Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. Z. ieškinį atsakovui P. V. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į ekspertą T. M. dėl statybos darbų trūkumų nustatymo, kuris konstatavo statybos darbų trūkumus ir nustatė 14 496,99 Eur jų ištaisymo kainą. Ieškovė bandė išspręsti kilusį ginčą taikiai, tačiau atsakovas nebendradarbiavo.

Trečiasis asmuo palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

Liudytojas T. M. yra ekspertas, tačiau šiuo atveju, į jį kreipėsi ieškovė dar iki teismo. Teigė, kad eksperizę atliko remdamasis ieškovės pateiktais duomenimis ir vietos apžiūra. Liudytojas patvirtino ekspertizėje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad ieškovė jam pateikė nuotraukas, darytas būtent statybos metu, o išvada buvo daroma apžiūrint namą, darant matavimus neardant, išardant, tad buvo remtasi objektyviais duomenimis.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad yra AB ,,Ukmergės gelžbetonis‘‘ direktorius. Teigė, kad išvada, jog smeigės yra per trumpos, buvo tik pirminė, neapžiūrėjus namo. Apžiūrėjus objektą, aiškiai matėsi per mažas armavimo tinko sluoksnis, nebuvo pakankamai klijų. Patvirtino, kad polistirolas, ypač kai jis yra priklijuotas, pritvirtintas, nesiplečia ir nesitraukia. Jo plėtimasis ir traukimasis yra ypatingai mažas ir tikrai neturėjo įtakos smeigių judėjimui. Trūkumai name išryškėjo tik po ketverių metų galbūt dėl to, kad visą laiką po truputį kaupėsi vanduo, o praėjus tam tikram laikui jo prisikaupė tiek, kad išstūmė smeiges.

Liudytojas J. M. paaiškino, kad jis yra UAB ,,Šilputa‘‘ direktorius, prekiauja polistirolu. Teigė, kad nėra ekspertas, ieškovei atsakė tik iš praktikos žinių, kurios kauptos 15 metų. Mano, kad polistirolas susitraukti negalėjo. Paaiškino, kad gruntas turi jungiamąją savybę, o dekoras turi ir apsauginę funkciją, gali apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų. Teigė, kad palikus neapsaugotą namą, išorės poveikis yra, tačiau armavimo sluoksnio vanduo nenuplauna.

Liudytojas Š. M. teigė nesąs ekspertas, jis UAB ,,Kreisel‘‘ darbuotojas, įmonė yra klijų ir tinkų atstovė Lietuvoje. Mano, kad smeigės galėjo išsistumti dėl netinkamo jų parinkimo arba pritvirtinimo. Mano, kad drėgmė, ledas negali pajudinti smeigės; kad polistirolas sudrėko, sušalo, pateko vanduo ir tuomet buvo išstumta smeigė, kaip nurodo atsakovas, tai neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas ieškovės naudai 2014 metais atliko statybos darbus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį ginčijo sutarties sudarymo faktą, tačiau teismo posėdžių metu pripažino, kad vykdė statybos darbus. Šiuo atveju, šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties, tačiau iš šalių paaiškinimų, pateiktų įrodymų matyti, kad šalis siejo būtent statybos rangos santykiai, nes atsakovas ieškovės naudai įsipareigojo atlikti tam tikrus statybos darbus, o ieškovė įsipareigojo už juos atsiskaityti.

CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra vartotoja, tačiau atsakovas ginčijo, kad yra verslininkas. CK 6.2281 straipsnio 3 d. nustatyta, kad verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad atliko rangos darbus ieškovės naudai ne kaip verslininkas, t. y. ne siekdamas pelno, o kitais tikslais – atsakovas neginčijo, kad už darbus jam buvo mokama. Atsakovas pripažino, kad yra statybos įmonės savininkas ir visą savo gyvenimą verčiasi statybos darbų vykdymu. Tai, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties ar, kad atsakovas nemokėjo PVM ar kitų mokesčių, nėra pagrindas jo nelaikyti verslininku. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Taigi, atsakovui kyla pareiga įrodyti, kad darbų trūkumai atsirado ne dėl jo kaltės, ieškovė turi įrodyti tik trūkumų atsiradimo faktą.

Ieškovė trūkumų atsiradimą įrodinėjo T. M. atliktos ekspertizės aktu, pateiktomis fotonuotraukomis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktu. Atsakovas iš dalies sutiko, kad yra išryškėję darbų trūkumai, nors ir nežymūs bei lengvai pataisomi, tačiau nesutiko, kad jie atsirado dėl jo kaltės. Kaip nurodyta aukščiau, savo kaltę paneigti turi būtent atsakovas.

Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė ilgą laiką neužbaigė ginčo namo fasado apdailos, dėl ko neuždengtas poliesteris, veikiamas saulės, šalčio, lietaus ir kitų gamtinių jėgų, traukėsi, plėtėsi ir taip išstūmė smeiges, tuo sukeldamas trūkumų atsiradimą. Pasak atsakovo, ieškovė nepakankamai šildė namą, dėl ko kaupėsi drėgmė. Nors atsakovas neginčijo, kad tvirtinant smeiges buvo pragręžti blokeliai, tačiau teigė, kad pragręžtos skylės buvo užbetonuotos, be to, tai praktikoje pasitaiko dažnai. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovė turėjo mažai pinigų, dėl ko darbai ir medžiagos buvo prastesnės kokybės, visur buvo taupoma, o šiuo ieškiniu ieškovė siekia pasigerinti namo klasę.

Apklausti liudytojai, tame tarpe ekspertas T. M., nesutiko su tokiu atsakovo vertinimu, nes poliesteris, net traukdamasis ar plėsdamasis neturėtų pakankamai jėgos išplėšti smeigių. Ekspertas T. M. nurodė, kad apžiūrint namą armavimas buvo 1 milimetro, kai turi būti 3 milimetrai, be to, patvirtino, kad klijų lietus nuplauti negali, be to, akcentavo, kad buvo vietų, kuriose armavimo tinklelis nebuvo užtinkuotas visiškai. Nurodė, kad pro netinkamai įtvirtintas smeiges galėjo patekti vanduo, kuris šaldamas plėtėsi ir taip išstūmė smeiges. Jis patvirtino, kad dedant smeiges buvo padarytas brokas, darbas atliktas ne pagal technologiją – sienos neturėjo būti pergręžtos kiaurai. Pažymėjo, kad keletas smeigių buvo surūdijusios, o to priežastimi gali būti tik drėgmės patekimas.

Liudytojas A. B. teigė, kad apžiūrėjus objektą, aiškiai matėsi per mažas armavimo tinko sluoksnis, nebuvo naudota pakankamai klijų. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad į ieškovės paklausimą atsakė, jog per trumpos smeigės, bet tuo metu liudytojas dar nebuvo matęs namo, o kai nuvyko, kardinaliai pakeitė nuomonę, nes buvo apie 2 milimetrai tinko sluoksnis, kai turi būti 4-8 milimetrai, sienas gręžė vienoje namo pusėje, kitoje namo pusėje, 3 ar 4 kartus ir matė, jog smeigės išsikilnojusios, blokelis pergręžtas kiaurai, be to, polistirolo priklijavimas irgi nebuvo geras; tą pamatė išpjovus gabaliuką; klijų sluoksnis buvo per mažas. Patvirtino, kad polistirolas, ypač kai jis yra priklijuotas, pritvirtintas, nesiplečia ir nesitraukia. Jo plėtimasis ir traukimasis yra ypatingai mažas ir tikrai neturėjo įtakos smeigių judėjimui. Trūkumai name išryškėjo tik po ketverių metų galbūt dėl to, kad visą laiką vanduo po truputį kaupėsi, o praėjus tam tikram laikui jo prisikaupė tiek, kad užšalęs išstūmė smeiges.

Liudytojas J. M. pažymėjo, kad palikus neapsaugotą namą, išorės poveikis yra, tačiau armavimo sluoksnio vanduo nenuplauna. Patvirtino, kad smeigė turi laikytis savaime, nepriklausomai nuo to, ar polistirolas atsiklijavo ar ne, o smeigę išstumti gali vanduo, tačiau, jei smeigė teisingai sumontuota, šalčio tiltas susidaryti neturi, nes smeigė turi dangtelį, kuris neleidžia patekti vandeniui. Paaiškino, kad nors ir neužgruntuotas namo fasadas, polistirolas negali susitraukti tiek, kad išstumtų smeigę.

Liudytojas Š. M. patvirtino, kad armavimo sluoksnis turi būti 3 – 4 milimetrai, 1 – 2 milimetrų neužtenka, jei tik toks jo sluoksnis, tai laikytina grubiu pažeidimu, tas pats pasakytina ir apie klijų sluoksnį. Statant smeiges, blokelį pragręžti nėra įprasta praktika, o smeigių gręžti įstrižai nepatartina, tai būtų technologinis pažeidimas.

Teismas nesutinka su atsakovo vertinimu, kad ieškovė bando pagerinti namo klasę, nes ekspertas sąmatą skaičiavo atsižvelgdamas į namo klasę ir jos nekeldamas. Teismui nėra suprantama, kodėl atsakovas sutiko atlikti darbus, jei manė, kad ieškovei nepakaks lėšų, nes tai nėra pateisinama priežastis atlikti darbus nekokybiškai. Teismas negali sutikti su atsakovo ir jo atstovo vertinimu, jog ieškinys yra neįrodytas, o statybų trūkumai nėra esminiai, nes ieškovė name jau gyvena, jį eksploatuoja, be to, ieškovė pati yra atsakinga už atsiradusius namo trūkumus, nes nebaigė tvarkyti namo fasado. Pažymėtina, kad iš esmės visi teismo apklausti liudytojai, paneigė šią atsakovo nurodytą aplinkybę, aiškiai nurodė, kokius darbo trūkumus padarė atsakovas, kokius pažeidimus pastebėjo apžiūrėdami namą (tie, kurie nuvyko į vietą). Visi liudytojai patvirtino, kad smeigės buvo pritvirtintos nesilaikant technologinių reikalavimų, o fasado darbų nepabaigimas, dekoro neuždėjimas niekaip negalėjo įtakoti to, jog iš fasado išlindo smeigės. Jie taip pat nesutiko su atsakovo nuomone, jog nuo oro ir drėgmės pokyčių, veikiančių polistirolą, paveikios buvo ir smeigės, taip pat atkreipė teismo dėmesį į eilę kitų grubių statybos technologijos pažeidimų – įstrižai įgręžtas smeiges, kiaurai pragręžtus blokelius, per mažą klijų sluoksnį, per mažą armavimo sluoksnį. Visa tai, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai, leidžia teismui spręsti, kad namo statybų brokas atsirado būtent dėl atsakovo kaltės.

Teismas atkreipia dėmesį, jog nors atsakovas iš esmės ginčijo eksperto išvadą kaip neobjektyvią ir netinkamą, tačiau nepateikė kitų įrodymų, kurie paneigtų pateiktas eksperto išvadas. Teismas pažymi, kad neturi pagrindo abejoti eksperto, kuris šioje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, šališkumu. Vien ta aplinkybė, kad eksperto išvados prašė ieškovė, sudarė sutartį, ir kad ekspertas, be kitų duomenų, vadovavosi ieškovės pateikta informacija, nesuteikia teismui pagrindo abejoti eksperto objektyvumu. Nors atsakovas mano, kad ekspertas namą apžiūrėjo tik formaliai, patikrino tik kelis namo taškus ir iš to nepagrįstai darė išvadą apie viso namo būklę, tačiau teismas sutinka su eksperto nuomone, kad būtų neekonomiška ir taip pat nelogiška ardyti visą namą, be to, ekspertas išsamiai paaiškino teismui ir byloje dalyvavusiems asmenims, kuo rėmėsi darydamas išvadą, todėl teigti, jog išvada vienpusiška, nėra teisinio pagrindo. Akcentuotina, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog trūkumai yra tik eksperto tikrintose vietose, o visos kitos namo dalys neturi trūkumų. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas, atstovaujamas advokato, nesutikdamas su pateikta išvada ir manydamas, kad ji yra netinkama, neobjektyvi, nepagrįsta, turėjo teisę prašyti teismo paskirti ekspertizę bylą jau nagrinėjant teisme, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Taigi, iš byloje esančių duomenų (ekspertizės akto, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, fotonuotraukų), liudytojų ir šalių paaiškinimų matyti, kad trūkumai atsirado ne dėl ieškovės kaltės. Atsakovas priešingų įrodymų nepateikė, apsiribojo deklaratyviais teiginiais.

Ieškovė prašo priteisti 14 496,99 Eur defektų ištaisymo kainą, 200 Eur už sandarumo testą, 1 000 Eur už atliktą ekspertizę, 80 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsakovas nesutiko su prašomos priteisti žalos dydžiu. Teigė, kad esamus trūkumus galima ištaisyti už maždaug 2 000 Eur. Toks atsakovo pareiškimas nėra pagrįstas jokiais skaičiavimais, kitais rašytiniais įrodymais. Atsakovas taip pat ginčijo tai, kad ekspertas žalos dydį paskaičiavo įtraukdamas PVM mokestį, nors ieškovė atsakovui jo nemokėjo. Teismas vertina, kad toks atsakovo argumentas yra visiškai nepagrįstas, nes visi mokesčiai, tame tarpe ir PVM mokestis, privalo būti mokami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad atsakovas nemokėjo PVM mokesčio, yra pagrindas pradėti mokestinius patikrinimus, o ne atleisti jį nuo žalos atlyginimo kartu priskaičiuojant PVM mokestį.

Taigi, atsakovui nepateikus jokių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų mažinti priteistinos žalos dydį, teismas, remdamasis eksperto T. M. pateikta darbų trūkumų ištaisymo sąmata bei kitais pateiktais įrodymais, ieškovės prašomos priteisti žalos dydį laiko pagrįstu. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, ieškovės ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 15 776,99 Eur dydžio žalos atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (15 776,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 1 866,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 866,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis).

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 10,09 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 10,09 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Ž. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 15 776,99 Eur žalos atlyginimo, 1 866,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (15 776,99 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Priteisti iš atsakovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,09 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.