- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- eA-646-520/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00101-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Veslava Ruskan
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Robidoga“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Rugvita“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Robidoga“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Rugvita“) dėl ekonominės sankcijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Robidoga“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J30-493/2021/J02“ (toliau – ir Nutarimas); teismui nusprendus, kad pareiškėjui turi būti skiriama ekonominė sankcija, – pakeisti Nutarimą ir sušvelninti paskirtą ekonominę sankciją, skiriant mažiausią baudą, mažesnę nei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 117 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bauda.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 21–30 d. savavališkai įvykdė miško kirtimus pagrindiniu plynuoju kirtimu, neturėdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. DI-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkto reikalavimus. Nutarimu pareiškėjui už pažeidimą, numatytą AAĮ 17 straipsnio 3 dalyje, skirta 5 500 Eur bauda.
2.2. Dėl to paties pažeidimo 2019 m. gruodžio 30 d. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 272 straipsnio 3 dalį, tačiau administracinio nusižengimo bylos teisena Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) vyriausiojo specialisto 2020 m. kovo 6 d. nutarimu nutraukta, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nepaisant to, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo konstatuoti administracinio nusižengimo požymiai, 2021 m. gegužės 14 d. ir vėliau buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinės teisenos pradėjimo. Be to, iki 2020 m. kovo 6 d., kai buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, byloje buvo tik 28 lapai, o kiti bylos dokumentai buvo surinkti administracinio nusižengimo bylai esant nutrauktai, t. y. neteisėtai.
2.3. Pareiškėjas nepagrįstai kaltinamas savavališku miško kirtimu, nes miškas buvo kertamas su leidimu. Tokia išvada buvo padaryta ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjui kartu su 2019 m. vasario 8 d. stataus miško pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2019/02-01 (toliau – ir Sutartis) ir leidimu kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 048753 buvo pateiktas klaidingas ūkinių priemonių planas, kuriame buvo nurodytas didesnis leidžiamo kirsti miško plotas.
2.4. UAB „Rugvita“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atstovai pareiškėją suklaidino, pateikdami neteisingą ūkinių priemonių planą, o jį rengę miškininkai neteisingai atrėžė leidžiamo kirsti miško ribas.
2.5. Bylos duomenys dėl natūroje atrėžtos biržės (pažymėtos leidžiamo kirsti miško ribos) yra prieštaringi. Liudytojas A. D. teigė, kad anksčiau pažymėta riba buvo perkelta, o pareiškėjo darbuotojai nurodė, kad mišką kirto pagal pažymėtas ribas ir jų nekeitė. Miškininkas P. D. (toliau – P. D.) nebuvo apklaustas nei vykusio ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos dėl ekonominės sankcijos tyrimo ar nagrinėjimo metu, t. y. liko nenustatyta, kada ir kokias biržės ribas jis pažymėjo natūroje. Tikėtina, kad P. D. natūroje leidžiamo kirsti miško ribas pažymėjo dar rengdamas 2018 m. gruodžio 18 d. ūkinių priemonių planą, kuris nebuvo patvirtintas, tačiau su Sutartimi pateiktas pareiškėjui. Kitą ūkinių priemonių planą 2019 m. sausio 8 d. parengė E. P., tačiau nenurodoma, kad jis pagal šį planą natūroje atrėžė biržę.
2.6. Lietuvos valstybei priklausanti miško dalis buvo iškirsta ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl UAB „Rugvita“ kaltės, pareiškėjui pateikiant neteisingą ūkinių priemonių planą. Nesant pareiškėjo kaltės dėl padaryto pažeidimo, jam negali būti skiriama ekonominė sankcija. Miško savininkas UAB „Rugvita“ neįvykdė jam nustatytų pareigų, nevykdė miško apsaugos bei miško išteklių naudojimo kontrolės savo miško sklype, nesiėmė teisėtų priemonių ir veiksmų neteisėtai vykstantiems darbams sustabdyti. Priešingai, UAB „Rugvita“ atstovai klaidino pareiškėją dėl leidžiamų iškirsti miško ribų.
2.7. Pareiškėjas neturėjo jokių galimybių nustatyti (suprasti), jog jam pateiktas ūkinių priemonių planas yra neteisingas (nepatvirtintas VMT). Ant VMT patvirtinto plano nėra jokių derinimo ar patvirtinimo žymų ir šiuo aspektu VMT patvirtintas planas visiškai nesiskiria nuo pateiktojo pareiškėjui. Natūroje atrėžta biržės riba visiškai atitiko pareiškėjui pateiktą ūkinių priemonių planą. Be to, šį planą UAB „Rugvita“ Sutartimi suteikė visas garantijas, kad jos teikiami dokumentai yra teisingi ir pareiškėjui nereikia atlikti jokių papildomų teisinių veiksmų prieš pradedant miško kirtimą.
2.8. Pareiškėjui skirta bauda yra per didelė, neteisinga ir neproporcinga, neatitinka pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo pavojingumo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:
4.1. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, be kita ko, užtikrinant pažeidimą padariusio juridinio asmens teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti įrodymus ir paaiškinimus, prašymus dėl įrodymų rinkimo, kviesti liudytojus ir pan.
4.2. AAĮ nėra nustatyta, iš kokio šaltinio turi būti gauta informacija apie pažeidimą, ir nedraudžiama naudoti ūkio subjektų patikrinimuose ar kituose tyrimuose surinktą medžiagą. Departamentas, susipažinęs su administracinio nusižengimo ir ikiteisminio tyrimo medžiaga (gauta perėjus valstybinei miškų kontrolės funkcijai), pastebėjo, kad pareiškėjo padaryta veika turi AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo požymių, todėl pradėjo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo teiseną, kuri vykdoma šiek tiek kitokiomis taisyklėmis nei administracinio nusižengimo teisena ir atsakomybėn traukiamas ne fizinis asmuo, bet juridinis asmuo, dėl kurio jokie administraciniai sprendimai dėl savavališko kirtimo dar nebuvo priimti.
4.3. Pareiškėjo veika pagal AAĮ 117 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai. Miško kirtėjas privalo turėti leidimą miškui kirsti, įsitikinti, ar yra biržės atrėžimo dokumentai, o jei tokių dokumentų nėra ar jų neturi, nevykdyti kirtimo. Šiuo atveju pareiškėjas neturėjo leidimo kirsti nurodytą mišką.
4.4. Departamentas netikrina šalių sandorių ir jų sąlygų, tokią pareigą turi civilinio sandorio šalys. Pareiškėjui, kaip savo srities specialistui ir miškų kirtimo srityje veikiančiam ūkio subjektui, žinoma, kad biržės brėžinys sudaromas ir natūroje biržė atrėžiama pagal nustatyta tvarka parengtą vidinės miškotvarkos projektą. Kadangi prie Sutarties buvo pridėtas leidimas kirsti mišką, logiška manyti, kad buvo pridėta ir biržės atrėžimo medžiaga, o jei nepridėta, pareiškėjas privalėjo ją išsireikalauti arba kirtimo nevykdyti.
4.5. Remiantis liudytojo A. D. parodymais, šiuo atveju pareiškėjo darbuotojai savavališkai pakeitė miško specialisto pažymėtas kirstino miško ribas, jas perkeldami į valstybei priklausantį mišką, kuriame leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas. Prie Sutarties pridėta miškotvarkos projekto ištrauka, kuria tariamai vadovavosi pareiškėjas vykdydamas kirtimus, nesuteikia teisės vykdyti miško kirtimą ir neparodo, kokios bus kirstinos biržės ribos. Pareiškėjas privalėjo įsitikinti, ar miškotvarkos projektas yra patvirtintas, ar bent pareikalauti miškotvarkos projekto lapo su atsakingų asmenų parašais kopijos, bet pareiškėjas to nepadarė ir arba dėl aplaidumo neapsižiūrėjo, arba tyčia šių dokumentų neišreikalavo. Be to, pareiškėjas, būdamas savo amato žinovu, privalėjo suprasti, kad kerta medienos daugiau nei planuota.
4.6. Ekonominė sankcija paskirta laikantis teisės aktų reikalavimų. Nesant nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, pagrįstai buvo paskirta bauda pagal sankcijoje numatytą minimumo ir maksimumo vidurkį.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rugvita“ atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, jog jis ir pareiškėjas 2019 m. vasario 8 d. sudarė Sutartį, kuria trečiasis suinteresuotas asmuo pardavė statų mišką išsikirtimui. Trečiasis suinteresuotas asmuo neatliko miško kirtimo ir nežinojo apie savavališką kirtimą Lietuvos valstybei priklausančioje žemės sklypo dalyje. Jis negali būti laikomas atsakingu už tai, kad pareiškėjas mišką minėtoje teritorijoje kirto be leidimo.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Robidoga“ skundą, t. y. panaikino Nutarimą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Departamento 4 742,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, netenkino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rugvita“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Teismas nustatė, kad Nutarimas priimtas Departamento 2021 m. lapkričio 10 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolo Nr. J30-493/2021 dėl AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo pagrindu. Ekonominė sankcija pareiškėjui skirta už tai, kad jo darbuotojai, 2019 m. gruodžio 21–30 d. vykdydami miško kirtimus pagrindiniu plynuoju kirtimu valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio Šunskų girininkijos 340 miško kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savavališkai, t. y. neturėdami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, iškirto 136,032 kietmetrius medienos. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies ir Aprašo 4 punkto reikalavimus; atsakomybė už tai numatyta AAĮ 117 straipsnio 3 dalyje.
9. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Rugvita“ ir UAB „Robidoga“ 2019 m. vasario 8 d. sudarė Sutartį, kuria UAB „Rugvita“ pardavė statų mišką išsikirtimui. Prie Sutarties buvo pridėtas VMT 2019 m. sausio 31 d. leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui serija A Nr. 048753 (toliau – ir Leidimas), išduotas miško savininkui UAB „Rugvita“, kuriame nurodyta, jog, vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu, leidžiamas miško sklype, esančiame Vilkaviškio r. sav. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Paežerių k. v., Pilviškių sen., Parausių k., kvartalo Nr. 340, sklypų (duomenys neskelbtini) plynas kirtimas (2,6 ha ploto). Prie Leidimo buvo pridėti kvartalo Nr. 330 ir Nr. 340 Ūkinių priemonių planai, miškų kirtimo žiniaraščiai, taksoraščiai, žemės sklypo planas, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas su priedais. Sutarties sudarymo metu žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė UAB „Rugvita“ (36807/73325 dalys) ir Lietuvos Respublikai (36518/73325 dalys). Šiam žemės sklypui nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (2018 m. rugsėjo 11 d. bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. 3812). Tarp bendraturčių žemės sklypas padalytas į „A“ ir „B“ dalis. „A“ dalimi naudojosi UAB „Rugvita“, „B“ dalimi – Lietuvos Respublika.
10. Teismas nurodė, kad miškininkas specialistas E. P. 2019 m. sausio 8 d. žemės sklypo „A“ dalyje parengė ūkinių priemonių planą (sudėtinė miškotvarkos projekto dalis). VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. 2019 m. sausio 14 d. suderino miškotvarkos projektą. Miškininkas specialistas P. D. 2019 m. sausio 18 d. žemės sklypo „A“ dalyje atrėžė biržę, t. y. sudarė biržės brėžinį, o biržės linijas pažymėjo natūroje miške. VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. 2019 m. sausio 29 d. patvirtino miškotvarkos projektą, jam suteiktas Nr. 62771. VMT miško savininkui UAB „Rugvita“ jo miške, vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu, 2019 m. sausio 31 d. išdavė Leidimą, kuris galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio mėnesį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo kirsti mišką. A. D. ir A. D. 2019 m. gruodžio 19 d. nusipirko žemės sklypo dalį, kuri nuosavybės teise priklausė UAB „Rugvita“ („A“ dalis) ir kurioje stataus miško kirtimus vykdė pareiškėjas. A. D. pranešė VMT apie valstybei priklausančioje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) patikėjimo teise valdomoje, dalyje įvykdytą miško iškirtimą. VMT 2020 m. sausio 23 d. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), „B“ dalies patikrinimą ir nustatė, kad valstybinėje žemėje įvykdytas 0,5 ha neteisėtas plynas miško kirtimas; neteisėtu kirtimu iškirstos medienos bendras tūris – 136,032 kub. m; neteisėtu kirtimu aplinkai padaryta 31 287,36 Eur žala.
11. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Miškų įstatymo, AAĮ, Aprašo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad miško savininkas UAB „Rugvita“ prie Sutarties pateikė 2018 m. gruodžio 18 d. inžinieriaus P. D. parengtą Ūkinių priemonių planą, pagal kurį į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pateko ir dalis miško, kuris pagal 2018 m. rugsėjo 11 d. nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką buvo priskirtas valstybei (pateko į „B“ naudojimo dalį).
12. Teismas pažymėjo, jog Nutarime tvirtinama, kad Leidimas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, t. y. buvo visi reikalingi dokumentai, kurių pagrindu galima spręsti apie leistiną iškirsti mišką, o leistino kirsti miško ribos buvo aiškiai pažymėtos ir natūroje, tačiau nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė teismui visų su Leidimu susijusių biržės atrėžimo ir įvertinimo dokumentų – biržės atrėžimo projekto, kirstinų medžių numeravimo lapų, biržės taksavimo lapų, tūrio apskaičiavimų pagal stačiakampius apskaitos barelius, tūrio apskaičiavimų pagal skritulinius apskaitos barelius. Liudytojas V. K. teismo posėdyje nurodė, kad jam nėra žinoma, kada ir pagal kokius dokumentus biržė buvo atrėžta ginčo sklype, jis nėra buvęs kirtimo vietoje ir jam nėra žinoma situacija vietoje; visi reikalingi dokumentai Leidimui gauti buvo pateikti, juos ruošė inžinierius P. D., bet liudytojas nežinojo, kokius konkrečiai dokumentus paruošė minėtas inžinierius ir kokius pateikė Leidimui gauti. Liudytojas E. V. negalėjo nurodyti, kokie dokumentai buvo pateikti Leidimui gauti, ar biržės brėžinyje nurodytas leisti iškirsti miškas realiai buvo pažymėtas natūroje aiškiai atribojant ribą, skiriančią UAB „Rugvita“ mišką nuo valstybinio miško; nurodė, jog 2019 m. pavasarį, nuvykus į miško sklypą, pagal P. D. paruoštą planą (nežino pagal kurių metų) sklype dažais buvo pažymėtos kirtimo linijos.
13. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad prie Sutarties pateiktas Ūkinių priemonių planas neatitiko tuo metu buvusios faktinės situacijos dėl žemės sklypo priklausymo ir naudojimosi. Leidime nurodyta, jog plyno miško kirtimo darbai leidžiami, vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog toks dokumentas su Sutartimi nebuvo pateiktas, o pateiktas tik Ūkinių priemonių planas. Liudytojas P. D. teismo posėdyje patvirtino, kad jis rengė 2019 m. sausio 18 d. miško sklypo brėžinį ir medžių matavimo lapą, jokių kitų dokumentų Leidimui gauti nerengė nei jis, nei E. P.; jis 2019 m. sausio 18 d. parengė sklypo brėžinį ir tą pačią dieną pagal šį planą kirtimo biržę pažymėjo vietoje; liudytojas negalėjo paaiškinti aplinkybių dėl biržės pažymėjimo pagal 2018 m. gruodžio 18 d. Ūkinių priemonių planą, nurodyti, ar jo pažymėtos biržės ribos 2018 m. gruodžio 18 d. ir 2019 m. sausio 18 d. sutapo / nesutapo, ar dalyje persidengė, kokia buvo faktinė situacija pagal šiuos abu jo žymėjimus, ar 2019 m. sausio 18 d. žymint kirtimo biržės ribas buvo koreguojamos 2018 m. gruodžio 18 d. pažymėtos biržės ribos. Pareiškėjo darbuotojai tvirtino, kad mišką kirto pagal pažymėtas ribas ir jų nekeitė.
14. Teismas akcentavo, jog aplinkybę, kad UAB „Rugvita“ prie Sutarties nepateikė visų miškotvarkos projekto bei biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentų (šių dokumentų nepateikė ir teismui), patvirtino liudytojas P. D., nurodydamas, kad nei jis, nei E. P. nerengė tokių dokumentų Leidimui gauti.
15. Teismas nurodė, kad Leidimas yra neatsiejamas nuo miškotvarkos projekto ir biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentų. Tik šių dokumentų visuma yra pagrindas leidimo kirsti mišką išdavimui. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju byloje nėra (pardavėjas UAB „Rugvita“ teismui nepateikė) jokių patikimų, objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad tokie dokumentai buvo pateikti Leidimui gauti. Nustačius, kad pardavėjas (trečiasis suinteresuotas asmuo) neturėjo visų su Leidimu susijusių dokumentų ir kartu su Sutartimi jų neperdavė pirkėjui (pareiškėjui), kad inžinierius P. D. netinkamai parengė dokumentus Leidimui gauti, todėl netinkamai pažymėjo kirtimo biržes, pareiškėjo atsakomybė pagal AAĮ 117 straipsnio 3 dalį negalima. Teismas priėjo prie išvados, kad, byloje nesant dokumentų, susijusių su miško kirtimo tikslumu ir aiškumu, Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
16. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, tenkino jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4 742,25 Eur. Teismas netenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes trečiojo suinteresuoto asmens pozicija iš esmės sutapo su atsakovo išreikšta pozicija, teismo sprendimas pagal keliamo ginčo esmę nėra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui.
III.
17. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir Nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
18. Atsakovas nurodo, kad stataus miško pardavėjas (trečiasis suinteresuotas asmuo) neturėjo visų su Leidimu susijusių dokumentų, jų neperdavė pirkėjui (pareiškėjui), o inžinierius P. D. netinkamai parengė dokumentus Leidimui gauti, todėl netinkamai pažymėjo kirtimo biržes. Dėl šių priežasčių pareiškėjas valstybinėje žemėje įvykdė 0,5 ha neteisėtą plyną miško kirtimą. Pareiškėjas neįvykdė pareigos vykdyti kirtimus, laikantis teisės aktų reikalavimų, be kita ko, turėti leidimą miškui kirsti ir įsitikinti, ar yra biržės atrėžimo dokumentai, taip pat nepažeisti gretimų miško valdų savininkų (valdytojų) teisėtų interesų. Šiuo atveju biržės brėžinys buvo sudarytas ir biržė atrėžta 2019 m. sausio 18 d., Leidimas išduotas 2019 m. sausio 31 d., todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Rugvita“ neturėjo visų su Leidimu susijusių dokumentų.
19. Atsakovas teigia, kad Leidimas buvo pateiktas teismui, tačiau teismas neanalizavo ir nevertino jo turinio. Iš Leidimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) sklype neleista vykdyti plynus kirtimus. Be to, teismas neįvertino UAB „Rugvita“ paaiškinimų, kad jis visus dokumentus perdavė pareiškėjui (atitinkamai, nebegalėjo jų pateikti teismui). Net jei, kaip teigia pareiškėjas, trečiasis suinteresuotas asmuo jam pateikė klaidingą miškotvarkos projektą, niekas netrukdė pareiškėjui pačiam įsitikinti, ar miškotvarkos projektas yra patvirtintas. Jei biržės atrėžimo dokumentas prie Leidimo nebuvo pridėtas, tai pareiškėjas, kirsdamas mišką, vadovavosi nežinia kieno ir nežinia kur pažymėtomis linijomis, kad galėjo turėti įtakos pažeidimo padarymui. Pareiškėjas, neturėdamas biržės atrėžimo dokumento, „aklai“ spėjo, jog miške esančios atžymėtos linijos gali būti jo kirstinos biržės ribos.
20. Atsakovo vertinimu, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o teismo sprendimas naikintinas. Šiuo atveju pareiškėjo veika yra kvalifikuota pagal tinkamą AAĮ 117 straipsnį, nes pareiškėjas savavališkai iškirto 136,032 kietmetrius medienos.
Atsiliepimas
21. Atsakovas nurodo, kad Departamentas yra aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, todėl, nenustačius jo neteisėtų veiksmų, iš Departamento neturėtų būti priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Departamentas neturi teisės skirti mažesnę sankciją. Tuo atveju, jei nebus konstatuoti Departamento neteisėti veiksmai, iš jo neturėtų būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
22. Pareiškėjas UAB „Robidoga“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
23. Pareiškėjas nurodo, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo atsakomybė pagal AAĮ 117 straipsnio 3 dalį negalima. Šiuo atveju nustatyta, kad miškas buvo kertamas su Leidimu, todėl nėra pagrindo kalbėti apie savavališką miško kirtimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sutartimi pateikė pareiškėjui užtikrinimus, kad atliko visus teisinius veiksmus, būtinus miškui kirsti, ir būtent trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip miško savininkas, turėjo pasirūpinti leidimo kirsti mišką gavimu ir užtikrinti teisėtą miško kirtimą. Teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Rugvita“ neturėjo visų su Leidimu susijusių dokumentų, todėl kartu su Sutartimi neperdavė jų pareiškėjui, t. y. UAB „Rugvita“ atstovai suklaidino pareiškėją, pateikdami neteisingą ūkinių priemonių planą, o jį rengę miškininkai neteisingai atrėžė leidžiamo kirsti miško ribas.
24. Pareiškėjo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje būtent trečiasis suinteresuotas asmuo, o ne pareiškėjas, neįvykdė nustatytų pareigų, nevykdė miško apsaugos ir miško išteklių naudojimo kontrolės savo miško sklype, nesiėmė teisėtų priemonių ir veiksmų neteisėtai vykstantiems darbams sustabdyti. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neneigia, kad pardavėjas (UAB „Rugvita“) suklaidino pareiškėją, pateikdamas neteisingus duomenis. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas, kaip savo amato žinovas, privalėjo suprasti, kad jam pateikti neteisingi duomenys, ir nekirsti miško, o atlikti tam tikrus veiksmus duomenims patikrinti. Pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad Leidimas išduotas neteisėtai arba kad biržė atrėžta neteisingai, juolab kad Sutartimi trečiasis suinteresuotas asmuo užtikrino, kad visi teisiniai formalumai sutvarkyti tinkamai.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjo teigimu, teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rugvita“ prašo tenkinti apeliacinį skundą, priteisti jam 300 Eur advokato pagalbai apmokėti.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir akcentuoja, jog jis nepateikė pareiškėjui jokių klaidingų duomenų, o priešingos teismo išvados yra nepagrįstos. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiga turėti leidimą kirsti mišką tenka miško kirtėjui UAB „Robidoga“, o miško savininkui UAB „Rugvita“ išduotas Leidimas yra nepanaikintas ir nenuginčytas, todėl jis nekvestionuotinas šioje byloje. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Nutarimas jam nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau jis patiria bylinėjimosi išlaidas, kurių atlyginimas turėtų būti priteisiamas nepriklausomai nuo to, ar apeliacinis skundas bus patenkintas, ar bus atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Bylos dalykas – atsakovo Departamento 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui UAB „Robidoga“ vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalimi paskirta 5 500 Eur ekonominė sankcija, pagrįstumas ir teisėtumas.
29. Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama 100 kietmetrių ir daugiau, bet mažiau kaip 300 kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo 3 000 iki 8 000 Eur.
30. Atsakovas Nutarimu skyrė pareiškėjui sankciją už tai, kad jo (pareiškėjo) darbuotojai nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., vykdydami miško kirtimus pagrindiniu plynuoju kirtimu VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio Šunskų girininkijos 340 miško kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savavališkai, t. y. neturėdami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, iškirto 136,032 kietmetrius medienos. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies ir Aprašo 4 punkto reikalavimus.
31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rugvita“ atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į šioje byloje priimtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties (administracinė byla Nr. eA-859-556/2023) išaiškinimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 str. 2 d.), panaikino Nutarimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalį nubaudė pareiškėją, nes pareiškėjas valstybinėje žemėje įvykdė 0,5 ha neteisėtą plyną miško kirtimą dėl to, jog miško pardavėjas UAB „Rugvita“ neturėjo visų su Leidimu susijusių dokumentų, jų neperdavė pareiškėjui, inžinierius P. D. netinkamai pažymėjo kirtimo biržes, o pareiškėjo darbuotojai kirto mišką pagal pažymėtas ribas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prie Sutarties pateiktas ūkinių priemonių planas neatitiko tuo metu esamos faktinės situacijos dėl žemės sklypo priklausymo ir naudojimosi, Leidime buvo nurodyta, jog plyno miško kirtimo darbai leidžiami, vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu, o toks dokumentas su Sutartimi nebuvo pateiktas (buvo pateiktas tik ūkinių priemonių planas).
32. Atsakovas su minėta pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo esmės nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai Nutarimu nubaustas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalį. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rugvita“ atsiliepime į apeliacinį prašo tenkinti apeliacinį skundą, o pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ginčo esmės ir prašo atmesti apeliacinį skundą.
33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikino šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta, jog prie Sutarties pateiktas ūkinių priemonių planas neatitiko tuo metu esamos faktinės situacijos dėl žemės sklypo priklausymo ir naudojimosi, tačiau pareiškėjas pagrįstai nubaustas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalį, nes jo kaltė dėl valstybinio miško iškirtimo pasireiškė nerūpestingumu, beatodairiškai pasitikint pirkėjo pateiktais dokumentais, jų netikrinant ir nevertinant profesionalaus miško kirtėjo požiūriu.
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, išaiškino, kad siekiant pritaikyti sankciją, nurodytą Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalyje, buvo būtina nustatyti, kad NŽT priklausantis miškas buvo iškirstas nesilaikant įstatymų (plačiąja prasme), t. y. veikiant neleistinai. Įvertinęs Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalies, Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, Aprašo 2 ir 8 punktų, Taisyklių 1, 2, 50 ir 51 punktų nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad leidimas (dokumentas, suteikiantis teisę kirsti mišką) yra neatsiejamas nuo inter alia (be kita ko) miškotvarkos projekto ir biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentų, o šių dokumentų visuma tarnauja (yra pagrindas) leidimui kirsti mišką išdavimui. Atsižvelgęs į tai, kad Nutarime tvirtinama, jog Leidimas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, t. y. buvo visi reikalingi dokumentai, kurių pagrindu buvo galima spręsti apie leistiną iškirsti mišką, be to, leistino kirsti miško ribos buvo aiškiai pažymėtos ir natūroje, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, turėjo nustatyti, ar iš tikro Leidimas turėjo visus su juo susijusius dokumentus, ar su Leidimu susijusioje dokumentacijoje atvaizduotas leisti iškirsti miškas realiai buvo pažymėtas natūroje aiškiai atribojant ribą skiriančią UAB „Rugvita“ mišką nuo valstybinio miško, ir tik nustačius, ar pardavėjas turėjo visus su Leidimu susijusius dokumentus ir kartu su Sutartimi perdavė pirkėjui (pareiškėjui), ar tinkamai bei aiškiai buvo pažymėtos biržės, galimas teisingas bylos išsprendimas.
35. ABTĮ 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.
36. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismo išdėstytais šiai bylai išnagrinėti aktualių teisės aktų normų išaiškinimais, nustatė apeliacinės instancijos teismo nurodytas teisiškai svarbias aplinkybes, t. y. ar su Leidimu susijusioje dokumentacijoje atvaizduotas leisti iškirsti miškas realiai buvo pažymėtas natūroje aiškiai atribojant ribą skiriančią UAB „Rugvita“ mišką nuo valstybinio miško, ar pardavėjas turėjo visus su Leidimu susijusius dokumentus ir kartu su Sutartimi perdavė pirkėjui (pareiškėjui), ar tinkamai bei aiškiai buvo pažymėtos biržės. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek Leidimą, tiek kartu su Leidimu pardavėjo pareiškėjui perduotus dokumentus, kaip ir kokiu būdu buvo pažymėtos biržės, pagal kurias pareiškėjo darbuotojai iškirto dalį valstybinio miško, kaip kad buvo nurodęs apeliacinės instancijos teismas.
37. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Nutarime nurodytą aplinkybę, jog Leidimas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, t. y. buvo visi reikalingi dokumentai, kurių pagrindu buvo galima spręsti apie leistiną iškirsti mišką, nustatė, kad pardavėjas UAB „Rugvita“ prie Sutarties pateikė 2018 m. gruodžio 18 d. inžinieriaus P. D. parengtą ūkinių priemonių planą, pagal kurį į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pateko ir dalis miško, kuris pagal 2018 m. rugsėjo 11 d. nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką buvo priskirtas valstybei (pateko į „B“ naudojimo dalį), t. y. prie Sutarties pateiktas ūkinių priemonių planas neatitiko tuo metu esamos faktinės situacijos dėl žemės sklypo priklausymo ir naudojimosi. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas P. D., o leistino kirsti miško ribos buvo aiškiai pažymėtos ir natūroje. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nei pareiškėjas, nei UAB „Rugvita“ nepateikė visų su Leidimu susijusių biržės atrėžimo ir įvertinimo dokumentų – biržės atrėžimo projekto, kirstinų medžių numeravimo lapų, biržės taksavimo lapų, tūrio apskaičiavimų pagal stačiakampius apskaitos barelius, tūrio apskaičiavimų pagal skritulinius apskaitos barelius.
38. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai aiškinosi ir vertino surinktus įrodymus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokie dokumentai, susiję su Leidimo išdavimu, buvo parengti ir perduoti pareiškėjui. Atsakovo nurodomas argumentas, kad viso proceso metu UAB „Rugvita“ teigė, jog pareiškėjui buvo perduoti visi dokumentai ir todėl jis negali jų pateikti teismui, yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsti konkrečiais įrodymais.
39. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio nustatyta, kad atsakovas iš esmės neginčija, jog pardavėjas neturėjo visų su Leidimu susijusių dokumentų ir pareiškėjui su Sutartimi jų neperdavė, miškininkas inžinierius P. D. netinkamai parengė dokumentus Leidimui gauti ir neteisingai pažymėjo kirtimo biržes, t. y. kad pareiškėjui buvo pateikti klaidingi duomenys, kuriais remdamiesi pareiškėjo darbuotojai iškirto ir dalį valstybinio miško. Atsakovas akcentuoja, kad iš Leidimo, kurį turėjo pareiškėjas, matyti, jog (duomenys neskelbtini) sklype plynų kirtimų vykdyti neleista, o prie Sutarties pridėtame klaidingame miško kirtimų žiniaraštyje yra kalbama apie plynuosius kirtimus (duomenys neskelbtini) sklype, miško kirtėjo pareiga yra įsitikinti, ar yra biržės dokumentai, pareiškėjui niekas netrukdė pačiam įsitikinti, ar miškotvarkos projektas yra patvirtintas. Atsakovo teigimu, jei biržės atrėžimo dokumentas prie Leidimo nebuvo pridėtas, tai pareiškėjas, kirsdamas mišką, vadovavosi nežinia kieno ir nežinia kur pažymėtomis linijomis, kas galėjo turėti įtakos pažeidimo padarymui; pareiškėjas, būdamas savo amato žinovu, privalėjo suprasti, kad kerta medienos daugiau, nei planuota, ir kad kažkas su šiuo kirtimu yra ne taip, tačiau to nepamatė dėl savo aplaidumo, arba tyčia ignoravo.
40. Šie atsakovo nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra faktinio ir teisinio pagrindų taikyti pareiškėjui atsakomybę pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 117 straipsnio 3 dalį dėl to, jog pardavėjas (trečiasis suinteresuotas asmuo) neturėjo visų su Leidimu susijusių dokumentų ir kartu su Sutartimi jų neperdavė pirkėjui (pareiškėjui), inžinierius P. D. netinkamai parengė dokumentus Leidimui gauti bei netinkamai pažymėjo kirtimo biržes.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
42. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 860,31 Eur. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti 300 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
43. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas atmestas, procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, o trečiasis suinteresuotas asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, nes apeliacinės instancijos teisme jis dalyvavo atsakovo pusėje, priimtu galutiniu sprendimu nėra patenkintos ir apgintos jo (trečiojo suinteresuoto asmens) teisės (ABTĮ 40 str. 3 d.).
44. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovo (advokato) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2, 7 ir 8.11 punktų nuostatas, pagal kurias nustatomas priteistinas dydis už advokato teisinę pagalbą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (860,31 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Robidoga“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 860,31 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų ir 31 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.