Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Robidoga“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J30-493/2021/J02“ (toliau – ir Nutarimas). Teismui nusprendus, kad Bendrovei turi būti skiriama ekonominė sankcija, prašė pakeisti Nutarimą ir paskirtą ekonominę sankciją sušvelninti, skiriant mažiausią baudą, mažesnę nei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 117 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bauda.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Departamento Nutarimu UAB „Robidoga“ už pažeidimo, numatyto AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje, padarymą, paskirta ekonominė sankcija – 5 500 Eur bauda. Nutarime nurodoma, kad Bendrovė 2019 m. gruodžio 21–30 dienomis, vykdydama miško kirtimus pagrindiniu plynuoju kirtimu valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio Šunskų girininkijos 340 miško kvartalo 25, 26 sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir miško kvartalas), savavališkai, tai yra neturėdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, iškirto 136,032 kietmetrius medienos. Tuo savo veiksmais Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. DI-1055 (toliau – ir Aprašas), 4 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje. Bendrovė neteisėtai iškirsdama 136,032 kietmetrius medienos aplinkai padarė 31 287,36 Eur žalą, kurios iki šiol neatlygino.

2.2. Byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo išnagrinėta pažeidžiant įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti įrodymus ir paaiškinimus, teikti prašymus dėl įrodymų rinkimo, kviesti liudytojus (AAĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 48 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimai). Bendrovės direktorius R. L., kuris vienintelis atstovavo Bendrovei byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo, 2021 m. gruodžio 9 d. pasijutęs prastai kreipėsi į gydymo įstaigą UAB InMedica. R. L. e.sveikatos paskyros išraše nurodoma, kad į gydymo įstaigą jis atvyko 2021 m. gruodžio 9 d. 20.05 val. (2 priedas, išrašas iš e.sveikata portalo), tačiau realiai R. L. į gydymo įstaigą buvo nuvykęs 2021 m. gruodžio 8 d. pirmoje dienos pusėje, jį priėmusi gydytoja diagnozavo ligą ir žodžiu pasakė, kad išrašys nedarbingumo pažymėjimą, tačiau vėliau, nes tuo metu neturėjo laiko. Bendrovės direktorius bylą nagrinėjančiam pareigūnui pastarojo darbiniu elektroniniu paštu ir bendruoju Departamento elektroniniu paštu išsiuntė prašymą nenagrinėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nedalyvaujant įtariamajam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui (AAĮ 48 str. 3 d. 2 p.). Prašyme buvo nurodyta ir tai, kad dar nėra išnagrinėtas Bendrovės 2021 m. gruodžio 7 d. prašymas atlikti papildomą tyrimą byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Iš „Sodros“ išrašo matyti, kad pareiškėjo direktoriui laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. nustatytas nedarbingumas. Nepaisant minėto prašymo, byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo buvo išnagrinėta paskirtu laiku 2021 m. gruodžio 10 d. 10 val. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis. Nutarime nepagrįstai teigiama, kad Bendrovės direktoriaus prašyme nurodyta negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime priežastis nėra svarbi. Gydymo įstaigos diagnozuota liga ir nustatytas nedarbingumas yra pakankamai svarbios priežastys, kliudančios asmeniui atvykti į bylos nagrinėjimą. „Sodros“ išrašas apie nustatytą nedarbingumą bylą nagrinėjančiam pareigūnui buvo pateiktas vėliau. Jeigu pareigūnui vis dėlto kilo abejonių dėl Bendrovės atstovo nurodomos negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime priežasties, tai jis turėjo imtis veiksmų šioms abejonėms pašalinti – gauti patikimus duomenis apie R. L. sveikatos būklę, o ne pasinaudodamas susiklosčiusia situacija skubiai išnagrinėti bylą nedalyvaujant Bendrovės atstovui. Nutarime nepagrįstai nurodoma, kad susirgus Bendrovės direktoriui į bylos nagrinėjimą galėjo atvykti kitas Bendrovės atstovas. Bendrovė yra miškininkystės srityje veikianti nedidelė įmonė, kurios kiti darbuotojai atlieka darbininkiško pobūdžio darbus, taigi nebūtų galėję efektyviai atstovauti Bendrovės interesams nagrinėjant bylą.

2.3. Nutarime nepagrįstai teigiama, kad Bendrovės pozicija ne kartą buvo išsakyta paaiškinimuose ir prašymuose, dėl to dar kartą ją išklausyti nėra būtina. Bendrovė niekada nepasisakė dėl šios bylos esmės, o procedūrinio pobūdžio prašymuose nurodyti argumentai buvo skirti tik pagrįsti tokius prašymus ir negali būti tapatinami su Bendrovės paaiškinimais dėl bylos esmės. Pažeidimu įtariamam juridiniam asmeniui įstatymas garantuoja teisę teikti įrodymus ir paaiškinimus, teikti prašymus dėl įrodymų rinkimo (taip pat kviesti liudytojus) (AAĮ 48 str. 1 d.). Bendrovė siekė pasinaudoti šiomis teisėmis, tačiau dėl bylą nagrinėjančio pareigūno galbūt sąmoningai sukurtos procesinės situacijos to padaryti negalėjo. Bylą nagrinėjančiam pareigūnui 2021 m. gruodžio 7 d. buvo pateiktas prašymas atlikti papildomą tyrimą byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo ir gauti duomenis apie UAB „Robidoga“ pateikto miškotvarkos projekto (ūkinių priemonių plano) rengimo, derinimo ir tvirtinimo aplinkybes, buvo prašoma: išsiųsti paklausimus UAB „Rugvita“, iš kurios buvo įgytas miškas ir jo kirtimą leidžiantys dokumentai; išsiųsti paklausimą plano, kurio pagrindu buvo kertamas miškas, rengėjui P. D.; gauti informaciją iš Valstybinės miškų tarnybos apie plano derinimo ir keitimo aplinkybes; apie nurodytas aplinkybes apklausti (paimti paaiškinimus) UAB „Rugvita“ vadovą V. K., plano rengėją P. D., specialistą E. P. Bendrovė savo teise teikti įrodymus ir paaiškinimus, teikti prašymus dėl įrodymų rinkimo (taip pat kviesti liudytojus) pirmiausiai bandė pasinaudoti, teikdama atitinkamą prašymą bylą nagrinėjančiam pareigūnui, tačiau šis prašymą atmetė. Bylą nagrinėjantis pareigūnas sąmoningai sukūrė tokią situaciją (nutarimą atmesti prašymą pateikė likus mažiau nei parai iki bylos nagrinėjimo), kad Bendrovei būtų užkirstas kelias teikti į bylą sau palankius įrodymus. Kitu atveju nutarimas atmesti prašymą būtų pateiktas anksčiau arba nustatytas bent kelių dienų terminas Bendrovei pasirengti gynybai. Bendrovė 2021 m. lapkričio 19 d. teikė prašymą leisti susipažinti su bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo medžiaga ir ją kopijuoti. Bylą nagrinėjantis pareigūnas prašymą patenkino, 2021 m. lapkričio 25 d. rašte nurodė, kad Bendrovei pateikiama bylos Nr. J30-493/2021/J02 kopija (112 lapų) ir tą pačią dieną 6 elektroniniais laiškais Bendrovei atsiuntė 6 PDF failus su bylos medžiagos kopijomis.

2.4. Nutarimas yra grindžiamas ir duomenimis (įrodymais), kurie nebuvo pateikti Bendrovei susipažinti. Nutarimo dalyje, kurioje aprašomos faktinės aplinkybės, nurodoma, kad 2019 m. sausio 31 d. Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) UAB „Rugvita“ išduotas leidimas kirsti mišką Nr. 048753 buvo išduotas tokiais etapais: 1) 2019 m. sausio 18 d. miškininkas specialistas E. P. parengė ūkinių priemonių planą (miškotvarkos projekto dalis); 2) 2019 m. sausio 14 d. VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. miškotvarkos projektą suderino; 3) 2019 m. sausio 18 d. miškininkas specialistas P. D. sklype atrėžė biržę, t. y. sudarė biržės brėžinį ir biržės linijas pažymėjo natūroje miške; 4) 2019 m. sausio 29 d. VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. miškotvarkos projektą patvirtino, suteikė Nr. 6277. Tačiau Bendrovei pateiktoje byloje nėra duomenų apie minėtus leidimo kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo etapus ir nėra nurodomų dokumentų. Nutarime minimi 2019 m. pradžioje surašyti miško kirtimą leidžiantys dokumentai šiai bylai yra labai svarbūs, šių dokumentų surašymo ir pateikimo atsakingiems asmenims aplinkybės yra esminės, užtikrinant Bendrovės teisę į gynybą, nes būtent šiais dokumentais nustatytos leidžiamo kirsti miško ribos buvo pažeistos ir iš to kildinama Bendrovės atsakomybė. Bendrovė savo gynybą grindžia tuo, kad UAB „Rugvita“ atstovai ją suklaidino pateikdami neteisingą ūkinių priemonių planą, o jį rengę miškininkai neteisingai atrėžė leidžiamo kirsti miško ribas. Dėl to realizuojant Bendrovės teisę į gynybą yra labai svarbu susipažinti su aptariamais dokumentais ir teikti dėl jų paaiškinimus.

2.5. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl to paties pažeidimo 2019 m. gruodžio 30 d. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 272 straipsnio 3 dalį, tačiau administracinio nusižengimo bylos teisena VMT vyriausiojo specialisto E. P. 2020 m. kovo 6 d. nutarimu nutraukta, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nepaisant to, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo konstatuoti administracinio nusižengimo požymiai, vis tik 2021 m. gegužės 14 d. ir vėliau buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinės teisenos pradėjimo. Tačiau byloje nėra sprendimo nei dėl 2020 m. kovo 6 d. nutarimo nutraukti administracinę teiseną panaikinimo, nei dėl naujos administracinės teisenos pradėjimo. Iki 2020 m. kovo 6 d., kai buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, byloje buvo tik 28 lapai, o kiti bylos dokumentai buvo surinkti administracinio nusižengimo bylai esant nutrauktai, t. y. neteisėtai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki 2021 m. lapkričio 10 d., kai Bendrovės direktorius nuvyko į Departamentą protokolo surašymui, būtų atliekamas tyrimas byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Priešingai, iki pat nurodytos datos buvo atliekama administracinio nusižengimo tyrimo teisena byloje ROIK: 21135902738 (nepaisant to, kad 2020 m. kovo 6 d. nutarimu ji buvo nutraukta).

2.6. Byloje yra 2021 m. spalio 28 d. Bendrovei siųstas pranešimas Nr. (21.0)-AD5-21371 dėl atvykimo administracinio nusižengimo protokolui surašyti, kuriame nurodoma, kad protokolas bus surašomas pagal ANK 272 straipsnio 3 dalį. Be to, byloje yra Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. gegužės 14 d. raštas Nr. R2-1406, kuriuo kreipiamasi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) Vilkaviškio rajono policijos komisariatą (toliau – ir Vilkaviškio rajono PK) ir nurodoma, kad, VMT nuomone, „<...> tikslinga atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (pagal ANK 272 str.), todėl <...> prašome pateikti tyrimui reikšmingą medžiagą administracinio nusižengimo teisenai pradėti“. Pareiškėjui nesuprantama, kokiu tikslu ir pagrindu buvo keičiamas nutrauktos administracinio nusižengimo bylos numeris, jei tyrimas joje nebuvo atliekamas, o tik buvo atliekamas tyrimas byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo, kurios numeris yra J30-493/2021/J02. Be to, Bendrovei pateiktoje susipažinti medžiagoje nėra jokių duomenų apie administracinio nusižengimo bylos numerio keitimą. Bendrovei pateiktoje bylos medžiagos kopijoje numeris ROIK: 20114023904 apskritai niekur nėra paminėtas. Taip pat pareiškėjo neįtikina, kad Departamento darbuotojas, būdamas neįsitikinęs duomenų pakankamumu administracinio nusižengimo protokolui surašyti, kviestųsi pažeidimu įtariamą asmenį protokolo surašymui. Aptartas teisinis neapibrėžtumas dėl vykdytos teisenos ir klaidingos informacijos teikimas Bendrovei apsunkino jos teisę į gynybą, pažeidė teisinio tikrumo principą. Bendrovės vadovas buvo kviečiamas protokolui pagal ANK 272 straipsnio 3 dalį surašyti, taigi ir gynybai rengėsi nuo šio kaltinimo, savo rašytinius paaiškinimus parengė taip pat gindamasis nuo kaltinimo minėto kodekso 272 straipsnio 3 dalies pažeidimu, tačiau jam atvykus protokolas buvo surašytas Bendrovei pagal AAĮ 117 straipsnio 3 dalį.

2.7. Bendrovė nepagrįstai kaltinama savavališku miško kirtimu, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad miškas buvo kertamas su leidimu. Tokia išvada buvo padaryta ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir padaryta išvada lemia, kad UAB „Robidoga“ ir jos atstovai nepadarė nei nusikalstamos veikos, nei administracinio nusižengimo. Bendrovei kartu su 2019 m. vasario 8 d. stataus miško pirkimo –pardavimo sutartimi Nr. 2019/02-01, sudaryta tarp UAB „Rugvita“ (pardavėjas) ir UAB „Robidoga“ (pirkėjas), dėl stataus miško pirkimo pardavimo (toliau – ir Sutartis) ir leidimu kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas klaidingas ūkinių priemonių planas, kuriame buvo nurodyta didesnis leidžiamo kirsti miško plotas.

2.8. Bylos duomenys dėl natūroje atrėžtos biržės (pažymėtos leidžiamo kirsti miško ribos) yra prieštaringi. Liudytojas A. D. teigia, kad anksčiau pažymėta riba buvo perkelta, o Bendrovės darbuotojai nurodo, kad mišką kirto pagal pažymėtas ribas ir jų nekeitė. Miškininkas P. D. nebuvo apklaustas nei vykusio ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos dėl ekonominės sankcijos tyrimo ar nagrinėjimo metu, taigi liko nenustatyta, kada ir kokias biržės ribas jis pažymėjo natūroje. P. D. natūroje leidžiamo kirsti miško ribas pažymėjo dar rengdamas 2018 m. gruodžio 18 d. ūkinių priemonių planą, kuris nebuvo patvirtintas, tačiau su Sutartimi pateiktas Bendrovei. Kitą ūkinių priemonių planą 2019 m. sausio 8 d. parengė E. P., tačiau nenurodoma, kad jis pagal šį planą natūroje atrėžė biržę. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo patikimai nustatyta, kokia biržės riba buvo pažymėta natūroje, kas ir kada ją pažymėjo. Bendrovės atstovų nuomone, nustatant šią aplinkybę remtis tik A. D. parodymais negalima dėl per mažo jų patikimumo. Jis pats teigė, kad savo nuomonę apie galbūt pažeistas pažymėtas kertamo miško ribas susiformavo neturėdamas planų, iš akies. Be to, be aiškių argumentų negali būti atmetami UAB „Robidoga“ darbuotojų parodymai, kad mišką kirto pagal pažymėtas ribas ir jų nekeitė. Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) priklausanti miško dalis buvo iškirsta ne dėl Bendrovės kaltės, o dėl UAB „Rugvita“ kaltės, pateikiant neteisingą ūkinių priemonių planą, todėl, nesant Bendrovės kaltės dėl padaryto pažeidimo, jai negali būti skiriama ekonominė sankcija.

2.9. Bendrovė nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui išdavimo procese. Šiame procese dalyvavo tuometinis miško savininkas, kuris ir buvo atsakingas už tai, kad jam priklausantis miškas būtų kertamas laikantis nustatytos tvarkos ir pagal tinkamai suderintas ribas. Miško savininkė UAB „Rugvita“ šios pareigos nevykdė, nevykdė miško apsaugos bei miško išteklių naudojimo kontrolės savo miško sklype, nesiėmė teisėtų priemonių ir veiksmų neteisėtai vykstantiems darbams sustabdyti. Priešingai, UAB „Rugvita“ atstovai klaidino Bendrovę dėl leidžiamų iškirsti miško ribų. Bendrovė neturėjo jokių galimybių nustatyti (suprasti), jog jai pateiktas ūkinių priemonių planas yra neteisingas (nepatvirtintas VMT). Ant VMT patvirtinto plano nėra jokių derinimo ar patvirtinimo žymų ir šiuo aspektu VMT patvirtintas planas visiškai nesiskiria nuo pateiktojo Bendrovei. Be to, natūroje atrėžta biržės riba visiškai atitiko Bendrovei pateiktą ūkinių priemonių planą. Taigi nebuvo jokio pagrindo abejoti Bendrovei pateikto plano teisingumu. Juolab, kad jį pateikusi UAB „Rugvita“ Sutartimi suteikė visas garantijas, kad jos teikiami dokumentai yra teisingi ir Bendrovei nereikia atlikti jokių papildomų teisinių veiksmų prieš pradedant miško kirtimą. Šiuo atveju biržė buvo atrėžta pagal 2018 m. gruodžio 18 d. ūkinių priemonių planą, kuris nebuvo patvirtintas, ir, vėliau patvirtinus kitą ūkinių priemonių planą, atrėžtos biržės ribos nebuvo pakeistos, todėl administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiami netinkamai biržę atrėžę asmenys, o ne Bendrovė.

2.10. Bendrovei paskirta 5 500 Eur dydžio bauda yra per didelė, neteisinga ir neproporcinga, neatitinka Bendrovės padaryto pažeidimo pavojingumo. Bendrovė pažeidimą padarė netyčia; Bendrovės neteisėtus veiksmus didžiąja dalimi lėmė kitų asmenų veiksmai; kai Bendrovė buvo informuota apie pažeidimo padarymą, savo lėšomis ir pastangomis saugojo neteisėtai iškirstą medieną; iškirsti buvo menkaverčiai medžiai ir krūmai; iš inkriminuojamo pažeidimo Bendrovė negavo jokios neteisėtos naudos; dėl pažeidimo kilusi žala pašalinta – Departamento 2021 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo aktu Nr. (210)-PA-5144 konstatuota, kad neteisėtai iškirstas miškas atsikūręs savaiminiu žėlimu, ir daroma išvada, kad „neteisėtai iškirstas miškas per privalomai nustatytą terminą atkurtas“; miško žemės sklypą, kuriame neteisėtai buvo iškirstas miškas, įsigijo pati Bendrovė, taigi faktiškai prisiėmė sau visus neteisėtais veiksmais sukeltus neigiamus padarinius. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, pareiškėjas prašė teismo vadovautis teisingumo bei protingumo principais ir skirti Bendrovei mažesnę baudą, negu AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

21. Pareiškėjas UAB „Robidoga“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Nutarimą; tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas spręs, kad nurodyto sprendimo priimti nėra pagrindo, panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas neišnagrinėjo skundo argumentų dėl Nutarimo pagrindimo neteisėtai surinktais įrodymais. VMT pareigūnai, esant nepanaikintam 2020 m. kovo 6 d. nutarimui nutraukti dėl to paties pažeidimo pradėto administracinio teisės pažeidimo bylą, toliau vykdė administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą ir rinko duomenis (įrodymus), kuriais vėliau buvo grindžiamas Nutarimas. Po to, kai 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir išnyko pagrindas, kuriuo buvo grindžiamas 2020 m. kovo 6 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, VMT ir Departamento pareigūnai nepriėmė nutarimo atnaujinti nutrauktą administracinio teisės pažeidimo tyrimo bylą (panaikinti nutarimą nutraukti bylą) ir nepradėjo bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo, o toliau įrodymus rinko administracinio teisės pažeidimo byloje, nepaisant to, kad ji buvo nutraukta ir neatnaujinta. Po 2020 m. kovo 6 d. prie administracinio nusižengimo bylos buvo pridėta daug įrodymų, kuriais grindžiamas Nutarimas. Be to, aptartas teisinis neapibrėžtumas dėl vykdytos teisenos ir klaidingos informacijos teikimas Bendrovei apsunkino jos teisę į gynybą, pažeidė teisinio tikrumo principą. Bendrovės vadovas buvo kviečiamas protokolui pagal ANK 272 straipsnio 3 dalį surašyti, taigi ir gynybai rengėsi nuo šio kaltinimo, tačiau jam atvykus į Departamentą protokolas buvo surašytas Bendrovei pagal AAĮ 117 straipsnio 3 dalį.

21.2. Byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo išnagrinėta dėl svarbios priežasties negalint dalyvauti Bendrovės atstovui (AAĮ 46 str. 1 d. 1 p., 48 str. 1, 2 d. pažeidimai). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad proceso dalyviams turi būti pranešta apie teismo posėdžius tokiu būdu, jog jie ne tik sužinotų apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau taip pat turėtų pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui ir turėtų galimybę sudalyvauti posėdyje. Panašios pozicijos laikosi ir LVAT, pabrėždamas, jog tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses. Bylos nagrinėjimo teisme metu R. L. patikslino, kad jį kamuoja (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis kurį laiką negali judėti. Aptariamu atveju jis patyrė būtent tokį priepuolį. Sutiktina, kad teikdamas prašymą nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant Bendrovės direktorius turėjo pridėti dokumentą pagrindžiantį jo nurodomą negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime priežastį, tačiau jis to negalėjo padaryti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių (dokumento nesurašė gydytoja dėl užimtumo) ir apie tai nurodė prašyme. Bylą nagrinėjęs pareigūnas ir teismas nepagrįstai teigia, kad Bendrovės direktorius galėjo pasirūpinti tinkamu Bendrovės atstovavimu ir dalyvauti bylos nagrinėjime deleguoti kitą Bendrovės darbuotoją ar profesionalų teisininką. Pirmiausiai, tokiais argumentais bylą nagrinėjęs pareigūnas ir teismas neteisėtai kvestionuoja Bendrovės teisę pačiai nuspręsti kas ir kokiu būdu geriausiai gali atstovauti jos interesus. Antra, šiuo atveju spręsti dėl kito Bendrovės atstovo dalyvavimo bylos nagrinėjime nebuvo jokių galimybių, nes Bendrovės direktorius susirgo paskirtos bylos nagrinėjimo datos išvakarėse, taigi surasti ir paskirti kitą Bendrovės atstovą nebuvo laiko. UAB „Robidoga“ yra miškininkystės srityje veikianti nedidelė bendrovė, kurios kiti darbuotojai atlieka darbininkiško pobūdžio darbus, taigi niekaip negalėtų efektyviai atstovauti Bendrovės interesų nagrinėjant bylą. Bylą nagrinėjantis pareigūnas manydamas, kad bylos nagrinėjimas negali būti atidedamas iki Bendrovės vadovo nedarbingumo pabaigos, turėjo apie tai informuoti Bendrovę ir nustatyti bent kelių dienų terminą kitam atstovui paskirti, o ne skubotai nagrinėti bylą Bendrovės atstovui nedalyvaujant. Tokiu būdu buvo pažeista ir Bendrovės teisė į gynybą. Nutarimą atsisakyti tenkinti prašymą atlikti papildomą tyrimą Bendrovei pateikus tik likus kelioms darbo valandoms iki bylos nagrinėjimo ir Bendrovės direktoriui sergant, nebuvo jokių galimybių nei savarankiškai surinkti prašomus įrodymus, nei pakviesti liudytojus į bylos nagrinėjimą.

21.3. Pažeista Bendrovės teisė susipažinti su įrodymais, kuriais grindžiamas Nutarimas. Teismas neteisingai vertino AAĮ 48 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas, po to kai įtariamam pažeidimu asmeniui surašytas protokolas, bet kuriuo metu gali prie bylos prijungti papildomus įrodymus ir apie tai nepranešti įtarimam pažeidimu asmeniui. Pagal AAĮ 48 straipsnio 1 ir 6 dalis, visi bylos įrodymai turi būti surinkti dar iki protokolo surašymo, būtent šių įrodymų pagrindu protokole formuluojamas kaltinimas pažeidimu įtariamam asmeniui, o juos pateikiant susipažinti realizuojama pažeidimu įtariamo asmens teisė į gynybą. Teismas nevertino, kad po to, kai buvo surašytas protokolas ir Bendrovei pateikta susipažinti bylos medžiaga, Bendrovė 2021 m. gruodžio 7 d. teikė prašymą bylą nagrinėjančiam pareigūnui atlikti papildomą tyrimą ir surinkti duomenis apie aptarimų dokumentų parengimo aplinkybes. Bylą nagrinėjančio pareigūno 2021 m. gruodžio 9 d. nutarimu prašymas buvo atmestas, tačiau 2021 m. gruodžio 10 d. bylos nagrinėjimo metu aptariami dokumentai vis tik buvo pridėti prie bylos ir jais grindžiamas Nutarimas. Taigi, Bendrovė de facto buvo klaidinama dėl bylą nagrinėjančio pareigūno ketinimų prie bylos pridėti prašomus dokumentus. Sprendime neteisingai interpretuojami ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. N. parodymai, kaip neva pagrindžiantys, kad Bendrovės vadovas R. L. dar iki Nutarimo priėmimo buvo susipažinęs su 2019 m. sausio 8 d. miškininko specialisto E. P. parengtu ūkinių priemonių planu ir kitais dokumentais. Vertinant A. N. apklausos protokolą matyti, kad jis iš viso nieko nekalba apie 2019 m. sausio 8 d. miškininko specialisto E. P. parengtą ūkinių priemonių planą, o tik kalba apie neįvardijamą miško kirtimo projektą. Be to, jo parodymai stokoja tikslumo ir patikimumo, nes teigdamas, kad R. L. iš aplinkosaugininkų gavęs miško kirtimo projektą jį atsišvietė, nenurodo kokiomis aplinkybėmis ir priemonėmis tai buvo padaryta. Kita vertus, 2019 m. sausio 8 d. miškininko specialisto parengto ūkinių priemonių plano nebuvo byloje. Bendrovė savo gynybą grindžia tuo, kad UAB „Rugvita“ atstovai ją suklaidino pateikdami neteisingą ūkinių priemonių planą, o jį rengę miškininkai neteisingai atrėžė leidžiamo kirsti miško ribas. Dėl to realizuojant Bendrovės teisę į gynybą buvo labai svarbu susipažinti su aptariamais dokumentais ir teikti dėl jų paaiškinimus.

21.4. Sprendimas priimtas išsamiai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių. Skundu buvo prašoma į bylos nagrinėjimą kviesti liudytojus, galinčius duoti parodymus apie aplinkybes dėl neteisingo ūkinių priemonių plano pateikimo Bendrovei, šio plano parengimo aplinkybes ir biržės atrėžimo aplinkybes. Teismas šį prašymą atmetė. Taigi, liko patikimai nenustatyta, ar po to, kai suderinus naujus miško kirtimą leidžiančius dokumentus buvo sumažintas leidžiamo kirsti miško plotas, buvo atitinkamai pakeista leidžiamo kirti miško biržės riba (pažymėjimas natūroje) ar ne. Šių aplinkybių nustatymas yra itin svarbus sprendžiant dėl tinkamo nagrinėjamos veikos kvalifikavimo, t.y. sprendžiant, ar šiuo atveju atsakomybė turi būti taikomas už savavališką medžių kirtimą, pagal AAĮ 117 straipsnį, ar už biržių atrėžimo tvarkos pažeidimą, pagal AAĮ 116 straipsnį. Šioje byloje siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, yra svarbu nustatyti kas lėmė neteisėtą miško iškirtimą NŽT valdomame žemės sklype – Bendrovės neteisėti veiksmai ar UAB „Rugvita“ ir/ar biržę neteisingai atrėžusio miškininko specialisto P. D. neteisėti veiksmai.

21.5. Siekiant tinkamai nustatyti aptartas aplinkybes, šios bylos nagrinėjimo metu būtina apklausti šiuos liudytojus: V. K., UAB „Rugvita“ komercijos direktorių, apie aplinkybes dėl neteisingo ūkinių priemonių plano pateikimo Bendrovei bei miško savininko pareigų užtikrinti jam priklausančio miško naudojimo teisėtumą; P. D., MSK „Zanavykų šilas“ inžinierių, apie 2018 m. gruodžio 18 d. ūkinių priemonių plano parengimo aplinkybes ir biržės atrėžimo aplinkybes; E. P., apie 2019 m. sausio 8 d. ūkinių priemonių plano parengimo aplinkybes, biržės brėžinio parengimo ir biržės atrėžimo aplinkybes; E. P., VMT vyriausiąjį specialistą, apie miškotvarkos projekto svarstymo ir tvirtinimo aplinkybes, patvirtinto miškotvarkos projekto perdavimo miško savininkui aplinkybes; E. V., buvusį Bendrovės darbuotoją, apie aplinkybes, dėl biržės pažymėtų ribų apžiūros sklype, prieš Bendrovei įsigyjant mišką išsikirtimui. Teismas atmesdamas prašymą apklausti paminėtus liudytojus nepagrįstai nurodė, kad jie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kitų bylos duomenų matyti, kad nei vienas iš paminėtų liudytojų nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu.

21.6. Teismas netinkamai taikė AAĮ 117 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismo išvados dėl Bendrovės kaltės yra neteisingos, padarytos neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Teismas nevertino, kad pagal Sutartį miško pardavėjas pateikė užtikrinimus, jog atliko visus būtinus teisinius veiksmus suteikiančius teisę vykdyti miško kirtimo darbus. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pagal Aprašą leidimų kirsti mišką išdavimo procese dalyvauja privataus miško savininkas, o ne asmuo faktiškai kertantis mišką. Taigi, leidimą kirsti mišką ir jį lydinčius dokumentus gali gauti tik privataus miško savininkas (o ne pasamdytas kirtėjas), kuris, be kita ko, yra atsakingas už tai, kad jam priklausantis miškas būtų kertamas laikantis nustatytos tvarkos ir pagal tinkamai suderintas ribas (Miškų įstatymo 9, 14 str.). Tačiau miško savininkas UAB „Rugvita“ šios pareigos nevykdė, nevykdė miško apsaugos bei miško išteklių naudojimo kontrolės savo miško sklype, nesiėmė teisėtų priemonių ir veiksmų neteisėtai vykstantiems darbams sustabdyti. Priešingai, UAB „Rugvita“ atstovai klaidino Bendrovę dėl leidžiamų iškirsti miško ribų, teikdami klaidingą ūkinių priemonių planą, galbūt pasinaudodama situacija, kad natūroje buvo atrėžta didesnė leidžiamo iškirsti miško biržė (kuri atitiko Bendrovei pateiktą ūkinių priemonių planą) ir taip siekdama gauti daugiau pajamų už parduodamą išsikirsti mišką. Bylos nagrinėjimo teisme metu UAB „Rugvita“ atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl po to, kai ankstesnis miškotvarkos projektas nebuvo patvirtintas (2019 m. sausio 11 d. atmestas su pastabomis) ir UAB „Rugvita“ užsakymu miškininkas specialistas E. P. 2019 m. sausio 8 d. parengė kitą ūkinių priemonių planą (nurodant mažesnę leidžiamo kirsti miško ribą), šio plano nepateikė Bendrovei ar bent jos neįspėjo, kad kartu su Sutartimi pateiktas priemonių planas nebuvo patvirtintas ir yra neteisingas. Byloje nėra jokių duomenų, kad miškininkas specialistas P. D. 2019 m. sausio 18 d. būtų natūroje žymėjęs biržės linijas. Jokiu teisės aktu nenustatyta, kad miško kirtėjas apskritai privalėtų turėti topografijos ir geometrijos žinių ir gebėti įvertinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintose Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse nurodytų subjektų atrėžtos biržės ribų atitiktį biržės brėžiniui. Nesant Bendrovės kaltės dėl padaryto pažeidimo, jai negali būti skiriama ekonominė sankcija. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad pažeidimas buvo padarytas dėl UAB „Rugvita“ kaltės, Bendrovei pateikiant neteisingą ūkinių priemonių planą, bei galbūt dėl inžinieriaus P. D. kaltės, atrėžiant neteisingą biržės ribą.

22. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo pareiškėjo naudai priteista 1 068,77 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Departamentui bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos. Departamentas neturi tokios pasirinkimo laisvės kaip teismas ir privalo vykdyti įstatymo reikalavimus, t. y. skirti ekonomines sankcijas vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio nuostatomis. Teismas spręsdamas klausimą dėl bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimo nepagrįstai rėmėsi LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021 ir priėjo prie išvados, kad praktika dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šios kategorijos bylose yra pasikeitusi. Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje ir LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021 skiriasi bylų faktinės aplinkybės, teisinis reguliavimas, ginčo pobūdis, nagrinėjama byla ir LVAT išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-2019-602/2021 nėra analogiškos, sprendimai taip pat nėra analogiški. LVAT išnagrinėta byla Nr. eA-2019-602/2021 yra dėl mokestinės prievolės ir joje buvo sprendžiamas klausimas dėl Departamento sprendimo, kuriuo buvo nustatytas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą padidintu tarifu už su ūkio, buities, gamybinėmis nuotekomis bei su lietaus nuotekomis į aplinką išleistus teršalus, o nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas juridinio asmens atsakomybės klausimas, t. y. buvo sprendžiama, ar UAB „Robidoga“ padarė AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje nurodytą aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Be to, LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021 konstatavo, kad keletas Departamento sprendimo dalių yra nepagrįstos, dėl to jos buvo panaikintos. Šiuo konkrečiu atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjas: 1) padarė AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje nurodytą pažeidimą; 2) Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį panaikinti nėra teisinio pagrindo; 3) ekonominė sankcija paskirta iš esmės nepažeidžiant AAĮ 51 straipsnio reikalavimų.

22.2. Iš skundžiamame sprendime nurodyto Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo turinio matyti, kad minėtame Konstitucinio Teismo nutarime iš esmės pasisakyta dėl teisinio reguliavimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, tiek kiek jame nebuvo nustatyta išlaidų advokatui atlyginimas asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo. Šiuo konkrečiu atveju teismas konstatavo, kad pažeidimas padarytas, tik teismas pasinaudodamas jam suteikta teise Nutarimu skirtą ekonominę sankciją sumažino.