Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis D. P., I. V., Valstybės įmone Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. J. yra V. J. ir M. J. anūkė, šį faktą patvirtina į bylą pateikti gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir gimimo įrašas Nr. 25. Pareiškėjos senelių V. J. ir M. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė trijų vaikų – I. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina išrašas iš Gyventojų registro duomenų. Pareiškėja yra V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), dukra. Iš byloje esančių mirties liudijimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. J., (duomenys neskelbtini) mirė M. J.. V. J. ir M. J. testamentų nebuvo sudarę. Suinteresuoti asmenys D. P. ir I. V. yra jų įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai, o pareiškėja yra jų (duomenys neskelbtini) mirusio sūnaus V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra, paveldinti su pirmos eilės įpėdinėmis pagal įstatymą.

Santuokos metu V. J. ir M. J. buvo įgiję: 0,1800 ha ploto gyvenamosios teritorijos žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamojo namo priklausiniais – viraline, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu, kanalizacijos šuliniu), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas yra registruotas V. J. vardu. M. J. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Nei vienas iš suinteresuotų asmenų, nei pareiškėja per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą dėl mirusių V. J. ir M. J. palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, tačiau pareiškėja palikimą po senelio V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), ir senelės M. J., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, turtu rūpinosi kaip savu, naudojosi gyvenamuoju namu, žeme, ūkiniais pastatais, mokėjo visus reikiamus mokesčius. Pareiškėja priėmė palikimą po savo senelių V. J. ir M. J. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti – atliko aktyvius veiksmus, kuriais buvo realizuota V. J. teisė įgyti visas teises į palikimą.

Pareiškėjos išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog pareiškėjos aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po senelių V. J. ir M. J. mirties atsiradusį turtą, t. y. naudojimasis gyvenamuoju namu, jo priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad V. J. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad V. J. po senelių mirties priėmė jų turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjų turtą visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą ji priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).

Juridiniai faktai nustatytini tam, kad pareiškėja V. J. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. J. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po senelio V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir senelės M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jų palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėja V. J. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į senelių V. J. ir M. J. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.