Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2024 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) vadovui G. P. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimų pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Bendrija yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gruodžio 2 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 237 916,88 Eur.

Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. gruodžio 28 d., Bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.

VMI prie FM 2024 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-54926 nutraukti 2023 m. birželio 2 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-38998, kadangi Bendrija nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų. 2024 m. birželio 13 d. raginimas Nr. (23.31-08) 464-2949 sumokėti 55 897,59 Eur mokestinę nepriemoką.

Bendrija 2024 m. birželio 16 d. pateikė prašymą Nr. GNA-73553 išdėstyti 251 403,22 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą. VMI prie FM 2024 m. rugpjūčio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-79049 išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą su sąlyga, kad Bendrija įvykdys papildomas sąlygas (įkeitimas, hipoteka, laidavimas ar garantija). Bendrija neįvykdė papildomų sąlygų, todėl mokestinės paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

Pažymėtina, kad Bendrija, nevykdydama mokestinės paskolos sutarties, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga.

Mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrijos lėšų bankų sąskaitose VMI prie FM vykdomas nuo 2024 m. birželio 25 d. 2024 m. lapkričio 14 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-292722 išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrijos turto.

Bendrijai 2024 m. spalio 9 d. surašytas priminimas Nr. (23.31-08) 464-6004 (toliau – Priminimas) apie pareigą sumokėti 234 223,92 Eur mokestinę nepriemoką, kuris susipažinti 2024 m. spalio 10 d. įkeltas VMI prie FM portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI (toliau – Mano VMI). Bendrija 2024 m. spalio 10 d. per Mano VMI susipažino su Priminimu.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą per laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., 2024 m. spalio 17 d. buvo pradėtas Bendrijos operatyvus patikrinimas, operatyvus patikrinimas baigtas 2024 m. lapkričio 18 d., surašant 2024 m. lapkričio 19 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-3741.

VMI prie FM duomenimis Bendrija turi atidarytas dvi atsiskaitomąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). VMI prie FM 2024 m. spalio 9 d. išsiuntė paklausimus AB „Swedbank“ ir AB „Šiaulių bankas“ dėl informacijos pateikimo apie Bendrijos sąskaitose esančius piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą, suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos.

Įvertinus piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose galima daryti išvadą, kad Bendrijos vadovas G. P. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių G. P. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Bendrijos vadovas G. P., žinodama apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. spalio 12 d., nustatyta, kad G. P. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrijos kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą VMI prie FM prašo paskirti G. P. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą.

Teismo posėdžio metu G. P. paaiškino, kad skola VMI prie FM atsirado dėl VMI prie FM kaltės, kai rado spragų sutartyse ir liepė susimokėti PVM į priekį. G. P., kaip direktorius, stengiasi, kad įmonė nebankrutuotų. Turėjo pokalbį su VMI prie FM atstovais, paaiškino, kiek turi skolų kreditoriams ir jeigu atiduos skolą VMI prie FM, tai gausis kaip tyčinis bankrotas. VMI prie FM nurodo, kad mato piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose, tačiau tai nėra įmonės pinigai, tai yra klientų sumokėti avansai. Mokėti pagal mokestinės paskolos sutartį neįmanoma, nes sunku gauti statybos leidimus ir skola auga. Mokėti kas mėnesį pagal mokestinės paskolos sutartį tapo per didelė našta. Nuo 2025 m. gruodžio atleido visus darbuotojus, bando taupyti, praeitais metais padarė VMI prie FM įmokų, raštus siuntė. VMI prie FM nesuteikė galimybės atiduoti skolos, veda įmonę į bankrotą, nes skaičiuoja delspinigius, perduoda skolos išieškojimą antstoliams. G. P. metus laiko turi nedarbingumą, atlyginimo sau išsimokėjo 6 763 Eur, turi du mažamečius vaikus, turi namo paskolą. Mėnesinės pajamos gaunasi 500 Eur, žmona vaiko priežiūros atostogose. 2025 m. planuoja padengti visą skolą, nes parduos du namus, kurie jau yra rezervuoti.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Už kreditorių teisių pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atsakomybėn gali būti traukiamas arba įmonės vadovas, arba atsakingas asmuo. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, kad dėl jo padarytos veikos įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo nusižengimu padaroma žala kreditorių interesams, kurie, kaip nustatyta ANK 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat yra ginami teisės priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. P., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, kad ji neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi skolą valstybės biudžetui, pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, atsiskaitė su kitais bendrovės kreditoriais, nors jų atsiskaitymo eilė buvo žemesnė nei atsiskaitymo eilė į valstybės biudžetą ir taip pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM – teises.

Bendrovė nuo 2022 m. gruodžio 28 d. turi mokestinę nepriemoką, 2024 m. birželio 7 d. buvo priimtas sprendimas nutraukti 2023 m. birželio 2 d. mokestinės paskolos sutartį, kadangi Bendrija nevykdė mokestinės paskolos sąlygų. Bendrija 2024 m. liepos 16 d. pateikė prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis, VMI prie FM 2024 m. rugpjūčio 1 d. priėmė sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą su sąlyga, kad Bendrija įvykdys papildomas sąlygas (įkeitimas, hipoteka, laidavimas ar garantija). Bendrija neįvykdė papildomų sąlygų, todėl mokestinės paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrijos lėšų bankų sąskaitose VMI prie FM vykdomas nuo 2024 m. birželio 25 d. 2024 m. lapkričio 14 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrijos turto.

Bendrija atsiskaitymo su kitais kreditoriais metu neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti net su VMI prie FM, todėl Bendrija turėjo pareigą laikytis atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, nustatytos CK 6.930¹ straipsnyje. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Bendrija, būdama VMI prie FM skolininkė, administracinio nusižengimo bylai reikšmingu laikotarpiu, nesilaikė anksčiau nurodytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos ir vykdė šiuos, didesnius nei 10 000 Eur, mokėjimus: 2024 m. liepos 19 d. 12 000 Eur pervesta G. P., kai mokestinė nepriemoka siekė 245 316,22 Eur, 2024 m. rugpjūčio 16 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 16 620 Eur, 10 000 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai mokestinė nepriemoka siekė 232 258,62 Eur, 2024 m. rugpjūčio 20 d. 20 000 Eur pervesta G. P., kai mokestinė nepriemoka siekė 232 258,62 Eur, 2024 m. rugsėjo 3 d. G. P. pervesta 21 690 Eur, kai mokestinė nepriemoka siekė 232 258,62 Eur.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju G. P., būdamas atsakingas už Bendrijos finansinę veiklą ir žinodamas apie jos skolą valstybės biudžetui, atsiskaitydamas su kitais bendrovės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI prie FM, vienareikšmiškai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir taip pažeidė kreditorės VMI prie FM teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Teismas sprendžia, kad nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį veikus tyčia – G. P., būdamas įmonės vadovu, tuo pačiu tvarkydamas Bendrijos finansinę apskaitą, žinodamas apie Bendrijos įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat, kad Bendrijos turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrijos mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nemažino, o atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais ir taip neužtikino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad G. P. yra dirbantis, augina du mažamečius vaikus, sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pajamos yra itin mažos – vos 500 Eur per mėnesį, taip pat asmuo moka būsto paskolos įmokas, turi sveikatos problemų, dėl kurių ilgą laiką negali dirbti. Byloje nenustatyta G. P. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad G. P. deda visas pastangas sumokėti VMI prie FM mokestinę nepriemoką, nėra abejingas susidariusiai situacijai, bendradarbiauja su VMI prie FM, planuoja 2025 m. parduoti du statomus namus ir padengti įsiskolinimą.

Taigi nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad baudos paskyrimas G. P. taptų nepakeliama finansine našta, apsunkintų ir taip sunkią keturių asmenų šeimos padėtį. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, kadangi, teismo vertinimu, vien tik administracinės bylos iškėlimas turėjo teigiamą, tikėtina ir prevencinį, poveikį G. P. veiksmams, dėl ko ateityje jis bus itin rūpestingas ir atidus, užtikrins tinkamą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą.

Išvardintos aplinkybės leidžia teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti G. P. švelnesnę nuobaudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis, t. y. G. P. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtinas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

G. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.