ir administracine tvarka. Būtent šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui parinkti nuteistajam griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

10. Prokurorė apeliaciniame skunde sutinka, jog tik realus laisvės atėmimas šiuo atveju padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, vis dėlto, teigia, jog nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis yra per mažas (per švelnus), t. y. nesiderina su teisingumo principu, gali formuoti nebaudžiamumo nuotaiką ir nepagarbą įstatymui. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria. Iš esmės vienintelis argumentas, kodėl prokurorė prašo nuteistajam paskirti griežtesnę bausmę, yra nepakankamai įvertinta jo kriminalinė praeitis. Apeliantės vertinimu, A. K. iš ankstesnių patyrimų nesimoko, kartoja tas pačias klaidas, švelnus baudžiamumas jam nėra efektyvus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, t. y. yra vykdomos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos (vagystės, sukčiavimai), vis dėlto, nusikaltimai nesunkėja, be to, nėra pagrindo teigti, jog priešingos teisei veikos yra daromos visiškai be jokių pertraukų.

11. Bylos medžiaga (3 t., b. l. 27–37) liudija, kad pirmąjį kartą A. K. buvo nuteistas 2011 m. laisvės apribojimo bausme, kuri vėliau pakeista į 90 parų arešto bausmę. Atlikęs šią bausmę, nuteistasis sugebėjo laikytis įstatymų imperatyvų beveik penkerius metus, antrą kartą jis teistas tik 2016 m. Šį kartą jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtas, kas iš tiesų neveikė prevenciškai, o, priešingai, skatino pakartotinį nusikalstamumą. 2017 m. A. K. buvo teistas tris kartus, kol galiausiai jam teko realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. sausio 3 d. jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau 2020 m. kovo 19 d. ir 2021 m. vasario 23 d. jo atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai dėl nusikalstamų veikų, padarytų atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Išėjęs į laisvę, A. K. nusikalto po gero pusmečio (maždaug po devynių mėnesių), dėl ko 2021 m. gruodžio 7 d. jo atžvilgiu priimtas aštuntasis nuosprendis. Aptarti duomenys liudija, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo, vis dėlto, teigti, kad tik ilgas įkalinimo terminas padėtų jam permąstyti savo vertybes, pagrindo nėra, nes ir bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje nesulaikė jo nuo pakartotinio nusikalstamumo.

Motyvuojamoji dalis

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad ankstesni nuteistojo teistumai negali būti itin sureikšminami, jie vertinami visų kaltininką charakterizuojančių duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad jam labai reikėjo pinigų, nes gimė vaikas. Netoli savo gyvenamosios vietos jis pastebėjo seną „Ford Galaxy“ automobilį, kurio langas buvo pradarytas, raktai palikti daiktadėžėje, todėl susigundė jį pavogti. Po to, suklastojęs automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, šią vogtą mašiną pardavė už 150 eurų. Gautus pinigus panaudojo buto nuomai (3 t., b. l. 129–130). Nukentėjusysis M. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirko 2019 m. už 700 eurų, tačiau maždaug nuo 2021 m. kovo mėnesio jis stovėjo nenaudojamas, nes buvo sugedęs. Automobilis nebuvo draustas, be signalizacijos (1 t., b. l. 147–148, 170–171). Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškė nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Į bylos nagrinėjimą jis neatvyko, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Taigi, turtinių pretenzijų M. D. nuteistajam neturėjo, be to, akivaizdu, jog transporto priemonės vagystės dieną jo vertė buvo žymiai mažesnė nei pirkimo momentu. Vadinasi, nusikalstama veika padaryta turtinė žala yra nedidelė, pats A. K. gavo vos 150 eurų, kuriuos panaudojo pozityviam tikslui – buto nuomos mokesčiui. Teigti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos yra itin pavojingos, pagrindo nėra, todėl ir bausmės griežtinimas šiuo atveju nėra tikslingas.

13. Pirmosios instancijos teismas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą A. K. paskyrė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. už abi veikas paskirtos švelnesnės bausmės nei sankcijų vidurkiai. Prokurorė apeliaciniame skunde nuteistajam taip pat prašo skirti švelnesnes bausmes nei sankcijų vidurkiai, tačiau šiek tiek griežtesnes, nei paskyrė apylinkės teismas. Galutinę subendrintą bausmę prokurorė siūlo skirti trejus metus tris mėnesius laisvės atėmimo, t. y. septyniais mėnesiais daugiau nei paskyrė pirmosios instancijos teismas (skirta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Kaip šie papildomi septyni mėnesiai padėtų labiau užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, apeliantė nenurodo, t. y. apeliaciniame skunde apsiribojama tik teoriniais samprotavimais apie teisingumo principą, bendrąją ir specialiąją prevenciją ir pan., kas nesudaro pagrindo nuosprendžio keitimui dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau pagal savo rūšį ar dydį yra aiškiai (akivaizdžiai) per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais, ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai.

14. Kadangi prokurorė neįrodė akivaizdaus bausmių skyrimo už padarytas nusikalstamas veikas proporcingumo (adekvatumo) pažeidimo, bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, paliekant galioti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį be pakeitimų.

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. K. (4 t., b. l. 21), nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš minėtos pažymos matyti, kad A. K. teisinę pagalbą teikė advokatė Marytė Vietaitė ir valstybės naudai priteistina suma yra 164,17 Eur. Vis dėlto, kadangi byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Živilės Muliuolytės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtų išlaidų iš nuteistojo A. K. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.