Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant ieškovei N. L., ieškoves atstovei advokato padejejai Natalijai Konkinai, atsakoves atstovei Angelei Lileikienei, viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves N. L. ieškini atsakovei VŠI Vakaru Lietuvos verslo kolegijai del nuomos mokescio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Teismo posedžio metu ieškove nurode, kad yra buto, esancio (duomenys neskelbtini), savininke. Su atsakove buvo pasirašyta buto, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis 4 menesiams. Nors perdavimo-priemimo aktas nebuvo pasirašytas, taciau studentai buvo apgyvendinti. Po studentu išsikraustymo teko daryti remontus, nes butas buvo nuniokotas. Verslo liudijimo verstis patalpu nuoma neturejo, mokescius turejo sumoketi atsakove. Jokiu pretenziju iš atsakovo del patalpu ar nuomos mokescio negauta. Buto raktai gražinti tik 2010 m. gruodžio menesi. Praše ieškini tenkinti.

Teismo posedžio metu ieškoves atstove advokato padejeja Natalija Konkina parode, kad ieškove yra fizinis asmuo, todel, norint išnuomoti buta, jai nereikia tureti verslo liudijimo. Sutartis pasirašyta laisva šaliu valia ir nuomos mokestis buvo nutartas laisva šaliu valia. Giminystes ryšys pasireiške tik tuo, kad G. A. turejo duomenu apie laisvas patalpas. Atsakovo atstove negincija G. A. teises sudaryti nuomos sutarti. Sutartimi šalys susitare tik del buto nuomos, o del jame gyvenanciu asmenu skaiciaus nesitarta. Atsakoves atsakomybes reikalas buvo del žmoniu apgyvendimo. Praše ieškini tenkinti.

Teismo posedžio metu atsakoves atstove Angele Lileikiene nurode, jog nei isikeliant i nuomuojamas patalpas nei išsikeliant priemimo-perdavimo aktas pasirašytas šaliu nebuvo. Palaugomis buvo naudotasis nuo gruodžio pirmojo šeštadienio iki kovo 10 d. Nuomos mokestis nustatytas pažeidžiant protingumo, teisingumo principus. Sutartis sudaryta jos atostogu metu. Sutarties nutraukti nebande. Praše ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagristus. Ieškove pažeide studentu teises, nes verte gyventi triju kambariu bute 9 asmenis, vaikinus verte megoti lovoje po du.

Liudytoja G. A. teismo posedžio metu paliudijo, kad ji pasiraše sutarti, nes tuo metu ejo direktores pareigas. Apie žmoniu skaiciu, kurie turejo gyventi bute, aptarta nebuvo. Su ieškove sieja giminystes ryšiai, ieškoves ir jos vaikai yra vyras ir žmona. Tarptautiniu ryšiu skyriaus vadove pati suranda butus studentams, todel sutartis su ieškove buvo nutraukta. Buto nuomos kaina buvo nustatyta remiantis tuo metu buvusiomis rinkos kainomis, apie sutarties nutraukima prieš termina, duomenu neturi. Kada tiksliai studentai išsikele nurodyti negali.

Liudytoja S. B. parode, kad dirba VŠI Vakaru Lietuvos verslo kolegijoje Tarptautiniu ryšiu skyriaus vadove. Studentai atvyko 2009 m. gruodžio 4-5 dienomis, tiksliau pirmaji gruodžio šeštadieni, juos pati palydejo i buta. Sutarti ruoše G. A.. Studentai turejo gyventi 3-4, taciau jie norejo gyventi drauge visi 9, paskui nurode, kad jiems ten gyventi nepatogu ir per brangu. Buto raktai ieškovei gražinti tik 2010 m. gruodžio menesi. Studentai išsikrauste kovo 12 d., o kovo 14 d. butas perduotas ieškovei, raštu tai neiforminta. Butas suniokotas, nuostoliai ieškovei nebuvo atlyginti. Del kainos deretasis dar 2009 m. gruodžio menesi

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tarp šaliu buvo susikloste gyvenamuju patalpu nuomos teisiniai santykiai, kuriu pagrindu šalys privalejo vykdyti savo teises ir pareigas. Pagal gyvenamuju patalpu nuomos sutarti viena šalis – nuomotojas – isipareigoja suteikti už mokesti gyvenamaja patalpa nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ja gyvenimui, o kita šali – nuomininka – LR CK 6.576 str. 1 d. ipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirti ir moketi nuomos mokesti.

Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-12-01 tarp ieškoves N. L. ir atsakoves – Vakaru Lietuvos verslo kolegijos, atstovaujamos l.e.direktores pareigas G. A. buvo pasirašyta terminuota sutartis del patalpu nuomos Nr.1.26-4 (toliau tekste sutartis) pagal kuria ieškove isipareigojo perduoti atsakovei laikinai valdyti ir naudotis už nuomos mokesti gyvenamasias patalpas, esancias (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-5). Atsakove isipareigojo kas menesi iki 15 dienos už einamaji menesi moketi 900 euru nuomos mokesti, o už elektros energija, vandeni, šildyma, bendrojo naudojimo patalpu mokescius isipareigojo sumoketi ieškove.

Šaliu pasirašyta gyvenamuju patalpu nuomos sutartis buvo sudaryta komercinemis salygomis, nes šia sutartimi ieškove sieke pelno iš gyvenamuju patalpu nuomos (LR CK 6.577 straipsnio 2 dalis).

Tarp šaliu kilo gincas del nuomos mokescio sumokejimo.

Del sutarties galiojimo

Sutarties 8 p. numatyta, jog nuomotojas isipareigoja per dvi darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos perduoti nuomininkui nuomuojamas patalpas pasirašant priemimo-perdavimo akta. Atsakoves atstove nurodo, jog sutartis galioja nuo gruodžio vidurio, nes, anot atsakoves atstoves, visu pirma, nebuvo pasirašytas priemimo-perdavimo aktas, antra, dauguma studentu atvyko tik apie gruodžio viduri.

Nuomos sutartis yra konsensualine, ji isigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos, todel sutarti pasirašius, jos šalims atsiranda teises ir pareigos, kurias šalys privalo tinkamai ir laiku vykdyti (LR CK 6.256 str.). Aplinkybe, kad atsakoves išsinuomotas daiktas nebuvo jai perduotas turto priemimo–perdavimo aktu, nedaro nuomos sutarties negaliojancia. Turto priemimo – perdavimo aktas nera butina nuomos sutarties salyga, jis yra tik nuomotojos (ieškoves) pareigos ivykdyma patvirtinantis dokumentas LR CK 6.535 str. 1 d. prasme (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-127/2010). Gyvenamosios patalpos atsakovei buvo faktiškai perduotas laikinai valdyti ir naudotis patvirtina ir tai, jog atsakove vykde sutarties 5 punkte nustatyta pareiga moketi nuomos mokesti. Nors atsakove nurode, kad gyventojai i buta isikele veliau, taciau iš sutarties turinio matyti, kad jos galiojimo pradžia nesietina su gyventoju isikelimo momentu. Todel laikytina, kad sutartis isigaliojo nuo 2009-12-01, nuo šios datos laikytina ir prievoles vykdymo pradžia.

Del sutarties nutraukimo

Sutarties salygas šalys nustato savo nuožiura, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties salygas nustato imperatyviosios teises normos, o tai reiškia, kad sutarties šalims istatymas leidžia susitarti ir del galimybes vienašališkai nutraukti sutarti joje nustatytomis salygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teises normoms. Taigi sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuota sutarti prieš termina arba inicijuoti tokios sutarties nutraukima teismine tvarka, jeigu tokia teise joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda toki sutarties nutraukima leidžiancios, ju paciu sutartyje nurodytos salygos ar aplinkybes. LR CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutarti joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nera esminis, taciau yra nustatomi sutartyje aptarti vienašališki jos nutraukimo pagrindai. Tokia šios teises normos taikymo ir aiškinimo praktika yra suformuota ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinetose bylose (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. birželio 29 d. nutartis civilineje byloje J. Z. v. UAB „ Baldras" ir kt.,Nr. 3K-P-346/2004, kategorijos 37.8, 45.7, LAT CBS 2006 m. sausio 16 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-32/2006, kat. 42.8; 50.1; 50.5; 2008-09-29 d. Nr.3K-3-430/2008 ir kitose šios kategorijos bylose).

LR CK 6.218 str. numato, kad šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentejusi šalis gali nutraukti vienašališkai, nesikreipdama i teisma, pranešant kitai šaliai per sutartyje nustatyta termina, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas-prieš trisdešimt dienu. Analogiška nuostata yra ivirtinta ir LR CK 6,609 str. (nuomininko teise nutraukti sutarti). Taigi sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuota sutarti prieš termina arba inicijuoti tokios sutarties nutraukima teismine tvarka, jeigu tokia teise joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda toki sutarties nutraukima leidžiancios, ju paciu sutartyje nurodytos salygos ar aplinkybes. Taigi teismas, spresdamas, ar nuomininkas teisetai nutrauke nuomos sutartis, turi nustatyti kokia tvarka šalys galejo vienašališkai nutraukti nuomos sutartis – istatyme nustatytais pagrindais ar sutartyje nustatytais pagrindais. Iš sutarties turinio matosi, kad šalys nenurode, kokiais atvejais sutartis gali buti nutraukta prieš termina, todel vadovautasi istatymo nuostatomis.

Nagrinejamu atveju ieškove, kreipdamasi i teisma, nurode, kad atsakove nesumokejo nuomos mokescio už viena menesi. Tuo tarpu atsakove teige, kad nuomos sutartis buvo nutraukta, o už 3 men. su ieškove yra pilnai atsiskaityta.

Apie sutarties nutraukima privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatyta termina, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, - prieš 30 dienu. Istatyme nustatant 30 dienu termina, prieš kuri vienašališkai sutarti nutraukianti šalis privalo pranešti kitai šaliai apie savo ketinimus, siekiama apsaugoti kitos šalies interesus, kad pastaroji per nustatyta termina pasiruoštu sutarties nutraukimo teisinems ir faktinems pasekmems, siekdama išvengti papildomu nuostoliu. Šalys sutartyje numate ispejimo terminu – 30 kalendoriniu dienu (sutarties 9.6 punktas). Teismo posedžio metu atsakoves atstove patvirtino, kad raštu ieškoves apie numatoma nuomos sutarties nutraukima neinformavo buvo vedamos derybos žodžiu del nuomos kainos, teismo posedžio metu buvo nustatyta, kad buto raktai ieškovei gražinti tik 2010 m. gruodžio menesi.

LR CK 6.38 str. 1 d. nustato, jog šalys prievoles turi vykdyti sažiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal istatymu ar sutarties nurodymus. Duomenu, kad atsakove gincija sudaryta sutarti nera. Šiuo atveju atsakove, teigdama, kad nuomos sutartis šaliu susitarimu buvo nutraukta, nepateike tai patvirtinanciu duomenu. LR CPK 178 str. itvirtintos bendrosios irodinejimo pareigos taisykles, teigiancios, kad kiekviena šalis turi irodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, nes civilinio proceso tikslas yra nustatyti materialiaja tiesa byloje (LR CPK 176 str., 178 str.). Remiantis išdestytu aplinkybiu pagrindu, darytina išvada, kad sutartis tarp šaliu nutraukta nebuvo ir galiojo iki 2010-04-01. Sutarties galiojima nuo 2009-12-01 iki 2010-04-01 atsakove pripažino ir 2010-04-21 raštu Nr.1.17-547 (b.l. 8).

Del nuomos mokescio.

Pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutarti viena šalis (nuomotojas) isipareigoja suteikti kitai šaliai gyvenamaja patalpa laikinai valdyti ir naudotis ja gyvenimui už užmokesti, o kita šalis (nuomininkas) isipareigoja moketi nuomos mokesti (LR CK 6.576 str.). Nuomininkas privalo sutartyje nustatytu laiku moketi nuomos mokesti (LR CK 6.583 str. 1 d.).

Nagrinejamu atveju šalys Nuomos sutarties 2 punkte susitare, kad nuomos mokestis 900 EUR, sutarties 5 punkte susitare, kad nuompinigiai mokami už einamaji menesi ne veliau kaip iki einamojo menesio 15 dienos. Byloje nustatyta, kad atsakove laiku neatsiskaite su ieškove. Teismo posedžio metu atsakoves atstove pripažino, kad ieškovei nuomos mokestis sumoketas už tris menesius. Pareiga laiku moketi nuomos mokesti išlieka ir tuo atveju, jeigu nuomininkas faktiškai nesinaudoja perduotu daiktu, nebent sutarties šalys susitartu kitaip (pvz., susitartu del atleidimo nuo nuomos mokescio tuo laikotarpiu, kuomet laikinai nera galimybes naudotis daiktu). Nuomos mokescio mokejimo pareiga išlieka ir tuo atveju, kai veliau paaiškeja perduoto naudotis daikto trukumai arba iš esmes pablogeja daikto bukle ar kitos sutartyje numatytos naudojimosi daiktu salygos (LR CK 6.485 str. 1 d., LR CK 6.487 str. 1 d.). Nuomininko teises, kuomet jis negali naudotis išsinuomotu daiktu del šio trukumu arba kitu objektyviu aplinkybiu, numatytos LR CK 6.485 str. 2 d. Nors atsakoves atstove nurodo, jog bute negyveno žmones, todel nera pareigos moketi nuomos mokescio, taciau sutartimi šalys nenumate salygos, kad nuomos mokestis turi buti mokamas priklausomai nuo to, ar jame gyvena, ar ne. Todel ieškoves reikalavimas del nesumoketo nuomos mokescio tenkintinas ir iš atsakoves priteisitinas 3107,52 Lt nesumoketas nuomos mokestis.

Del delspinigiu.

Byloje nustatyta, jog tarp šaliu sudarytos nuomos sutarties 5 p. numatyta, kad nuomininkas, laiku nesumokejes nuomos mokescio, už kiekviena uždelsta diena moka po 0,2 procento delspinigius už kiekviena pradelsta diena (b. l. 4). Ieškove prašo priteisti 920,56 Lt delspinigiu, paskaiciuotu už laikotarpi nuo 2010-03-16 iki 2010-08-10.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje ne karta svarstytas „aiškiai per dideliu“ netesybu klausimas ir, taikant LR CK 6.73 straipsnio 2 dali, priimta sprendimu del ju dydžio nustatymo (pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2002 m. gegužes 13 d. nutartis civilineje byloje L. A. D. v. Gyvenamuju namu statybos bendrija “Krantas-2”, bylos Nr. 3K-3-721/2002; 2003 m. lapkricio 5 d. nutartis civilineje byloje UAB “Glass Market” v. UAB “Lygiakraštis”, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 16 d. nutartis civilineje byloje VI Klaipedos valstybinio juru uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316; kt.). Iš šiu nutarciu galima daryti išvada, kad sutartimi nustatytos 0,2 proc. ir didesnes netesybos paprastai yra aiškiai per dideles. Taciau ši išvada nereiškia, kad yra suformuota Lietuvos teismu praktika, jog, mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas, yra priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos.

Teismas, nustatydamas, ar pagal LR CK 6.73, 6.258 straipsniu nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelemis ir del to jas mažinti, bei spresdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turetu vadovautis teisingumo, protingumo, sažiningumo principais, ivertinti visas reikšmingas šiam klausimui spresti bylos aplinkybes (šaliu sutartiniu santykiu pobudi, prievoles verte, prievoles pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtu nuostoliu dydi, kt.) ir nepažeisti sutarties šaliu interesu pusiausvyros (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilineje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkricio 19 d. nutartis civilineje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliuju metalo konstrukciju gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjucio 25 d. nutartis civilineje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Toks vertinimas turi buti atliekamas kiekvienoje byloje. Priklausomai nuo konkrecios bylos faktiniu aplinkybiu, tas pats netesybu dydis vienu atveju gali buti pripažintas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Del to ir teismu praktikoje nera ir negali buti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštu, kad netesybos neatitinka istatymuose nustatytu kriteriju ir turi buti mažinamos.

Šaliu susitarimu nustatytu netesybu tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neivykdžius ar netinkamai ivykdžius sutartinius isipareigojimus. Šaliu teise iš anksto susitarti del netesybu dydžio reiškia tai, kad kreditoriui nereikia irodineti savo patirtu nuostoliu dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais busimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali buti pripažinti minimaliais nuostoliais. Del to, mažinant netesybu dydi, butina atsižvelgti i tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šaliu valia ir sulygtos sutartimi.

Atsižvelgiant i tai, kad abi sutarties šalys yra fizinis ir juridinis asmuo, turintys patirties derybu srityje, užsiimantys patalpu nuoma, galintys numatyti sutartiniu isipareigojimu nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties salygas, ieškove nepateike irodymu, jog del atsakoves veiksmu patyre nuostolius, atsiradusius del to, kad atsakove praleido pinigines prievoles ivykdymo termina, todel vadovaujantis teisingumo, protingumo, sažiningumo principais netesybos mažintinos iki 0,05 proc.

Ieškovei iš atsakoves priteisitina 230,14 Lt delspinigiu (920,56 Lt / 4).

Del palukanu priteisimo.

Termina ivykdyti pinigine prievole praleides skolininkas privalo moketi 5 procentu dydžio metines palukanas už suma, kuria sumoketi praleistas terminas (LR CK 6.210 str. l d.). Todel ieškovei iš atsakoves priteistinos palukanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.).

Del bylinejimosi išlaidu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetos bylinejimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies. Byloje pagal saskaitas už teisines paslaugas nurodyta, jog tureta 1200,00 Lt išlaidu už advokato padejejo teisine pagalba (b.l. 33, 53-54), taciau pateikta pinigu priemimo kvitu bendrai 900,00 Lt sumai.

Pagal ieškoves pateiktus rašytinius irodymus matyti, jog ieškoves turetas bylinejimosi išlaidas sudaro: 121,00 Lt žyminio mokescio (b.l. 3, 29), 900,00 Lt išlaidu advokato padejejo teisiniai pagalbai apmoketi (b.l. 34, 51-52).

Remiantis išdestytu aplinkybiu pagrindu, ieškovei iš atsakoves priteistina proporcingai patenkintu reikalavimu daliai (patenkinta 82,86 proc. reikalavimu), t.y. 846,00 Lt pagristu bylinejimosi išlaidu (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1,4 punktai, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybe turejo 6,75 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, kurios, ieškini patenkinus iš dalies, priteistinos iš šaliu proporcingai patenkintu (atmestu) reikalavimu daliai.

Del šios priežasties, iš atsakoves Valstybes naudai priteisitina 5,59 Lt. pašto išlaidu.

Iš ieškoves 1,16 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu valstybei, vadovaujantis protingumo principu nepriteistina, nes ju išieškojimo išlaidos butu didesnes už pacias išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 262, 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškini patenkinti iš dalies.

Priteisiti iš atsakoves VŠI Vakaru Lietuvos verslo kolegijos, juridinio asmens kodas 291828430, 3107,52 Lt nesumoketo nuomos mokescio, 230,14 Lt delspinigiu, 5 procentu metines palukanas nuo priteistos sumos 3337,66 Lt nuo bylos iškelimo teisme dienos 2010-06-04 iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir 846,00 Lt bylinejimosi išlaidu ieškovei N. L..

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakoves VŠI Vakaru Lietuvos verslo kolegijos, juridinio asmens kodas 291828430, 6,75 Lt pašto išlaidu valstybei.

Sprendimas per 30 dienu nuo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipedos apygardos teismui per ši teisma.