Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų L. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjo UAB „Reval baldai“ prašymą suinteresuotiems asmenims L. V., A. V., A. R., A. K. ir antstoliui Svajūnui Degimui dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad antstolis S. Degimas, vykdomąjį raštą išskaitoms daryti yra išsiuntęs į L. V. darbovietę, o tokiu atveju remiantis CPK 632 str. 5 d., vykdomoji byla laikoma baigta, vykdomasis raštas ir išskaitų darymas yra skolininko darbovietės, o ne antstolio žinioje. Po bylos užbaigimo bet kokie antstolio veiksmai vykdomojoje byloje laikytini nepagrįstais. Teismas, pažeidžiant CPK 4 str., neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-10-28 konsultacijoje Nr. A3-113 nurodytus išaiškinimus, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartyje Nr. 3K-3-423 nurodytus išaiškinimus, dėl to, spręsdamas bylą, netinkamai taikė bendrosios jungtinės nuosavybės teisę reglamentuojančias normas, vykdymo procesą reglamentuojančias normas bei pažeidė CK 3.112 str. 2 d.Byla, kurioje išduotas vykdomasis raštas dėl 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš L. V., yra susijusi su bendru sutuoktinių turtu ir šeimos interesais. Minėtoje byloje tas pats pareiškėjas taip pat kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti L. V. ½ nuosavybės teisės dalį į 35,79 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), esančio bendrąja jungtine nuosavybe su A. V. bei nustatyti, kad L. ir A. V. žemės sklypu naudosis bendrai. Tuo metu antstolė E. Miliauskienė vykdė vykdomąjį raštą dėl 10350 Lt skolos priteisimo iš L. V. už virtuvės baldus, kurie pagal CK 3.84 str. 2 d. 2 p. yra šeimos turtas. Minėta byla buvo nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-10-28 nutartimi, nes pareiškėjas atsisakė savo prašymo nustatyti L. V. dalį, kadangi L. V. skolą sumokėjo. Nors remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika L. V. dalis ir negalėjo būti nustatyta, bet nutraukdamas bylą Mažeikių rajono apylinkės teismas priteisė iš L. V. 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Akivaizdu, kad tiek virtuvės baldai, tiek 35,79 ha žemės sklypas, kuriame pareiškėjas prašė nustatyti L. V. dalį, tiek 10350 Lt skolos sumokėjimas yra L. ir A. V. šeimos turtas, todėl atidalinti L. V. dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su A. V. esančiame turte ir bylinėjimosi išlaidas išieškoti tik iš L. V. nėra jokio teisinio pagrindo, nes byla yra susijusi su šeimos turtu. Todėl tai, kad sprendžiant klausimą teisme dėl atsikaitymo už virtuvės baldus byloje dalyvaujančiu asmeniu nebuvo įtrauktas sutuoktinis A. V., neatitinka įstatymo reikalavimų.

Byloje nebuvo jokių duomenų, kad antstolis vykdomąjį raštą būtų išsiuntęs į L. V. darbovietę ir nėra gauta jokių antstolio patvarkymų apie vykdomosios bylos užbaigimą. Apeliantai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-28 konsultacija bei 2006-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. antstolis A, B., bylos Nr. 3K-7-114/2008, suformavo visai kitokią praktiką nei nurodo apeliantai. Suvienodindama kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 konstatavo, kad „jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento.... išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai.“. Taigi šiuo atveju nukreipti išieškojimą ir į sutuoktinio A. V. dalį, t.y. vykdyti išieškojimą iš bendro turto neišskiriant sutuoktinio dalies, nėra galimybės, o apeliantų pateikti argumentai dėl bendros abiejų sutuoktinių prievolės, dėl galimybės išieškoti skolą ir iš A. V. dalies bei būtinumo nustatyti sutuoktinio dalį atmestini kaip prieštaraujantys paminėtoms teisės normoms bei teismų praktikai.L. V. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir nuolat rašo skundus dėl įvairiausių Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarčių bei antstolių veiksmų, susijusių su skolos mūsų įmonei išieškojimu. Skolininko turto dalies nustatymas atliekamas jau trečią kartą. Vieną kartą byla buvo nutraukta, nes dalį skolos L. V. sumokėjo. Antrą kartą skolininkės dalis į žemės sklypą buvo nustatyta, tačiau, skolininkei suklaidinus Šiaulių apygardos teismą neva galima nukreipti išieškojimą į automobilį, kurio skolininkė faktiškai neturėjo, nutartis dėl skolininkės turto dalies nustatymo buvo panaikinta. Be to, skolininkė turi pakankamai lėšų, tačiau jas slepia ir piktybiškai nemoka sąlyginai nedidelės likusios skolos dalies, nes nuolat įsigyja nekilnojamojo turto (35,79 ha žemės sklypo, 1/3 gamybinio pastato), o ne skiria pinigus skolų grąžinimui. Skųsdama priimtą teismo nutartį skolininkė siekia tik vilkinti vykdymo procesą, nes netgi tuo atveju jei skolininkės dalies nereikėtų nustatyti tais motyvais, kuriuos pateikia apeliantai, tai antstoliui atsirastų dar didesnė galimybė nukreipti išieškojimą į bendrą jų turtą, t.y. 1/3 pastato. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, piktybinį skolų nemokėjimą ilgą laiką, nuolatinį nepagrįstą teismo nutarčių bei antstolių veiksmų skundimą, pareiškėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas turėtų svarstyti klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad antstolis Svajūnas Degimas vykdo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1800 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės L. V. (skolos likutis 1021 Lt). Vykdydamas sprendimą, antstolis areštavo skolininkei ir jos sutuoktiniui – suinteresuotam asmeniui A. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį pastato – dirbtuvių bendro 772,91 m² ploto, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą skolininkės sutuoktinio vardu bei pasiūlė kreditoriui kreiptis į teismą dėl sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Be to, nustatyta, jog antstolė Elena Miliauskienė 2010-04-06 priėmė patvarkymą dėl prisijungimo prie antstolio Svajūno Degimo vykdomo išieškojimo šioje vykdomojoje byloje ir išieškotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl viso skola pagal antstolės Elenos Miliauskienės prisijungimą ir antstolio Svajūno Degimo vykdomą išieškojimą sudaro 10348,56 Lt, neįskaitant antstolio Svajūno Degimo vykdymo išlaidų. Nesant galimybės skolą per 6 mėnesius išieškoti iš skolininkės darbo užmokesčio antstolis Svajūnas Degimas areštavo bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį L. V. sutuoktinio A. V. vardu registruotą turtą – 1/3 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir išieškotojui UAB „Reval baldai“ pasiūlė kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalies nustatymo. Mažeikių rajono apylinkės teismas skundžiama 2010 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Reval baldai“ prašymą patenkino.

CPK 666 str. 1 d. nurodyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Pažymėtina, jog prieš taikydamas CPK 667 str. numatytą procedūrą, teismas turi patikrinti, ar antstolis pagrįstai pasiūlė išieškotojui nustatinėti turto dalį. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomasis raštas išduotas dėl 1800 Lt priteisimo iš skolininkės L. V. pareiškėjo UAB „Reval baldai“ naudai (prijungta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 39), teisėjų kolegija laiko, jog ši skola yra L. V. asmeninė prievolė, todėl ji gali būti išieškoma iš asmeninio skolininkės turto arba turimos turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Dėl paminėto, antstolis S. Degimas pagrįstai pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 str.

Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad antstolis S. Degimas, vykdomąjį raštą išskaitoms daryti yra išsiuntęs į L. V. darbovietę, o tokiu atveju remiantis CPK 632 str. 5 d., vykdomoji byla laikoma baigta, vykdomasis raštas ir išskaitų darymas yra skolininko darbovietės, o ne antstolio žinioje. Todėl, apeliantų manymu, po bylos užbaigimo bet kokie antstolio veiksmai vykdomojoje byloje laikytini nepagrįstais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) išskaitoms iš skolininkės darbo užmokesčio daryti 2010-02-26 yra išsiųstas L. V. individualiai įmonei (prijungta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 19). Tačiau vykdomojoje byloje nėra jokio antstolio patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo (CPK 632 str.). Be to, vykdomojoje byloje yra antstolės Elenos Miliauskienės 2010-04-06 patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo ir išieškotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą (prijungta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 2). Pažymėtina ir tai, kad CPK 624 str. 3 d. leidžia vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones. Tai taipogi paneigia apeliantų argumentus dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir antstolio veiksmų nepagrįstumo.

Apeliantų teigimu, teismas, spręsdamas bylą, netinkamai taikė bendrosios jungtinės nuosavybės teisę reglamentuojančias normas, vykdymo procesą reglamentuojančias normas bei pažeidė CK 3.112 str. 2 d..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-P-186/2010 ir pasisakydama dėl sutuoktinių atsakomybės procesinių aspektų vertinimo, pažymėjo, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei.

Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nurodomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukreipti išieškojimą ir į sutuoktinio A. V. dalį, t.y. vykdyti išieškojimą iš bendro turto neišskiriant sutuoktinio dalies, nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantų argumentai dėl bendros abiejų sutuoktinių prievolės, dėl galimybės išieškoti skolą ir iš sutuoktinio A. V. dalies. Iš esmės remiantis tais pačiais motyvais atmestini ir apeliantų argumentai dėl CK 3.112 str. 2 d. pažeidimo, nes šiuo atveju solidariosios sutuoktinių prievolės nėra.

Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, šiuo konkrečiu atveju kaip neturintys jokios įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad apeliantai akivaizdžiai piktnaudžiauja jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl jiems teismas turėtų skirti CPK 95 str. numatyto dydžio baudą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę į apeliaciją (CPK 305 str.), taip pat skolininkas turi teisę apskųsti antstolio veiksmus (CPK 643 str. 1 d. 5 p.). Tai, kokiais argumentais yra grindžiamas atskirasis skundas, nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str., 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.