- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-476-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27926-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- I. M.
- Trečiasis asmuo
- AB Swedbank. Teisėjų kolegija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei I. M. dėl nuosavybės teisių į dalį buto pripažinimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su piniginės kompensacijos išmokėjimu bei nekilnojamojo turto padalijimo, trečiasis asmuo byloje – AB Swedbank.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė pripažinti jam nuosavybės teises į 1/2 dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį bute esančių daiktų, 1/2 dalį automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui iš atsakovės I. M. 29 955 Eur piniginę kompensaciją (24 500 Eur kompensacija už 1/2 dalį buto vertės; 200 Eur kompensacija už 1/2 dalį automobilio vertės; 300 Eur kompensacija už 1/2 dalį statybinių įrankių vertės; 1241 Eur kompensacija už 1/2 dalį statybinių medžiagų vertės; 230 Eur kompensacija už 1/2 dalį kompiuterinės technikos vertės; 100 Eur už 1/2 dalį sportinio inventoriaus vertės; 2934 Eur už ieškovo darbinį įnašą į buto pagerinimą. Nurodė, kad jis ir atsakovė I. M. kartu pradėjo gyventi nuo 1999 metų, pradžioje jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), vėliau nuomojamame bute. 2001 metais gruodžio mėnesį tuometinis Sampo bankas suteikė atsakovei lengvatinę paskolą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Į šį butą jie įsikėlė 2002 metų pradžioje ir bendrai gyveno iki 2015 metų liepos 30 d., kuomet ieškovui išvykus iš namų, atsakovė pakeitė įėjimo į butą durų užraktus. Ieškovas savo jėgomis, retkarčiais pasitelkdamas pagalbininkus, vykdė buto, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą, o atsakovė tvarkė visus finansinius dalykus, laisvai disponavo visomis ieškovo ir nuosavomis gaunamomis pajamomis, bendromis lėšomis vykdė atsiskaitymus pagal mokestines prievoles, apmokėdavo kreditines prievoles bei tomis pačiomis lėšomis buvo įgyjamas bendro naudojimo turtas ir ieškovo su atsakove asmeninio naudojimo daiktai. Į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke buvo pervedamos išimtinai visos ieškovo pajamos, be to ieškovo vadovaujama bendrovė UAB JURGINIO PROJEKTŲ MENEDŽMENTAS pervesdavo pinigines lėšas paskolos už butą padengimui ir kitoms bendroms ieškovo ir atsakovės išlaidoms, pavedimų paskirtyje buvo nurodoma, kad tai yra „kreditinio įsiskolinimo grąžinimas“. Nuo 2011 metų vasario mėnesio prie šios atsakovės sąskaitos buvo išduota banko debetinių mokėjimų kortelė, registruota ieškovo vardu, kuria ieškovas nustojo naudotis 2015 metų liepos 30 dieną. Iš ieškovo ir atsakovės pajamų (atsakovės vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atliekami mokėjimai už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas, atliekami mokėjimai už teisines paslaugas, už automobilius ir jų remontą bei medžiagas, už degalus, už garažo nuomą, už įvairius remonto įrankius, už kompiuterinę įrangą, už sportinį inventorių, už kapitalinio remonto medžiagas bei įrengimus ir kt. Ieškovas ir atsakovė buvo susitarę siekti tam tikro tikslo - kurti faktinę šeimą, vesti bendrą ūkį, įgyti bendrą turtą, skirtą apsigyventi jų faktinei šeimai, grąžinti paskolą bankui už įsigytą turtą, t. y. faktinės šeimos bendras turtas buvo kuriamas dalyvių lėšomis, prisidedant savo darbu. Pagal Lietuvos Respublikos teismų praktiką toks šalių elgesys tikslai atitinka jungtinės veiklos sutartį, kadangi šalys bendrai siekė įgyti bendrosios nuosavybės teise turtą bendro gyvenimo tikslams. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad ieškovas ir atsakovė gyveno kartu daug metų, tvarkė bendrą ūkį, rūpinosi šeimos poreikiais, ieškovas nuolat duodavo pinigų atsakovei sumokėti už kredito padengimą ir būstui suteiktas paslaugas, t. y. šios aplinkybės patvirtina jog ieškovas ir atsakovė sukūrė jungtinės veiklos rezultatą ir kartu savo įnašais prisidėjo prie bendro turto sukūrimo, t. y. buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pritaikymo gyventi jų faktinei šeimai. Atsakovė I. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas savo esminiams teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Prie patikslinto ieškinio pridedamas sąrašas bankinių operacijų tėra suvestinė įvykių, kai ieškovui buvo pervedamos lėšos į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ši informacija jokia forma neparemia jokių esminių ginčui aplinkybių, kad minėtos piniginės lėšos buvo naudojamos paskolos už ginčo butą padengimui, ginčo buto komunalinių paslaugų apmokėjimui, kad ieškovė ir atsakovas turėjo bendrų teisminių ginčų ir bendrai mokėjo už teisines paslaugas ir teismines išlaidas, kad turėjo bendrame turte automobilius, iš bendrų lėšų mokėjo už minėtų automobilių remontą bei medžiagas, kad iš bendrų lėšų mokėjo už automobilių sunaudotus degalus, už garažo nuomą, kad turėjo bendrame turte įvairius remonto įrankius, kompiuterinę techniką, sporto inventorių, kitą smulkią buitinę techniką ir už juos mokėjo iš bendrų lėšų, kad iš bendrų lėšų mokėjo už kapitalinio remonto įrankius bei įrengimus, kad iš bendrų lėšų mokėjo už savo ir atsakovės asmeninio naudojimo daiktus, kad ieškovas didžiausiąją savo pajamų dalį naudojo geresnėms šeimos ir buities sąlygoms kurti bei tenkinti aktualius šeimos poreikius. Ieškovas nurodydamas visą sąrašą bankinių operacijų teigia, jog ieškovui priklausančių lėšų gavimas į minėtą sąskaitą patvirtina, kad jo ir atsakovės lėšos buvo bendros, kas lemia tai, jog jie kartu su ieškove vedė bendrą ūkį, o tai patvirtina aplinkybę, jog tarp jo ir atsakovės buvo susitarimas siekti bendro tikslo - kurti faktinę šeimą. Ieškovas, patirdamas finansinių apribojimų dėl jo sąskaitų areštų, yra paprašęs atsakovės suteikti jam galimybę pasinaudoti jos banko sąskaita gaunant įvairias pinigines lėšas. Ieškovei sutikus suteikti tokią galimybę, dar vėliau atsakovui išėmė bankinę kortelę, kurios operacijos banko duomenyse pažymėtos kaip įvykdytos iš kortelės Nr. **************5486, vėliau iš kortelės Nr. *************9615, tačiau nežiūrint į šias aplinkybės, niekada ieškovo ir atsakovės lėšos nėra tapusios bendromis ir nebuvo naudojamos kokiems nors bendriems tikslams pasiekti. Tiek ieškovas, tiek atsakovė tiksliai žinodavo, kiek lėšų priklauso jiems ir jas naudodavo savo nuožiūra savo asmeniniams poreikiams. Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, ieškovas su atsakove turėjo sudaryti notarinės formos jungtinės veiklos sutartį. Ieškovas yra pats nurodęs, jog tariamai egzistavusi jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta nei notarine, nei rašytine forma. CK 1.93 straipsnio 3 dalis taipogi patvirtina, jog įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. CK 1.95 straipsnis numato, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovo įsivaizduojama jungtinės veiklos sutartis laikytina nesudaryta nuo jos tariamo sudarymo momento (CK 1.80 ir 1.93 pagrindu). Atsižvelgiant ir į tai, kad pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatas niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio, akivaizdu, kad ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas yra nepakankamas tenkinti ieškovo reikalavimus. Ieškovas nenurodė teismui ir nepagrindė visos eilės svarbių aplinkybių, reikalingų ginčui išspręsti, o būtent - kada buvo sudarytas minėtas susitarimas dėl jungtinės veiklos, koks buvo šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos (koks minėto susitarimo turinys), koks buvo ieškovo faktinis įnašas į bendrą jungtinę veiklą išreikštas pinigais (CK 6.970 straipsnis 2 dalis ) (įskaitant jau apskaičiuotą tariamą darbinį įnašą į buto remontą), kaip ir kokia dalimi ieškovas dengė tariamoje bendroje dalinėje nuosavybėje esančio turto išlaikymo išlaidas (CK 6.971 straipsnio 5 dalis), kokie buvo jungtinės veiklos rezultatai (nuostolis, pelnas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.Teismas sprendė, kad byloje neginčijamų, įstatymo leistinų įrodymų apie ieškovo ir atsakovės šeimyninį gyvenimą ir bendro ūkio vedimą nėra. Taip pat byloje nėra neginčijamų įrodymų apie tai, kad ieškovas nuolat kartu gyveno su atsakove. Taip pat byloje nėra jokių pagrįstų rašytinių įrodymų, kad ieškovas savo lėšomis prisidėjo prie ginčo turto - buto pirkimo, kad jį išlaikė, mokėjo už jį mokesčius ir pan.Byloje esančios SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), kurios banko kortele Nr. **** **** **** 5486 ir Nr. **** **** **** 9615 naudojosi ieškovas J. J., išrašo matyti, kad į nurodytą sąskaitą buvo vedamos ieškovo įmonės UAB Jurginio projektų menedžmentas lėšos, nurodant, kad tai yra kreditinio įsiskolinimo gražinimas, tačiau išanalizavus lėšų judėjimą sąskaitoje, matyti, kad iš karto po tokių pervedimų, minėti pinigai buvo išgryninami pas ieškovą esančios ir jo naudojamos banko kortelės pagalba arba atsiskaitant parduotuvėse ar kt., t. y. banko sąskaitos išrašuose užfiksuotas lėšų judėjimas, teismo nuomone, tik patvirtina, kad įmonės pervedamas lėšas ieškovas naudojo ne kreditorinio įsiskolinimo grąžinimui, o savo reikmėms.Ieškovas nepateikė teismui neginčijamų, įstatymo leistinų įrodymų, kurie patvirtintų egzistavus tarp šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos, o būtent – kada ir kokia apimtimi bei turiniu buvo sudarytas toks susitarimas, kokie buvo šalių (tame tarpe ir ieškovo) faktiniai įnašai į bendrą veiklą (tame tarpe piniginiai), kaip ir kokia dalimi šalys (tame tarpe ir ieškovas) dengė bendro turto išlaikymo išlaidas bei koks buvo jungtinės veiklos rezultatas (CK 6.970 str., CK 6.971 str.). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas turėjo pateikti prašomo priteisti turto įsigijimo dokumentus, jų vertę įrodančius duomenis, tačiau tokių duomenų ieškovas teismui nepateikė. Ieškovas teismui taip pat nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog prašomas priteisti turtas (automobilis, statybiniai įrankiai, statybinės medžiagos, kompiuterinė technika, sportinis inventorius) įgyti abiejų bendromis ar vieno iš jų (ieškovo ar atsakovės) lėšomis. Ieškovo reiškiamas reikalavimas atlyginti jam 2934 Eur dydžio kompensaciją už darbinį įnašą į buto pagerinimą, teismo nuomone, yra nelogiškas ir nepagrįstas, kadangi turto pagerinimo darbai sudaro minėto turto (buto) vertės dalį, pusę kurios jis ir prašo priteisti, reikšdamas reikalavimą dėl 24 500 Eur kompensacijos už 1/2 dalį buto priteisimo, be to – jokių tokį darbinį įnašą patvirtinančių neginčijamų, įstatymo leistinų įrodymų, ieškovas teismui nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas J. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Aplinkybes apie tai, kad apeliantas J. J. ir atsakovė I. M. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį patvirtina tai, kad laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2015 metų UAB „Jurginio projektų menedžmentas“ pervedė pinigines lėšas, sudarančias 77 418,24 Lt (22 421,87 Eur) ir 1791,74 Eur iš biso 24 213,61 Eur, kurios buvo skirtos apelianto J. J. bei atsakovės I. M. išlaidoms padengti, tai yra tiek kredito grąžinimui, tiek komunalinių mokesčių dengimui, tiek šalių pragyvenimui ir t.t. Aplinkybes apie tai, kad šalys gyveno kartu, patvirtina ir byloje apklausti liudytojai, tai yra liudytojas A. Š. paaiškino, kad apeliantas J. J. buvo jam pažįstamas kaip atsakovės L. M. „kavalierius“, su kuriuo kartu dalyvaudavo įvairiose šventėse, svečiuose ir pan. Liudytojas G. J. Š., paaiškino, kad 2001 metais pardavė atsakovei butą, tuo tarpu apeliantas J. J. padėjo suorganizuoti jo iškraustymą bei įsikraustymą, taip pat jis matė, kad jam kartą atvykus po kažkurio laiko po išsikraustymo, bute gyveno J. ir I., ir bute buvo pradėtas remontas. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju N. Š. paaiškino, kad jis būdamas kaimynu nuo 2008 metų matė apelianto asmeninius daiktus ginčo bute ir J. J. darantį remontą, manė apeliantą ir atsakovę esant sutuoktiniais, nes pastoviai matydavo juos kartu, taip pat apeliantą ir atsakovę matė kartu dalyvaujant namo gyventojų susirinkimuose. Atsakovė I. M. teismui nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog kartu negyveno, nesinaudojo bendra sąskaita. Atsakovė I. M. duodama paaiškinimus akivaizdžiai patvirtino faktus apie tai, jog tarp jos ir apelianto J. J. buvo daugiau nei draugiški santykiai, ji ne kartą patvirtino aplinkybes, kad jie ne kartą yra kalbėjęsi apie šeimos kūrimą, apie bendrą gyvenimą, apie bendrų planų – tiek finansinių, tiek bendros šeimos, kūrimą.Byloje esantys banko sąskaitos išrašai, patvirtina faktus, kad apeliantas J. J., nuolat laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. liepos 27 d. pervedinėjo pinigines lėšas į atsakovės I. M. atsiskaitomąją sąskaitą, kuriomis atsakovė I. M. laisvai disponavo, tai yra pinigines lėšas nuiminėjo, pervedinėjo į savo kitą sąskaitą, iš kurios buvo dengiamas kreditas, mokėjo komunalinius mokesčius, darėsi remontą ir t.t. Apeliaciniame skunde pateikiama suvestinė, padaryta iš atsakovės I. M., pateikto detalaus banko sąskaitos išrašo, patvirtina apelianto J. J. nurodytas aplinkybes – tai yra finansinį prisidėjimą prie bendros dalins nuosavybės kūrimo.Ne tik pačių šalių paaiškinimai, bet ir apklaustų liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymais tai yra banko sąskaitos išrašai, 2017 m. kovo 25 d. pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, ko pasekoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, patvirtina, kad turi būti sprendžiamas nekilnojamojo turto teisinis rėžimas.Apeliantui kartu su atsakove gyvenant ilgus metus, nedalijant asmeninių pajamų bei išlaidų, tai yra neskirstant gaunamų pajamų į asmenines ar bendras, konstatuoti kiek kuris – apeliantas J. J. ar atsakovė I. M., prisidėjo prie turto įsigijimo, jo remonto, išlaikymo nustatyti neįmanoma.Atsakovė I. M. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Vienas byloje esantis įrodymas ar aplinkybė nepatvirtina jog tarp ieškovo ir I. M. būtų buvęs kažkoks ypatingai ir neįprastai stiprus santykis, vertęs atsisakyti kitų banko sąskaitų ir visas savo banko operacijas vykdyti per vieną.Ištisus metus ieškovas pats išleisdavo lygiai tokią pačią sumą kokią įnešdavo į I. M. sąskaitą. Tai aiškiai patvirtina I. M. nurodytas aplinkybes, jog ieškovas visas lėšas patekusias įjos sąskaitą išleisdavo pats, jos bendromis netapdavo.Nėra jokio finansinių lėšų panaudojimo, kurio metu ieškovas būtų aiškiai panaudojęs finansines lėšas tariamai bendriems su I. M. reikalams, ar asmeniniams I. M. poreikiams tenkinti. Nėra jokio atsiskaitymo už bendrą turtą, bendro turto eksploataciją.Remiantis byloje esančia AB Swedbank pažyma visi mokėjimai dengiantys I. M. kreditus buvo atliekami iš jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (tuo metu esančios AB Danske banke ). Jokių lėšų i minėtą banko sąskaita iš ieškovo pusės įnešta nėra.Viso turto įsigijimą, į kurio dalį pretenduoja ieškovas, yra įvykdžiusi būtent I. M. ir būtent savo lėšomis. Minėtas turtas yra eksploatuojamas, išlaikomas būtent ieškovės. Kreditas yra dengiamas ieškovės lėšomis.Byloje, net ir pateikus apeliacinį skundą taip ir neatsirado jokių įrodymų patvirtinančių jog nors vienas ieškovo centas buvo išleistas bendriems su I. M. poreikiams ir tikslams tenkinti. Byloje ieškovas niekaip neįrodė jog I. M. darytos išlaidos yra darytos panaudojant jo lėšas ir kad dėl to šalys buvo susitariusios.Įvertinus tai, jog liudytojas G. J. Š. po buto pardavimo minėtame bute lankėsi tik kartą, įskaitant, jog patalpoje kurioje atliekamas remontas, mažai tikėtina, jog bus bendro gyvenimo požymių, jog nėra nustatyta kokie buvo aptariami bendro gyvenimo požymiai, kuriuos matė liudytojas, ir ar jie sietini su ieškovu, bei įvertinus, jog nuo minėtų įvykių buvo praėję daugiau nei 15 metų, galima daryti išvadą, jog minėto liudytojo parodymų neabejotinai neužtenka pagrįsti aplinkybės apie bendrą ieškovo ir I. M. ūkio vedimą ir bendrą gyvenimą kartu kaip šeima.Liudytojas N. Š. iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių apie realų I. M. ir ieškovo asmeninį gyvenimą. Kaip jie tvarkė ir vedė bendrą ūkį ir ar vedė jį iš vis. Minėtas liudytojas per 7-ius aptariamų įvykių metus yra tik kelis kartus epizodiškai trumpai kontaktavęs su ieškovu ir išvadas apie tai jog ieškovas ir atsakovė yra vyras ir žmona padarė akivaizdžiai savo nuožiūra, kadangi jokios objektyvios informacijos apie šalių santykius nėra iš niekur, tame tarpe nei iš ieškovo, nei iš I. M. gavęs.Faktiškai beveik visus minėtų liudytojų parodymus ieškovas savo apeliaciniame skunde nutyli. Tačiau remiantis jais, akivaizdu, jog yra susiklosčiusi situacija, lemianti, jog byloje liudytojai yra žymiai daugiau nurodę aplinkybių, paneigiančių ieškovo teiginius apie bendrą su I. M. ūkio vedimą.Apeliantas savo skunde remiasi 2017 m. kovo 25 d. pareiškimu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas pirmoje instancijoje pasibaigė 2017 m. kovo 13 d. bei apeliacinio skundo prieduose nėra nurodoma jog prie jo pridedamas nors koks 2017 m. kovo 25 d. pareiškimas, kyla pagrįstas klausimas, kuo remiasi ieškovas šiuo konkrečiu atveju.Atsakovė pirmos instancijos teismui pateikė visą eilę, tame tarpe šiame atsiliepime įvardintų, įrodymų, patvirtinančių, jog ji kartu su ieškovu bendrai negyveno ir nevedė bendro ūkio. Tai ir banko sąskaitos išrašais paremtos suvestinės, pagal kurias matosi, jog ji vienintelė rūpinosi savo buto kredito dengimu, komunaliniais ir savo asmeniniais poreikiais, bei kad prie jų (I. M. asmeninių poreikių) tenkinimo ieškovas neprisidėjo. Taip pat buvo pateiktos ieškovo išlaidų suvestinės, patvirtinančios, jog ieškovas savo lėšas naudojo būtent sau, bei ieškovo išlaidų ir pajamų paskaičiavimai, patvirtinantys, jog ieškovas visas pervestas lėšas į I. M. sąskaitą pasiimdavo savo reikmėms.Remonto darbai, jei juos atliko ieškovas, sudaro minėto buto vertės dalį. Ieškovas reikalaudamas šio turto dalies, kartu gautų ir visą vertę to, kas buvo įdėtą į šį turtą - visus jo pagerinimus, pakeliančius ar mažinančius turto vertę, tame tarpe jo tarimai atliktų darbų vertę. Todėl jo reikalavimas dar atskirai atlyginti ir jo tariamą darbinį įnašą negali būti tenkinamas, tuo labiau kad minėto įnašo egzistavimo nepatvirtina jokie bylos įrodymai
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau pastebėtina, kad šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus dėl lėšų judėjimo sąskaitoje. Teisėjų kolegija mano, kad tikslinga šiuo įrodymus prijunti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar apeliantas (ieškovas) ir atsakovė kartu gyveno ir įgijo bendrą turtą (butą ir kitus daiktus) bei kokia forma turi būti sudaroma kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų jungtinės veiklos sutartis, kai šie siekia įsigyti nekilnojamojo turto. Ieškovas nurodo, kad jis su atsakove kartu gyveno nesusituokę ir įgijo bendrą turtą, o atsakovė nurodė, kad bendro gyvenimo nebuvo, su ieškovu jie bendravo, gyveno epizodiškai, jokių bendrų daiktų neįgijo, o butą pirko ji pati, sau, viena mokėjo paskolą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas ieškinio neįrodė ir atmetė ieškovo ieškinį dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus. Su apelianto J. J. skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.Byloje šalių paaiškinimais jų procesiniuose dokumentuose bei žodiniais paaiškinimais pirmosios instancijos teisme (teismo posėdžių garso įrašai) nustatyta, kad apeliantas ir atsakovė susipažino 1999 m. ir palaikė draugiškus asmeninius santykius, puoselėjo viltį sukurti šeimą. Esminis ginčas tarp šalių kilo 2015 m. liepos 30 d., kai atsakovei paprašius grąžinti buto raktus, apeliantas atsisakė juos grąžinti ir atsakovė pakeitė buto spyną. Apeliantas pateikė pareiškimą policijai, nurodydamas, kad bute liko asmeniniai jo daiktai – įmonės bei asmeniniai dokumentai, įmonės antspaudas, kompiuteris, leidimas naudoti ginklą, asmeninio naudojimo daiktai.Rašytiniais bylos dokumentais nustatyta, kad 2001 m. gruodžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.4-8823 atsakovė I. M. asmeninės nuosavybės teise įgijo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 64.000,00 Lt, kas atitinka 17.608,89 Eur (e.b.l. 53-56, 1 t.). Iš pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad sudarant buto pirkimo sutartį atsakovė buvo sumokėjusi 926,80 Eur (3.200,00 Lt) pradinį įnašą. Likusios sumos sumokėjimui atsakovei buvo išduotas banko kreditas (2001 m. gruodžio 12 d. Sutartis Nr.BPL20001380), kurio suma 17.608,90 Eur, kurio grąžinimo užtikrinimui banko naudai registruota hipoteka (e.b.l. 57-61, 1 t.). Byloje esanti banko išduota pažyma ir kiti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad kredito suma į atsakovės sąskaitą buvo išmokėta 2002 m. sausio 3 d., kredito grąžinimas pradėtas 2002 m. balandžio 2 d. 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo grąžinta 11.985,82 Eur kredito, negrąžintas kredito likutis sudarė 5.623,08 Eur. Banko kreditas buvo dengiamas iš atsakovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą taip pat pateikta atsakovės teikta paraiška kreditui gauti, nurodytas šeimos narių skaičius – vienas, atsakovės pajamos.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija, jog kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų, siekiančių įsigyti nekilnojamojo turto, jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaryta notarine forma. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos; jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinusi, jog CK 1.74 straipsnio 1 dalis ir CK 6.969 straipsnio 4 dalis, aiškinamos kartu, reiškia, kad notarine forma, be kitų nustatytų atvejų, turi būti sudaromos tokios jungtinės veiklos sutartys, kurias sudarant yra perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į konkretų nekilnojamąjį daiktą. Ir priešingai, jeigu jungtinės veiklos sutartimi sudaromas bendro pobūdžio susitarimas kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ir sukurti (ateityje) bendrąją dalinę nekilnojamojo daikto nuosavybę, toks susitarimas neprivalės būti notarinės formos; notarine forma vieno ar abiejų partnerių vardu bus sudaromas konkretus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ar suvaržymo sandoris. Šis išaiškinimas koreliuoja su nuosekliai formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl tokio susitarimo formos kasacinio teismo buvo atskirai pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas visais įstatymų leistinais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014).Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybes, kad į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2011 m. rugsėjo 13 d. buvo pervedamos lėšos, kurių mokėtojas UAB „Technikonas“, mokėjimo paskirtis – pagal autorinę sutartį, alga, išeitinė kompensacija ir 2011 m. gruodžio 7 d. bylinėjimosi išlaidos (2010-09-14 pervesta 2.280,00 Lt, 2010-10-29 – 2.280,00 Lt, 2010-11-30 – 2.000,00 Lt, 2010-12-23 -1.218,80 Lt, 2011-03-10 – 12.000,00 Lt, 2011-04-11 – 3.000,00 Lt, 2011-04-27 – 3.000,00 Lt, 2011-06-07 – 5.260,41 Lt, 2011-07-21 – 5.311,49 Lt, 2011-08-10 – 4.579,45 Lt, 2011-09-13 – 12.308,99 Lt, 2011-12-07 – 1.591,02 Lt), o nuo 2012 m. liepos 30 d. buvo pervedamos lėšos iš mokėtojo UAB „Jurginio projektų menedžmentas“, mokėjimo paskirtis - lėšų įskaitymas J. J., kreditinio įsiskolinimo grąžinimas, darbo užmokestis litais (2012-07-30 pervesta 900,00 Lt, 2013-09-19 – 30,00 Lt, 2013-09-23 – 371,00 Lt, 2013-12-23 – 200,00 Lt, 2013-12-31 – 100,00 Lt, 2014-01-03 – 200,00 Lt, 2014-01-06 – 300,00 Lt, 2014-01-15 – 300,00 Lt, 2014-01-22 – 402,00 Lt, 2014-01-27 – 150,00 Lt, 2014-01-31 – 100,00 Lt, 2014-02-03 – 100,00 Lt, 2014-02-04 – 100,00 Lt, 2014-02-05 – 100,00 Lt, 2014-02-06 – 617,00 Lt, 2014-04-14 – 300,00 Lt, 2014-02-19 – 50,00 Lt, 2014-02-24 – 200,00 Lt, 2014-03-17 – 100,00 Lt, 2014-03-18 - 100,00 Lt, 2014-03-20 – 100,00 Lt, 2014-03-24 – 200,00 Lt, 2014-03-27 – 100,00 Lt, 2014-03-31 – 150,00 Lt, 2014-04-04 – 80,00 Lt, 2014-04-07 – 100,00 Lt, 2014-04-14 – 1.100,00 Lt, 2014-04-14 – 432,25 Lt, 2014-04-15 – 432,25, 2014-04-23 – 57,00 Lt, 2014-04-24 – 99,00 Lt, 2014-04-25 – 199,00 Lt, 2014-05-05 – 73,00 Lt, 2014-05-07 – 99,00 Lt, 2014-05-14 – 345,80 Lt, 2014-05-21 – 167,00 Lt, 2014-05-26 – 199,00 Lt, 2014-05-28 – 99,00 Lt, 2014-06-02 – 96,00 Lt, 2014-06-06 – 146,00 Lt, 2014-06-11 – 100,00 Lt, 2014-06-16 – 518,70 Lt, 2014-07-02 – 160,00 Lt, 2014-07-03 – 100,00 Lt, 2014-07-07 – 100,00 Lt, 2014-07-10 – 50,00 Lt, 2014-07-15 – 518,70 Lt, 2014-08-11 – 380,38 Lt, 2014-08-14 – 130,00 Lt, 2014-08-18 – 200,00 Lt, 2014-08-26 – 80 Lt, 2014-08-27 – 30,00 Lt, 2014-08-28 – 32,00 Lt, 2014-08-29 – 199,00 Lt, 2014-09-01 – 198,00 Lt, 2014-09-03 – 648,00 Lt, 2014-09-05 – 48,00 Lt, 2014-09-08 – 363,09 Lt, 2014-09-11 – 231,00 Lt, 2014-09-12 – 199,00 Lt, 2014-09-15 – 2.002,40 Lt, 2014-09-24 – 100,00 Lt, 2014-09-25 – 88,70 Lt, 2014-09-29 – 99,00 Lt, 2014-10-01 – 53,00 Lt, 2014-10-16 – 138,32 Lt, 2014-10-20 – 100,00 Lt, 2014-10-23 – 100,00 Lt, 2014-10-27 – 148,72 Lt, 2014-10-28 – 99,00 Lt, 2014-10-31 – 1.240,00 Lt, 2014-11-14 – 4.600,00 Lt, 2014-11-07 – 323,89 Lt, 2014-11-19 – 39,20 Lt, 2014-11-24 – 160,00 Lt, 2014-11-26 – 100,00 Lt, 2014-12-03 – 254,79 Lt, 2014-12-10 – 363,09 Lt, 2014-12-22 – 363,09 Lt, 2014-12-22 – 300,00 Lt, 2014-12-24 – 369,00 Lt, 2014-12-30 – 99,00 Lt), nuo 2015-01-08 UAB „Jurginio projektų menedžmentas“ atlikti mokėjimai eurais (2015-01-08 – 180,90 Eur, 2015-01-12 – 36,75 Eur, 2015-01-16 – 20,19 Eur, 2015-01-23 – 19,00 Eur, 2015-01-29 – 15,00 Eur, 2015-02-13 – 60,06 Eur, 2015-02-17 – 11,58 Eur, 2015-02-27 – 87,10 Eur, 2015-03-03 – 136,00 Eur, 2015-03-06 – 120,00 Eur, 2015-03-16 – 75,07 Eur, 2015-03-21 – 34,00 Eur, 2015-04-17 – 100,00 Eur, 2014-04-23 – 30,03 Eur, 2015-04-27 – 30,00 Eur, 2015-04-27 150,00 Eur, 2015-04-30 – 16,33 Eur, 2015-05-04 – 120,00 Eur, 2015-05-05 – 38,84 Eur, 2015-05-07 – 19,00 Eur, 2015-05-15 – 30,03 Eur, 2015-05-19 – 12,00 Eur, 2015-05-22 – 10,75 Eur, 2015-05-28 – 10,00 Eur, 2015-06-04 – 6,00 Eur, 2015-06-12 – 70,70 Eur, 2015-07-09 – 20,00 Eur 2015-07-15 – 159,00 Eur, 2015-07-20 – 100,00 Eur, 2015-07-23 – 30,00 Eur, 2015-07-27 – 32,00 Eur). Kaip matyti iš apelianto pateiktos SoDros pažymos, nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. mėnesio apeliantas dirbo UAB „Technikonus“, nuo 2011 m. rugsėjo iki 2016 m. - UAB „Jurginio projektų menedžmentas“ (e.b.l. 33-39, 5 t.). Atsakovės sąskaitos išrašas patvirtina apelianto nurodytą aplinkybę, jog į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. liepos 27 d. iš apelianto darbovietės buvo pervesta jo nurodyta 24.231,61 Eur suma. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu vien šį aplinkybė savaime nėra pakankama konstatuoti apelianto ir atsakovės bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo siekiant kartu įgyti nekilnojamąjį turtą faktui patvirtinti. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi abiejų šalių paaiškinimus bei lėšų judėjimą sąskaitoje, visų įrodymų kontekste. Apeliantas nurodė, kad į atsakovės sąskaitą lėšas pervesdavo bendram gyvenimui, nurodė, kad minėta sąskaita naudojosi tiek atsakovė tiek apeliantas. Atsakovė neneigė, kad nuo 2011 m. vasario mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio 30 d. su jos sutikimu apeliantui buvo išduota mokėjimo kortelė, su kuria apeliantas galėjo atsiskaityti už prekes ir paslaugas bei bankomatuose lėšas išsigryninti. Atsakovė nurodė apelianto prašymu davusi leidimą apeliantui saugoti lėšas savo sąskaitoje jo prašymu, kadangi apelianto turtui ir sąskaitoms dėl jo teisminių ginčų buvo taikomas areštas. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės apeliantas nepaneigė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina atsakovės duotus paaiškinimus: kaip matyti iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo, antstolio 2010 m. vasario 8 patvarkymu apelianto namo daliai buvo taikytas areštas, antstolio 2012 m. balandžio 216 d. patvarkymu taikytas apelianto žemės sklypo areštas (e.b.l. 11-12, 13-15, 1 t.). teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sąskaitos išrašė matoma bankinių operacijų analizė patvirtina, kad apelianto į atsakovės vardu atidarytą sąskaitą įnešamos lėšos netrukus išgryninamos arba išleidžiamos panašiomis sumomis atliekant operacijas būtent atsakovo kortelės numeriu (Nr. **************5486, vėliau iš kortelės Nr. *************9615). Apeliantas nepateikė CPK leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad lėšos išleistos bendriems jo su atsakove poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad į sąskaitą 2013 m. – 2014 m. buvo pervesti keli greitieji kreditai skirtingomis sumomis (pav. 2014 m. lapkričio mėn. 12 d. suteiktas 8.000,00 Lt kreditas), o kai kurios lėšos buvo grąžinamos apelianto įmonei (pav. 2013 m. rugsėjo 4 d. 500,00 Lt pervesta gavėjui UAB „Jurginio projektų menedžmentas“), išmokama kitiems asmenims, kurių ryšys su atsakove byloje niekaip nėra patvirtintas. Pagrįstų abejokių taip pat kelia mokėjimo paskirtyje nurodyti įrašai „kreditinio įsiskolinimo grąžinimas“. Kolegija atkreipia dėmesį, jog tokia mokėjimo paskirtis kartais nurodoma net prie itin mažų sumų (pav. 6,00 Eur, 10,00 Eur ir pan.), pervedamos sumos itin skirtingos.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis teismas turi įvertinti byloje esančių įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios padarytos išvados dėl sąskaitoje buvusių lėšų judėjimo bei paskirties, logiškai pagrindžia atsakovės poziciją, jog kiekviena šalis naudojo savo įneštas lėšas savo apsisprendimu ir nuožiūra. Atsakovė taip pat patvirtino, jog sąskaitos elektronine bankininkyste naudojosi vien atsakovė ir tokia prieiga apeliantui nebuvo suteikta. Šios aplinkybės apeliantas taip pat nepaneigė, o tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovės lėšomis apeliantas disponuoti negalėjo. Liudytojų parodymais byloje taip pat nebuvo patvirtintas šalių bendro ūkio vedimas ir bendras disponavimas šalių lėšomis siekiant sukurti bendrą turtinį rezultatą. Apeliantas nurodo, kad atsakovės prašymu apklausti liudytojai A. Š. bei D. T. susiję su atsakove, todėl jų parodymai abejotini. Tačiau išklausius liudytojų parodymus pirmosios instancijos teisme (garso įrašai), pastebėtina, jog šie abu liudytojai nurodo pažinoję šalis 9 – 10 metų. Liudytojai neneigė buvusių artimų šalių santykių, nurodė, kad jie buvo pora, kartu leisdavo laiką draugų kompanijoje ar šeimos šventėse, tačiau nepatvirtino bendro šalių gyvenimo nuolat, aiškino, kad šalių santykiai buvo epizodiški, jų supratimu apeliantas santuokos neplanavo. Liudytoja D. T. paaiškino, kad švenčiant šeimos šventes, perkant dovanas apeliantas finansiškai neprisidėdavo. Liudytoja patvirtino atsakovės paaiškinimą, jog apeliantas atsisakė laiduoti atsakovei kietinant gauti banko paskolą buto remontui (byloje yra pateikti rašytiniai duomenys, jog atsakovė nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. birželio 19 d. sudarė keturias sutartis dėl paskolų, kurių paskirtis - buto remontui, asmeninė atsakovės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)). Apelianto prašymu teisme buvo apklausti liudytojai G. J. Š. bei N. Š.. Pirmasis liudytojas patvirtino, jog atsakovei pardavė butą. Šalis matė tik du kartus, nurodė, jog matė apeliantą, žino jo vardą - jis padėjo kraustyti daiktus, matė, kad bute daromas remontas. Antrasis liudytojas paliudijo, jog jis yra šalių kaimynas, manė, kad šalys yra šeima, nes matydavo juos kartu, apeliantą matydavo lauke prie automobilio, laiptinėje, viso gal 6 ar 8 kartus. Du kartus buvo užėjęs į butą, matė, kad bute daromas remontas, apeliantas buvo su paprastais rūbais, su kuriais dirbama. Dirbančio nematė. Liudytojas matė, kad bute yra kompiuteris, apeliantas kompiuteriu naudojosi (atspausdino dokumentą). Apeliantas padėjo sprendžiant ginčą su UAB „Naujoji pilaitė“. Išanalizavusi šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad liudytojų parodymai nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog apeliantas ir atsakovė kryptingai kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendromis pastangomis. Kolegijos vertinimu liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina, jog apeliantas atsakovės butą iš esmės pagerino. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino apeliantui teisę pareikšti prašymą turto pagerinimo ekspertizės, tačiau šio siūlymo apeliantas atsisakė. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliantas savo sąskaita pirko statybines medžiagas ar samdė meistrus darbams atsakovės bute atlikti. Apeliantas į bylą taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad šalys kartu mokėjo už jo vardu registruotą transporto priemonę ar kad atsakovės bute yra kokie nors šalių kartu įgyti daiktai (įrankiai, kompiuteris, sporto inventorius). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog apeliantas CPK leistinomis priemonėmis neįrodė buvus šalių sudarytą bendro pobūdžio susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepadarė proceso normų pažeidimų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi išlaidos: Atsakovė pateikė duomenis apie 700,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (e.b.l. 10, 6 t.). Kadangi ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose rekomenduojamo maksimalaus dydžio, bylinėjimosi išlaidos iš apelianto atsakovei priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 700,00 Eur (septyni šimiai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.