- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-17
- Bylos Nr.
- e2-3487-399/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01210-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Ieškovas
- R. A.
- Trečiasis asmuo
- U. A., G. A., A. A., notarei Loretai Rastauskienei
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir švaikinimo tarnybos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai
- Atsakovas
- Valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas
- Advokatai
- Vilija Kavaliauskienė
dalyvaujant ieškovei R. A. , nepilnametės U. A. atstovei pagal įstatymą, atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei,
institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir švaikinimo tarnybos atstovei A. S.,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A., nepilnametės U. A. atstovės pagal įstatymą, ieškinį galutinai suformulavus reikalavimus atsakovei Valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, tretiesiems asmenims nepilnametei U. A., G. A., A. A., niotarei Loretai Rastauskienei, institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl palikimo perėjimo valstybei pripažinimo negaliojančiu, turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal turto apyrašą išdavimo ir termino teismo leidimui išduoti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. A., nepilnametės U. A. atstovė pagal įstatymą (toliau ieškovė), veikdama nepilnametės dukros U. A. vardu ir interesais ieškiniu galutinai suformulavus reikalavimus (DOK 25499, 2022-06-22, toliau ieškiniu) teismo prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, išduoti ieškovei teismo leidimą priimti palikimą nepinametės dukros U. A. vardu po jos tėvo A. A. (toliau tėvo) mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintė faktą, kad U. A. priėmė palikimą po tėvo mirties. Pripažinti sandorį 2020-05-25 „pareiškimą dėl palikimo perėjimo valstybei“, kuriuo siekiama priimti palikimą po A. A. mirties Lietuvos Respublikos vardu, negaliojančiu.
Ieškovė ieškinyje nurodo šias aplinkybes:
(duomenys neskelbtini)buvo sudaryta santuoka tarp A. A. ir R. A..
(duomenys neskelbtini) gimė dukra G. A., kuri šiuo metu yra pilnametė.
(duomenys neskelbtini) gimė dukra U. A., kuri šiuo metu yra nepilnametė ir kurios interesus teisme atstovauja įstatyminė atstovė - mama, ieškovė civilinėje byloje R. A... (duomenys neskelbtini) santuoka tarp A. A. ir ieškovės R. A. nutraukta.
(duomenys neskelbtini) A. A., nepilnametės U. A. tėvas, mirė.
Nepilnametės U. A. mama, R. A., per įstatyme numatytą laiką (LR CK 5.50 str. 3 d.), tris mėnesius nuo mirties, dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė, t. y. nesikreipė dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo. R. A. neapsisprendė, keitė nuomonę, kreipėsi du kartus į teismą paveldėjimo klausimais, procedūrų nebaigė. Taip nutiko dėl to, kad iš karto po buvusio sutuoktinio mirties neturėjo piniginių lėšų paveldėjimui priimti arba atsisakyti paveldėjimo, neturėjo ir žinių kaip reikia elgtis po dukros tėvo mirties (apie mirtį žinojo, buvo informuota), nežinojo kur reikia kreiptis ir niekur nesikreipė, kad bent ką sužinoti apie paveldėjimo ypatumus.
Nors nežinojo ieškovė kad reikia paveldėti arba atsisakyti paveldėjimo, bet naudojosi kartu su pilnamete ir nepilnamete dukra mirusiojo turtu, kurį reikėjo oficialiai paveldėti, netrukdoma, tiek iki dukros tėvo mirties, tiek po jo mirties. Tik 2020 metais vaiko teisių apsaugos tarnyba surado R. A. ir nurodė spręsti paveldėjimo klausimus oficialiai. Po nurodyto ieškovė neapsisprendė kaip elgtis ilgą laiką, tai ji siekė priimti palikimą tai atsisakyti, nebuvo gavusi informacijos apie mirusiojo kreditorius, todėl paveldėti bijojo.
2022-04-08 ieškovė gavo duomenis apie kreditorius (pažyma Nr. S-22-140-11731) ir sužinojo, kad skola yra susidariusi jai pačiai, už priteistų lėšų dukrai išlaikyti įsiskolinimą. Šio įsiskolinimo, mirus skolininkui, ieškovė turi teisę atsisakyti ir atsisakys ateityje (gavusi teismo leidimą paveldėti nepilnamečio vaiko vardu), o tai lemia galutinį jos apsisprendimą paveldėti nepilnametės dukros vardu, su paveldimo turto apyrašu.
Šalies argumentai
Šiuo ieškiniu R. A. siekia priimti palikimą nepilnamečio vaiko, U. A. vardu ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusiojo dukra faktiškai priėmė paveldėjimą po tėvo mirties (LR CPK 444-445 str.).
Terminas leidimui priimti palikimą nepilnametės dukros vardu atnaujintinas pripažinus, kad jis praleistas dėl objektyvių priežasčių (LR CPK 78 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 38 str.) reglamentuoja, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę -aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais ,CPK 38 str. ld.). U. A. šių sąlygų neatitinka, neatitiko jų tėvo mirties dieną, o tai reiškia jog ji neturėjo ir neturi civilinio procesinio veiksnumo nei pagal amžių, nei pagal juridinius faktus, nes nėra sudariusi santuokos, nėra emancipuota.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.157 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje, ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus (pavyzdžiui neterminuotai apribojus tėvų valdžią).
Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK) 3.163 str. l d.).
Priimti palikimui ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu galima tik turini teismo leidimą šiems veiksmams vaiko vardu atlikti (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Tėvai be teismo leidimo taip pat neturi teisės perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį (CK 3.188 str. 1 d. 1p.).Paveldimas ne tik turtas, bet ir turtinės teisės, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pateikiami duomenys patvirtina, kad pareiškimą notarui, po A. A. mirties atsiradusiam palikimui priimti, nepadavė niekas, ieškovė atstovaudama nepilnametės dukros interesus ar kiti įpėdiniai, t. y. fiziniai asmenys įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu pareiškimo notarui nėra padavę, tačiau tai nėra U. A. kaltė.
Paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą kol kas neišduotas valstybei, atstovaujamai VJ Turto banko 2020-05-15 pareiškimas dėl mirusiojo turto perėjimo valstybei naikintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą jeigu jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, pradėjo turtą faktiškai valdyti arba priėmė palikimą pagal apyrašą (2 d. ir 3 d.), įstatymu nustatytas terminas nėra naikinamasis ir teismas gali jį atnaujinti (pratęsti) jeigu nustato, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.), teismas turi teisę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, faktą kad įpėdinis faktiškai priėmė turtą valdyti, po asmens mirties. įstatyme nenustatytas svarbių priežasčių sąrašas ir tai yra vertinamasis kriterijus. įstatymas numato, kad juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo tikslu, kai nėra jokios galimybės gauti dokumentus pagrindžiančius paveldėjimą (LR CPK 444- 445 str.).
Ieškovė, ieškinį teikia atstovaudama nepilnamečio vaiko interesus, kaip jo atstovė pagal įstatymą ir šiuo atveju yra svarbiausi vaiko interesai, kadangi Civilinio kodekso 3.3 str. įpareigoja teismą sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, prioritetiniais laikyti nepilnamečio vaiko interesus. Teismas turi vertinti jog nepilnamečio vaiko interesus geriausia atitinka palikimo pagal įstatymą po tėvo mirties priėmimas, nes nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą būtų išduotas nepilnamečio vaiko vardu ir taip pagerėtų būtent nepilnamečio vaiko turtinė padėtis. Be teismo leidimo turto perleisti, įkeisti ar suvaržyti negalėtų motina (CK 3.163 str. 3 d.).
Paveldimą nekilnojamąjį turtą sudaro: ½ dalis vieno kambario buto ir ½ dalis pagalbinės patalpos
Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodo, kad šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų jiems nėra žinoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, pareiškėjui išduotinas per įstatymo numatytą terminą, o terminas leidimui išduoti atnaujintinas konstatavus, kad jis praleistas dėl objektyvių priežasčių.
Kadangi valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, priėmė palikimą pateikdama 2020 - 05 - 25 pareiškimą notarui, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl šis sandoris yra pripažintinas negaliojančiu. Manau, kad notarė neišsiaiškino faktinių aplinkybių, jog palikimą priėmė mirusiojo turto įstatyminė įpėdinė, kuri palikimą, priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti. U. A. ar jos įstatyminės atstovės niekas (nei viena institucija) neinformavo apie tai, kad dėl tėvo turto palikimo priėmimo į notarą kreipėsi valstybė ir, kad bus išduotas palikimo perėjime valstybei liudijimas. Apie tai, kad tėvo palikimas pereis valstybei ji sužinojo ir įsitikino gavusi 2022 - 04-21 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį, kurioje nurodyta, kad „2020 - 05 -25 palikimą yra priėmusi Valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas. Esant tokioms aplinkybėms, sandorį - kad palikimą, atsiradusį po A. A. mirties priėmė Lietuvos Respublika reikia pripažinti negaliojančiu. CK 5.8 straipsnis numato galimybę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai. kad palikimą priėmė kitas asmuo. Vienerių metų terminas konkrečiu atveju skaičiuotinas nuo sužinojimo dienos t. y. nuo 2022 - 04 - 21, kai apie tai buvo paskelbta Marijampolės apylinkės teismo nutartyje Nr. e2YT-2753- 399/2022.
Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis (teisėtas nepilnamečio įpėdinio įstatyminis atstovas), kuris turi teisę paveldėti nepilnamečio vardu, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis). Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovės atstovaujamas asmuo, nepilnametė U. A., yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę), todėl teismui tenkinus reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ieškovo reikalavimas panaikinti perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkinamas, palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas valstybei, nesant įstatyminių įpėdinių, yra naikintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovo atstovaujamo nepilnamečio teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti tėvo turtą po jo mirties.
Šalies argumentai
Ieškovė 2022-10-04 pateikė raštu prašymą (DOK 39446), kuriuo atsisakė dalies reikalavimų pareikštų ieškiniu, o būtent atsisakė reikalavimo dėl termino teismo leidimo priimti palikimą nepilanmečio vaiko vardu išdavimui atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, atsižvelgdama į tai, kad notarė L. Rastauskienė (toliau notarė) pateikė dokumentą į bylą apie tai, kad leidimas priimti palikimą nepilnamčio vaiko vardu išduotas 2020-07-27 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau teismo) nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-5244-329/2020.
Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad palaiko 2022-10-04 prašymą dėl dalies reikalavimų atsisakymo ir tokio atsisakymo pasekmės jai žinomos. Kitus reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti motyvais bei argumentais išdėsytais ieškinyje.
Dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo paaiškino, kad jau ir iki savo mirties A. A. bute, kuris sudaro paveldimą turtą negyveno, bute gyveno ir šiuo metu gyvena ji pati, tai yra ieškovė, jos nepilnamtė dukra U. A. ir pilnametė dukra G. A.. Naudojasi visu butu ir už jį visą moka reikalingus mokesčius, butas buvo remontuojamas ir mokesčiai mokami jos, tai yra R. A. lėšomis.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat nurodė jog nebuvo ir nėra jokių kitų ginčų, išskyrus nagrinėjamą bylą, dėl A. A. turto paveldėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublika (Valstybė), atstovaujama Valstybės įmonės (toliau VĮ) Turto bankas (toliau atsakovė) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė šias aplinkybes: VĮ Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, yra gavusi pranešimą apie palikėjo A. A. nepriimtą palikimą per įstatyme nustatytą terminą ir kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę dėl palikėjo palikimo paveldėjimo, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra išduotas ir palikėjo A. A. palikimas nėra paveldėtas valstybės.
Kasacinio teismo praktika dėl Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti LR CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti tokį terminą. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, pratęsti terminą palikimui priimti, turi nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, taip pat išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011, 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje NR. 3K-3-191/2012 ir kt.). Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 straipsnis).
Vertinant šioje byloje susidariusią situaciją dėl patikslintame ieškinyje nurodyto paveldimo turto priėmimo, būtina įvertinti nepilnametės įstatyminės atstovės R. A. veiksmus, po palikėjo mirties rūpestingumo aspektu dėl atsiradusio palikimo, taip pat išsiaiškinti, ar palikėjo palikimas galėjo būti priimtas laiku ir į jį šiuo metu nepretenduoja kiti įstatyminiai įpėdinai (fiziniai asmenys).
Neprieštarauja termino atnaujinimui priimti palikimą nepilnametės vardu po jos tėvo mirties jeigu bus įrodyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nesutinka, kad iš Valstybės būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes nebuvo atlikti jokie veiksmai prieštaraujantys galiojantiems teisės aktams.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 246 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo nepilnametė U. A. pateiktame atsiliepime nurodė, kad ji sutinka su ieškiniu ir prašo jį tenkinti, neišmano paveldėjimo reikalų, tačiau supranta, kad mama kovoja dėl ½ dalies buto, į kurį teises reiškia VĮ Turto bankas, pasisakė, kad butas yra vieno kambario, butu rūpinasi ir jį išlaiko. Butas buvo remontuojamas 2021 metais ir būtų neteisinga jai butas atitektų kitiems asmenims.
Trečiasis asmuo nepilnametė U. A. teismo posėdžio metu paaiškino jog ji sutinka ir palaiko jos interesais motinos pareikštą ieškinį ir prašo jį tenkinti ta dalimi, kuri yra palaikoma bylos nagrinėjimo pabaigoje. Teisinių dalykų ji neišmano ir todėl juos sprendžia mama, tai yra R. A.. Dėl faktinių aplinkybių U. A. paaiškino, kad bute po tėvo mirties visą laiką gyvena ji, sesuo (duomenys neskelbini) ir jų motina, kuri iš savo pajamų moka visus mokesčius, nes jos su seserimi savo pajamų neturi.
Trečiasis asmuo G. A. pateiktame į bylą atisliepime nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir U. A. ir teismas jų nekartoja.
G. A. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama šiam trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notarė Loreta Rastauskienė (toliau notarė) pateiktame atsiliepime nurodė šias aplinkybes: 2020m. gegužės 15d. Marijampolės 6-ajame notaro biure buvo gautas Valstybės įmonės Turto bankas prašymas Nr. (16.6-43)SK "Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo", kuriuo prašoma išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą mirusiojo A. A. turtui vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26d. nutarimu Nr. 634, nuostatomis. Minėtame prašyme nurodoma, kad, vadovaujantis LR CK 5.62 str. nuostatomis, mirusiojo palikimą priima valstybė, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas ir kuris atsako už palikėjo skolas neviršydamas jam perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Šalies argumentai
VĮ Turto bankas pateikė prašymą dėl mirusiojo A. A. palikimo priėmimo remiantis Registrų Centro Testamentų registro išrašu pagal palikimo priėmimo faktą. Remiantis CK 5.62 1 str. 3 d., nė vienam iš įpėdinių nepriėmus mirusiojo asmens palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kadangi nė vienas iš mirusiojo A. A. galimų įstatyminių įpėdinių nesikreipė dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo per įstatymo nustatytą terminą, VĮ Turto bankas pateikė prašymą dėl palikimo perėjimo valstybei. Gavus šį VĮ Turto banko prašymą, buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 34/2020 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo A. A. palikimą, įstatymų nustatyta tvarka duomenys apie palikimo priėmimą perduoti VĮ Registrų centro Testamentų registrui bei atliktos patikros VĮ Registrų centro Testamentų registre, Gyventojų registe, Nekilnojamo turto registre.
Pagal 2020 05 15 VĮ Registrų centro testamentų registro informaciją - mirusysis A. A. nebuvo sudaręs oficialiųjų testamentų, taip pat iki 2020 05 15 palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registruotų nėra. Pagal 2020 05 15 VĮ Registrų centro Gyventojų registro informaciją mirusysis turėjo nepilnametę dukrą U. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir pilnametę dukrą G. A., gim. (duomenys neskelbtini). 2020 05 15 VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro duomenis mirusiajam priklausė 1/2 dalis buto ir negyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis LR CK 5.50 str. įpėdinis dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius paduoda pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, taigi nei vienas iš įstatyminių įpėdinių per tris mėnesius nuo A. A., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, tokio pareiškimo notarui nepateikė.
Siekiant, kad nebūtų pažeisti nepilnametės dukros U. A. interesai, 2020-05-27 raštu Nr. S-42, kreiptasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių bei Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą, kuriuo buvo informuojama apie gautą VĮ Turto banko prašymą bei prašome spręsti klausimą dėl viešo intereso gynimo.
2020 m. birželio 29d. notaro biure buvo gautas 2020-06-26d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimas Nr. (AP-14019) 317-45 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
2020 m. birželio 26d. notaro biure buvo gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. 12SD-2267, kuriuo nurodoma, kad skyrius informavo nepilnametės U. A. įstatyminę atstovę mamą R. A. dėl pareigos kreiptis i teismą dėl teismo leidimo išdavimo nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą išdavimo, taip pat įspėjo dėl administracinės atsakomybės už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams.
2020m. birželio 30d. raštu Nr. 63 informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad įstatyminė nepilnametės U. A. atstovė mama R. A. nepateikė notaro biurui dokumentų dukros vardu dėl palikimo priėmimo /ar atsisakymo. 2021m. gruodžio 02 d. raštu Nr. 146 dar kartą informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių kad nepilnametės U. A. įstatyminė atstovė mama R. A. nesikreipė dukros vardu dėl palikimo priėmimo /ar atsisakymo ir prašome informuoti dėl sprendimo.
2022m. sausio 07d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius raštu Nr. 12SD - 106 informavo, kad įstatyminė nepilnametės U. A. atstovė mama R. A. 2020 m. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus dėl teismo leidimo išdavimo, 2020 m. liepos 27d. nutarties neatsiėmė, tačiau atsiėmusi pateikė skyriui (nutarties kopija pridedama prie rašto).
Pagal Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus mums pateiktą 2020 m. liepos 27d. nutartį Nr. S2-5244-329/2020, pareiškėjai R. A. išduotas teismo leidimas nepilnametės dukros U. A., gim. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą pagal apyrašą. Terminas palikimui priimti nėra atnaujintas.
Paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra išduotas.
Ieškinyje teismui pateikta neteisinga informacija dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, todėl toks dokumentas negali būti išreikalautinas, nes neegzistuoja.
Ieškinyje taip pat neteisingai nurodoma, kad notarė neišsiaiškino faktinių aplinkybių, taip pat, kad nebuvo informuota U. A. apie gautą VĮ Turto banko prašymą dėl palikimo perėjimo valstybei. Tai patvirtina ir aukščiau nurodytos aplinkybės.
Dėl suformuluotų ieškiniu reikalavimų pasisako, kad nėra pagrindo teismo leidimui išduoti, nes jis jau išduotas 2020 m. liepos 27 d. Dėl reikalavimo atnaujinti terminą palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu palieka spręsti teismo nuožiūra. Dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo, palieka spręsti teismui pagal pateiktus byloje įrodymus.
Notarė (trečiasis asmuo) į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla buvo nagrinėjama jai nedalyvaujant (CPK 247 str. ).
Trečiasis asmuo A. A. atsiliepimo byloje nepateikęs be svarbių priežasčių.
A. A. į teismo posėdį neatvyko, pateikęs prašymą nagrinėti jam nedalyvaujant, apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 247 str.), nes tai nepažeidžia šio asmens interesų, kadangi jis dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje 2022-09-13 ir paaiškino teismui, kad palikimo po sūnaus A. A. mirties nėra priėmęs, savarankiškų reikalavimų byloje neturi ir sutinka su ieškiniu.
Dėl J. G., nurodytos ieškinyje trečiuoju asmeniu, teismas pasisako, kad ji buvo pašalinta iš šios bylos proceso 2022 m. liepos 15 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir įgijusi privalomą pobūdį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas dalinai.
Faktinės bylos aplinkybės nustatytos teismo
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė susituokė su A. A. (duomenys neskelbtini), jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Gyvenat santuokoje gimė dukros G. A. ir (duomenys neskelbtini) U. A., kuri šiuo metu nepilnametė ((duomenys neskelbtini), A. A. mirė (duomenys neskelbtini).
Duomenų, kad motina netinkamai motinos valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu nėra.
Iš A. A. buvo priteistas išlaikymas jo dukroms U. A. ir G. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), (pilnametė bylos nagrinėjimo metu) 2013-12-06 vykdomasis raštas Nr. 2-4677-374 ir iš antstolės Astos Lukšienės pažymos 2022-04-08, esančios byloje, matyti, kad likęs išlaikymo įsiskolinimas G. A. 998,25 EUR iki jos pilnametystės ir U. A. 1276,65 EUR. Antstolė taip pat nurodžiusi toje pačioje pažymoje, kad patikrinus duomenis antstolių informacinėje sistemoje, nustatyta, kad daugiau vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš A. A. nėra vykdoma nei vienoje antstolių kontoroje (vykdomoji byla Nr. 0140/14/00693 – dėl išlaikymo). Notarė kartu su atsiliepimu teikė dsuomenis (pranešimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Mažeikių skyriaus, kad A. A. „buvo vaikų išlaikymo išmokų skolininkas ir (duomenys neskelbtini) (mirties diena) turėjo 6896, 47 EUR skolą valstybės biudžetui“. Byloje duomenų, kad ši suma būtų išieškoma ar, kad būtų patvirtintas kreditorinis reikalavimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.63 str. tvarka ir pagrindu nėra.
VĮ Registrų centras duomenimis R. A. ir A. A. vardu nuosavybės teise yra registruota po ½ dalį vieno kambario, 12,15 kv. m gyvenamo ploto, buto ir negyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini).
VĮ Turto bankas teikęs ieškovei (jos atstovei) informaciją į 2002-06-07 paklausimą, kad VĮ Turto bankas pradėjo palikimo perėjimo valstybei procedūrą dėl A. A. turto ir 2020-05-15 kreipėsi į Marijampolės 6-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, kuris nėra išduotas ir tik tokį liudijimą gavus galės perimti mirusio turtą bei jį įtraukti į apskaitą.
Notarė 2020-05-27 kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių (taip rašte) ir Kauno apygardos prokuratūrą dėl suteikimo informacijos ar bus kreipiamasi į teismą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnametės U. A. vardu po jos tėvo mirties. Prokuratūra 2020-06-26 priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teikė duomenis notarei, kad 2020-06-11 informavo nepilnametės įpėdinės motiną raštu nepilnametė turi teisę paveldėti tėvo turtą ir išaiškino jog reikalingas teismo leidimas ir nurodė jog motina turi kreiptis į teismą dėl tokio leidimo gavimo. 2021-12-12-02 notarė kreipėsi pakartotinai dėl informacijos gavimo į vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kuri teikė informaciją, kad motina (R. A.) buvo 2021-12-20 pakartotinai informuota atlikti veiksmus reikalingus sprendžiant palikimo priėmimo/atsisakymo klausimus nepilnamečio vaiko vardu.
Notarė taip pat pateikė kartu su atsiliepimu teismo nutartį iš kurios matyti, kad 2020-07-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-5244-329/2020 buvo išduotas teismo leidimas R. A. nepilnametės U. A. vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, pagal apyrašą. Šios aplinkybes patvirtina ir vieningos teismų sistemos LITEKO duomenys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 179 str. 3 d.). Notarė atsiliepime nurodė, kad nutartį dėl teismo leidimo gavo 2022-01-07 iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, o ne iš R. A.. Notarė taip pat nurodė, kad terminas palikimui priimti nėra atnaujintas bei, kad Paveldėjimo byloje Nr. 34/2020 palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra išduotas.
Dėl teismo leidimo išdavimo ir termino išduoti teismo leidimą atnaujinimo
Ieškovė ieškinyje vienur nurodo, kad teismo prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą pagal apyrašą nepilnamečio vaiko vardu ir atnaujinti terminą teismo leidimui išduoti, formuluodama reikalavimą nurodo, kad prašo atnaujinti terminą palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu (DOK 25499, 2002-06-22, 1 reikalavimas).
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė aiškino, kad prašo atnaujinti terminą ne palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu, o prašo atnaujinti terminą teismo leidimui išduoti. Teismas bylas nagrinėja pagal tuos reikalavimus, kuriuos šalys palaiko bylos nagrinėjimo teismo posėdyje (iš esmės)pabaigoje.
Ieškovė 2025-10-04 pateikė pareiškimą raštu dėl dalies reikalavimų atsisakymo (DOK 39446), kurį teismas priėmė ir dėl jo pasisako.
Ieškovė 2022-10-04 pareiškimu (prašymu) aiškiai išdėsto, kad atsisako reikalavimo dėl termino teismo leidimui išduoti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, atsižvelgiant į tai, kad teismo leidimas jau yra išduotas 2020-07-27, civilinė byla Nr. S2-5244-329/2020. Šį pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ieškovė ir jos atstovė palaikė bylos nagrinėjimo pabaigoje, nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų neprieštaravo dėl tokio atsisakymo priėmimo ir tenkinimo.
Terminas pateikti teismo leidimą notarui siejamas su palikimo priėmimu ir nėra nustatytas konkretus terminas per kiek laiko turi būti pateiktas jau išduotas teismo leidimas, todėl nustačius bylos duomenimis, kad teismo leidimas ieškovei priimti palikimą nepilnametės U. A. vardu pagal apyrašą išduotas dar 2020-07-27 (civilinė byla Nr. S2-5244-329/2020), teismas priėmė ieškovės atsisakymą ieškinio dalyje termino išduoti teismo leidimą atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo priimti nepilnametės vardu palikimą po tėvo mirties pagal apyrašą ir bylą šioje dalyje nutraukia, nustačius, kad tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir nepažeidžia nepilnametės U. A. bei jos įstatyminės atstovė (ieškovės) teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d., 376 str., CK 3.3 str.).
Teismas taip pat pasisako, kad ieškovė nepalaikė bylos nagrinėjimo metu reikalavimo atnaujinti terminą priimti palikimą nepilnametės dukros vardu, o palaikė reikalavimą nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad nepilnametė U. A. priėmė palikimą po tėvo mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti ir teismas kaip jau minėta nagrinėja reikalavimus kurie yra palaikomi bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Be to nors ieškovė ir suformulavusi ieškinio (DOK25499) 1 p. reikalavimą atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti palikimą nepilnametės dukros vardu, tačiau niekus ieškinyje dėl tokio reikalavimo nepasisako, jo nepalaikė bylos nagrinėjimo metu ir teismas vertina, kad nėra ieškovės valios dėl tokio reikalavimo, o kadangi bylos pradedamos pagal ieškinį ir nagrinėjamos dispozityvumo principu (CPK 5 str. 135 str., 13 str.) reikšiančiu, kad šalys gali laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismas nustatęs, kad ieškovė šio reikalavimo nepalaiko, tai patvirtino ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ir teismas dėl jo daugiau teismo sprendimu nepasisako ir bylą šioje dalyje nutraukia
Dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo
Teismas pirmiausia pasisako, kad nors ieškove ir nurodyta R. A., tačiau taip pat nurodyta, kad ji veikia kaip nepilnametės dukros įstatyminė atstovė bei dukros vardu ir interesais, todėl teismas vertina, kad tai nekliudo spręsti klausimo dėl turinčio juridinę reikšmę nustatymo, kad po tėvo mirties palikimą priėmė U. A., pradėdama likusį turtą faktiškai valdyti, kadangi U. A. yra nepilnametė, neturi pilno veiksnumo ir negali pati savarankiškai realizuoti paveldėjimo teisės į tėvo turtą.
Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 str. 1 d.), todėl ieškovė įgyvendindama nepilnametės dukros teisės paveldėti tėvo turtą užtikrinimą ir yra pareiškusi ieškinį, kurį teismas išnagrinėjo šioje byloje.
Ta aplinkybė, kad ieškovė, būdama U. A. atstove pagal įstatymą, laiku neatliko visų veiksmų nurodytų įstatyme dėl palikimo priėmimo po A. A. mirties, negali lemti neigiamų pasekmių nepilnametei, tai yra to, kad ji liktų nepaveldėjusi likusio po tėvo mirties turto, būdama pirmos eilės įpėdine. Pati U. A. nežinodama teisinio kvalifikavimo paveldėjimo santykių srityje ir neturėdama visiško veiksnumo bei negalėdama savęs pilnai atstovauti to negalėjo padaryti, tai yra negalėjo paduoti pareiškimo notarei dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties per tris mėnesius ar atlikti kitų su paveldėjimu susijusių veiksmų, išskyrus, tai, kad ji galėjo pradėti ir pradėjo likusį turtą po tėvo mirties faktiškai valdyti.
Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad palikimą po A. A. mirties, paduodant pareiškimą notarui yra priėmusi Valstybė (CK 5.62 str.), tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas, tai patvirtina ir notarė L. Rastauskienė atsiliepime bei kiti bylos duomenys ir tai netrukdo spręsti reikalavimo dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo, kadangi priėmus palikimą pradėjus turtą faktiškai valdyti, teisinės pasekmės atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nuo A. A. mirties dienos – (duomenys neskelbtini), o Valstybės teisė priimti palikimą atsiranda ne nuo asmens mirties dienos (palikimo atsiradimo dienos), o nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, Valstybės paveldėjimo – palikimo perėjimo valstybei - tvarka reglamentuota CK 5.62 str.
Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad Valstybė palikimą po A. A. mirties priėmė 2020 m. gegužės 15 d. ir šio prašymo pagrindu užvesta paveldėjimo byla, kuri nebaigta, nes Palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas. Notarė L. Rastauskienė 2022-09-23 pažymoje Nr. S-118 nurodo, kad nėra gautas VĮ Turto bankas raštas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo neišdavimo, tačiau tuo pačiu nuo 2020 m. gegužės mėn. iki šios bylos iškėlimo 2022-05-17 nebuvo gautas ir raštas išduoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime iš esmės neprieštarauja, kad A. A. turtą paveldėtų jo nepilnametė dukra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nei pilnametė palikėjo dukra G. A., nei palikėjo tėvai nėra priėmę palikimo po A. A. mirties. A. A. santuoka su ieškove nutraukta ir ji nėra įpėdine po A. A. mirties.
Po palikėjo mirties liko palikimas, tai yra ½ dalis vieno kambario buto ir ½ dalis negyvenamosios patalpos. Šiuo turtu tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po jo mirties naudojosi ir naudojasi bei jį valdo ieškovė ir jos dukros, tai yra naudojamasi visu butu ir jis valdomas, mokami visi mokesčiai, jis remontuojamas, tai patvirtino apklaustos liudytojos N. R. ir J. G..
Ta aplinkybė, kad mokesčiai mokami R. A. ir mokami jos lėšomis negali būti pagrindu vertinti jog palikimo pradėdama turtą faktiškai valdyti nepriėmė nepilnametė dukra, kadangi kaip jau minėta nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina jų tėvai. Bylos duomenys patvirtina, kad po tėvo mirties nepertraukiamai tėvui priklausančioje buto dalyje gyveno ir gyvena nepilnametė U. A. ir turtą, atstovaujama motinos valdo, tai yra vienintelė nepilnametės gyvenamoji vieta ir kaip jau minėta jai negali kilti neigiamos pasekmės, kad motina ne visus veiksmus dėl palikimo priėmimo nepilnametės vardu atliko tinkamai ir laiku. Tokia praktika suformuota ir kasacinio teismo pasisakant, kad jeigu asmuo , būdamas nepilnamečiu tiek iki palikėjo mirties, tiek jam mirus, nepertraukiamai gyveno palikėjui priklausančiame name (bute) ar jo dalyje ir tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis (nepilnametis) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-210-2008, 3K-3340-378/2020, 41 p.).
Bylos duomenimis nustačius, kad turintis juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktas, sukurs teisines pasekmes nepilnametei U. A., ji galės paveldėti likusį po tėvo mirties turtą, turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas, nes kitokia tvarka faktą patvirtinančių dokumentų gauti nepilnametė pirmos eilės įpėdinė gauti negali, faktas yra įrodytas (CPK 445 str., 444 str. 2 d. 8 p.).
Dėl sandorio, tai yra 2020-05-15 pareiškimo dėl palikimo perėjimo valstybei, pripažinimo negaliojančiu
Teismas pirmiausia pasisako, kad paveldėjimo byla nebaigta ir palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas.
Sandoris tai yra asmens veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.). Šia prasme VĮ Turto bankas pareiškimo padavimas dėl palikimo priėmimo CK 5.62 str. tvarka ir pagrindu po A. A. mirties yra sandoris, tačiau paveldėjimas yra mirusio asmens turto, turtinių teisių perėjimas įpėdiniams ir tai atliekama nustatyta tvarka. Pirmiausia, kad būtų galima paveldėti turtą reikia palikimą priimti CK 5.50 str. 1 d. ir 2 d.). Valstybė gali paveldėti tik esant atvejams išvardintiems CK 5.62 str. , tai yra jeigu turtas testamentu paliekamas valstybei, jeigu palikimo nepriėmė nei vienas įpėdinis, jeigu palikėjas neturi įpėdinių, jeigu iš visų įpėdinių atimtas paveldėjimo teisė. Taigi Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė ir valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas, o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduodamas CK 5.66 str. tvarka Valstybei atstovaujančios institucijos prašymo pagrindu (CK 5.66 str. 2 d.). šioje byloje palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas, tačiau valstybė yra padavusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo po A. A. mirties ir siekia paveldėti A. A. turtą. Dėl šių aplinkybių teismas pasisako, kad bylos duomenimis yra nustatyta, kad palikimą po tėvo mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti priėmė nepilnametė dukra U. A., pasekmės atsiranda ne nuo teismo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo dienos, o nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra šiuo atveju nuo(duomenys neskelbtini) ir valstybė negalėjo perimti ar pretenduoti perimti A. A. turtą 2020 m. gegužės mėn., nes palikimas jau buvo priimtas pradedant turtą faktiškai valdyti ir tokiu būdu nebeliko CK 5.62 str. nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn kas reiškia jog valstybė ir neįgijo įpėdinio statuso ir paveldėjimo santykiai nesusiklostė.
Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėjimas tai yra mirusio asmens turto, turtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą kai atlieka veiksmus išvardintus CK 5.50 str. 2 d. , tai yra pradeda turtą faktiškai valdyti, paduoda pareiškimą notarui per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priėmęs palikimą įpėdinis įgyja turtinę teisę, tai yra paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą ir laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tai reiškia ir dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, galioja paveldėjimo teisių režimas, kadangi įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Tokia situacija galioja iki paveldėjimo procedūros pabaigimo, tai yra paveldėjimo teisės liudijimo ar nuosavybės teisės liudijimo išdavimo.
Šiuo atveju palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas, tačiau paveldėjimo procedūra pradėta ir teismas vertina jog siekiant, kad neatsirastų kliūčių paveldėti nepilnametei, nustačius juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, yra pagrindas pripažinti pareiškimą dėl palikimo priėmimo valstybės vardu, nesukuriančiu teisinių pasekmių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė yra atleista 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu. Ieškovės reikalavimai tenkinami dalinai. Bylos duomenimis nenustatyta atsakovės – Valstybės - kaltės dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo ar susidarymo, nes pati ieškovė, atstovaudama nepilnametę dukrą, ilgą laiką delsė spręsti palikimo priėmimo klausimus ir teismas vertina jog nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ir jų nepriteisia nei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą (CPK 99 str., 96 str. 5 d.).
Ieškovė 2022-10-04 prašymu prašo grąžinti jai 19 EUR permokėto žyminio mokesčio ir šis prašymas tenkinamas, kadangi 2022-06-22 buvo papildytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimas ir jai suteikta antrinė teisinė pagalba ir dėl reikalavimo dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, atleidžiant 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, o ieškovė šį reikalavimą yra apmokėjusi visiškai žyminiu mokesčiu (CPK 87 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį galutinai suformulavus reikalavimus (DOK 25499, 2022-06-22) tenkinti dalinai.
Priimti ieškovės R. A. atsisakymą dalies ieškinio ir bylą dalyje dėl termino atnaujinimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, dėl termino teismo leidimui išduoti ir dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal turto apyrašą, nutraukti.
Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nepilnametė U. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Pripažinti nesukuriančiu teisinių pasekmių valstybės įmonės “Turto bankas 2020 m. gegužės 15 d. pareiškimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Grąžinti ieškovei R. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) permokėto žyminio mokesčio 19 EUR. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas siųsti atsakovei ir trečiajam asmeniui A. A..
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.