- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- eA-859-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00101-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Robidoga“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Rugvita“
- Advokatai
- Mindaugas Klemenis, Darius Raulušaitis
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Robidoga“ ir atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Robidoga“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Rugvita“) dėl ekonominės sankcijos panaikinimo (pakeitimo).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Robidoga“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J30-493/2021/J02“ (toliau – ir Nutarimas). Teismui nusprendus, kad Bendrovei turi būti skiriama ekonominė sankcija, prašė pakeisti Nutarimą ir paskirtą ekonominę sankciją sušvelninti, skiriant mažiausią baudą, mažesnę nei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 117 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bauda.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Departamento Nutarimu UAB „Robidoga“ už pažeidimo, numatyto AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje, padarymą, paskirta ekonominė sankcija – 5 500 Eur bauda. Nutarime nurodoma, kad Bendrovė 2019 m. gruodžio 21–30 dienomis, vykdydama miško kirtimus pagrindiniu plynuoju kirtimu valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio Šunskų girininkijos 340 miško kvartalo 25, 26 sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir miško kvartalas), savavališkai, tai yra neturėdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, iškirto 136,032 kietmetrius medienos. Tuo savo veiksmais Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. DI-1055 (toliau – ir Aprašas), 4 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje. Bendrovė neteisėtai iškirsdama 136,032 kietmetrius medienos aplinkai padarė 31 287,36 Eur žalą, kurios iki šiol neatlygino.
2.2. Byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo išnagrinėta pažeidžiant įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti įrodymus ir paaiškinimus, teikti prašymus dėl įrodymų rinkimo, kviesti liudytojus (AAĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 48 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimai). Bendrovės direktorius R. L., kuris vienintelis atstovavo Bendrovei byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo, 2021 m. gruodžio 9 d. pasijutęs prastai kreipėsi į gydymo įstaigą UAB InMedica. R. L. e.sveikatos paskyros išraše nurodoma, kad į gydymo įstaigą jis atvyko 2021 m. gruodžio 9 d. 20.05 val. (2 priedas, išrašas iš e.sveikata portalo), tačiau realiai R. L. į gydymo įstaigą buvo nuvykęs 2021 m. gruodžio 8 d. pirmoje dienos pusėje, jį priėmusi gydytoja diagnozavo ligą ir žodžiu pasakė, kad išrašys nedarbingumo pažymėjimą, tačiau vėliau, nes tuo metu neturėjo laiko. Bendrovės direktorius bylą nagrinėjančiam pareigūnui pastarojo darbiniu elektroniniu paštu ir bendruoju Departamento elektroniniu paštu išsiuntė prašymą nenagrinėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nedalyvaujant įtariamajam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui (AAĮ 48 str. 3 d. 2 p.). Prašyme buvo nurodyta ir tai, kad dar nėra išnagrinėtas Bendrovės 2021 m. gruodžio 7 d. prašymas atlikti papildomą tyrimą byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Iš „Sodros“ išrašo matyti, kad pareiškėjo direktoriui laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. nustatytas nedarbingumas. Nepaisant minėto prašymo, byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo buvo išnagrinėta paskirtu laiku 2021 m. gruodžio 10 d. 10 val. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis. Nutarime nepagrįstai teigiama, kad Bendrovės direktoriaus prašyme nurodyta negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime priežastis nėra svarbi. Gydymo įstaigos diagnozuota liga ir nustatytas nedarbingumas yra pakankamai svarbios priežastys, kliudančios asmeniui atvykti į bylos nagrinėjimą. „Sodros“ išrašas apie nustatytą nedarbingumą bylą nagrinėjančiam pareigūnui buvo pateiktas vėliau. Jeigu pareigūnui vis dėlto kilo abejonių dėl Bendrovės atstovo nurodomos negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime priežasties, tai jis turėjo imtis veiksmų šioms abejonėms pašalinti – gauti patikimus duomenis apie R. L. sveikatos būklę, o ne pasinaudodamas susiklosčiusia situacija skubiai išnagrinėti bylą nedalyvaujant Bendrovės atstovui. Nutarime nepagrįstai nurodoma, kad susirgus Bendrovės direktoriui į bylos nagrinėjimą galėjo atvykti kitas Bendrovės atstovas. Bendrovė yra miškininkystės srityje veikianti nedidelė įmonė, kurios kiti darbuotojai atlieka darbininkiško pobūdžio darbus, taigi nebūtų galėję efektyviai atstovauti Bendrovės interesams nagrinėjant bylą.
2.3. Nutarime nepagrįstai teigiama, kad Bendrovės pozicija ne kartą buvo išsakyta paaiškinimuose ir prašymuose, dėl to dar kartą ją išklausyti nėra būtina. Bendrovė niekada nepasisakė dėl šios bylos esmės, o procedūrinio pobūdžio prašymuose nurodyti argumentai buvo skirti tik pagrįsti tokius prašymus ir negali būti tapatinami su Bendrovės paaiškinimais dėl bylos esmės. Pažeidimu įtariamam juridiniam asmeniui įstatymas garantuoja teisę teikti įrodymus ir paaiškinimus, teikti prašymus dėl įrodymų rinkimo (taip pat kviesti liudytojus) (AAĮ 48 str. 1 d.). Bendrovė siekė pasinaudoti šiomis teisėmis, tačiau dėl bylą nagrinėjančio pareigūno galbūt sąmoningai sukurtos procesinės situacijos to padaryti negalėjo. Bylą nagrinėjančiam pareigūnui 2021 m. gruodžio 7 d. buvo pateiktas prašymas atlikti papildomą tyrimą byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo ir gauti duomenis apie UAB „Robidoga“ pateikto miškotvarkos projekto (ūkinių priemonių plano) rengimo, derinimo ir tvirtinimo aplinkybes, buvo prašoma: išsiųsti paklausimus UAB „Rugvita“, iš kurios buvo įgytas miškas ir jo kirtimą leidžiantys dokumentai; išsiųsti paklausimą plano, kurio pagrindu buvo kertamas miškas, rengėjui P. D.; gauti informaciją iš Valstybinės miškų tarnybos apie plano derinimo ir keitimo aplinkybes; apie nurodytas aplinkybes apklausti (paimti paaiškinimus) UAB „Rugvita“ vadovą V. K., plano rengėją P. D., specialistą E. P. Bendrovė savo teise teikti įrodymus ir paaiškinimus, teikti prašymus dėl įrodymų rinkimo (taip pat kviesti liudytojus) pirmiausiai bandė pasinaudoti, teikdama atitinkamą prašymą bylą nagrinėjančiam pareigūnui, tačiau šis prašymą atmetė. Bylą nagrinėjantis pareigūnas sąmoningai sukūrė tokią situaciją (nutarimą atmesti prašymą pateikė likus mažiau nei parai iki bylos nagrinėjimo), kad Bendrovei būtų užkirstas kelias teikti į bylą sau palankius įrodymus. Kitu atveju nutarimas atmesti prašymą būtų pateiktas anksčiau arba nustatytas bent kelių dienų terminas Bendrovei pasirengti gynybai. Bendrovė 2021 m. lapkričio 19 d. teikė prašymą leisti susipažinti su bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo medžiaga ir ją kopijuoti. Bylą nagrinėjantis pareigūnas prašymą patenkino, 2021 m. lapkričio 25 d. rašte nurodė, kad Bendrovei pateikiama bylos Nr. J30-493/2021/J02 kopija (112 lapų) ir tą pačią dieną 6 elektroniniais laiškais Bendrovei atsiuntė 6 PDF failus su bylos medžiagos kopijomis.
2.4. Nutarimas yra grindžiamas ir duomenimis (įrodymais), kurie nebuvo pateikti Bendrovei susipažinti. Nutarimo dalyje, kurioje aprašomos faktinės aplinkybės, nurodoma, kad 2019 m. sausio 31 d. Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) UAB „Rugvita“ išduotas leidimas kirsti mišką Nr. 048753 buvo išduotas tokiais etapais: 1) 2019 m. sausio 18 d. miškininkas specialistas E. P. parengė ūkinių priemonių planą (miškotvarkos projekto dalis); 2) 2019 m. sausio 14 d. VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. miškotvarkos projektą suderino; 3) 2019 m. sausio 18 d. miškininkas specialistas P. D. sklype atrėžė biržę, t. y. sudarė biržės brėžinį ir biržės linijas pažymėjo natūroje miške; 4) 2019 m. sausio 29 d. VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. miškotvarkos projektą patvirtino, suteikė Nr. 6277. Tačiau Bendrovei pateiktoje byloje nėra duomenų apie minėtus leidimo kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo etapus ir nėra nurodomų dokumentų. Nutarime minimi 2019 m. pradžioje surašyti miško kirtimą leidžiantys dokumentai šiai bylai yra labai svarbūs, šių dokumentų surašymo ir pateikimo atsakingiems asmenims aplinkybės yra esminės, užtikrinant Bendrovės teisę į gynybą, nes būtent šiais dokumentais nustatytos leidžiamo kirsti miško ribos buvo pažeistos ir iš to kildinama Bendrovės atsakomybė. Bendrovė savo gynybą grindžia tuo, kad UAB „Rugvita“ atstovai ją suklaidino pateikdami neteisingą ūkinių priemonių planą, o jį rengę miškininkai neteisingai atrėžė leidžiamo kirsti miško ribas. Dėl to realizuojant Bendrovės teisę į gynybą yra labai svarbu susipažinti su aptariamais dokumentais ir teikti dėl jų paaiškinimus.
2.5. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl to paties pažeidimo 2019 m. gruodžio 30 d. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 272 straipsnio 3 dalį, tačiau administracinio nusižengimo bylos teisena VMT vyriausiojo specialisto E. P. 2020 m. kovo 6 d. nutarimu nutraukta, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nepaisant to, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo konstatuoti administracinio nusižengimo požymiai, vis tik 2021 m. gegužės 14 d. ir vėliau buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinės teisenos pradėjimo. Tačiau byloje nėra sprendimo nei dėl 2020 m. kovo 6 d. nutarimo nutraukti administracinę teiseną panaikinimo, nei dėl naujos administracinės teisenos pradėjimo. Iki 2020 m. kovo 6 d., kai buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, byloje buvo tik 28 lapai, o kiti bylos dokumentai buvo surinkti administracinio nusižengimo bylai esant nutrauktai, t. y. neteisėtai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki 2021 m. lapkričio 10 d., kai Bendrovės direktorius nuvyko į Departamentą protokolo surašymui, būtų atliekamas tyrimas byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Priešingai, iki pat nurodytos datos buvo atliekama administracinio nusižengimo tyrimo teisena byloje ROIK: 21135902738 (nepaisant to, kad 2020 m. kovo 6 d. nutarimu ji buvo nutraukta).
2.6. Byloje yra 2021 m. spalio 28 d. Bendrovei siųstas pranešimas Nr. (21.0)-AD5-21371 dėl atvykimo administracinio nusižengimo protokolui surašyti, kuriame nurodoma, kad protokolas bus surašomas pagal ANK 272 straipsnio 3 dalį. Be to, byloje yra Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. gegužės 14 d. raštas Nr. R2-1406, kuriuo kreipiamasi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) Vilkaviškio rajono policijos komisariatą (toliau – ir Vilkaviškio rajono PK) ir nurodoma, kad, VMT nuomone, „<...> tikslinga atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (pagal ANK 272 str.), todėl <...> prašome pateikti tyrimui reikšmingą medžiagą administracinio nusižengimo teisenai pradėti“. Pareiškėjui nesuprantama, kokiu tikslu ir pagrindu buvo keičiamas nutrauktos administracinio nusižengimo bylos numeris, jei tyrimas joje nebuvo atliekamas, o tik buvo atliekamas tyrimas byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo, kurios numeris yra J30-493/2021/J02. Be to, Bendrovei pateiktoje susipažinti medžiagoje nėra jokių duomenų apie administracinio nusižengimo bylos numerio keitimą. Bendrovei pateiktoje bylos medžiagos kopijoje numeris ROIK: 20114023904 apskritai niekur nėra paminėtas. Taip pat pareiškėjo neįtikina, kad Departamento darbuotojas, būdamas neįsitikinęs duomenų pakankamumu administracinio nusižengimo protokolui surašyti, kviestųsi pažeidimu įtariamą asmenį protokolo surašymui. Aptartas teisinis neapibrėžtumas dėl vykdytos teisenos ir klaidingos informacijos teikimas Bendrovei apsunkino jos teisę į gynybą, pažeidė teisinio tikrumo principą. Bendrovės vadovas buvo kviečiamas protokolui pagal ANK 272 straipsnio 3 dalį surašyti, taigi ir gynybai rengėsi nuo šio kaltinimo, savo rašytinius paaiškinimus parengė taip pat gindamasis nuo kaltinimo minėto kodekso 272 straipsnio 3 dalies pažeidimu, tačiau jam atvykus protokolas buvo surašytas Bendrovei pagal AAĮ 117 straipsnio 3 dalį.
2.7. Bendrovė nepagrįstai kaltinama savavališku miško kirtimu, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad miškas buvo kertamas su leidimu. Tokia išvada buvo padaryta ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir padaryta išvada lemia, kad UAB „Robidoga“ ir jos atstovai nepadarė nei nusikalstamos veikos, nei administracinio nusižengimo. Bendrovei kartu su 2019 m. vasario 8 d. stataus miško pirkimo –pardavimo sutartimi Nr. 2019/02-01, sudaryta tarp UAB „Rugvita“ (pardavėjas) ir UAB „Robidoga“ (pirkėjas), dėl stataus miško pirkimo pardavimo (toliau – ir Sutartis) ir leidimu kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas klaidingas ūkinių priemonių planas, kuriame buvo nurodyta didesnis leidžiamo kirsti miško plotas.
2.8. Bylos duomenys dėl natūroje atrėžtos biržės (pažymėtos leidžiamo kirsti miško ribos) yra prieštaringi. Liudytojas A. D. teigia, kad anksčiau pažymėta riba buvo perkelta, o Bendrovės darbuotojai nurodo, kad mišką kirto pagal pažymėtas ribas ir jų nekeitė. Miškininkas P. D. nebuvo apklaustas nei vykusio ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos dėl ekonominės sankcijos tyrimo ar nagrinėjimo metu, taigi liko nenustatyta, kada ir kokias biržės ribas jis pažymėjo natūroje. P. D. natūroje leidžiamo kirsti miško ribas pažymėjo dar rengdamas 2018 m. gruodžio 18 d. ūkinių priemonių planą, kuris nebuvo patvirtintas, tačiau su Sutartimi pateiktas Bendrovei. Kitą ūkinių priemonių planą 2019 m. sausio 8 d. parengė E. P., tačiau nenurodoma, kad jis pagal šį planą natūroje atrėžė biržę. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo patikimai nustatyta, kokia biržės riba buvo pažymėta natūroje, kas ir kada ją pažymėjo. Bendrovės atstovų nuomone, nustatant šią aplinkybę remtis tik A. D. parodymais negalima dėl per mažo jų patikimumo. Jis pats teigė, kad savo nuomonę apie galbūt pažeistas pažymėtas kertamo miško ribas susiformavo neturėdamas planų, iš akies. Be to, be aiškių argumentų negali būti atmetami UAB „Robidoga“ darbuotojų parodymai, kad mišką kirto pagal pažymėtas ribas ir jų nekeitė. Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) priklausanti miško dalis buvo iškirsta ne dėl Bendrovės kaltės, o dėl UAB „Rugvita“ kaltės, pateikiant neteisingą ūkinių priemonių planą, todėl, nesant Bendrovės kaltės dėl padaryto pažeidimo, jai negali būti skiriama ekonominė sankcija.
2.9. Bendrovė nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui išdavimo procese. Šiame procese dalyvavo tuometinis miško savininkas, kuris ir buvo atsakingas už tai, kad jam priklausantis miškas būtų kertamas laikantis nustatytos tvarkos ir pagal tinkamai suderintas ribas. Miško savininkė UAB „Rugvita“ šios pareigos nevykdė, nevykdė miško apsaugos bei miško išteklių naudojimo kontrolės savo miško sklype, nesiėmė teisėtų priemonių ir veiksmų neteisėtai vykstantiems darbams sustabdyti. Priešingai, UAB „Rugvita“ atstovai klaidino Bendrovę dėl leidžiamų iškirsti miško ribų. Bendrovė neturėjo jokių galimybių nustatyti (suprasti), jog jai pateiktas ūkinių priemonių planas yra neteisingas (nepatvirtintas VMT). Ant VMT patvirtinto plano nėra jokių derinimo ar patvirtinimo žymų ir šiuo aspektu VMT patvirtintas planas visiškai nesiskiria nuo pateiktojo Bendrovei. Be to, natūroje atrėžta biržės riba visiškai atitiko Bendrovei pateiktą ūkinių priemonių planą. Taigi nebuvo jokio pagrindo abejoti Bendrovei pateikto plano teisingumu. Juolab, kad jį pateikusi UAB „Rugvita“ Sutartimi suteikė visas garantijas, kad jos teikiami dokumentai yra teisingi ir Bendrovei nereikia atlikti jokių papildomų teisinių veiksmų prieš pradedant miško kirtimą. Šiuo atveju biržė buvo atrėžta pagal 2018 m. gruodžio 18 d. ūkinių priemonių planą, kuris nebuvo patvirtintas, ir, vėliau patvirtinus kitą ūkinių priemonių planą, atrėžtos biržės ribos nebuvo pakeistos, todėl administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiami netinkamai biržę atrėžę asmenys, o ne Bendrovė.
2.10. Bendrovei paskirta 5 500 Eur dydžio bauda yra per didelė, neteisinga ir neproporcinga, neatitinka Bendrovės padaryto pažeidimo pavojingumo. Bendrovė pažeidimą padarė netyčia; Bendrovės neteisėtus veiksmus didžiąja dalimi lėmė kitų asmenų veiksmai; kai Bendrovė buvo informuota apie pažeidimo padarymą, savo lėšomis ir pastangomis saugojo neteisėtai iškirstą medieną; iškirsti buvo menkaverčiai medžiai ir krūmai; iš inkriminuojamo pažeidimo Bendrovė negavo jokios neteisėtos naudos; dėl pažeidimo kilusi žala pašalinta – Departamento 2021 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo aktu Nr. (210)-PA-5144 konstatuota, kad neteisėtai iškirstas miškas atsikūręs savaiminiu žėlimu, ir daroma išvada, kad „neteisėtai iškirstas miškas per privalomai nustatytą terminą atkurtas“; miško žemės sklypą, kuriame neteisėtai buvo iškirstas miškas, įsigijo pati Bendrovė, taigi faktiškai prisiėmė sau visus neteisėtais veiksmais sukeltus neigiamus padarinius. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, pareiškėjas prašė teismo vadovautis teisingumo bei protingumo principais ir skirti Bendrovei mažesnę baudą, negu AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juridinio asmens teisė dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti įrodymus ir paaiškinimus, teikti prašymus dėl įrodymų rinkimo, kviesti liudytojus pažeista nebuvo. Kadangi prašymas nenagrinėti bylos buvo gautas tik viena diena prieš posėdį (2021 m. gruodžio 9 d.), sprendimą dėl prašymo Departamentas priėmė bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdžio metu (2021 m. gruodžio 10 d.).
3.2. Pareiškėjui apie bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Bylą nagrinėjantis pareigūnas kitų dalyvių ar liudytojų į bylos nagrinėjimą nekvietė, nes gauti papildomų įrodymų nebuvo būtinybės ir apie tai buvo pasisakyta Departamento 2021 m. gruodžio 9 d. nutarime atsisakyti tenkinti prašymą atlikti papildomą tyrimą. Pareiškėjo direktorius nepagrindė, kodėl jo asmeninis dalyvavimas bylos nagrinėjime yra būtinas, be to, pareiškėjo direktoriaus nedarbingumas, kurio nepagrindė rašytiniais dokumentais (nedarbingumo pažymėjimas buvo atsiųstas tik 2021 m. gruodžio 16 d.), nebuvo svarbi priežastis į bylos nagrinėjimą neatvykti pareiškėjo atstovui, nes atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, todėl jis gali turėti ir kitą įgaliotą atstovą (pareiškėjo įgaliotą darbuotoją ar advokatą), be to, direktoriui sergant, jo funkcijas vykdo kitas pareiškėjo darbuotojas. Pareiškėjui nebuvo staigmena, kad dėl jo veiklos atliekamas tyrimas ir bus posėdis dėl nutarimo priėmimo, protokolas buvo surašytas 2021 m. lapkričio 10 d. ir jo surašyme pareiškėjo direktorius dalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką pareiškėjo atstovas žinojo. Atsakovo nuomone, buvo pakankamai laiko ir susipažinti su bylos medžiaga, ir paskirti atstovus į 2021 m. gruodžio 10 d. posėdį, juo labiau, kad jau 2021 m. lapkričio 25 d. pareiškėjo direktorius sirgo, tad iš anksto galėjo pasirūpinti tinkamu pareiškėjo atstovavimu 2021 m. gruodžio 10 d. posėdyje. Dalyvauti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjime yra pareiškėjo teisė, bet ne pareiga ir pareiškėjo atstovo nedalyvavimas bylos nagrinėjime nėra aplinkybė, daranti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną negalimą.
3.3. Pareiškėjas (jo atstovai) parodymus dėl įvykio (savavališko kirtimo) aplinkybių yra davę ikiteisminiame tyrime ir jie oficialūs, patvirtinti apklaustų asmenų parašais. Savo poziciją (nesutikimą) dėl pareikšto kaltinimo pareiškėjas ne kartą yra išreiškęs paaiškinimuose ir teikiamuose prašymuose, todėl dar kartą išklausyti pareiškėjo atstovo paaiškinimų nebuvo būtinybės. Teise teikti paaiškinimus raštu iki bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios pareiškėjas nepasinaudojo. Atsakovas juridinio asmens prašymą bylos nenagrinėti, o atidėti neapibrėžtam laikui vertino kaip norą vilkinti procesą, tikintis sulaukti ekonominės sankcijos skyrimo senaties termino, todėl į jį neatsižvelgė.
3.4. Atsakovas netrukdė pareiškėjui susipažinti su bylos medžiaga ir neturi pareigos apie byloje esančius įrodymus pranešti pareiškėjui ar daryti dokumentų kopijas ir jas nuolatos siųsti pareiškėjui. 2021 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga ir jam 2021 m. lapkričio 23 d. bylos medžiaga tiek, kiek tą dieną jos surinkta, buvo išsiųsta. Daugiau prašymų susipažinti su bylos medžiaga nei prieš nutarimo priėmimą, nei po nutarimo priėmimo gauta nebuvo.
3.5. AAĮ nėra nustatyta, iš kokio šaltinio turi būti gauta informacija apie pažeidimą, ir nedraudžia naudoti ūkio subjektų patikrinimuose ar kituose tyrimuose surinktos medžiagos. Departamentas, susipažinęs su administracinio nusižengimo (ROIK: 201135902738, 20114023904 (tas pats įvykis užregistruotas Administracinių nusižengimų registre du kartus) bylos ir ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00123-20 medžiaga (gauta perėjus valstybinei miškų kontrolės funkcijai), pastebėjo, kad pareiškėjo padarytoji veika turi AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo požymių, todėl pradėjo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo teiseną, kuri vykdoma šiek tiek kitokiomis taisyklėmis, nei administracinio nusižengimo teisena, ir atsakomybėn traukiamas ne fizinis asmuo, bet juridinis asmuo, dėl kurio jokie administraciniai sprendimai dėl savavališko kirtimo dar priimti nebuvo.
3.6. Departamentas neneigia, kad kvietime atvykti nebuvo pranešimo apie ketinimą surašyti protokolą juridiniam asmeniui pagal AAĮ 117 straipsnio 3 dalį, tačiau tokio pranešimo nebuvimas nėra kliūtimi protokolo surašymui, juo labiau, kad protokolo surašymo stadijoje atsakomybės klausimas dar nesprendžiamas. Pareiškėjo veika pagal AAĮ 117 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai. Miško kirtėjo pareiga turėti leidimą miškui kirsti, jo pareiga įsitikinti, ar yra biržės atrėžimo dokumentai, o jei tokių dokumentų nėra ar jų neturi, tai kirtimo nevykdyti. Miško kirtėjas, kirsdamas mišką, privalo laikytis įstatymų ir administracinių taisyklių, reglamentuojančių miško išteklių naudojimą, ir tik tokių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę pagal kompetenciją vykdo Departamentas, tačiau minėta institucija šalių sandorių ir jų sąlygų netikrina, tokią pareigą turi civilinio sandorio šalys.
3.7. Pareiškėjas nebuvo nei žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), „B“ dalies savininkas ar valdytojas, nei elektros perdavimo sistemų ir skirstomųjų tinklų operatorius, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrinti įmonė, todėl norėdama šioje valdos dalyje kirsti mišką turėjo turėti leidimą kirsti mišką. Tokio leidimo pareiškėjas neturėjo, šio fakto ir neginčija. Pareiškėjui, kaip savo srities specialistui ir miškų kirtimo srityje veikiančiam ūkio subjektui, žinoma, kad biržės brėžinys sudaromas ir natūroje biržė atrėžiama pagal nustatyta tvarka parengtą vidinės miškotvarkos projektą. Kadangi prie sutarties pridėtas leidimas kirsti mišką, tai logiška manyti ir konstatuoti, kad pridėta ir biržės atrėžimo medžiaga, o jei nepridėta, pareiškėjas privalėjo ją išsireikalauti arba kirtimo nevykdyti. Pagal liudytojo A. D. parodymus Bendrovės darbuotojai savavališkai pakeitė miško specialisto pažymėtas kirstino miško ribas, jas perkeldami į valstybei priklausantį mišką, kuriame leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas.
3.8. Prie Sutarties pridėta miškotvarkos projekto ištrauka, kuria tariamai vadovavosi pareiškėjas vykdydamas kirtimus, nesuteikia teisės vykdyti miško kirtimą ir neparodo, kokios bus kirstinos biržės ribos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas privalėjo įsitikinti, ar miškotvarkos projektas yra patvirtintas, ar bent pareikalauti miškotvarkos projekto lapo su atsakingų asmenų parašais kopijos. Pareiškėjas arba dėl savo aplaidumo neapsižiūrėjo, arba tyčia šių dokumentų neišreikalavo. Būdamas savo amato žinovu pareiškėjas privalėjo suprasti, kad kerta medienos daugiau nei planuota.
3.9. Pareiškėjui ekonominė sankcija paskirta laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nepripažįsta atlikęs savavališką miško kirtimą, o nesant nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, pagrįstai buvo paskirta 5 500 Eur bauda pagal sankcijoje numatytą minimumo ir maksimumo vidurkį.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rugvita“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti; priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Rugvita“ iš pareiškėjo UAB „Robidoga“ 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:
4.1. UAB „Rugvita“ ir pareiškėjas UAB „Robidoga“ 2019 m. vasario 8 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2019/02-01, kuria trečiasis suinteresuotas asmuo pardavė statų mišką išsikirtimui. Prie Sutarties buvo pridėtas 2019 m. sausio 31 d. leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas UAB „Rugvita“, kuriuo buvo leidžiamas plynas kirtimas sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 26 (2,6 ha ploto); miškotvarkos projektas (ūkinių priemonių planas) bei žemės sklypo planas, kuriame pažymėtas leidžiamas kirsti 2,6 ha miško plotas, bei kiti dokumentai.
4.2. UAB „Rugvita“ miško kirtimo neatliko ir apie savavališką kirtimą, kuris buvo įvykdytas žemės sklypo dalyje, kurį patikėjimo teise valdo NŽT, nieko nežinojo, kol nebuvo informuota ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00123-20. Sankcija pareiškėjui pritaikyta už miško iškirtimą žemės sklypo „B“ dalyje, kurios kirtimui jis leidimo neturėjo. UAB „Rugvita“ negali būti atsakinga už tai, jog pareiškėjas žemės sklypo „B“ dalyje kirto mišką be leidimo.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Robidoga“ skundą patenkino iš dalies, Departamento Nutarimą pakeitė ir vietoj paskirtos 5 500 Eur baudos paskyrė 2 000 Eur baudą. Teismas priteisė iš atsakovo Departamento 1 068,77 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, pareiškėjo UAB „Robidoga“ naudai. Teismas priteisė iš pareiškėjo UAB „Robidoga“ 125 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, UAB „Rugvita“ naudai.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nutarimu UAB „Robidoga“ už pažeidimą, numatytą AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje, paskirta 5 500 Eur dydžio ekonominė sankcija.
7. Teismas nustatė, kad:
7.1. Nutarimas priimtas Departamento 2021 m. lapkričio 10 d. UAB „Robidoga“ surašyto juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolo Nr. J30-493/2021 dėl AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo pagrindu. Ekonominė sankcija pareiškėjui paskirta už tai, kad UAB „Robidoga“ darbuotojai, 2019 m. gruodžio 21–30 dienomis vykdydami miško kirtimus pagrindiniu plynuoju kirtimu VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio Šunskų girininkijos 340 miško kvartalo 25, 26 sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai, t. y. neturėdami aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, iškirto 136,032 kietmetrius medienos. Nutarime konstatuota, kad savo veiksmais Bendrovė pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies ir Aprašo 4 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje.
7.2. UAB „Rugvita“ ir pareiškėjas UAB „Robidoga“ 2019 m. vasario 8 d. sudarė stataus miško pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2019/02-01, kuria UAB „Rugvita“ pardavė statų mišką išsikirtimui. Prie Sutarties buvo pridėtas Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. sausio 31 d. leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui, Serija A Nr. 048753, išduotas miško savininkei UAB „Rugvita“, kuriame nurodyta, jog, vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu, leidžiama miško sklype, esančiame Vilkaviškio r. sav. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) plynas kirtimas (2,6 ha ploto). Prie leidimo buvo pridėti kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinių priemonių planai, miškų kirtimo žiniaraščiai, taksoraščiai, žemės sklypo planas, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas su priedais. Sutarties sudarymo metu žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė UAB „Rugvita“ (36807/73325 dalys) ir Lietuvos Respublikai (36518/73325 dalys). Šiam žemės sklypui nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (2018 m. rugsėjo 11 d. bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarp bendraturčių žemės sklypas padalytas į „A“ ir „B“ dalis. „A“ dalimi naudojosi UAB „Rugvita“, „B“ dalimi – Lietuvos Respublika.
7.3. 2019 m. sausio 8 d. miškininkas specialistas E. P. žemės sklypo „A“ dalyje parengė ūkinių priemonių planą (sudėtinė miškotvarkos projekto dalis). VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. 2019 m. sausio 14 d. miškotvarkos projektą suderino. 2019 m. sausio 18 d. miškininkas specialistas P. D. žemės sklypo „A“ dalyje atrėžė biržę, t. y. sudarė biržės brėžinį, o biržės linijas pažymėjo natūroje miške. VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. 2019 m. sausio 29 d. miškotvarkos projektą patvirtino. Jam suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini). VMT miško savininkei UAB „Rugvita“ jos miške, vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu, 2019 m. sausio 31 d. išdavė leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui, kuris galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d.
7.4. Bendrovė 2019 m. gruodžio mėnesį žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo kirsti mišką. 2019 m. gruodžio 19 d. sklypo dalį, kuri nuosavybės teise priklausė UAB „Rugvita“ („A“ dalis“) ir kurioje stataus miško kirtimus vykdė Bendrovė, nusipirko A. D. ir A. D. Pastarasis pranešė VMT apie valstybei priklausančioje, NŽT patikėjimo teise valdomoje, dalyje įvykdytą miško iškirtimą. VMT 2020 m. sausio 23 d. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), „B“ dalies patikrinimą (2020 m. sausio 23 d. patikrinimo pažyma) ir nustatė, kad valstybinėje žemėje įvykdytas 0,5 ha neteisėtas plynas miško kirtimas. Neteisėtu kirtimu iškirstos medienos bendras tūris 136,032 m³. Apskaičiavo, kad neteisėtu kirtimu aplinkai padaryta 31 287,36 Eur žala.
8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, Aprašo 4 punktu, AAĮ 117 straipsnio 3 dalimi. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog miško savininkė UAB „Rugvita“ prie Sutarties pateikė 2018 m. gruodžio 18 d. inžinieriaus P. D. parengtą ūkinių priemonių planą, pagal kurį į sklypą Nr. 26 pateko ir dalis miško, kuris pagal 2018 m. rugsėjo 11 d. nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką buvo priskirtas valstybei (pateko į „B“ naudojimo dalį), taigi prie Sutarties pateiktas ūkinių priemonių planas neatitiko tuo metu esamos faktinės situacijos dėl žemės sklypo priklausymo ir naudojimosi.
9. Vertindamas pažeidimo sudėtį subjektyviosios pusės požymio kaltės aspektu, teismas pažymėjo, jog UAB „Robidoga“ veikla susijusi su miškininkystės darbais, t. y. miško kirtimu, medienos transportavimu ir panašaus pobūdžio veikla. Bendrovė, versdamasi miško kirtimo veikla ir būdama savo srities profesionale, privalėjo žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, ar pardavėjo pateikti prie Sutarties dokumentai yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti vykdomi stataus miško kirtimo darbai. Taigi, pareiškėjui turėjo būti žinoma, jog prie leidimo kirsti mišką pridedamas biržės atrėžimo brėžinys ir jeigu tokio brėžinio nebuvo, pareiškėjas turėjo nevykdyti kirtimo ir privalėjo įsitikinti, ar miškotvarkos projektas yra patvirtintas. Leidime buvo nurodyta, jog plyno miško kirtimo darbai leidžiami, vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog toks dokumentas su Sutartimi nebuvo pateiktas, o buvo pateiktas tik ūkinių priemonių planas. Pareiškėjas privalėjo įvertinti visas aplinkybes, dokumentus ir nesiimti darbų vykdymo, neįsitikinęs, kad neatsiejami nuo leidimo kirsti mišką dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Aplinkybė, kad UAB „Rugvita“ prie Sutarties pateikė klaidinančius dokumentus, teismo vertinimu, nepašalina UAB „Robidoga“ (miškininkystės darbų profesionalės) atsakomybės pačiai vertinti planuojamų darbų tinkamą ir teisėtą atlikimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog aplinkos apsaugos pažeidimo sudėtyje nėra pareiškėjo subjektyviosios pusės požymio – kaltės, kuri, teismo vertinimu, pasireiškė nerūpestingumu, beatodairiškai pasitikint pirkėjo pateiktais dokumentais, jų netikrinant ir nevertinant profesionalaus miško kirtėjo požiūriu. Aplinkybė, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustatyta pareiškėjo tyčios iškirsti mišką, neeliminuoja jo kaltės aplinkos apsaugos pažeidimo byloje, nes baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio (išimtinio pobūdžio) priemonė, kurios konstatavimui būtina nusikalstamos veikos sudėtis. Taip pat Departamentas, priimdamas ginčijamą Nutarimą, neprivalėjo atlikti tyrimo dėl sandorio sudarymo sąlygų, analizuoti miškotvarkos projekto sudarymo etapų, tirti biržės atrėžimo aplinkybių, nes nagrinėjamu atveju pažeidimo sudėčiai patvirtinti pakako nustatyti aplinkybes, jog AAĮ 117 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytas kiekis buvo iškirstas be leidimo. O byloje nėra ginčo, jog UAB „Robidoga“ iškirto 136,032 kietmetrių medienos, esančios 0,5 ha valstybei priklausančiame miško plote, neturėdama tam leidimo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas akcentavo, kad juridiniams asmenims skiriamų ekonominių sankcijų už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus procedūrą institucijoje numato AAĮ 35–51 straipsnių nuostatos. Teismas nustatė, kad Valstybinėje miškų tarnyboje 2019 m. gruodžio 30 d. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ANK 272 straipsnio 3 dalį (dėl savavališko medžių ir krūmų kirtimo, naikinimo arba žalojimo valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip vienas šimtas, bet ne daugiau kaip trys šimtai kietmetrių medžių ir (ar) krūmų). Tačiau administracinio nusižengimo bylos teisena VMT vyriausiojo specialisto E. P. 2020 m. kovo 6 d. nutarimu nutraukta ANK 592 straipsnio 1 dalies pagrindu, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas UAB „Robidoga“ dėl įvykio buvo pradėtas 2020 m. kovo 3 d. Marijampolės AVPK gavus NŽT pareiškimą „Dėl savavališko miško kirtimo“. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką), 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė), 273 straipsnyje (neteisėtas miško kirtimas ar pelkių naikinimas), 294 straipsnio 1 dalyje (savavaldžiavimas), požymių. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 9 punkto, AAĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostatas, priėjo prie išvados, kad administracinio nusižengimo bylos ir ikiteisminio tyrimo nutraukimas Departamentui nebuvo kliūtimi taikyti juridinio asmens atsakomybę.
11. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, jog administracinio nusižengimo byloje ir ikiteisminio tyrimo metu gauti įrodymai yra surinkti teisėtai, todėl atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog atsakovas Nutarimą grindė neteisėtai surinktais įrodymais. Teismas, įvertinęs ANK 592 straipsnio 3 dalies nuostatas, pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimu, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nebuvo perduota turima medžiaga įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti, tačiau Departamentas pažeidimo medžiagą gavo iš VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus (Departamentui perėmus valstybinės miškų kontrolės funkcijas) 2021 m. liepos 1 d. administracinių nusižengimų perdavimo–priėmimo akto pagrindu. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo priimtas sprendimas pareiškėjui taikyti administracinę atsakomybę, todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti apie dvigubą atsakomybę. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje sprendžiamas Nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui už pažeidimo padaryto aplinkos apsaugos ir išteklių naudojimo srityje pagrįstumas ir teisėtumas, todėl skundo argumentai, susiję su administracinio nusižengimo teisenos pakartotiniu pradėjimu, laikytini pertekliniais ir neturinčiais ginčui esminės reikšmės, teismui konstatavus, jog atsakovas priimdamas Nutarimą rėmėsi teisėtai surinktais įrodymais. Tai, jog byloje nėra dokumento dėl ekonominės sankcijos bylos pradėjimo, laikytina neesminiu pažeidimu, juolab, kad pažeidimo medžiaga Departamentui buvo perduota iš VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus. AAĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos suteikia teisę Departamentui taikyti juridinių asmenų atsakomybę pagal šį įstatymą pačios institucijos kaip kompetentingo subjekto iniciatyva nustačius pažeidimo sudėtį, po to, kai paaiškėja, jog padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės, todėl aplinkybė, jog pažeidimo duomenys buvo gauti įvardytu administracinių nusižengimų perdavimo–priėmimo aktu, nesudarė kliūčių ekonominės sankcijos tyrimui ir skyrimui.
12. Teismas pažymėjo, jog AAĮ 50 straipsnyje įtvirtinta, jog ekonominė sankcija turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos arba nuo papildomo tyrimo atlikimo; ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiškėjimo) dienos. Byloje nėra ginčo dėl senaties terminų, kuriems suėjus, ekonominės sankcijos paskyrimas nebegalimas, pareiškėjas dėl to argumentų nepateikė (AAĮ 49 str. 3 p.). Pareiškėjo argumentai dėl ekonominės sankcijos teisenos nutraukimo pagal AAĮ 49 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kai pažeidimas padarytas dėl trečiųjų asmenų veiksmų (pareiškėjo teigimu, dėl UAB „Rugvita“ suklaidinimo), nepagrįsti, atmesti pirmiau išdėstytais teismo motyvais, kuriais konstatuota, jog pats pareiškėjas buvo atsakingas už dokumentų patikimumo tikrinimą ir vertinimą. Skundo argumentai dėl UAB „Rugvita“ atsakomybės peržengia ginčo ribas.
13. Teismo vertinimu, kvietime atvykti pranešimo nebuvimas apie ketinimą surašyti protokolą juridiniam asmeniui pagal AAĮ 117 straipsnio 3 dalį sudaro pagrindą procedūriniam pažeidimui konstatuoti, tačiau šis pažeidimas yra neesminis ir nebuvo kliūtimi protokolo surašymui. Teismas pažymėjo, jog juridinio asmens atstovo dalyvavimas protokolo surašyme, vadovaujantis AAĮ 44 straipsniu, nėra privalomas, tik imperatyviai įtvirtinta, jog protokolo kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo įteikiama arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui. Pareiškėjo atstovas dalyvavo protokolo surašymo metu ir protokolas jam buvo įteiktas vietoje. Teismas nusprendė, jog minėti procedūriniai pažeidimai negalėjo lemti pareiškėjo teisių į gynybą pažeidimo, nes iš rašytinių pareiškėjo atstovo paaiškinimų, prašymų matyti, jog pareiškėjo atstovui buvo suprantama nagrinėjamos bylos esmė ir tikslas, pareiškėjui buvo žinomos ir suprantamos priežastys ir aplinkybės, lėmusios skundžiamo byloje Nutarimo priėmimą.
14. Teismas nustatė, kad juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą paskyrė 2021 m. lapkričio 25 d. Departamente 2021 m. lapkričio 22 d. buvo gautas 2021 m. lapkričio 19 d. pareiškėjo prašymas leisti susipažinti su bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo medžiaga ir ją kopijuoti. 2021 m. lapkričio 23 d. Departamentas pareiškėjui paštu ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (3.2)-AD5-23198 išsiuntė bylos medžiagą. 2021 m. lapkričio 23 d. Departamente buvo gautas pareiškėjo prašymas nenagrinėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nedalyvaujant įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui. Prašymas motyvuotas tuo, kad reikia laiko susipažinti su bylos medžiaga, be to, pareiškėjo direktorius R. L. bylos nagrinėjime negalėtų dalyvauti dėl turimo nedarbingumo. Departamentas 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu atidėjo bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą 2021 m. gruodžio 10 d. 10 val. Apie priimtą nutarimą pranešė pareiškėjui. 2021 m. gruodžio 8 d. Departamente buvo gautas 2021 m. gruodžio 7 d. pareiškėjo prašymas atlikti papildomą tyrimą byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Departamentas 2021 m. gruodžio 9 d. nutarimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atlikti papildomą tyrimą, nurodydamas, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių priimti galutinį nutarimą. Apie priimtą nutarimą elektroniniu paštu pranešta pareiškėjui, įspėjant, kad byla bus nagrinėjama nustatytu laiku, t. y. 2021 m. gruodžio 10 d. 10 val. 2021 m. gruodžio 9 d. Departamente buvo gautas pareiškėjo prašymas nenagrinėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nedalyvaujant įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjo direktorius R. L. pageidauja dalyvauti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjime, tačiau to padaryti negali dėl objektyvių priežasčių, nes serga. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo direktorius neatvyko į bylos nagrinėjimą dėl ligos. Teismas, įvertinęs AAĮ 48 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, nusprendė, kad Nutarime Departamentas pakankamai išsamiai, motyvuotai išdėstė priežastis, dėl kurių byla buvo išnagrinėta Bendrovės atstovui nedalyvaujant. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Bendrovės direktorius pakartotinai prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos. Nors prašyme nurodė, jog negalės dalyvauti bylos nagrinėjime dėl objektyvių priežasčių, nes serga, tačiau prie prašymo nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Bendrovės direktorius nedarbingumo pažymėjimą Departamentui pateikė tik 2021 m. gruodžio 16 d. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad dėl įmonės vadovo ligos pobūdžio buvo apribotos jo galimybės pasirūpinti Bendrovės interesų atstovavimu institucijoje, juolab, kad UAB „Robidoga“ yra juridinis asmuo, be to, institucijos iš vakaro direktorius buvo įspėtas, jog byla bus nagrinėjama. Bylos nagrinėjimas paskirtas 2021 m. gruodžio 10 d. 10 val., taigi, teismo nuomone, užteko laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu arba tai pavesti kitam Bendrovės darbuotojui. Bendrovė, kaip sėkmingai veikiantis juridinis asmuo, siekdama nevilkinti bylos nagrinėjimo, atstovavimui bylos nagrinėjime galėjo pasitelkti profesionalaus teisininko, advokato pagalbą (kaip tai buvo padaryta vėliau, kreipiantis į advokatų kontorą). Be to, direktoriui sergant, jo funkcijas turi vykdyti kitas pareiškėjo darbuotojas. Teismo vertinimu, pareiškėjo atstovas, nors bylos nagrinėjimo metu buvo nedarbingas, tačiau ši aplinkybė pati savaime, įvertinus byloje surinktus duomenis, teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į operatyvaus nagrinėjimo principus, nėra esminė, dėl kurios būtų buvęs pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą.
15. Teismas, vadovaudamasis AAĮ 48 straipsnio 1, 6 dalimis, nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog buvo pažeistos Bendrovės teisės susipažinti su įrodymais ekonominės sankcijos skyrimo byloje, kad Departamentas apribojo Bendrovės teisę teikti paaiškinimus ir įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti liudytojai. Teismas atkreipė dėmesį, kad, jeigu byloje prašymo pateikimo susipažinti su medžiaga metu nebuvo pareiškėjo nurodomų dokumentų, tai nereiškia, jog Departamentas nepateikė susipažinti turimos pažeidimo padarymo bylos tokios apimties, kokia ji buvo prašymo pateikimo metu. Bylos duomenys patvirtina, jog 2021 m. lapkričio 22 d. pateiktas pareiškėjo prašymas dėl susipažinimo su bylos medžiaga patenkintas. Departamento 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, pareiškėjui suteikta papildomai laiko ir galimybė susipažinti su bylos medžiaga, pateikti papildomų įrodymų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad po 2021 m. lapkričio 22 d. pareiškėjo prašymo buvo teikiami vėlesni prašymai susipažinti su bylos medžiaga. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu būtų tinkamai pasirūpinta Bendrovės atstovavimu, būtų sudaryta galimybė nagrinėjant bylą institucijoje Bendrovės atstovui teikti prašymus (ir dėl susipažinimo su byla, ir dėl įrodymų pateikimo, dėl jų išreikalavimo), teikti paaiškinimus, todėl šių teisių realizavimas priklausė iš esmės nuo pareiškėjo vadovo pasirinkto elgesio modelio. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių yra davęs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pradėjus administracinio nusižengimo teiseną. Savo poziciją (nesutikimą) dėl pareikšto kaltinimo pareiškėjas ne kartą yra išreiškęs paaiškinimuose ir teikiamuose prašymuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 7 d. Departamentui pateikė prašymą atlikti papildomą tyrimą byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo, apklausti liudytojus. Departamentas 2021 m. gruodžio 9 d. motyvuotu nutarimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atlikti papildomą tyrimą, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių priimti galutinį nutarimą. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Departamentui pakako rašytinių įrodymų pažeidimui konstatuoti ir pagrįsti aplinkybes, jog UAB „Robidoga“ iškirto 136,032 kietmetrių medienos, esančios 0,5 ha valstybei priklausančiame miško plote, neturėdama tam leidimo. Šias aplinkybes patvirtina į bylą surinkti rašytiniai įrodymai – VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus 2020 m. sausio 23 d. patikrinimo pažyma, biržės taksavimo lapai, minėtos institucijos raštai, 2021 m. sausio mėn. NŽT raštas, fotonuotraukos ir kiti duomenys, dėl kurių pareiškėjas nekelia ginčo. Nors įmonės vadovas tvirtino, jog nebuvo supažindintas su 2019 m. sausio 8 d. miškininko specialisto E. P. parengtu ūkinių priemonių planu ir kitais dokumentais, kurie pagrindžia leidimą išduoti etapus, tačiau iš 2020 m. rugsėjo 16 d. prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog liudytojo A. N. parodymais nustatyta, kad atliekant miško kirtimo darbus buvo vadovaujamasi UAB „Rugvita“ atsiųstais dokumentais ir tik vėliau sužinota, jog yra kitas miško kirtimo projektas, kurį atsišvietė R. L., gavęs iš aplinkosaugininkų, ir tik tada pamatė, kad įvyko klaida. Minėti duomenys patvirtina, jog Bendrovės vadovas apie kitą miškotvarkos projektą, kurio dalimi buvo 2019 m. sausio 8 d. miškininko specialisto E. P. parengtas ūkinių priemonių planas, buvo susipažinęs dar iki skundžiamo Nutarimo šioje byloje priėmimo. Nors Nutarime išvardyti dokumentai, pagrindžiantys leidimo išdavimo etapus, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog ne jais buvo grindžiamas Nutarimo skirti ekonominę sankciją priėmimas, o kitais administracinio nusižengimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurių pakako aplinkos apsaugos pažeidimui konstatuoti. Todėl skundo argumentai dėl miškotvarkos projekto rengimo, kertamo miško pažymėjimo natūroje, minėto projekto derinimo, tvirtinimo ir panašaus pobūdžio aplinkybių ginčo kontekste vertinti kaip neesminiai.
16. Dėl liudytojų apklausos teismas pažymėjo, jog jie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nenustatyta, kad jų parodymai būtų melagingi ar netinkamai įforminti. Departamentas, atliekantis tyrimą, turi teisę remtis iš įvairių šaltinių gauta medžiaga, todėl pakartotinė liudytojų apklausa, teismo vertinimu, būtų perteklinė procedūra, nustačius, jog Departamentas priimdamas ginčijamą Nutarimą neprivalėjo atlikti tyrimo dėl sandorio sudarymo sąlygų, analizuoti miškotvarkos projekto sudarymo etapų, tirti biržės atrėžimo aplinkybių ir pan., todėl pareiškėjo prašymas dėl liudytojų tais pačiais argumentais netenkintas ir teisme. Teismo vertinimu, net ir pritariant pareiškėjo pozicijai, jog buvo apribotos jo teisės susipažinti su visa bylos medžiaga, teikti paaiškinimus, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, minėti procedūriniai trūkumai yra neesminiai, nesudarantys pagrindo Nutarimo panaikinimui. Nagrinėjant bylą iš esmės, išklausant šalių paaiškinimus, ištiriant įrodymus, procedūriniai trūkumai buvo pašalinti. Nutarimo panaikinimas dėl nurodytų trūkumų ir perdavimas atsakovui klausimą spręsti iš naujo, kai visiškai aiškus materialinio teisinio santykio pasibaigimo faktinis bei teisinis pagrindas, būtų formalus teisingumo įvykdymas, nederantis su teismo pareiga užtikrinti teisėtumą viešosios teisės reguliuojamuose teisiniuose santykiuose laikantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimų.
17. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai Bendrovę pripažino pažeidus Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir pritaikė atsakomybę pagal AAĮ 117 straipsnio 3 dalį. Teismas konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Atsakovas ekonominę sankciją paskyrė iš esmės nepažeisdamas AAĮ 51 straipsnio reikalavimų, nenustatė nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių ir paskyrė AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos vidurkį – 5 500 Eur. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad ginčo atveju tikslinga pareiškėjui taikyti AAĮ 52 straipsnį. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, nors pareiškėjas ir prašo panaikinti ekonominę sankciją, tačiau pažeidimo objektyviosios pusės neneigia. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui prie Sutarties buvo pateikti netinkami dokumentai, pareiškėjas pažeidimą padarė neatsargios kaltės forma. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad miško žemės sklypą, kuriame neteisėtai buvo iškirstas miškas, įsigijo pati Bendrovė, taigi faktiškai prisiėmė sau visus neteisėtais veiksmais sukeltus neigiamus padarinius. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, anksčiau paminėtas reikšmingas aplinkybes, ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, priėjo prie išvados, kad paskirtos ekonominės sankcijos dydis yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Be to, pareiškėjas pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui paskirta sankcija (5 500 Eur bauda) yra aiškiai neproporcinga (neadekvati) pareiškėjo padarytam teisės aktų pažeidimui, todėl ginčijamas Nutarimas pakeistas ir paskirta mažesnė bauda – 2 000 Eur.
18. Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.
19. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.17 punktais. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai nenumato, kad atsakovas galėtų skirti mažesnę sankciją nei nustatyta įstatyme, tai suteikta tik teismo kompetencijai, todėl pagal iki Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimo suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteisiamos. Tačiau po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo teismo praktika pasikeitė (LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021). Byloje 2021 m. gruodžio 22 d. sutarties pagrindu pareiškėjui atstovavo advokatas Darius Raulušaitis. Advokatas 2022 m. gegužės 25 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo, 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. 7430/21LT, 2022 m. sausio 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. 0269/22LT ir 2022 m. gegužės 24 d. sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 3 915,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Iš suteiktų paslaugų ataskaitos ir sąskaitos faktūros Nr. 7430/21LT teismas nustatė, kad pareiškėjas patyrė 1 934,79 Eur išlaidų už prašymo atlikti papildomą tyrimą, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir paklausimų Departamentui ir VMT rengimą ir 1 980,89 Eur už skundo administraciniam teismui rengimą (sąskaita faktūra Nr. 0269/22LT). Prašymai buvo rengiami 2021 m. gruodžio mėn., todėl aktualus yra 2021 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 566,4 Eur. Atitinkamai už prašymų parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma yra 156,64 Eur (1 566,4 x 0,1 = 156,64) (Rekomendacijų 8.17 p.). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimą koeficientas – 2,5. Skundas teismui buvo rengiamas 2022 m. sausio 12 d., todėl aktualus 2021 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 598,1 Eur. Už skundo administraciniam teismui parengimą maksimali rekomenduojama suma – 3 995,25 Eur (1598,1 x 2,5 = 3 995,25). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas patenkintas iš dalies, t. y. patenkintas antras reikalavimas dėl sankcijos sumažinimo (50 proc.), priteista 78,32 Eur už prašymų parengimą ir 990,45 Eur už skundo teismui parengimą. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteista 1 068,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
20. Teismas taip pat nurodė, kad šioje byloje buvo iš dalies (50 proc.) apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rugvita“ teisės, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 3 d.). Atstovavimo sutartis patvirtina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui atstovavo advokatas Mindaugas Klemenis. Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sąskaitoje nurodyta, kad šias išlaidas UAB „Rugvita“ patyrė už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už atsiliepimo į skundą parengimą koeficientas – 2,5. Atsiliepimas buvo parengtas 2022 m. balandžio 13 d., todėl aktualus 2021 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 679,3 Eur. Už atsiliepimo į skundą parengimą maksimali rekomenduojama suma – 4 198,25 Eur (1 679,3 x 2,5 = 4 198,25). Prašoma priteisti 250 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteista 125 Eur bylinėjimosi išlaidų (50 proc.). Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas patyrė 1 068,77 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo; trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 125 Eur pagrįstų išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjo.
III.
21. Pareiškėjas UAB „Robidoga“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Nutarimą; tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas spręs, kad nurodyto sprendimo priimti nėra pagrindo, panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas neišnagrinėjo skundo argumentų dėl Nutarimo pagrindimo neteisėtai surinktais įrodymais. VMT pareigūnai, esant nepanaikintam 2020 m. kovo 6 d. nutarimui nutraukti dėl to paties pažeidimo pradėto administracinio teisės pažeidimo bylą, toliau vykdė administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą ir rinko duomenis (įrodymus), kuriais vėliau buvo grindžiamas Nutarimas. Po to, kai 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir išnyko pagrindas, kuriuo buvo grindžiamas 2020 m. kovo 6 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, VMT ir Departamento pareigūnai nepriėmė nutarimo atnaujinti nutrauktą administracinio teisės pažeidimo tyrimo bylą (panaikinti nutarimą nutraukti bylą) ir nepradėjo bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo, o toliau įrodymus rinko administracinio teisės pažeidimo byloje, nepaisant to, kad ji buvo nutraukta ir neatnaujinta. Po 2020 m. kovo 6 d. prie administracinio nusižengimo bylos buvo pridėta daug įrodymų, kuriais grindžiamas Nutarimas. Be to, aptartas teisinis neapibrėžtumas dėl vykdytos teisenos ir klaidingos informacijos teikimas Bendrovei apsunkino jos teisę į gynybą, pažeidė teisinio tikrumo principą. Bendrovės vadovas buvo kviečiamas protokolui pagal ANK 272 straipsnio 3 dalį surašyti, taigi ir gynybai rengėsi nuo šio kaltinimo, tačiau jam atvykus į Departamentą protokolas buvo surašytas Bendrovei pagal AAĮ 117 straipsnio 3 dalį.
21.2. Byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo išnagrinėta dėl svarbios priežasties negalint dalyvauti Bendrovės atstovui (AAĮ 46 str. 1 d. 1 p., 48 str. 1, 2 d. pažeidimai). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad proceso dalyviams turi būti pranešta apie teismo posėdžius tokiu būdu, jog jie ne tik sužinotų apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau taip pat turėtų pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui ir turėtų galimybę sudalyvauti posėdyje. Panašios pozicijos laikosi ir LVAT, pabrėždamas, jog tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses. Bylos nagrinėjimo teisme metu R. L. patikslino, kad jį kamuoja (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis kurį laiką negali judėti. Aptariamu atveju jis patyrė būtent tokį priepuolį. Sutiktina, kad teikdamas prašymą nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant Bendrovės direktorius turėjo pridėti dokumentą pagrindžiantį jo nurodomą negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime priežastį, tačiau jis to negalėjo padaryti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių (dokumento nesurašė gydytoja dėl užimtumo) ir apie tai nurodė prašyme. Bylą nagrinėjęs pareigūnas ir teismas nepagrįstai teigia, kad Bendrovės direktorius galėjo pasirūpinti tinkamu Bendrovės atstovavimu ir dalyvauti bylos nagrinėjime deleguoti kitą Bendrovės darbuotoją ar profesionalų teisininką. Pirmiausiai, tokiais argumentais bylą nagrinėjęs pareigūnas ir teismas neteisėtai kvestionuoja Bendrovės teisę pačiai nuspręsti kas ir kokiu būdu geriausiai gali atstovauti jos interesus. Antra, šiuo atveju spręsti dėl kito Bendrovės atstovo dalyvavimo bylos nagrinėjime nebuvo jokių galimybių, nes Bendrovės direktorius susirgo paskirtos bylos nagrinėjimo datos išvakarėse, taigi surasti ir paskirti kitą Bendrovės atstovą nebuvo laiko. UAB „Robidoga“ yra miškininkystės srityje veikianti nedidelė bendrovė, kurios kiti darbuotojai atlieka darbininkiško pobūdžio darbus, taigi niekaip negalėtų efektyviai atstovauti Bendrovės interesų nagrinėjant bylą. Bylą nagrinėjantis pareigūnas manydamas, kad bylos nagrinėjimas negali būti atidedamas iki Bendrovės vadovo nedarbingumo pabaigos, turėjo apie tai informuoti Bendrovę ir nustatyti bent kelių dienų terminą kitam atstovui paskirti, o ne skubotai nagrinėti bylą Bendrovės atstovui nedalyvaujant. Tokiu būdu buvo pažeista ir Bendrovės teisė į gynybą. Nutarimą atsisakyti tenkinti prašymą atlikti papildomą tyrimą Bendrovei pateikus tik likus kelioms darbo valandoms iki bylos nagrinėjimo ir Bendrovės direktoriui sergant, nebuvo jokių galimybių nei savarankiškai surinkti prašomus įrodymus, nei pakviesti liudytojus į bylos nagrinėjimą.
21.3. Pažeista Bendrovės teisė susipažinti su įrodymais, kuriais grindžiamas Nutarimas. Teismas neteisingai vertino AAĮ 48 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas, po to kai įtariamam pažeidimu asmeniui surašytas protokolas, bet kuriuo metu gali prie bylos prijungti papildomus įrodymus ir apie tai nepranešti įtarimam pažeidimu asmeniui. Pagal AAĮ 48 straipsnio 1 ir 6 dalis, visi bylos įrodymai turi būti surinkti dar iki protokolo surašymo, būtent šių įrodymų pagrindu protokole formuluojamas kaltinimas pažeidimu įtariamam asmeniui, o juos pateikiant susipažinti realizuojama pažeidimu įtariamo asmens teisė į gynybą. Teismas nevertino, kad po to, kai buvo surašytas protokolas ir Bendrovei pateikta susipažinti bylos medžiaga, Bendrovė 2021 m. gruodžio 7 d. teikė prašymą bylą nagrinėjančiam pareigūnui atlikti papildomą tyrimą ir surinkti duomenis apie aptarimų dokumentų parengimo aplinkybes. Bylą nagrinėjančio pareigūno 2021 m. gruodžio 9 d. nutarimu prašymas buvo atmestas, tačiau 2021 m. gruodžio 10 d. bylos nagrinėjimo metu aptariami dokumentai vis tik buvo pridėti prie bylos ir jais grindžiamas Nutarimas. Taigi, Bendrovė de facto buvo klaidinama dėl bylą nagrinėjančio pareigūno ketinimų prie bylos pridėti prašomus dokumentus. Sprendime neteisingai interpretuojami ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. N. parodymai, kaip neva pagrindžiantys, kad Bendrovės vadovas R. L. dar iki Nutarimo priėmimo buvo susipažinęs su 2019 m. sausio 8 d. miškininko specialisto E. P. parengtu ūkinių priemonių planu ir kitais dokumentais. Vertinant A. N. apklausos protokolą matyti, kad jis iš viso nieko nekalba apie 2019 m. sausio 8 d. miškininko specialisto E. P. parengtą ūkinių priemonių planą, o tik kalba apie neįvardijamą miško kirtimo projektą. Be to, jo parodymai stokoja tikslumo ir patikimumo, nes teigdamas, kad R. L. iš aplinkosaugininkų gavęs miško kirtimo projektą jį atsišvietė, nenurodo kokiomis aplinkybėmis ir priemonėmis tai buvo padaryta. Kita vertus, 2019 m. sausio 8 d. miškininko specialisto parengto ūkinių priemonių plano nebuvo byloje. Bendrovė savo gynybą grindžia tuo, kad UAB „Rugvita“ atstovai ją suklaidino pateikdami neteisingą ūkinių priemonių planą, o jį rengę miškininkai neteisingai atrėžė leidžiamo kirsti miško ribas. Dėl to realizuojant Bendrovės teisę į gynybą buvo labai svarbu susipažinti su aptariamais dokumentais ir teikti dėl jų paaiškinimus.
21.4. Sprendimas priimtas išsamiai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių. Skundu buvo prašoma į bylos nagrinėjimą kviesti liudytojus, galinčius duoti parodymus apie aplinkybes dėl neteisingo ūkinių priemonių plano pateikimo Bendrovei, šio plano parengimo aplinkybes ir biržės atrėžimo aplinkybes. Teismas šį prašymą atmetė. Taigi, liko patikimai nenustatyta, ar po to, kai suderinus naujus miško kirtimą leidžiančius dokumentus buvo sumažintas leidžiamo kirsti miško plotas, buvo atitinkamai pakeista leidžiamo kirti miško biržės riba (pažymėjimas natūroje) ar ne. Šių aplinkybių nustatymas yra itin svarbus sprendžiant dėl tinkamo nagrinėjamos veikos kvalifikavimo, t.y. sprendžiant, ar šiuo atveju atsakomybė turi būti taikomas už savavališką medžių kirtimą, pagal AAĮ 117 straipsnį, ar už biržių atrėžimo tvarkos pažeidimą, pagal AAĮ 116 straipsnį. Šioje byloje siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, yra svarbu nustatyti kas lėmė neteisėtą miško iškirtimą NŽT valdomame žemės sklype – Bendrovės neteisėti veiksmai ar UAB „Rugvita“ ir/ar biržę neteisingai atrėžusio miškininko specialisto P. D. neteisėti veiksmai.
21.5. Siekiant tinkamai nustatyti aptartas aplinkybes, šios bylos nagrinėjimo metu būtina apklausti šiuos liudytojus: V. K., UAB „Rugvita“ komercijos direktorių, apie aplinkybes dėl neteisingo ūkinių priemonių plano pateikimo Bendrovei bei miško savininko pareigų užtikrinti jam priklausančio miško naudojimo teisėtumą; P. D., MSK „Zanavykų šilas“ inžinierių, apie 2018 m. gruodžio 18 d. ūkinių priemonių plano parengimo aplinkybes ir biržės atrėžimo aplinkybes; E. P., apie 2019 m. sausio 8 d. ūkinių priemonių plano parengimo aplinkybes, biržės brėžinio parengimo ir biržės atrėžimo aplinkybes; E. P., VMT vyriausiąjį specialistą, apie miškotvarkos projekto svarstymo ir tvirtinimo aplinkybes, patvirtinto miškotvarkos projekto perdavimo miško savininkui aplinkybes; E. V., buvusį Bendrovės darbuotoją, apie aplinkybes, dėl biržės pažymėtų ribų apžiūros sklype, prieš Bendrovei įsigyjant mišką išsikirtimui. Teismas atmesdamas prašymą apklausti paminėtus liudytojus nepagrįstai nurodė, kad jie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kitų bylos duomenų matyti, kad nei vienas iš paminėtų liudytojų nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu.
21.6. Teismas netinkamai taikė AAĮ 117 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismo išvados dėl Bendrovės kaltės yra neteisingos, padarytos neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Teismas nevertino, kad pagal Sutartį miško pardavėjas pateikė užtikrinimus, jog atliko visus būtinus teisinius veiksmus suteikiančius teisę vykdyti miško kirtimo darbus. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pagal Aprašą leidimų kirsti mišką išdavimo procese dalyvauja privataus miško savininkas, o ne asmuo faktiškai kertantis mišką. Taigi, leidimą kirsti mišką ir jį lydinčius dokumentus gali gauti tik privataus miško savininkas (o ne pasamdytas kirtėjas), kuris, be kita ko, yra atsakingas už tai, kad jam priklausantis miškas būtų kertamas laikantis nustatytos tvarkos ir pagal tinkamai suderintas ribas (Miškų įstatymo 9, 14 str.). Tačiau miško savininkas UAB „Rugvita“ šios pareigos nevykdė, nevykdė miško apsaugos bei miško išteklių naudojimo kontrolės savo miško sklype, nesiėmė teisėtų priemonių ir veiksmų neteisėtai vykstantiems darbams sustabdyti. Priešingai, UAB „Rugvita“ atstovai klaidino Bendrovę dėl leidžiamų iškirsti miško ribų, teikdami klaidingą ūkinių priemonių planą, galbūt pasinaudodama situacija, kad natūroje buvo atrėžta didesnė leidžiamo iškirsti miško biržė (kuri atitiko Bendrovei pateiktą ūkinių priemonių planą) ir taip siekdama gauti daugiau pajamų už parduodamą išsikirsti mišką. Bylos nagrinėjimo teisme metu UAB „Rugvita“ atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl po to, kai ankstesnis miškotvarkos projektas nebuvo patvirtintas (2019 m. sausio 11 d. atmestas su pastabomis) ir UAB „Rugvita“ užsakymu miškininkas specialistas E. P. 2019 m. sausio 8 d. parengė kitą ūkinių priemonių planą (nurodant mažesnę leidžiamo kirsti miško ribą), šio plano nepateikė Bendrovei ar bent jos neįspėjo, kad kartu su Sutartimi pateiktas priemonių planas nebuvo patvirtintas ir yra neteisingas. Byloje nėra jokių duomenų, kad miškininkas specialistas P. D. 2019 m. sausio 18 d. būtų natūroje žymėjęs biržės linijas. Jokiu teisės aktu nenustatyta, kad miško kirtėjas apskritai privalėtų turėti topografijos ir geometrijos žinių ir gebėti įvertinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintose Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse nurodytų subjektų atrėžtos biržės ribų atitiktį biržės brėžiniui. Nesant Bendrovės kaltės dėl padaryto pažeidimo, jai negali būti skiriama ekonominė sankcija. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad pažeidimas buvo padarytas dėl UAB „Rugvita“ kaltės, Bendrovei pateikiant neteisingą ūkinių priemonių planą, bei galbūt dėl inžinieriaus P. D. kaltės, atrėžiant neteisingą biržės ribą.
22. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo pareiškėjo naudai priteista 1 068,77 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Departamentui bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos. Departamentas neturi tokios pasirinkimo laisvės kaip teismas ir privalo vykdyti įstatymo reikalavimus, t. y. skirti ekonomines sankcijas vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio nuostatomis. Teismas spręsdamas klausimą dėl bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimo nepagrįstai rėmėsi LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021 ir priėjo prie išvados, kad praktika dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šios kategorijos bylose yra pasikeitusi. Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje ir LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021 skiriasi bylų faktinės aplinkybės, teisinis reguliavimas, ginčo pobūdis, nagrinėjama byla ir LVAT išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-2019-602/2021 nėra analogiškos, sprendimai taip pat nėra analogiški. LVAT išnagrinėta byla Nr. eA-2019-602/2021 yra dėl mokestinės prievolės ir joje buvo sprendžiamas klausimas dėl Departamento sprendimo, kuriuo buvo nustatytas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą padidintu tarifu už su ūkio, buities, gamybinėmis nuotekomis bei su lietaus nuotekomis į aplinką išleistus teršalus, o nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas juridinio asmens atsakomybės klausimas, t. y. buvo sprendžiama, ar UAB „Robidoga“ padarė AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje nurodytą aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Be to, LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021 konstatavo, kad keletas Departamento sprendimo dalių yra nepagrįstos, dėl to jos buvo panaikintos. Šiuo konkrečiu atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjas: 1) padarė AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje nurodytą pažeidimą; 2) Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį panaikinti nėra teisinio pagrindo; 3) ekonominė sankcija paskirta iš esmės nepažeidžiant AAĮ 51 straipsnio reikalavimų.
22.2. Iš skundžiamame sprendime nurodyto Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo turinio matyti, kad minėtame Konstitucinio Teismo nutarime iš esmės pasisakyta dėl teisinio reguliavimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, tiek kiek jame nebuvo nustatyta išlaidų advokatui atlyginimas asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo. Šiuo konkrečiu atveju teismas konstatavo, kad pažeidimas padarytas, tik teismas pasinaudodamas jam suteikta teise Nutarimu skirtą ekonominę sankciją sumažino.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „Robidoga“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
23.1. Pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, paneigiančių teismo įvertintus įrodymus. Administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkta medžiaga gali būti naudojama juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje, kartoti procesinių veiksmų, kurie buvo atlikti tiriant administracinį nusižengimą ar atliekant ikiteisminį tyrimą, neprivaloma ir netikslinga.
23.2. Pareiškėjo teisė dalyvauti bylos nagrinėjime pažeista nebuvo. Tai, kad pareiškėjui žinoma apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, įrodo jo teikiami prašymai. Bylą nagrinėjantis pareigūnas kitų dalyvių ar liudytojų į bylos nagrinėjimą nekvietė, gauti papildomų įrodymų nebuvo būtinybės ir apie tai buvo pasisakyta Departamento 2021 m. gruodžio 9 d. nutarime atsisakyti tenkinti prašymą atlikti papildomą tyrimą. Pareiškėjo direktorius nepagrindė, kodėl jo asmeninis dalyvavimas bylos nagrinėjime yra būtinas, be to, pareiškėjo direktoriaus nedarbingumas, kurio nepagrindė rašytiniais dokumentais (nedarbingumo pažymėjimas buvo atsiųstas tik 2021 m. gruodžio 16 d.), nėra svarbi priežastis į bylos nagrinėjimą neatvykti pareiškėjo atstovui, nes atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, tad gali jis turėti ir kitą įgaliotą atstovą, be to, direktoriui sergant, jo funkcijas vykdo (turėtų vykdyti) kitas pareiškėjo darbuotojas. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomas tyrimas ir bus posėdis dėl nutarimo priėmimo (bylos nagrinėjimas), pareiškėjui nebuvo staigmena, protokolas buvo surašytas 2021 m. lapkričio 10 d. ir jo surašyme pareiškėjo direktorius dalyvavo, bylos nagrinėjimas paskirtas 2021 m. lapkričio 25 d. ir pareiškėjo atstovas apie tai žinojo, tad buvo pakankamai laiko ir susipažinti su bylos medžiaga, ir paskirti atstovus į 2021 m. gruodžio 10 d. posėdį. Juo labiau, kad jau 2021 m. lapkričio 25 d. pareiškėjo direktorius sirgo, tad iš anksto galėjo pasirūpinti tinkamu pareiškėjo atstovavimu 2021 m. gruodžio 10 d. posėdyje. Dalyvauti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjime yra pareiškėjo teisė, bet ne pareiga ir pareiškėjo atstovo nedalyvavimas bylos nagrinėjime nėra aplinkybe, darančia bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną negalima (AAĮ 49 str.).
23.3. Pareiškėjas (pareiškėjo atstovai) parodymus dėl įvykio (savavališko kirtimo) aplinkybių yra davę tiek ikiteisminiame tyrime, tiek administracinio nusižengimo byloje, ir jie oficialūs, patvirtinti apklausiamų asmenų parašais. Savo poziciją (nesutikimą) dėl kaltinimo savavališkai iškirtus mišką pareiškėjas ne kartą yra išreiškęs paaiškinimuose ir teikiamuose prašymuose, tad dar kartą išklausyti pareiškėjo atstovo parodymų nebuvo būtinybės. Juo labiau, kad protokolo surašymo metu, vadovaujantis AAĮ 44 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjui buvo pasiūlyta paaiškinimus ir prašymus raštu pateikti iki bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios, tačiau šia galimybe pareiškėjas nepasinaudojo. Prašymas bylos nenagrinėti, o atidėti neapibrėžtam laikui, vertinamas ne kaip kitaip, kaip noru vilkinti procesą ir išvengti atsakomybės.
23.4. Departamentas netrukdė Apeliantui susipažinti su bylos medžiaga ir neturi pareigos apie byloje esančius įrodymus vis kiekvieną kartą jiems atsiradus pranešinėti pareiškėjui ar daryti dokumentų kopijas ir jas siųsti pareiškėjui. Iš AAĮ 48 straipsnio 1 dalyje numatytos normos konstrukcijos matyti, kad pažeidimo padarymu įtariamas juridinis asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, bet neprivalo. Savo teisę susipažinti su bylos medžiaga realizuoja pateikdamas prašymą. Tokį prašymą 2021 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas pateikė ir jam 2021 m. lapkričio 23 d. bylos medžiaga, tiek, kiek tai dienai surinkta, buvo išsiųsta. Daugiau prašymų susipažinti su bylos medžiaga nei prieš nutarimo priėmimą, nei po nutarimo priėmimo gauta nebuvo.
23.5. Teismas teisingai pažymėjo, kad Nutarime išvardyti dokumentai, pagrindžiantys leidimo išdavimo etapus, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog ne jais buvo grindžiamas Nutarimo skirti ekonominę sankciją priėmimas, o kitais administracinio nusižengimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurių pakako aplinkos apsaugos pažeidimui konstatuoti. Todėl skundo argumentai dėl miškotvarkos projekto rengimo, kertamo miško pažymėjimo natūroje, minėto projekto derinimo, tvirtinimo ir panašaus pobūdžio aplinkybių ginčo kontekste vertintini kaip neesminiai.
23.6. Pareiškėjas, neturėdamas biržės atrėžimo dokumentų, neturėtų pradėti vykdyti kirtimų net ir savo dalyje. Prie Sutarties pridėta miškotvarkos projekto ištrauka (ūkinių priemonių planas), kuria tariamai vadovavosi pareiškėjas vykdydamas kirtimus, nesuteikia teisės vykdyti miško kirtimą ir neparodo kokios bus kirstinos biržės ribos. Nors pareiškėjas ir teigia, kad stataus miško pardavėjas UAB „Rugvita“ pateikė klaidingą miškotvarkos projektą, bet pačiam pareiškėjui niekas netrukdė, o vengdamas rizikos tiesiog privalėjo įsitikinti, ar miškotvarkos projektas yra patvirtintas, t. y. bent pareikalauti miškotvarkos projekto lapo su atsakingų asmenų parašais kopijos.
Vien tik atidžiau pasižiūrėjus į leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), kurį turėjo pareiškėjas, matyti, kad (duomenys neskelbtini) sklype plynų kirtimų vykdyti neleista ir tai iš karto turėjo pareiškėjui sukelti įtarimą, jog kažkuris iš dokumentų netvarkoje. Taigi, arba pareiškėjas to nepamatė dėl savo aplaidumo, arba tyčia ignoravo. Pareiškėjas, būdamas savo amato žinovu, privalėjo suprasti, kad kerta medienos daugiau nei planuota ir, kad kažkas šiame kirtime netvarkoje. Pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, sankcija paskirta laikantis įstatymo reikalavimų. Tą patvirtino ir teismas, bet sumažino paskirtos baudos dydį, dėl kurio Departamentas neprieštarauja.
Atsiliepimas
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rugvita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo UAB „Robidoga“ apeliacinį skundą atmesti; priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Rugvita“ iš pareiškėjo UAB „Robidoga“ 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
24.1. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą Nutarimą, neprivalėjo atlikti tyrimo dėl sandorio sudarymo sąlygų, analizuoti miškotvarkos projekto sudarymo etapų, tirti biržės atrėžimo aplinkybių, nes nagrinėjamu atveju pažeidimo sudėčiai patvirtinti pakako nustatyti aplinkybes, jog AAĮ 117 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytas kiekis buvo iškirstas be leidimo.
24.2. Teisė būti išklausytam šiuo atveju nebuvo pažeista, nes pareiškėjas teikė rašytinius prašymus institucijai, o atidėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą dar kartą nebuvo teisinio pagrindo.
24.3. Tai, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su naujais įrodymais, nedaro Nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu, juo labiau, jog jis buvo patikrintas teisme. Teismas pagrįstai konstatavo, jog minėti procedūriniai pažeidimai negalėjo lemti pareiškėjo teisių į gynybą pažeidimo, nes iš rašytinių pareiškėjo atstovo paaiškinimų, prašymų sprendė, jog pareiškėjo atstovui buvo suprantama nagrinėjamos bylos esmė ir tikslas, pareiškėjui buvo žinomos ir suprantamos priežastys ir aplinkybės, lėmusios Nutarimo priėmimą.
24.4. Teismas išsamiai įvertino visas aplinkybes, o dėl liudytojų apklausos teismas pažymėjo, jog jie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, ir nenustatyta, kad jų parodymai būtų melagingi ar netinkamai įforminti. Tokiu būdu teismas teisingai konstatavo, jog pakartotinė liudytojų apklausa būtų perteklinė procedūra.
24.5. Šiuo atveju UAB „Rugvita“ nėra atsakinga už tai, jog pareiškėjas žemės sklypo „B“ dalyje kirto mišką neturėdamas leidimo. UAB „Rugvita“ miško kirtimo neatliko, ir apie savavališką kirtimą, kuris buvo įvykdytas žemės sklypo dalyje, kurį patikėjimo teise valdo NŽT, nieko nežinojo, kol nebuvo informuota ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00123-20. UAB „Rugvita“ pardavė mišką išsikirtimui pareiškėjui ir perdavė leidimą bei kitus turimus dokumentus. Šiuo atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Rugvita“ atsakovo sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Pareiškėjas (apeliantas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Nutarimą (žr. nutarties 1 p.), teigdamas, jog buvo nekaltas (žr. nutarties 2.8 p.) – miško pardavėjas jam pateikė klaidingą ūkinių priemonių planą (žr. nutarties 2.7 p.), todėl ir buvo iškirstas miškas priklausantis NŽT.
26. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai padarė išvadą, kad prie Sutarties pateiktas ūkinių priemonių planas neatitiko tuo metu esamos faktinės situacijos dėl žemės sklypo priklausymo ir naudojimosi (žr. nutarties 8 p.), tačiau, teismo nuomone, nėra pagrindo spręsti, jog aplinkos apsaugos pažeidimo sudėtyje nėra pareiškėjo subjektyviosios pusės požymio – kaltės, kuri, teismo vertinimu, pasireiškė nerūpestingumu, beatodairiškai pasitikint pirkėjo pateiktais dokumentais, jų netikrinant ir nevertinant profesionalaus miško kirtėjo požiūriu (žr. nutarties 9 p.). Taigi buvo padaryta išvada, jog nepaisant dokumentų, susijusių su ginčo miško kirtimu tikslumo bei aiškumo, trūkumų, AAĮ 117 straipsnio 3 dalis pareiškėjui buvo inkriminuota pagrįstai.
27. AAĮ 117 straipsnio 3 dalis numatė atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, kai iškertama 100 kietmetrių ir daugiau.
28. AAĮ savavališkumo sąvokos nepateikia, todėl aiškinant šio žodžio reikšmę pasitelktinas ir kalbinis teisės aiškinimo būdas, kur savavalis reikšmė nurodoma tokia: nesilaikantis įstatymų, privalomų nurodymų, nepaisantis kitų valios, veikiantis savo nuožiūra, neleistinai; kas nesilaiko įstatymų, privalomų nurodymų, nepaiso kitų valios, elgiasi savo nuožiūra (https://www.lietuviuzodynas.lt/zodynas/Savavalis).
29. Vadinasi, siekiant pritaikyti sankciją, nurodytą AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje, buvo būtina nustatyti, kad NŽT priklausantis miškas buvo iškirstas nesilaikant įstatymų (plačiąja prasme), t. y. veikiant neleistinai.
30. Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis suponuoja išvadą, kad siekiant atlikti miško kirtimus reikalingas leidimas, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Dėl tokio leidimo reikalingumo aptariamoje situacijoje ginčo nėra, todėl nėra jokios abejonės, kad atlikdamas kirtimą ir NŽT priklaususioje miško dalyje pareiškėjas (apeliantas) privalėjo turėti leidimą.
31. Leidimas kirsti mišką – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką jame nurodytu mastu ir sąlygomis (Aprašo 2 p.; redakcija, galiojusi miško kirtimo metu – 2019 m. gruodžio 21–30 dienomis).
32. Aprašo 8 punkte buvo numatyta, kad leidimai išduodami remiantis vidinės miškotvarkos projektais, miško sanitarinės būklės įvertinimo, ugdomųjų miško kirtimų tikslingumo įvertinimo dokumentais, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytos procedūros dokumentais, kuriais eksploatuojamuose naudingųjų iškasenų karjeruose, kitos pagrindinės paskirties žemės sklypuose, nepatenkančiuose į valstybinės reikšmės miškų plotus, leistina naudingųjų iškasenų gavyba, ar kitais teisės aktų nustatytais dokumentais.
33. Taigi leidimo kirsti mišką vienas iš pagrindų ir vidinės miškotvarkos projektas, minimas Nutarime. Tame pačiame Aprašo 8 punkte buvo nurodyta ir tai, jog leidimai valstybinių miškų valdytojams išduodami vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų apimtimis valstybinių miškų valdytojams, pateikus valdytojo pasirašytą kertamų biržių sąrašą pagal Aprašo 1 priedo reikalavimus arba naudojant MKIIS programinę įrangą, o privačių miškų savininkams ir Servituto turėtojams – Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais (toliau – ir Taisyklės).
34. Taisyklių 1 punkte pažymėta, jog šios taisyklės reglamentuoja biržių atrėžimą visų nuosavybės formų miškuose ir jų įvertinimą valstybiniuose miškuose, o biržių atrėžimas ir įvertinimas yra medynų sklypų kirtimui atribojimas ir apmatavimas, medžių ženklinimas, kirstinų medžių tūrio nustatymas bei nenukirsto miško įvertinimas patvirtintomis kainomis (Taisyklių 2 p.).
35. Pagal Taisyklių 50 punktą biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus sudaro: biržių atrėžimo projektai (1 priedas), biržių brėžiniai (6 priedas), medžių matavimo (3 priedas) ar kirstinų medžių numeravimo (7 priedas) lapai, biržių taksavimo lapai (8 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal stačiakampius apskaitos barelius (9 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal skritulinius apskaitos barelius (taikomos 3, 8 priedų formos). Privačių miškų biržių atrėžimo dokumentuose taip pat įrašoma miško savininko (savininkų) vardas, pavardė. Kartu su biržių atrėžimo dokumentais pateikiamos teisę ženklinti kirstinus medžius, atrėžti biržes bei parengti kirtimų dokumentaciją įrodančių dokumentų (privačių miškų savininkų mokymo kursų baigimo pažymėjimas, išsilavinimą įrodantys dokumentai) kopijos (Taisyklių 51 p.).
36. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad leidimas (dokumentas, suteikiantis teisę kirsti mišką) yra neatsiejamas nuo inter alia miškotvarkos projekto (žr. nutarties 32 p.) ir biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentų (žr. nutarties 35 p.). Šių dokumentų visuma tarnauja (yra pagrindas) leidimui kirsti mišką išdavimui. Be paminėtų sudėtinių dalių leidimas kirsti mišką neturėtų būti išduotas, o jį išdavus kyla abejonė dėl tokio dokumento (leidimo kirsti mišką) teisėtumo.
37. Nutarime tvirtinama, kad leidimas kirsti mišką atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, t. y. buvo visi reikalingi dokumentai, kurių pagrindu buvo galima spręsti apie leistiną iškirsti mišką. Be to, leistino kirsti miško ribos buvo aiškiai pažymėtos ir natūroje (žr. Nutarimo 7 lapą).
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą turėjo nustatyti, ar iš tikro leidimas kirsti mišką turėjo visus su juo susijusius dokumentus, ar su leidimu susijusioje dokumentacijoje atvaizduotas leisti iškirsti miškas realiai buvo pažymėtas natūroje aiškiai atribojant ribą skiriančią UAB „Rugvita“ mišką nuo valstybinio miško. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų padaryta išvada, kad prie Sutarties pateiktas ūkinių priemonių planas neatitiko tuo metu esamos faktinės situacijos dėl žemės sklypo priklausymo ir naudojimosi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, nebuvo pakankama ginčui išspręsti – nebuvo išsiaiškintos visos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės.
39. Teisėjų kolegijos nuomone, tiksliai nenustačius bylos faktinių aplinkybių, nėra galimybės ir galutinei išvadai dėl pareiškėjo atsakomybės pagal AAĮ 117 straipsnio 3 dalį. Tik nustačius, ar pardavėjas turėjo visus su leidimu kirsti mišką susijusius dokumentus ir kartu su Sutartimi perdavė pirkėjui (pareiškėjui), ar tinkamai bei aiškiai buvo pažymėtos biržės, galimas teisingas bylos išsprendimas – nesant tikslios situacijos identifikavimo turi būti atliktas bylos nagrinėjimas iš naujo.
40. Bendrovė apeliaciniame skunde nurodo ir apie padarytus procedūrinius pažeidimus: Nutarimas grįstas neteisėtai surinktais įrodymais (žr. nutarties 21.1 p.), byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo išnagrinėta dėl svarbios priežasties negalint dalyvauti Bendrovės atstovui (žr. nutarties 21.2 p.), pažeista Bendrovės teisė susipažinti su įrodymais, kuriais grįstas Nutarimas (žr. nutarties 21.3 p.), buvo būtina liudytojų apklausa (žr. nutarties 21. 4–21.5 p.).
41. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, liudytojų apklausos aspektu nepasisakytina, nes, pirma, teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą ir siekdamas visapusiško bei objektyvaus bylos išnagrinėjimo, pats spręs dėl reikalingų liudytojų iškvietimo ir apklausos, antra, prašymą dėl liudytojų apklausos pareiškėjas galės pareikšti dar kartą, bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
42. Akcentuotina, kad ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui negali būti reiškiami abstraktūs reikalavimai išreikalauti tam tikrus įrodymus, prašyme turi būti nurodyta, kokias reikšmingas bylai aplinkybes tais įrodymais siekiama pagrįsti. Teismui nėra privalomas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Teismas, tenkindamas ar atmesdamas prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, turi teisę spręsti įrodymų liečiamumo klausimą, t. y. ar prašyme nurodytas įrodymas yra reikšmingas nagrinėjamam ginčui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2742/2011).
43. AAĮ 48 straipsnyje buvo nurodyta, kad bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas atidedamas, kai: 1) į posėdį neatvyksta įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (jo įgaliotas atstovas), kuriam tinkamai nepranešta apie bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką; 2) į posėdį neatvyksta įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo ir iki bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdžio gautas įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens pagrįstas įrodymais prašymas nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant, ir nagrinėjantis bylą pareigūnas pripažįsta neatvykimo priežastis svarbiomis; Sprendimą atidėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą priima šią bylą nagrinėjantis pareigūnas, priimdamas motyvuotą nutarimą. Šiuo nutarimu nustatoma nauja bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas. Šio nutarimo kopija įteikiama arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Šio nutarimo kopija taip pat įteikiama arba registruotu laišku išsiunčiama kitiems proceso dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
44. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai išsamiai pasisakė dėl Bendrovės atstovo dalyvavimo ekonominės sankcijos skyrime (žr. nutarties 14 p.) ir nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, kad buvo nesilaikyta reikalavimų išdėstytų AAĮ 48 straipsnyje (žr. nutarties 43 p.), kas iš esmės nebuvo paneigta ir pareiškėjo apeliaciniame skunde (žr. nutarties 21.2 p.), todėl aptariamu klausimu visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai – Bendrovės teisė per atstovą dalyvauti ekonominės sankcijos skyrime pažeista nebuvo.
45. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, jog pažeista Bendrovės teisė susipažinti su įrodymais, kuriais grįstas Nutarimas (žr. nutarties 15 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi pagrindo tvirtinimui, kad buvo ribojama Bendrovės teisė apsiginti. Bendrovei teikta su Nutarimu susijusi dokumentacija, kuri, be kita ko, esant teisiniam poreikiui, buvo prieinama ir bylą nagrinėjant teisme.
46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėtai surinkti įrodymai, tai tokio pobūdžio faktiniai duomenys, kurie buvo gauti nesilaikant nustatyto teisinio reguliavimo. Teismas turėtų atsisakyti priimti įrodymą, jeigu jis yra gautas nusikalstamu būdu arba pažeidžiant pagrindines žmogaus teises. Šios nutarties 21.1 punkte dėstoma argumentacija, spręstina, neatitinka neteisėtų įrodymų sąvokos, todėl ir šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo pozicija iš esmės, atsižvelgiant į ką tik pamintus aspektus, pripažintina pagrįsta (žr. nutarties 11 p.).
47. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).
48. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, byla grąžinama nagrinėti iš naujo. Bylos baigtis nėra žinoma, todėl Departamento apeliaciniame skunde keliamas išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir trečiojo suinteresuoto asmens bei paties pareiškėjo (apelianto) išlaidų atlyginimo klausimas (žr. nutarties 22 ir 24 p.) negali būti išnagrinėti iš esmės.
49. Dėl nurodytų priežasčių Bendrovės ir Departamento apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, perduodant bylą nagrinėti iš naujo šioje nutartyje nurodyta apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Robidoga“ ir atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.