Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-08-01 · Civilinė byla Nr. 2-2042/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-01
Bylos Nr.
2-2042/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
Kategorijos
  • 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2042/2011Procesinio sprendimo kategorija:127.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) „Raupaičių ūkis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti ieškovo žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) „Raupaičių ūkis“ restruktūrizavimo bylą civilinėje byloje Nr. B2-847-154/2011 pagal nurodyto ieškovo valdytojos J. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ valdytoja J. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuriuo prašė iškelti ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; įsteigta 2001 m. lapkričio 29 d., t. y. daugiau nei prieš 3 metus; bendrovei niekada nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla, o tai atitinka Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio sąlygas. Ieškovės nuomone, pasinaudojus restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, t. y. perskirsčius įsipareigojimų vykdymo terminus, įmonė atkurtų ilgalaikį mokumą ir galėtų tęsti ūkinę veiklą, nes 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovė turėjo ilgalaikio turto už 3 670 000 Lt, biologinio turto (pasėlių) – už 128 000 Lt, trumpalaikio turto - už 684 000 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 4 076 000 Lt.

Tretysis asmuo AB „SEB bankas“ prašė netenkinti pareiškimo ir nekelti restruktūrizavimo bylos ŽŪKB „Raupaičių ūkis“. Nurodė, kad bendrovės ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ finansiniai sunkumai nėra laikini, jie prasidėjo dar 2009 metais, o bendrovė Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punkto prasme yra nemoki, todėl jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė iškelti ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ restruktūrizavimo bylą.

Teismas, įvertinęs atsakovo 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. kovo 31 d. balansinę turto vertę, kuri sudarė atitinkamai 5 483 542 Lt ir 5 484 370 Lt, bei aplinkybes, susijusias su debitoriniu BUAB „Guragių rapsas“ įsiskolinimu atsakovui bei pastarojo skola AB „SEB bankas“ pagal laidavimo sutartį, nustatė, kad ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ yra nemoki, nes pradelsti bendrovės įsipareigojimai realiai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Be to, teismas konstatavo, kad ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ finansiniai sunkumai nėra laikini, kadangi nustatė, jog atsakovas 2008 metais turėjo 1 099 078 Lt nuostolių, 2009 metais - 428 462 Lt nuostolių ir nors 2010 metų balanse bendrovė nurodė turėjusi 2 776 549 Lt pelno, šis pelnas, teismo nuomone, nebekompensavo nuostolių ir nesuteikė galimybės atstatyti bendrovės ūkinės – finansinės veiklos. Be to, 2009 metais bankrutavo UAB „Gūragių rapsas“, už kurio kreditorinius įsipareigojimus laidavo atsakovas ir kurio įsiskolinimą, bankui pareikalavus, turi grąžinti. Dėl nurodyto teismas pripažino, kad įmonės finansiniai sunkumai tęsiasi jau nuo 2008 metų.

Taip pat teismas nurodė, jog ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ preliminariame verslo plane numatytos priemonės yra nekonkrečios ir nepagrįstos nei finansiniu, nei organizaciniu požiūriu. Taip pat teismas sprendė, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti, bendrovės veiklai ir mokumui atkurti. Be to, pažymėjo, kad atsakovas nebendradarbiauja su savo kreditoriais (AB „SEB bankas“, UAB „Kustodija“ ir kt.), todėl nėra pagrindo tikėtis, kad šie kreditoriai pritars parengtam restruktūrizavimo planui, o tuo pačiu, kad atsakovo restruktūrizavimo procesas vyks sklandžiai.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas padarė išvadą, kad nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju galėtų būti pasiektas restruktūrizavimo procesui keliamas tikslas - perskirstyti įmonės skolas ir jų mokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta normali įmonės ūkinė veikla, nėra pagrindo tikėtis sklandaus atsakovo restruktūrizavimo, taip pat nėra pagrindo prioritetą suteikti tikslui išsaugoti atsakovą kaip veikiantį rinkos dalyvį taikant restruktūrizavimo procedūras.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ valdytoja J. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje esančia UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaita, dėl ko neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį bei mokumą ir nepagrįstai nusprendė dėl jo turimo turto bei įsipareigojimų dydžio, priimdamas nepagrįstą nutartį. Teismas, byloje esant atsakovo pateiktai vėliausiai atliktai jo turto vertinimo ataskaitai, atitinkančiai Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, negalėjo vadovautis įmonės balansų duomenimis, nustatydamas vertę turto, kurio atliktas vertinimas. Juolab kad, kilus ginčui, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių nustatyti tikrosios atsakovui priklausančio turto vertės. Teismas netinkamai išaiškino ir taikė CK 6.88 straipsnio nuostatas bei nepagrįstai nurodė, kad 5 716 070,4 Lt suma pagal laidavimo sutartį yra įtrauktina prie atsakovo įsipareigojimų kreditoriams, kadangi UAB „Gūragių rapsas“ savo prievolių įvykdymą buvo užsitikrinęs ir hipoteka bei įkeitimu, o kol nėra duomenų, kokia apimti tretysis asmuo AB „SEB bankas“ patenkins savo reikalavimus, pasinaudojant šiomis priemonėmis, nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio atsakovo skola bus trečiajam asmeniui pagal laidavimo sutartį. Juolab kad tretysis asmuo reikalavimą sumokėti skolą pagal laidavimo sutartį pareiškė praleidęs 3 mėnesių senaties terminą (CK 6.88 str. 1 d.).Iš atsakovo turimo turto negalima atimti UAB „Gūragių rapsas“ 1 647 756,57 Lt debitorinio įsiskolinimo, kadangi UAB „Gūragių rapsas“ bankroto procesas nėra baigtas, įmonė nėra pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti, dėl ko nėra aišku, kokią skolos sumą atsakovas gali atgauti iš šios įmonės.Atsakovo duomenimis, 2011 m. kovo 31 d. pradelsti atsakovo įsipareigojimai sudarė 3 746 440,84 Lt, o turimas turtas – 7 945 314,56 Lt. Taigi atsakovo įsipareigojimai neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, dėl ko pastarasis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytų nemokumo kriterijų.ĮRĮ nėra nustatyta maksimalių terminų, kuriems suėjus, įmonės finansiniai sunkumai negali būti kvalifikuojami kaip laikini. Būtent su laikinais finansiniais sunkumais atsakovas susidūrė 2009 metų pabaigoje, kai tretysis asmuo pareikalavo iš anksto grąžinti ilgalaikes paskolas vienu metu bei prasidėjo ekonominė krizė ir pasijautė jos padariniai. Be to, 2010 m. atsakovo pelnas kompensavo 2008-2009 metų nuostolius, todėl atsakovo padėtis gerėja.Atsakovo restruktūrizavimo metmenyse yra nurodyta tiksli, pagrįsta atsakovo vykdomo verslo prognozėmis, o taip pat įgyvendinama informacija dėl vykdomos bei planuojamos veiklos, iš kurios gautomis lėšomis bus atsiskaityta su kreditoriais. Kreditoriai negali piktnaudžiauti savo teisėmis, nepritardami atsakovo restruktūrizavimo procesui, o kreditoriams nesutinkant pritarti restruktūrizavimo planui, toks jų atsisakymas ginčytinas teisme.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo AB „SEB bankas“ prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą apygardos teismo sprendimą. Nurodo, kad apygardos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog atsakovas yra nemokus, o jo finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai. Trečiojo asmens nuomone, teismas pagrįstai vadovavosi įmonės balanso duomenimis, kuriems prioritetą teikia ir įstatymas (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Be to, anot trečiojo asmens, net laikant, kad atsakovo turto vertė yra 7 945 314,56 Lt, jo įsipareigojimai vis tiek viršija pusę turimo turto, kadangi sudaro 9 688 727,68 Lt, įskaitant ir atsakovo skolą pagal laidavimo sutartį, o apelianto nurodomas 3 mėnesių senaties terminas nagrinėjamu atveju netaikomas. Taip pat tretysis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad 1 647 756,57 Lt dydžio debitorinis įsiskolinimas buvo įtrauktas į atsakovo balansą, kuriuo vadovavosi teismas, kaip jo turtas, tačiau šis debitorinis įsiskolinimas negali būti traktuojamas kaip įrodymas, patvirtinantis gerėjančią įmonės finansinę padėtį. Be to, trečiojo asmens nuomone, atsakovas neatitinka ir kitų ĮRĮ 4 bei 5 straipsniuose išdėstytų sąlygų, t. y. nebevykdo veiklos bei yra parengęs ydingus restruktūrizavimo plano metmenis. Tretysis asmuo pažymi, kad jis nesutinka su atsakovo restruktūrizavimu ne dėl formalių restruktūrizavimo metmenų neatitikimo įstatymų reikalavimams, bet dėl to, kad, jo nuomone, atsakovo restruktūrizavimo procesas yra neįmanomas, kadangi įmonė yra nemoki ir nepateikia jokių efektyvių priemonių, kurios padėtų atkurti atsakovo mokumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti veiklą įmonės, kuri turi finansinių sunkumų ir nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai (ĮRĮ 7 str. 4 d.). ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant, atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).

Taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo patikrinti, ar konkreti įmonė, kuriai prašoma pradėti restruktūrizavimo procesą, atitinka įstatyme nustatytas sąlygas bei įvertinti, ar yra pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą. Įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas turi esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas nustatė, kad atsakovas ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ - nemoki įmonė, turinti nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų, kurios restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti, bendrovės veiklai ir mokumui atkurti, dėl ko atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Apeliantas nesutinka su nurodytomis teismo išvadomis, todėl šiuo atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepašalino prieštaravimų dėl ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ turimo turto vertės bei įsiskolinimo dydžio, be to, tinkamai neišnagrinėjo ir aplinkybių, susijusių su šios įmonės veiklos pobūdžiu bei tęstinumu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad balansinė atsakovo turto vertė 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 5 483 542 Lt, 2011 m. kovo 31 d. – 5 484 370 Lt. Be to, byloje pateikta trečiojo asmens užsakymu atlikta atsakovo AB „SEB bankas“ įkeisto turto 2010 m. spalio 26 d. vertinimo ataskaita, kurioje šis turtas įvertintas 700 000 Lt, o atsakovo užsakymu 2011 m. vasario 10 d. UAB „Verslavita“ atliktos AB „SEB bankas“ įkeisto ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ turto vertinimo ataskaitos duomenimis, nurodytas atsakovo turtas yra 5 220 900 Lt vertės. Nurodytose turto vertinimo ataskaitose tas pats atsakovo turtas įvertintas labai skirtingai: priėmimo ir valymo bloko pastatas trečiojo asmens atliktoje turto vertinimo ataskaitoje įvertintas 68 000 Lt, o atsakovo užsakymu atlikto turto vertinimo metu – 244 000 Lt, džiovykla trečiojo asmens ataskaitoje įvertinta 20 000 Lt, o atsakovo – 655 000 Lt, vandentiekis trečiojo asmens ataskaitoje įvertintas 18 000 Lt, o atsakovo – 71 000 Lt ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad balansinė įmonės turto vertė neapsprendžia tikrosios turto vertės, todėl apygardos teismas, nustatinėdamas tikrąją atsakovo turimo turto vertę, turėjo vadovautis ne ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ balansų duomenimis, bet vertinti ir tirti aukščiau nurodytų atsakovo turto vertinimų ataskaitų duomenis, ir pašalinęs prieštaravimus tarp jų, nustatyti tikrąją ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ turto vertę. Teisingas įmonės turto vertės nustatymas yra itin svarbus, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, siekiant nustatyti įmonės finansinę padėtį ir jos turto bei skolų santykį. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių nustatyti tikrąją atsakovui priklausančio turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1287/2011).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas pagal laidavimo sutartį turi įsipareigojimų trečiajam asmeniui AB „SEB bankas“, kurie įtrauktini į ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ pradelstus įsipareigojimus (CK 6.6 str. 4 d., 6.80 str. 2 d., 6.81 str. 1 d., 6.88 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009), tačiau nenustatė aplinkybių, susijusių su šio įsiskolinimo dydžiu. Bylos duomenimis, BUAB „Gūragių rapsas“, už kurį laidavo atsakovas, savo prievolių įvykdymą pagal kredito sutartį su trečiuoju asmeniu yra užtikrinęs hipoteka. Todėl siekiant nustatyti, kokį įsiskolinimą atsakovas turi trečiajam asmeniui pagal laidavimo sutartį, būtina išsiaiškinti, kokiu BUAB „Gūragių rapsas“ turtu yra užtikrintas kredito sutarties įvykdymas bei nustatyti aplinkybes dėl galimo AB „SEB bankas“ pradėto priverstinio BUAB „Gūragių rapsas“ skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su UAB „Gūragių rapsas“ 1 647 756,57 Lt debitoriniu įsiskolinimu, kadangi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, neatėmė šios skolos atsakovui iš jo turto.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas netinkamai ištyrė ir aplinkybes, susijusias su atsakovo pelno gavimu 2010 metais bei šį pelną sąlygojusiomis priežastimis, konstatuodamas, kad 2010 metų pelnas nebekompensavo 2008 – 2009 metų nuostolių ir nesuteikė galimybės atstatyti bendrovės ūkinės – finansinės veiklos. Iš 2010 metų atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2010 metais įmonė gavo 2 776 549 Lt pelno. Ši aplinkybė galėtų būti vertinama kaip įmonės finansinės padėties pagerėjimo rodiklis, be to, turi įtakos nustatant, su kokio pobūdžio (laikinais ar nuolatiniais) sunkumais susidūrė atsakovas. Tokiu atveju reikia nustatyti, kas lėmė įmonės pelno padidėjimą. Išanalizavusi ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ 2010 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien šių duomenų pagrindu nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečiai priežastys lėmė atsakovo pelno gavimą 2010 metais, kadangi nėra aišku, kurios iš atsakovo vykdomų veiklų buvo pelningiausios tais metais. Todėl tinkamam šio klausimo išnagrinėjimui reikalingi papildomi rašytiniai įrodymai (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Kaip minėta aukščiau, ĮRĮ 4 straipsnyje yra numatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas, tarp jų – įmonė nenutraukusi ūkinės – komercinės veiklos. Nagrinėjamu atveju teismas netyrė, ar ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ nėra nutraukusi veiklos. Byloje nustatyta, kad rapso aliejaus gamybos patalpos iki 2010 metų pabaigos buvo išnuomotos ir už nuomą atsakovas gaudavo pajamas, o pati ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ rapsų aliejaus gamybą planuoja pradėti 2012 metų rudenį, tačiau byloje nenustatyta, ar šiuo metu įmonė tęsia savo įprastinę veiklą, t. y. užsiima žemės ūkio veikla bei grūdinių augalų auginimu. Byloje nėra duomenų apie šiuo metu atsakovo vykdomą veiklą ir tokių duomenų pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepareikalavo iš atsakovo (CPK 179 str.).

Taip pat pažymėtina, kad įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010, 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad kreditoriai negali piktnaudžiauti savo teisėmis, nepritardami restruktūrizavimo planui, jeigu jis yra pagrįstas bei atitinka ĮRĮ 5 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kad tyrimą, ar yra įstatymo nustatytos restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygos, atlieka, įrodymus renka ir dėl pagrindo pradėti konkrečios įmonės restruktūrizavimo procesą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, skundžiama apygardos teismo nutartis naikintina ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismo nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio trečiuoju punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį ir ŽŪKB „Raupaičių ūkis“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjaiArtūras Driukas Danutė MilašienėEgidijus Žironas