- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-609-638/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01097-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Megapilė“
- Trečiasis asmuo
- T. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4779-848/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Megapilė“, trečiasis asmuo T. Ž., dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Megapilė“ 335,50 Eur turtinės žalos atlyginimą, 17,04 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. sausio 3 d. transporto priemonė „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusi prie pastato, esančio(duomenys neskelbtini), buvo sugadinta nuo šio pastato nukritusio tinko. Apie eismo įvykį transporto priemonės valdytojas informavo policijos pareigūnus, kurie nustatė, jog tinko gabaliukai nukrito nuo pastato, esančio(duomenys neskelbtini), bei sugadino transporto priemonės variklio dangtį, priekinius kairįjį ir dešinįjį sparnus. Laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninę apžiūrą atlikęs AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas žalų ekspertas R. K. nustatė, jog įvykio metu sugadinta, t. y. reikalinga remontuoti priekinius dešinės ir kairės pusės sparnus, variklio gaubtą, priekinį bamperį, bei reikalinga keisti radiatoriaus groteles. Ieškovė įvertino, apskaičiavo, kad įvykio metu transporto priemonei atsirado 393,42 Eur turtinė žala. Ieškovė išmokėjo 335,50 Eur (393,42 Eur - transporto priemonės remonto kaina, 57,92 Eur - besąlyginė išskaita) dydžio draudimo išmoką. Nuo pastato trupantis tinkas yra pastato trūkumas. Žalą, padarytą dėl pastato trūkumų, privalo atlyginti šio objekto savininkas. Pastato dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuo kurios nukrito tinkas, savininkė yra atsakovė. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad ieškovė ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės kaltę. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad buvo registruotas T. Ž. pranešimas apie įvykį, tačiau nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, draudimo ekspertai automobilio įvykio vietoje taip pat neapžiūrėjo.Trečiasis asmuo T. Ž. paaiškino, kad automobilis buvo pastatytas prie apleisto pastato. Tą dieną buvo didelis vėjas ir ant automobilio nukrito tinko gabalai ir plytos, kurie apgadino automobilio sparnus, priekines groteles. Jis telefonu įvykio vietoje padarė kelias nuotraukas. Ar buvo tinko ir plytų, nukritusių prie automobilio, neatsimena, nes praėjo jau daug laiko. Iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę surašė protokolą, o po to nuvažiavo į draudimo bendrovę, kur buvo apžiūrėtas automobilis, fiksuoti pažeidimai. Už kelių dienų pastebėjo, kad dar yra sugadintos automobilio priekinės grotelės.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs visus į bylą pateiktus duomenis konstatavo, kad įrodymai tarpusavyje prieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma neleidžia daryti pakankamai tikėtinos išvados, jog automobiliui padaryti sugadinimai atsirado būtent ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, todėl, teismo nuomone, būtų neteisinga žalą priteisti būtent iš atsakovės. Teismo vertinimu, byloje nėra abejonių, kad automobilis buvo apgadintas, tai patvirtina apžiūros aktai, darbų sąmatos ir su šia aplinkybe šalys sutinka, tačiau vertinant visumą įrodymų išlieka abejonė, kad automobilis galėjo būti apgadintas ir kitomis aplinkybėmis. Teismas sprendė, kad ieškovė nesurinko pakankamai įrodymų dėl padarytų sugadinimų, neįsitikino, ar automobilis buvo apgadintas būtent nurodytomis aplinkybėmis ir, išmokėjusi draudimo išmoką, pati prisiėmė riziką dėl patirtos žalos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir paties asmens veiksmai turi atitikti protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmų standartą. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Nurodytas sąlygas turi įrodyti ieškovė. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus bei vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas padarė išvadą, kad ieškovė leistinais įrodymais ieškinio nepagrindė, atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų neįrodė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas akivaizdžiai pažeidė valstybės institucijų išduotų rašytinių įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles. Byloje pateikta Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro PK įvykio tyrimo medžiaga, kurioje užfiksuota, kad transporto priemonė „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinta nuo pastato, esančio adresu(duomenys neskelbtini), nukritusio tinko. Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro PK įvykio tyrimo medžiaga visiškai atitinka keliamus reikalavimus – juose yra nurodyti išdavusios įstaigos rekvizitai (atributai) bei pasirašyti kompetentingo asmens (pareigūno). Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro PK pareigūnai, buvę įvykio vietoje ir tiesiogiai tirdami įvykio aplinkybes nustatė, kad automobilis apgadintas dėl tinko, nukritusio nuo pastato. Teismas neteisėtai didesnę įrodomąją vertę teikė ne Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro PK įvykio tyrimo medžiagai, o atsakovo paaiškinimams. Šis procesinis pažeidimas lėmė neteisingo, nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Byloje pateiktos įvykio dieną policijos pareigūnų ir draudėjo T. Ž. darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti prie automobilio nuo pastato sienos nukritę tinko gabalėliai. Įvykio tyrimo metu nei policijos pareigūnams, nei T. Ž. nekilo abejonių, kad automobilis buvo apgadintas nuo pastato nukritusio tinko. Apeliantės darbuotojas transporto žalų skyriaus vyresnysis ekspertas R. K. kartu su draudėju T. Ž. 2016 m. spalio 12 d. nuvyko į įvykio vietą ir kadastro žemėlapyje tiksliai pažymėjo pastatą, nuo kurio ant transporto priemonės „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukrito tinkas. Nustatyta ir užfiksuota, kad tinkas krito nuo pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro išrašą šis pastatas įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei. Šiuo metu pastatas, nuo kurio nukrito pastato elementai, yra nugriautas. Įvykio vietą ieškovė fiksavo fotonuotraukomis ir jas pateikė į bylą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė, kad nuo šio pastato negalėjo kristi tinkas. Apeliantės manymu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Bylą nagrinėjusio teismo argumentai dėl priekinių automobilio grotelių sugadinimo negali būti pagrindas ieškiniui atmesti, tai galėtų būti pagrindu ieškinio reikalavimų mažinimui. Atsakovė UAB „Megapilė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą aplikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovės nuomone, apeliantė turėjo ir privalėjo įrodyti teismui visas aplinkybes, kuriomis rėmėsi reikšdama ieškinį atsakovei, t. y. įrodyti ne tik žalos atsiradimo faktą, tačiau įrodyti priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Teismui pateikti apeliantės procesiniai dokumentai bei kiti rašytiniai įrodymai neleido daryti vienareikšmiškos neabejotinos išvados reiškiamo ieškinio pagrįstumu ir teisėtumu. Byloje pateikta Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro PK įvykio tyrimo medžiaga buvo vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Įvykio tyrimo medžiaga negali turėti jokios didesnės įrodomosios vertės ir gali būti vertinama tik kaip įvykio faktines aplinkybes patvirtinantis įrodymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.Pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje(duomenys neskelbtini). AB ,,Lietuvos draudimas”, bylos Nr. 3K-3-213/2006).Ginčas tarp šalių kilo dėl draudiminio fakto buvimo. Ieškovė įrodinėjo, kad trečiajam asmeniui priklausantis automobilis „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 3 d. stovėjo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kai nuo pastato sienos nukrito tinko gabalai, kurie krisdami sugadino automobilio variklio dangtį (kapotą), priekines radiatoriaus groteles. Draudikas pripažino įvykį draudžiamuoju, įvertino žalą ir išmokėjo 335,50 Eur draudimo išmoką ( b.l. 31-32; 34-38, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo puslapių numeriai), kurią prašė priteisti iš pastato savininkės, atsakovės UAB „Megapilė“. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad įvykio vieta buvo nufotografuota iškart po įvykio: matyti pastato siena, kuri yra aptrupėjusi, nukritę tinko gabalai nuo pastato sienos, kurie mėtosi aplink automobilį „Škoda“, ant automobilio priekinio stiklo matyti tinko-smėlio pėdsakai ( b.l. 140-141, 24). Spręstina, kad tokio dydžio tinko gabalai, kurie mėtosi ant žemės, krisdami galėjo sugadinti automobilio stiklą, variklio dangtį, groteles. Pažymėtina, ką teismo posėdyje patvirtino ir apklaustas trečiasis asmuo T. Ž. ( teismo posėdžio 2016 m. rugpjūčio 30 d. garso įrašo nuo 28:24 min.), kad automobilio Š. O. radiatoriaus grotelės su žemės paviršiumi sudaro smailą kampą, t.y. jos pasvirę į vairuotojo pusę, kas reiškia, kad krisdamas tinko fragmentas galėjo sugadinti ir groteles. Kadangi tinko gabalai krito nuo pastato kampo, tai toliau greta stovėjusių automobilių jie nekliudė ir nesugadino. Iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro policijos komisariato pateiktos medžiagos matyti, kad įvykio vieta pagal trečiojo asmens T. Ž. iškvietimą buvo pažiūrėta 2015 m. sausio 3 d. 14:26 val. ir nustatyta, kad vidiniame kieme prie apleisto pastato stovi automobilis Š. O. (duomenys neskelbtini) ant kurio priekio ir kairės pusės matosi apgadinimai. Taip pat nurodyta, kad ant antvožo ir šalia automobilio yra įvairaus dydžio tinko gabaliukai ( b.l. 123-124). Policijos komisariatas 2015 m. sausio 12 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ( b.l. 133). Iš policijos pateiktos medžiagos galima daryti vienareikšmę išvadą, kad automobilio sugadinimus sukėlė nuo pastato nukritę tinko gabalai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad draudiminis įvykis buvo, ir jis yra tinkamai užfiksuotas policijos parengta medžiaga bei fotonuotraukomis. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė neįrodė draudiminio įvykio. Tarp šalių nėra ginčo, kad žalą sukėlęs pastatas bylos nagrinėjimo metu jau buvo nugriautas, todėl vėlesnėse nuotraukose pastato jau nematyti ( b.l. 146-150). Atsakovė taip pat neginčijo, kad iki nugriaunant pastatas priklausė jai, UAB „Megapilė“. Atsakovė ginčijo priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų netinkamai prižiūrint pastatą. Atsakovės atstovo teigimu, įvykis įvyko uždaroje atsakovės aikštelėje, kurioje buvo uždrausta statyti automobilius, ypač toje vietoje, kurioje trečiasis asmuo nurodo stovėjus automobilį. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad ėmėsi visų nuo jos priklausančių priemonių, kad automobiliai nebūtų statomi pavojingoje vietoje, pvz., aptvėrė teritoriją, pastatė įspėjamąsias lenteles ar pan. Iš trečiojo asmens ir policijos tyrėjų pateiktų fotonuotraukų nematyti, kad prie apleisto pastato būtų kokie nors įspėjantys ženklai ar kitos kliūtys privažiuoti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė neteisingą išvadą apie draudiminio įvykio buvimą, sugadinimų priežastis ir nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Tai sudaro pagrindą priimtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, priteisti 335,50 Eur žalos atlyginimo.Be to, ieškovė prašė priteisti 17,04 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuodama nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2014 m. balandžio 4 d. iki ieškinio pateikimo teismui 2016 m. sausio 15 d. po 0,06 proc. ( b.l. 8). Patenkinus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, reikalavimas priteisti palūkanas tenkintinas ( CK 6.261 straipsnis). Nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą ( 352,54 Eur). Panaikintinas Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. papildomas sprendimas, kuriuo iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteista atsakovei UAB „Megapilė“ bylinėjimosi išlaidos, 242 Eur, nes priėmus byloje priešingą sprendimą, nėra pagrindo priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys). Priėmus priešingą sprendimą atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 30 Eur žyminio mokesčio ( pirmosios instancijos teisme ir už apeliacinį skundą) ir 70,08 Eur už advokato pagalbą ( b.l. 47), priteistinos iš atsakovės. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai panaikintinas Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. papildomas teismo sprendimas, kuriuo iš ieškovės atsakovei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Valstybės turėtos išlaidos procesinių dokumentų įteikimui (3,61 Eur) iš šalių nepriteistinos, nes jų suma yra artima minimaliai sumai, iki kurios išieškojimas yra netikslingas ( CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. teismo sprendimą ir 2016 m. lapkričio 15 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, įm.k. 110051834, iš atsakovės UAB „Megapilė“, įm.k. 132906796, 335,50 Eur ( tris šimtus trisdešimt penkis eurus ir 50 ct) turtinės žalos atlyginimo, 17,04 Eur ( septyniolika eurų ir 4 ct) palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už teismo priteistą sumą ( 352,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2016 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100,08 Eur ( šimtą eurų ir 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.