Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Ekspertai.eu“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2394-920/2015 pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Ekspertai.eu“ dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti, kad ji buvo atleista iš darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymus, atsakovės sprendimą atleisti ieškovę iš darbo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu – įsakymą nutraukti darbo sutartį, jeigu toks buvo, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, sugrąžinti ieškovę į darbą ir išieškoti vidutinį darbo užmokestį 53,37 Lt/d.d. už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumą nuo išmokėtų sumų, priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad atsakovė 2014-02-13 neteisėtai atleido ieškovę iš darbo: suklastojo neva „jau išnaudotas atostogas" ir atleidimą iš darbo „savo noru" - gąsdindami ir žadėdami „bendradarbiauti pagal individualios veiklos sutartis" privertė parašyti prašymus atostogoms ir atleisti iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį atgaline data, kad nereikėtų išmokėti atostoginių ir išeitinės kompensacijos (DK 140 str. 1 d. 2 p.). Net suklastoję atostogų ir atleidimo terminus, neišmokėjo visko, kaip teisėtai priklauso: 2013 m. gruodžio mėn. atlyginimą sumokėjo tik 2014-01-20. 2014 m. sausio mėn. atlyginimo neišmokėjo, tik pervedė 300 Lt. Atostoginių neišmokėjo 3 dienas prieš atostogas, atostogos buvo sukurtos 2014-02-13 atgaline data ir siekiama, kad ieškovės uždirbtas atlyginimas būtų įskaitytas kaip „atostoginiai". Išreikalautame atostogų prašyme nurodytu laikotarpiu (2014-01-17–2014-02-13) ieškovė dirbo ir jokios informacijos nei apie „atostogas", nei apie atleidimą iš darbo tuo metu dar neturėjo, nes niekas nepranešė ir net neužsiminė iki pat vasario 11 d., kai netikėtai paskambino atsakovės direktorius R. B.. Ant direktoriaus įsakymo nutraukti darbo sutartį, kurio ieškovė nėra mačiusi, jos parašo nėra. Galutinio atsiskaitymo nebuvo atleidimo dieną (DK 141 str.), po dviejų savaičių išmokėta, tačiau tik dalis. Po minėto atleidimo iš darbo vasario 13 d. ieškovė dirbo toliau tokia pačia tvarka kaip ir pagal darbo sutartį, kadangi naujas atsakovės direktorius A. N. taip pageidavo. 2014 m. vasario 25 d. išsiėmė individualios veiklos pažymą ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį su atsakove. VšĮ „Ekspertai.eu“ steigėjai R. B., A. N. ir L. A. 2014 m. balandžio 15, 18 d. ir vėliau pranešė, kad įstaiga bus reorganizuojama, direktorius esą pakeistas iš R. B. į A. N., įstaigos veikla esą sustabdyta, apie įstaigos veiklos sustabdymą esą pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai ir paskirtas laikinasis administratorius, todėl pilnai atsiskaityti išmokant sumas, kurias liko ieškovei skolingi, neva negali. Iš viso įstaiga apgaulės arba vilkinimo būdu liko ieškovei skolingi apie 3900 Lt (į rankas). Taip pat ieškovė skundžia 2014-06-13 LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos (DGK) sprendimą Nr. DGKS-2853 darbo byloje Nr. APS-2-8784 dėl neišmokėto ir DGK nepriteisto darbo užmokesčio. Ieškovė kreipėsi į DGK dėl buvusio darbdavio VšĮ „Ekspertai.eu“ neišmokėto darbo užmokesčio tiek už atliktą darbą 2014-01-17–2014-02-13, tiek už 2013-2014 m. uždirbtas kasmetines atostogas. DGK pripažino ir priteisė tik dalį neišmokėtos darbo užmokesčio sumos už kasmetines atostogas. DGK neatsižvelgė į faktus, kad 2014-01-17–2014-02-13 „atostogos“ buvo suklastotos atgaline data, tuo metu ieškovė faktiškai dirbo, tačiau už darbą sumokėta nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės 401,21 Eur (priskaityta suma) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 401,21 Eur užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, 11,59 Eur bylinėjimosi išlaidas banko išrašui gauti ieškovės naudai bei 14,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; ieškinio reikalavimą dėl 370 Lt už darbą 2014 m. balandžio mėn. priteisimo ieškovės naudai iš atsakovės palikti nenagrinėtu; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

Dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškove teisėtumo

Teismas nurodė, kad 2014-02-13 ieškovė atleista iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį. Į bylą pateiktas ieškovės pasirašytas 2014-01-30 prašymas atleisti iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį (t. I, b. l. 80). Iš byloje esančios elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovo direktoriaus medžiagos (t. I, b. l. 7-10) teismas nustatė, kad ieškovės apsisprendimą rašyti prašymą atleisti ją iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį lėmė atsakovo pasiūlymas išeiti iš darbo nuo 2014-02-13, 2014-02-28 arba 2014-03-01 dėl įmonėje susidariusios sunkios finansinės padėties (t. I, b. l. 9-10). Todėl vertindamas, ar ieškovė, sutikdama su šiuo pasiūlymu, išreiškė savo tikrąją valią, o taip pat ar buvo neleistino darbdavio poveikio darbuotojui faktas, teismas atsižvelgė į tai, kaip santykiai tarp šalių klostėsi toliau. Pagal byloje esančius duomenis teismas nustatė, kad ieškovė toliau bendradarbiavo su atsakovu pagal paslaugų teikimo sutartį, už šią veiklą gavo iš atsakovo atlyginimą (t. I, b. l. 18, t. II, b. l. 30-31). Teismo vertinimu, toks tolesnis šalių bendradarbiavimas, o taip pat atsakovo siūlymas rašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo nuo vėlesnės dienos, t. y. 2014-02-28 arba 2014-03-01 (t. I, b.l. 9-10), leidžia daryti išvadą, kad ieškovė parašydama prašymą atleisti iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį nuo 2014-02-13, išreiškė savo valią, pati nurodydama prašymo surašymo datą 2014-01-30, nors to galėjo ir nedaryti. Šias aplinkybes teismas vertino kaip suteikiančias pagrindą teigti, kad ieškovė parašė prašymą nutraukti darbo sutartį įtakota atsakovo pasiūlymo. Tačiau byloje nesant įrodymų apie tai, kad ieškovei buvo daromas spaudimas, naudojami grasinimai ar kitoks neleistinas atsakovo poveikis, teismo vertinimu, negalima neabejotinai teigti, kad ieškovė negalėjo pasirinkti kito sprendimo ir jos valia buvo visiškai suvaržyta priimant nurodytą sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, ieškinio reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškove pripažinimo neteisėtu ir jos grąžinimo į darbą teismas atmetė.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo

Vertindamas tarp šalių kylantį ginčą dėl kasmetinių atostogų, teismas iš byloje esančios elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovo direktoriaus medžiagos (t. I, b.l. 7-10) nustatė, kad atsakovo direktorius 2014-02-12 pasiūlė ieškovei rašyti prašymą atostogoms atbuline data, t.y. nuo vasario 3 d. (t. I, b. l. 10). Teismo vertinimu, šis faktas patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji jos prašyme nurodytu laikotarpiu nuo 2014-01-17 iki 2014-02-12 neatostogavo. Tokią išvadą patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti įrodymai, kad nurodytu laikotarpiu ji dirbo (t. I, b. l. 81-94, 117-168), taip pat liudytojos R. K. parodymai 2015-03-17 teismo posėdžio metu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padaryti išvadą, kad ieškovei atostogos nebuvo suteiktos, todėl ieškinio reikalavimo dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo patenkino. Atsakovo išmokas ieškovei laikotarpiu nuo 2014-01-17 iki 2014-02-12 teismas laikė darbo užmokesčiu, o ieškovei už nurodytą laikotarpį priteisė kompensaciją už nepanaudotas atostogas, t. y. 401,21 Eur.

Dėl darbo užmokesčio priteisimo

Teismas sutiko su LR valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-06-13 sprendime Nr. DGKS-2853 darbo byloje Nr. APS-2-8784 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis ieškovei iš atsakovo priteistas neišmokėtas darbo užmokestis 376,00 Lt ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką 1097,68 Lt (t. I, b. l. 115-116), nes byloje nepateikta jokių naujų minėto sprendimą nepagrįstumą pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgdamas į šią išvadą, teismas ieškinio reikalavimą dėl 310 Lt darbo užmokesčio už darbą 2014 m. vasario mėn. priteisimo atmetė. Atsižvelgdamas į darbo ginčų komisijos sprendime nurodytas aplinkybes, kad darbo byloje tiriamas laikotarpis dėl ginčo nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014-02-12 (t. I, b. l. 115), teismas konstatuoja, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl 370 Lt už darbą balandžio mėn. priteisimo, nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nustatyta LR DK 287 straipsnyje, todėl šį ieškinio reikalavimą paliko nenagrinėtu.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

Teismas, atmetęs ieškinio reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškove pripažinimo neteisėtu ir jos grąžinimo į darbą, taip pat atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laiką. Spręsdamas klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką sumokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas priteisimo, teismas rėmėsi byloje nustatyta aplinkybe, kad ieškovė pati rašė prašymą atbuline data 2014-01-17 ją išleisti kasmetinių atostogų laikotarpiui nuo 2014-01-17 iki 2014-02-12, taip pat į tarp šalių derintos taikos sutarties sudarymo aplinkybes, taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovei priteista 401,21 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas yra mažesnė už ieškovės vidutinį darbo užmokestį, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas 401,21 Eur dydžio užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, įvertinęs tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 11,59 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas banko išrašui gauti (t. I, b. l. 63). Ieškovės prašymą dėl 168 Lt transporto išlaidų priteisimo atmetė, nes ieškovė pateikė e-bilieto mėnesinio papildymo kvitus, neįrodydama aplinkybės, kad šie papildymai buvo atliekami išimtinai dėl ginčo teisme. Vadovaudamasis CPK 88 straipsniu teismas iš atsakovo valstybės naudai priteisė teismo turėtos 14,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat nurodė, kad atsakovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, jeigu šis prašymas nebūtų patenkintas, atsakovė prašo priteisti ieškovės naudai mažesnes jos turėtas bylinėjimosi išlaidas bei paskirstyti teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisingas, netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė neįrodė, kad atostogų metu, kurių pati paprašė, surašiusi pareiškimą atbuline data, tikrai dirbo. Įmonės turimoje duomenų bazėje nėra jokių duomenų, kad atostogų metu ieškovė būtų dirbusi – rašiusi straipsnius. Liudininkė R. K., dirbusi Vilniuje, tik paliudijo, kad ieškovė, būdama Kauno m., būdavo tik prisijungusi prie įmonės tinklapio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, jos turėtos išlaidos taip pat turėtų būti priteistos iš dalies, kaip ir bylinėjimosi išlaidos – jos turėtų būti paskirstytos tarp šalių proporcingai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad tai, jog suklastotų atostogų metu ji dirbo, įrodo Sodros duomenys, liudininkė R. K. paliudijo, kad ji nuolat matydavo ieškovės vartotoją turinio valdymo sistemoje prisijungusį, ir kokius darbus, straipsnius ar žinutes įkeldavo, juos paredaguodavo. Atsakovė nesugebėjo to paneigti ir įrodyti priešingai bylos nagrinėjimo metu. Atostogų klastojimo faktą įrodo ir tai, kad atsakovė nesugebėjo pateikti prašymo išleisti atostogų originalo. Todėl, kad jo nėra. Atsakovė nesugebėjo pateikti ir direktoriaus įsakymo išleisti ieškovę atostogų. Atsakovė taip pat nepagrįstai siekia atsikratyti atsakomybės dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios yra atsakovės veiksmų pasekmė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas darbuotojo ir darbdavio ginčas dėl atleidimo iš darbo procedūrų tinkamumo, atleidimo pagrįstumo, išmokų, susijusių su darbo santykiais mokėjimo nutraukus darbo santykius, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, jog ieškovė dirbo viešojoje įstaigoje „Ekspertai.eu“ nuo 2012 07 06 žurnaliste, mokant ieškovei 1241 lt darbo užmokestį kas mėnesį (t. I, b. l. 27-29). 2014 02 13 ieškovė atleista iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. (t. I, b. l. 40, 99). Į bylą pateiktas ieškovės pasirašytas 2014.01.30 prašymas atleisti iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. (t. I, b.l. 80). Nesutikdama su atleidimu, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašė pripažinti, kad ji buvo atleista iš darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymus, atsakovės sprendimą atleisti ieškovę iš darbo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu – įsakymą nutraukti darbo sutartį, jeigu toks buvo, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, sugrąžinti ieškovę į darbą ir išieškoti vidutinį darbo užmokestį 53,37 Lt/d. d. už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumą nuo išmokėtų sumų, priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės 401,21 Eur (priskaityta suma) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 401,21 Eur užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, 11,59 Eur bylinėjimosi išlaidas banko išrašui gauti ieškovės naudai bei 14,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; ieškinio reikalavimą dėl 370 Lt už darbą 2014 m. balandžio mėn. priteisimo ieškovės naudai iš atsakovės palikti nenagrinėtu; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėms, jog teismas neteisingai išsprendė šalių ginčą, nes ieškovė neįrodė, kad atostogų metu, kurių pati paprašė, surašiusi pareiškimą atbuline data, tikrai dirbo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, jos turėtos išlaidos taip pat turėtų būti priteistos iš dalies, kaip ir bylinėjimosi išlaidos – jos turėtų būti paskirstytos tarp šalių proporcingai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka spręstina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.), taip pat tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindus ir sąlygas, atsiskaitymo už darbą tvarką ir pasekmes ją pažeidus, dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieškovė, parašydama prašymą atleisti iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį nuo 2014-02-13, išreiškė savo valią, pati nurodydama prašymo surašymo datą 2014-01-30, teisingai vertino, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovei buvo daromas spaudimas, naudojami grasinimai ar kitoks neleistinas atsakovo poveikis, todėl pagrįstai sprendė, kad darbo santykiai su darbdaviu buvo nutraukti DK 127 str. 1 d. pagrindu teisėtai ir pagrįstai.

Taip pat Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, kad atsakovės direktorius pasiūlė ieškovei rašyti prašymą atostogoms atbuline data, t.y. nuo vasario 3 d. (t. I, b. l. 10), jog tas faktas patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovė prašyme nurodytu laikotarpiu nuo 2014 01 17 iki 2014 02 12 neatostogavo, jog nurodytu laikotarpiu ieškovė dirbo (t. I, b. l. 81-94, 117-168). Apeliacinės instancijos teismas pritaria Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadai, kad ieškovei atostogos nebuvo suteiktos, todėl ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo pagrįstai tenkintas, atsakovo išmokos ieškovei už laikotarpį nuo 2014 01 17 iki 2014 02 12 teisingai vertintos kaip darbo užmokestis, ieškovei už nurodytą laikotarpį pagrįstai priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas, 401,21 Eur suma (t. I, 104 – 105).

Kauno apygardos teismas nustatė, kad skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu buvo priteista ieškovei iš atsakovės 11,59 eurų bylinėjimosi išlaidų suma. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, skunde nenurodant kokiomis proporcijomis jos turėtų būti paskirstomos ieškovės turėtos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas. Byloje nustatyta, kad įrodinėjimo proceso metu ieškovė patyrė 11,59 eurų išlaidų, tam kad teismui pateiktų įrodymus, jog atsakovė nevykdė prievolės sumokėti ieškovei priklausančias sumas, susijusias su darbo santykiais. Šios ieškovės turėtos išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovės, nes kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovė nevykdė prievolės sumokėti ieškovei priklausančių išmokų.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu sprendžiama, jog apeliantės skundas nesudaro pagrindo jame nurodomais motyvais naikinti ar keisti skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo, todėl skundas atmetamas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.