Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus: 1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 118 str. 3 d., 228 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 6 metams, paleistas 1996 09 04 atlikęs bausmę; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 09 10 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 310 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 1100 Lt bauda su 1/10 turto konfiskavimu; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 02 15 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d., 278 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 metams su 1/3 turto konfiskavimu, paleistas 2000 05 23 atlikęs bausmę; 4) Kauno rajono apylinkės teismo 2003 01 08 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 272 str. 2 d., 42 str. 1 d., 35 str. laisvės atėmimu 5 metams su 1300 Lt vertės turto konfiskavimu. Kauno rajono apylinkės teismo 2003 10 01 nutartimi veikos perkvalifikuotos pagal naujojo BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 63 str. 4 d. ir paskirtas laisvės apribojimas 2 metams 6 mėnesiams, konfiskuojant 1300 Lt vertės jo turto, bausmę atliko 2004 02 04 ir paleistas iš pataisos namų 5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 10 28 nuosprendžiu pagal 259 str. 1 d. areštu 30 parų, bausmę atliko 2009 02 11 pataisos namų arešto bausmės skyriuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. sunkiai sužalojo R. M., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, dėl ko pastarasis prarado didelę dalį darbingumo (neteko 80 % darbingumo), o būtent: jis, 2013 m. liepos 15 d. apie 17.30 val., prie Romų gyvenvietės (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su R. M., tyčia sudavė medine lazda ne mažiau dviejų smūgių R. M. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą galvos –veido kairėje pusėje, pakaušio dešinės pusės bei kaukolės pamato lūžius su galvos smegenų sumušimu, ko pasėkoje nukentėjusysis neteko 80 % darbingumo, tokiu būdu jis tyčia sunkiai sužalojo R. M., padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Kaltinamasis R. Š. kaltu dėl jam pareikšto nusikaltimo sunkiai sužalojus R. M. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad įvykio dieną jis atvažiavo į čigonų taborą tikslu rasti ką nors iš pažįstamų ir gauti narkotikų, nes jam buvo prasidėjusi abstinencija. Nei pinigų, nei narkotikų jis neturėjo, pažįstamų nesutiko, nuėjo prie vandens kolonėlės, kur renkasi asmenys, kurie vartoja narkotikus. Į tą vietą ateina daug žmonių: vieni ateina, kiti išeina. Apie 17.00 val. atėjo keturi vyrai, kurių tarpe buvo ir nukentėjusysis. Jis juos visus matė pirmą kartą, apibūdinti jų negali, nes neįsidėmėjo. Pas vieną iš jų jis pamatė narkotikų, todėl paprašė ir jam nupilti. Tas vaikinas pasakė, kad su juo pasidalins, todėl kartu su jais nuėjo už geležinkelio prie betoninės tvoros. Vaikinai pradėjo ruošti narkotikus vartojimui, jis stovėjo šalia ir laukė kol jam tas vaikinas duos dozę narkotikų. Tuo metu į jį atsisuko R. M. ir paklausė ko jis čia stovi, jis atsakė, kad šio draugas su juo pasidalins. R. M. pareiškė, kad jis nieko negaus, pradėjo kalbėti rusiškais keiksmažodžiais, įžeidinėti, vadino „gaidžiu“, „pydaru“, o šie žodžiai kalinių tarpe yra siaubingai įžeidžiantys. Iš kalbos suprato, kad R. M. irgi yra atlikinėjęs bausmę ir jį provokuoja muštynėms. Pasakė R. M., kad pats yra sėdėjęs ir žino, kas už tokius žodžius būna, prašė apsiraminti, tačiau R. M. pradėjo daugiau siautėti, keiktis, visaip jį provokuoti muštynėms, pareiškė, kad už tokius žodžius tikras vyras nestovėtų, o pultų, tačiau jis į tai nereagavo. R. M. pradėjo jam grasinti, sakė, kad tokius kaip jis šis daužė ir daužys. Vienas iš R. M. draugų tuo metu pasakė, kad šiam reikia vandens ir jo (R. Š.) paprašė atnešti iš kolonėlės vandens. Jam nueinant, šalia R. M. stovėjęs draugas, su kuriuo pastarasis atėjo, padavė R. M. peilį. Asmuo, padavęs R. M. peilį, nesakė nieko kam jam duoda peilį. Peilis sulankstomas, tuo metu, kai padavė peilį, RM. paimdamas peilį, pasakė jam daugiau čia nebegrįžti ir peilį įsidėjo sau į striukės kišenę. Jis nuėjo į kolonėlę, kuri yra už bėgių, apie 10 metrų atstumu. Jis turėjo švirkštą, į kurį iš kolonėlės prisipylė vandens. Prie kolonėlės jis pamatė gulintį pagalį vieno metro ilgio. Jam vis vien prie tos kompanijos reikėjo sugrįžti, nes reikėjo narkotikų, todėl jis paėmė tą pagalį savigynai. Kai jis ėjo, matė, kad R. M. sėdėjo ant sofos ar betono, tiksliai nepamena. Kai R. M. jį ateinantį pamatė, šis atsistojo ir keiksmažodžiais apšaukė jį. Jis matė, kad šis šaukdamas kišo ranką į striukės kišenę, į kurią dėjosi peilį. Jis tuo metu jau buvo arti R. M., todėl nelaukė, kol šis ištrauks peilį, sudavė pagaliu R. M. į žandikaulį. Po smūgio, R. M. krito ant žemės ir tuo metu jis jam sudavė dar vieną smūgį į pakaušį. R. M. nukrito ant žemės ant pilvo, jis pamatė, kad šiam iš ausų pradėjo bėgti kraujas. Jis išsigando, todėl pabėgo. Kur numetė pagalį, kuriuo sužalojo R. M., neprisimena. Išbėgęs iš taboro, norėjo paskambinti į greitąją, tačiau iš to išgąsčio vis rinko ne tą numerį ir negalėjo prisiskambinti iškviesti greitosios. Prie kiosko jis sutiko merginą, kurios paprašė paskambinti į greitąją, kad ši pasakytų kas atsitiko ir kad atvažiuotų greitoji. Merginai jis buvo davęs savo mobiliojo ryšio telefoną. Mergina paskambinusi pasakė kur atvažiuoti. Jis nesulaukęs greitosios išėjo iš taboro ir jame po įvykio daugiau nesirodė. Tuo metu, kai jis sudavė pirmą smūgį lazda, R. M. stovėjo priešais jį. Antrą smūgį sudavė iš karto po pirmojo, tuo metu kai R. M. krito ant žemės. Buvo tik du smūgiai, kai šis nukrito, jis daugiau smūgių nesudavė. Kai jis sudavinėjo smūgius lazda, šalia buvo R. M. draugai, kurie matė visą situaciją. Tačiau nei vieno asmens jis nepažįsta ir atpažinti kas ten buvo negali. Prieš jam einant atnešti vandens, jis matė, kad R. M. padėjo peilį į kišenę, o kai grįžo, R. M. į tą pačią kišenę įkišo ranką, todėl jis manė, kad šis išsitrauks peilį. Tačiau pačio peilio, tuo metu, kai sudavinėjo smūgius lazda, jis nematė. Dėl padaryto labai gailisi ir pergyvena.

Parodymų patikrinimo vietoje metu, įtariamasis R. Š. Vilniaus aps. VPK NTV SNTS patalpose manekeno pagalba parodė kaip du kartus lazda sudavė R. M. į žandikaulį, o kai šis krito, antrą kartą sudavė į pakaušį (t. 2, b.l. 17-20).

Liudytojas A. S. parodė, kad datos neprisimena, bet tai galėjo būti 2013 m. liepos mėnesį, jis kartu su R. M. (pavardę sužinojo ikiteisminio tyrimo metu) nuvažiavo į žemutinį čigonų taborą susileisti narkotikų, tam tikslui nuėjo prie kolonėlės, kur buvo daugiau iš matymo matytų vyrų, bet jis jų vardų ir pavardžių nežino, jie leisdavosi narkotikų. Jis sau susileido vieną dozę narkotikų. Tarp R. M. ir vaikino iš K. (tyrimo metu sužinojo, kad tai R. Š.) kilo žodinis konfliktas, šie ginčijosi dėl to, kad R. Š. prašė dozės narkotikų. R. M. buvo įpykęs, sakė, kad nemėgsta “paprašaikų”, jį išvadino įvairiais rusiškais keiksmažodžiais, vadino “gaidžiu”, “ožiu”, sakė, kad gali dirbti ir užsidirbti pinigų, o jei nenori dirbti, tegul eina vogti. Buvo tik žodinis konfliktas, R. Š. kažkur nuėjo, po kokių 5 minučių sugrįžo, rankose turėjo pagalį. Jis tuo metu leidosi narkotikų ir laikė kojoje žaizdą nuo švirkšto, todėl nelabai stebėjo aplinką. Kai R. Š. priėjo, R. atsistojo prieš jį. R. Š. kažką pasakė, tada liudytojas išgirdo smūgį ir R. krito visu kūnu jam ant kojos, R. nuslydo ant žemės, o R. Š. gulinčiam R. dar du kartus sudavė pagaliu per galvą. Liudytojas šaukė ką šis daro, gali žmogų užmušti ir reikės atsakyti. Jau po pirmo smūgio R. krito be sąmonės. O kai sudavė dar du kartus, tai R. iš ausų pradėjo bėgti kraujas. Kažkas iš vaikinų iškvietė greitąją pagalbą. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 96-98, 99-100), liudytojas juos patvirtino ir parodė, kad R. pasakyti žodžiai R. Š. atžvilgiu yra labai didelis įžeidimas, iš įvykio vietos pasišalino, kad policija nenubaustų už narkotikų vartojimą.

Asmens atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas A. S. atpažino R. M. kaip vaikiną vardu R., su kuriuo jis važinėjo į čigonų taborą, kuris nukentėjo nuo R. Š. (t.1, b.l. 99-102).

Liudytojas L. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka, nes liudytojo buvimo vietos nepavyko nustatyti) parodė, kad 2013 07 15 dieną apie 17.30 val. buvo čigonų tabore, ties geležinkeliu. Ten buvo keli vyrai. Toje vietoje R. Š. ginčijosi su nukentėjusiuoju dėl narkotikų, nukentėjusysis necenzūriniais žodžiais vadino R. Š.. Dar nukentėjusysis sakė R. Š., kad jeigu tu būtum vyras, ateitum ir duotum man į snukį. Po šių žodžių R. Š. nuėjo, o nukentėjusysis dar kartą negražiai pavadino R. Š. pastarajam girdint. Kai R. Š. išėjo, vaikinas pravarde “vaikas” padavė nukentėjusiajam peilį. Maždaug po pusantros minutės R. Š. grįžo ir trenkė nukentėjusiajam vieną kartą į pečius ar į galvą. Matė, kad nukentėjusysis gulėjo ant žemės, jam iš ausų bėgo kraujas, todėl liudytojas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Girdėjo kelis suduotus smūgius. Lazda, kuria buvo trenkta nukentėjusiajam, buvo medinė, gal metro ilgio (t.1, b.l. 87-88), apklausos metu liudytojas pareiškė, kad R. Š. ir yra tas vyras, kuris sėdi salėje. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu liudytojas atpažino nukentėjusįjį R. M. ir asmenį sudavusią medine lazda du smūgius R. M. į galvą, R. Š. (t.1, b.l. 89-95). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. L. parodė, kad vaikinas pravarde “vaikas” po R. Š. nuėjimo prie kolonėlės padavė nukentėjusiajam sulenktą peilį ir pasakė, kad R. Š. gali sugrįžti ir kad turėtų kuo apsiginti. Po kokių 3 minučių R. Š. grįžo, liudytojas buvo nusisukęs ir išgirdo 2 stiprius smūgius. Kai atsisuko nuo išgirstų 2 smūgių pamatė, kad R. Š. turėjo apie 1 metro ilgio lazdą ir su ja trečią kartą trenkė per galvą gulinčiam ant žemės ant nugaros nukentėjusiajam. Liudytojas buvo apie 2-3 metrus nuo jų ir viską gerai matė. Nukentėjusysis buvo be sąmonės, iš ausų bėgo kraujas, o R. Š. metė pagalį ir nubėgo link geležinkelio. Liudytojas paskambino telefonu 112, pasitiko atvykusius medikus (t.1, b.l. 83).

Teisiamajame posėdyje ištirti ir byloje esantys dokumentai, kurie turi reikšmės nusikaltimo aplinkybėms ir jo pasekmėms nustatyti.

2013-07-16 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, praėjus vandens kolonėlę, perėjus per geležinkelio bėgius, yra matomas takelis, vedantis link betoninės tvoros, kuri yra už 20-30 metrų nuo geležinkelio bėgių. Nusileidus takeliu prie betoninės tvoros, yra matoma iš kairės pusės stovinti betoninė tvorelė, už jos guli tašė juodos spalvos, mėlynos spalvos džinsinė striukė su galimais kraujo pėdsakais. Nuo tvoros į dešinę pusę metro atstumu guli betono luitas, nuo jo į dešinę, už pusės metro guli lovos minkštoji dalis, šalia jos dar viena lovos minkštoji dalis. Žiūrint tiesiai į antrąją lovos dalį, priešais ją, pusės metro atstumu guli akmuo, ant akmens yra galimai kraujo pėdsakai. Šalia akmens guli apie 1 metro ilgio lazda su galimais kraujo pėdsakais (t. 1, b.l. 16-20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2725/13 (01) nurodoma, kad R. M. padaryta kraujosruva galvos-veido kairėje pusėje, pakaušio dešinės pusės bei kaukolės pamato lūžiai su galvos smegenų sumušimu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-07-15), paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžio. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (t. 1, b.l. 44-45).

Nukentėjusiojo R. M. neįgaliojo pažymėjime Nr. 0884253 nurodoma, jog asmens darbingumas 20 procentų. R. M. darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 075306 nurodoma, jog R. M. darbingumo lygis 20 procentų, nustatytas nuo 2013-11-06 iki 2014-11-05, jis nedarbingas, netektas darbingumas 80 procentų (t. 1, b.l. 68-71).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus specialistų išvadoje Nr.l40-(3516)-ISl-72 teigiama, kad ant tirti pateikto pagalio, paimto 2013-07-16 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kraujo genotipas sutapo su R. M. genotipu (t. 1, b.l. 28-31).

Iš Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos bei garso įrašo apžiūros nustatyta, kad 2013-07-15 17:36 val., 17.44 val., ir 17.56 val., iš mobilaus ryšio telefono be SIM kortelės skambina vyras, kuris praneša, kad čigonų tabore, (duomenys neskelbtini), pagaliu sužalotas vyriškis ir stipriai kraujuoja (t. 1, b.l., 1-14).

Nukentėjusysis R. M. apklaustas nebuvo, nes ligoninėje apklausti nepavyko, buvo nekontaktiškas, dezorientuotas (t.1, b.l. 46). Nukentėjusiojo motinos M. M. paaiškinimais, sūnus iki šiol nekontaktiškas, nekalba, aplinkoje nesiorientuoja.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrinęs bei įvertinęs įrodymus, teismas daro išvadą, kad nusikaltimas padarytas sekančiomis aplinkybėmis. Kaltinamasis R. Š., neturėdamas pinigų narkotikams įsigyti, atvyko prie čigonų taboro, tikėdamasis iš ten esančių vyrų gauti dozę narkotikų, vieną iš tokių vyrų surado, jis jam pažadėjo duoti vieną dozę. Beruošiant narkotikus vartojimui nukentėjusysis R. M. pradėjo užgaulioti kaltinamąjį, keikti jį necenzūriniais keiksmažodžiais, vadinti „gaidžiu“, „ožiu“, įvairiai provokavo muštynėms, pareikšdamas, kad už tokius įžeidimus tikras vyras netylėtų, o pultų jį, tačiau kaltinamasis tik žodžiais jį ramino, bet šis nenurimo. Kaltinamasis nuėjęs prisipilti vandens į švirkštą, prie kolonėlės rado pagalį, jį pasiėmė, o grįžęs prie esančių vyrų pamatė, kad R. M. atsistojo ir nieko nelaukdamas pagaliu trenkė pastarajam per galvą, griūnančiam sudavė pagaliu dar kartą. Liudytojai A. S. ir L. L. tvirtina, kad pagaliu buvo suduoti 3 smūgiai, po šių smūgių R. M. iš ausų pasirodė kraujas, o kaltinamasis iš įvykio vietos pabėgo. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir R. M. išvežtas į ligoninę. Teismo medicinos specialistas konstatavo, kad R. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžio (t.1, b.l. 44-45).

Kaltinamasis R. Š. kaltu dėl nukentėjusiojo sunkaus sužalojimo prisipažino pilnai, tik teigia, kad sudavė ne 3, o 2 smūgius, smūgiai buvo suduoti vienas po kito, todėl dėl jų kiekio, atsižvelgus į kaltinamojo būseną, galėjo klysti. Liudytojai L. L. ir A. S. matė arba girdėjo 3 smūgius. Teismo medicinos specialistas konstatavo, kad suduota ne mažiau dviejų smūgių. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo suduotų smūgių ir jų pasekmių – sunkaus sveikatos sužalojimo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Viskas įvyko konflikto tarp dviejų asmenų metu, o tam įtakos turėjo rizikingas, provokuojantis nukentėjusiojo R. M. elgesys. Kaltinamasis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 135 straipsnyje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Kaltinamasis savo veiksmų padariniams – pasekmėms – buvo visiškai abejingas, šiuo atveju, atsako pagal pasekmes – už sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kaip sunkus sužalojimas dėl chuliganiškų paskatų, nes viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Teismų praktikoje sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai sunku įžvelgti nusikaltimo priežastį, kai tarp kaltininko ir nukentėjusiojo nėra asmeninių santykių arba tik pretekstas, pvz. sužalojama todėl, kad nedavė užrūkyti. Šiuo atveju, kaltinamasis dėl narkotikų dozės susitarė su kitu vyru, su nukentėjusiuoju jokių reikalų neturėjo, tačiau būtent nukentėjusysis R. M. įžeidinėjo, provokavo kaltinamąjį, keikė kaltinamąjį, vadino įžeidžiančiais žodžiais, todėl kaltinamojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų, kvalifikuojami pagal BK 135 str. 1 d.

Teismas neįžvelgia, kad buvo būtinosios ginties situacija, numatyta BK 28 straipsnyje. Byloje minimas peilis, kurį nukentėjusysis gavo iš vyro, vadinamu „vaiku“ ir įsidėjo į striukės kišenę, tačiau šis peilis net nebuvo atlenktas, juo nukentėjusysis negrasino. Kaltinamojo veiksmai negali būti kvalifikuojami ir pagal BK 136 str. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus, nes nėra visų būtinų sąlygų kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį. Teismas nenustatė, kad būtų staiga labai susijaudinta dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo asmens poelgio. Tačiau veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, o tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Dėl veikos galimo kvalifikavimo pagal BK 135 str. 1 d. proceso dalyviai BPK 256 straipsnio tvarka informuoti.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl padaryto nusikaltimo kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuo pirmos apklausos R. Š. pripažino padaręs sunkų kūno sužalojimą, kad būtent nuo jo suduotų smūgių medine lazda nukentėjusysis sunkiai sužalotas. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko ir nukentėjusiojo R. M. provokuojantį ir rizikingą elgesį (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. ir 54 str. reikalavimais, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, BK 11 str. 5 d.), veikos pasekmes (nukentėjusiojo gyvybė išgelbėta tik medikų pagalba, nukentėjusysis prarado net 80 % darbingumo, jo sveikatos būklė iki šiol sunki, reikalinga nuolatinė priežiūra ir gydymas), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas 5 kartus, niekur nedirbo, vartojo narkotines medžiagas, nagrinėjamas konfliktas įvyko dėl narkotikų), nusikaltimo padarymui panaudotas pagalys (medinė lazda apie metrą ilgio). Atsižvelgiama taip pat ir į dvi teismo nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nukentėjusiojo netinkamą elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta bausmė tik laisvės atėmimas iki 10 metų. Taikyti BK 62 str. ar 54 str. 3 d. nėra pagrindo, nes teismas nenustatė būtinų sąlygų taikant šias baudžiamojo kodekso normas. Atsižvelgiant į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažiau numatytos sankcijoje bausmės vidurkio.

Į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str.).

Dėl civilinių ieškinių.

Valstybinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo R. M. gydymo išlaidų sumoje 13451,11 Lt priteisimo iš kaltininko. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pripažinus R. Š. kaltu dėl R. M. sunkaus sužalojimo, R. Š. privalo ligonių kasai atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Civilinis ieškinys (t.1, b.l. 53-59) įrodytas ir tenkintinas pilnai.

Nukentėjusiojo atstovė ir civilinė ieškovė M. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį sumoje 100 000 Lt (t.2, b.l. 77). Nurodo, kad dėl sūnaus traumos patyrė turtinės žalos, susijusios su sūnaus slaugymu, medikamentų pirkimu, bet kiek turėjo išlaidų, pasakyti negali, nes neturi dokumentų. Prašo priteisti 100 000 Lt moralinės žalos. Kadangi nukentėjo R. M., jam padaryta neturtinė žala, teisiamajame posėdyje pagal prokuroro prašymą civiliniu ieškovu pripažintas R. M., o jo motina M. M. jo atstove pagal įstatymą.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į : 1) jos pasekmes; 2) šią žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal žalai reikšmingų aplinkybių visumą. Teismų praktikoje siekiama nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlyginamos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinių interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 10 27 nutartis byloje Nr. 2A-526/2008).

Nukentėjusiajam R. M. neturtinė žala priteisiama, nes R. Š. savo nusikalstamais tyčiniais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, kas sukėlė nukentėjusiajam fizinius ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, žmogus prarado net 80 % darbingumo. Atsižvelgiama ir į tai, kad būtent nukentėjusysis R. M. buvo konflikto iniciatoriumi, išprovokavo kaltinamojo neteisėtus veiksmus. Kaltinamasis niekur nedirba, savo uždarbio ir turto neturi, tačiau yra darbingas ir gali dirbti. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas nustato neturtinės žalos dydį sumoje 20 000 litų, kas atitiks protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307-308 str., 310 str.,

nusprendė:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteisti laivės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2014 m. balandžio 25 dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 12 dienos iki nuosprendžio paskelbimo 2014 04 25.

Kardomąją priemonę suėmimą iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. Š. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo R. M. (R. M.).

Priteisti iš R. Š. 13451,11 (trylika tūkstančių keturi šimtai penkiasdešimt vienas litas 11 centų) Lt R. M. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (t.1, b.l. 53).

Daiktinius įrodymus: pagalį, rankinę, vyrišką striukę, nuoplovą, R. M. ir R. Š. seilių pavyzdžius, nukentėjusiojo R. M. maikutę, batus, kojines, apatinius, kelnes su diržu, saugomus Vilniaus aps. VPK logistikos skyriaus saugojimo patalpose, sunaikinti. R. Š. daiktus: laikrodį „Elgin“, rudą piniginę, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, saugomus ten pat (t.1, b.l. 16-20) grąžinti R. Š.. Garso įrašo kopijas palikti saugoti prie bylos (t.2).

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.