Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-01-29 · Civilinė byla Nr. e2-1061-886/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-29
Bylos Nr.
e2-1061-886/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09334-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas
R. T.
Ieškovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1061-886/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09334-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; (S) 3.1.7.8.; 3.2.3.1; 3.2.3.8.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė,sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovei D. G.-B,atsakovui R. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (ankstesnis pavadinimas iki reorganizacijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas) ieškinį atsakovui R. T. dėl žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (ankstesnis pavadinimas iki reorganizacijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas) 2018 m. birželio 7 d. ieškiniu (CBP-12184) prašo priteisti iš atsakovo R. T. valstybei 1497 Eur žalos aplinkai atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnas S. I. 2017 m. gegužės 19 d. nustatė, kad atsakovas R. T. jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) be savivaldybės leidimo nupjovė 4 klevus, 2 uosius ir 1 liepą. Tyrimo metu nustatyta, kad du uosiai buvo sausi, todėl jų būklė vertinama bloga, nupjautų uosių atstatomoji vertė lygi nuliui. Nupjauti medžiai buvo pripažinti saugotinais, remiantis kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinimo, ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 3.10 punktą. Atsakovas savo veiksmais pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ar leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo aprašo“ 9 punktą ir padarė žalą aplinkai. Už šį pažeidimą atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda, kurią sumokėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. Atsakovas, nupjovęs saugomus medžius, padarė 1497 Eur dydžio žalą aplinkai (1 t. 1-4 b. l.).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 5 d. sprendimu už akių patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo valstybei 1497 Eur žalos aplinkai atlyginimo ir 34 Eur žyminio mokesčio (1 t. 29-31 b. l.). Sprendimas už akių priimtas, nes atsakovas per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas pateikti atsiliepimą 2018 m. birželio 12 d. įteikti jo motinai S. V. (1 t. 28 b.l.).

Šalies argumentai

A. R. T. 2018 m. liepos 25 d. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (DOK-8967, 1 t. 44-52 b. l.) prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį negalėjo pateikti dėl svarbių priežasčių – slaugė jam artimą šeimos narį, močiutę V. R., kuri mirė 2018 m. birželio 25 d., pateikė mirties faktą ir giminystės ryšį patvirtinančius įrodymus (1 t. 53-55 b. l.). Atsakovas nurodė, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Atsakovas teigė, neturėjęs galimybės pateikti atsikirtimų ir ieškovo reikalavimus paneigiančių įrodymų, kad žala paskaičiuota neteisingai, kad ne tokie medžiai buvo nupjauti, kad neteisingai įvertinta jų būklė, kad ne visi ieškinyje nurodyti medžiai buvo saugotini (1 t. 44-52 b. l.). Atsakovas pareiškime dėl sprendimo akių peržiūrėjimo pateikė savo žalos skaičiavimą ir pridėjo įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus: dendrologo R. M. 2018 m. liepos 17 d. surašytą medžių apžiūros aktą su fotonuotraukomis ir jo kvalifikaciją patvirtinančiais duomenimis (1 t. 56-66 e. b. l.), ieškovo 2017 m. lapkričio 17 d. pretenziją (1 t. 68 b. l.) ir 2017 m. rugsėjo 26 d. žalos aplinkai skaičiavimo aktą (1 t. 67 b. l.), atsakovo R. T. 2017 m. lapkričio 20 d. atsakymą į ieškovo pretenziją (1 t. 69-73 b. l.).

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė atmesti atsakovo pareiškimą. Nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti pagrindai panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nesutiko su atsakovo argumentais ir nurodė, kad atsakovo pateiktas 2018 m. liepos 17 d. medžių kelmų apžiūros aktas surašytas praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo medžių nukirtimo. Akte nurodyti duomenys yra nepatikimi, nes jie surinkti pagal atsakovo užsakymą, iš akto turinio nėra aišku, kokius kelmus tyrė ir kokie kelmai buvo pateikti dendrologui, o pats aktas grindžiamas tik teiginiais, kurie niekuo nepagrįsti. Ieškovės surašytas 2017 m. birželio 22 d. apžiūros aktas surašytas kompetentingų specialistų, kelmai patikrinti tuo laiku, kai medžiai buvo iškirsti ir identifikuoti pagal jų nukirstas šakas ir lapus (1 t. 80-83 b. l.).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 3 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-17320-886/2018 ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės (1 t. 78-79 b. l.).

Teismo posėdžiuose ieškovo atstovė prašė tenkinti ieškinį, rėmėsi ieškinyje nurodytais argumentais, kartu su ieškiniu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktais rašytiniais įrodymais ir medžių kelmų fotonuotraukomis, liudytojų parodymais.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsikirsdamas į ieškinį išsamius argumentus nurodė prieštaravimuose dėl sprendimo už akių priėmimo (1 t. 44-52 b. l.) ir žodiniuose paaiškinimuose teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsikirtimus grindė jo pateiktomis dendrologo R. M. medžių apžiūros aktų išvadomis, liudytojo L. Š. paaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančio Kauno rajono savivaldybės Zapyškio seniūnijos, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. birželio 22 d. apžiūros akto (toliau – Apžiūros aktas) (1 t. 9, 10-13 b. l.) matyti, kad Zapyškio seniūnijai 2017 m. gegužės 29 d. gavus Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus raštą Nr. (KM)-D2-1441 dėl savavališkai nukirstų želdinių, komisija, susidedanti iš Aplinkos skyriaus vyr. specialistų G. J. ir M. Č., Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialisto A. D. ir Zapyškio seniūno S. I., nuvyko į vietą ištirti faktinės aplinkybes ir nustatė, kad Zapyškio seniūnijos (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nušienautame plote aptikti nupjautų medžių kelmai; kelmai pamatuoti ir kiekvienam iš jų atlikta fotofiksacija; paskaičiuota saugotinų iškirstų želdinių – trijų klevų (vienas dvikamienis), dviejų uosių ir vienos liepos – atkuriamoji vertė - 2028 Eur; nustatyta, kad iškirsta 9 vienetai blindžių, kurios nepriskiriamos saugotiniems medžiams. Apžiūros akte komisijos išvadose nurodyta, kad saugotiniems želdiniams – klevams, uosiams ir liepai – pašalinti buvo reikalingas leidimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintais kriterijais, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašo 3.10 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Apžiūros akte pateiktas saugotinų iškirstų želdinių atkuriamosios vertės paskaičiavimas pagal nukirstų medžių kelmų skersmenis: 1) trijų klevų – III grupė, 9 Eur už skersmens 1 cm: (47+33+35+38(dvikamienis))cm x 9 Eur/cm=1377 Eur; 2) dviejų uosių – III grupė, 9 Eur už skersmens 1 cm: (35+24)cm x 9 Eur/cm=531 Eur; 3) vienos liepos – II grupė, 6 Eur už skersmens 1 cm: 20cm x 6 Eur/cm=120 Eur (1 t. 9 b. l.).

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 20 d. Nuostolių padarytų gamtai skaičiavime (1 t. 16 b. l.) nurodyta, kad gavus atsakovo R. T. atsakymą į 2017 m. lapkričio 20 d. pretenziją dėl 2028 Eur žalos atlyginimo, buvo atliktas papildomas tyrimas: ištirti atsakovo prieštaravimai, apžiūrėtos fotonuotraukos, apklaustas liudytojas L. Š.. Tyrimo metu nustatyta, kad nupjauti 2 uosiai buvo sausi, todėl jų būklė buvo bloga, jų atstatomoji vertė lygi nuliui; nupjauta 1 liepa buvo geros būklės. Atlikus patikslintą skaičiavimą, nustatyta 1497 Eur dydžio žala už nupjautus tris klevus, kurių skersmuo 47+33+35+38 (vienas klevas dvikamienis), ir vieną liepą 20 cm skersmens, taikant medžių atkuriamosios žalos įkainį 9 Eur/cm klevams, 6 Eur/cm liepai.

Ieškovė 2017 m. gruodžio 28 d. surašė atsakovui pretenziją dėl 1497 Eur žalos aplinkai atlyginimo per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo (1 t. 18 b. l.). Atsakovas žalos neatlygino.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (1 t. 19-20 b. l.) matyti, kad 0,6790 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. T. ir G. T. pagal 2015 m. spalio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį.

Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. administracinio nusižengimo protokole, ROIK: 17070504844, kurį surašė Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas A. D. (1 t. 5-6 b. l.), nurodyta, kad R. T. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be seniūno išduoto leidimo savavališkai iškirsti saugotini medžiai, tokiais veiksmais R. T. pažeidė Kauno rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr.TS-326, 22.1 punktą ir padarė administracinį teisės nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalyje, už kurį nustatyta bauda nuo 60 iki 200 Eur. Šiuo protokolu R. T. surašytas administracinis nurodymas, kuriuo siūloma sumokėti 30 Eur baudą. Protokole yra R. T. 2017 m. rugpjūčio 8 d. parašas, kuriuo jis patvirtino, kad su protokolu susipažino, protokolą gavo, jam paaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje. R. T. 2017 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinime nurodyta, kad padarytą pažeidimą pripažįsta ir gailisi; nežinojo, kad reikalingas leidimas pjauti medžius savo valdoje (1 t. 7 b. l.).

Teismas pažymi, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. administracinio nusižengimo protokole yra pateiktas ANK 577 straipsnio, reglamentuojančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas, turinys. Taigi, R. T. buvo žinomos jo teisės susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, teikti raštu paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Remdamasis šiais duomenimis, teismas atmeta atsakovo argumentus, kad jam nebuvo suprantamas administracinio nusižengimo, už kurį jis patrauktas atsakomybėn turinys, kad nėra jo kaltės dėl padaryto pažeidimo (nukirstų saugotinų medžių), ir kad jis nėra atsakingas už nukirstus saugotinus medžius.

Teismo posėdyje 2018 m. spalio 24 d. liudytoju apklaustas A. D., surašęs administracinio nusižengimo protokolą, paaiškino, kad kartu su Zapyškio seniūnu S. I., M. Č. ir G. J. nuvažiavo į įvykio vietą. Nustatė, jog nupjauti saugomi medžiai, kurių iškirtimui buvo reikalingas leidimas. Liudytojas patvirtino, kad jis dalyvavo tiriant įvykį vietoje 2017 m. birželio 22 d., kad kelmus matavo, fotografavo ir medžių rūšis nustatė kiti komisijos nariai. 2017 m. birželio 22 d. apžiūros akte nurodyta, kad R. T. sklype rasti nukirstos liepos ir trijų klevų, kurie yra saugotini, kelmai. Liudytojas patvirtino, kad jis surašė 2017 m. rugpjūčio 8 d. administracinio nusižengimo protokolą pažeidėjui R. T. už saugotinų medžių nukirtimą be leidimo, ir paaiškino, kad fiksuojant administracinį nusižengimą nesiaiškino aplinkybių, kiek vienetų ir kokios rūšies medžių buvo nupjauta, kokio skersmens nupjautų medžių kelmai, nes administracinio nusižengimo byloje svarbu buvo nustatyti faktą, kad saugotini medžiai nukirsti neturint savivaldybės išduoto leidimo. Iškirstų saugotinų medžių skaičius ir rūšis tam įtakos neturėjo. Remiantis šio liudytojo paaiškinimais atmetami kaip nepagrįsti R. T. teiginiai teismo posėdyje, kad jis nepagrįstai nubaustas už medžių nukirtimą, nes administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kiek ir kokių saugotinų medžių neturint leidimo nukirsta.

Teismo posėdžiuose liudytojais apklausti kiti komisijos nariai, dalyvavę 2017 m. birželio 22 d. vietoje tiriant aplinkybes dėl savavališkai nukirstų želdinių ir pasirašę 2017 m. birželio 22 d. sklypo apžiūros aktą: Kauno rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas A. D., aplinkos skyriaus vyr. specialistai G. J. ir M. Č., Zapyškio seniūnas S. I..

Atsakovas kėlė abejones, kad apžiūros akte ir fotonuotraukose neteisingai nurodytos medžių rūšys ir neaiškus medžių nukirtimo laikas. Teismo posėdyje buvo išsamiai ištirti rašytiniai įrodymai ir fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti nukirstų medžių kelmai. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė penkias nukirstų medžių kelmų fotonuotraukas (1 t. 9-13 b. l.): fotonuotraukose Nr. 1 ir Nr. 2 užfiksuoti saugotino klevo ir saugotino uosio kelmai (1 t. 9, 10 b. l.), paaiškinimai dėl saugotinų ir nesaugotinų medžių pateikti Kauno rajono savivaldybės administracijos aplinkos skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. 2-106 (1 t. 164 b. l.). Kitose fotonuotraukose Nr. 3, Nr. 4 ir N. 5 (1 t. 10-12 b. l.) užfiksuoti nukirstų blindžių kelmai, jų kelmo pjūvio paviršius rausvos spalvos, blindės nėra saugotini medžiai, dėl jų nukirtimo žala aplinkai neskaičiuojama. Šie duomenys atitinka atsakovo pateiktus įrodymus – dendrologo R. M. 2018 m. liepos 17 d. surašytame medžių kelmų apžiūros akte nurodytus duomenis (1 t. 56 b.l.). Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos (1 t. 162-163 b. l.), ir jose yra ne visi ieškinyje ir 2017 m. apžiūros akte nurodytų nukirstų saugotinų medžių kelmai, dėl ko ieškovas prašo atlyginti žalą, ieškovas papildomai kartu su 2018 m. lapkričio 13 d. raštu DOK-131190 (1 t. 162-163, 164) pateikė dar šešias fotonuotraukas (1 t. 165-170 b. l.), kuriose yra atsakovo sklype surastų nukirstų saugotinų medžių kelmai: saugotinos liepos kelmas 20 cm skersmens (1 t. 165 b. l.) ir trijų saugotinų klevų, vienas jų dvikamienis, kelmai (1 t. 166, 167, 168 b. l.). Kitose dviejose fotonuotraukose (1 t. 169 ir 170 b. l.) pateikti uosių kelmai, tačiau už nupjautus uosius ieškovas žalos aplinkai neskaičiavo, remiantis jam pateiktais duomenimis, kad du nupjauti uosiai buvo sausi.

Iš teismo posėdyje 2017 m. lapkričio 15 d. apklaustų liudytojų G. J. ir M. Č. paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. birželio 22 d. apžiūros akte išvardintų nukirstų medžių – trijų klevų, dviejų uosių, vienos liepos ir devynių blindžių – kelmų fotonuotraukos darytos tą pačią dieną – 2017 m. birželio 22 d. Teismas pažymi, kad visos akte išvardintų nukirstų saugotinų medžių kelmų fotonuotraukos yra pateiktos byloje. Papildomai apklausus liudytojus G. J., M. Č., teismui nekilo abejonių kad ieškovės fotonuotraukose užfiksuoti nukirstų saugotinų medžių kelmai. Liudytojai M. Č. ir S. I. patvirtino, kad šie kelmai rasti būtent atsakovui R. T. nuosavybės teise priklausančiame sklype. Liudytojai paaiškino, kad jiems nekilo jokių abejonių dėl sklypo ribų, sklypo ribos nustatytos ir pagal planus, ir pagal gretimo sklypo savininkei V. A. priklausančio sklypo ribas, ir naudojantis Regia žemėlapio duomenimis (www.regia.lt). Liudytojų teigimu, saugotini medžiai augo ne sklypo pakraščiuose, o sklypo viduryje, todėl komisijos nariams nekilo abejonių, kad nukirsti medžiai yra atsakovo sklype, o ne už sklypo ribų.

Liudytojai išsamiai paaiškino aplinkybes, susijusias su apžiūros vietoje atlikimu, nukirstų medžių kelmai buvo pamatuoti ir nufotografuoti. Liudytoja G. J. teismo posėdyje pateikė apžiūrai visų kelmų fotonuotraukas, kurios padarytos 2017 m. birželio 22 d. apžiūrint sklypą vietoje, šios fotonuotraukos apžiūrėtos teismo posėdyje, dėl šių įrodymų ištyrimo buvo sudaryta galimybė abiems šalims teikti paaiškinimus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, ištyrus ieškovo pateiktas fotonuotraukomis, iškilo abejonių, ar saugotini medžiai atsakovui R. T. priklausančiame žemės sklype buvo nukirsti 2017 m. gegužės mėnesį, ar anksčiau, ar iki 2015 m. spalio mėnesio, kai ieškovas šį sklypą įsigijo pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Šios abejonės pašalintos, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir atlikus papildomą įrodymų tyrimą. Teismo posėdyje 2019 m. sausio 9 d. papildomai apklausti liudytoja G. J., M. Č., apklausti liudytojai S. I. ir atsakovo nurodytas liudytojas L. Š..

Liudytoju apklaustas Zapyškio seniūnas S. I. paaiškino, kad 2017 m. gegužės mėnesį gretimo sklypo savininkė V. A. telefonu seniūnijai pranešė, kad gretimame sklype kertami medžiai. Seniūnas, gavęs pranešimą, tą pačią dieną nuvyko į vietą, įsitino, kad gauta informacija yra teisinga: sklype yra šviežiai nukirstų medžių kelmai, matėsi šviežios pjuvenos, šviežiai nupjauti buvo ir saugotini, ir nesaugotini medžiai; dalį kelmų nufotografavo. Liudytojo mobiliajame telefone išlikusios fotonuotraukos buvo apžiūrėtos teismo posėdyje, padarytos jų kopijos ir pridėtos prie bylos. Liudytojas patvirtino, kad gavęs informaciją dėl kertamų medžių ir šiuos faktus patikrinęs vietoje, pranešė atitinkamoms institucijoms dėl žalos aplinkai įvertinimo.

Liudytojai G. J. ir M. Č. patvirtino, kad komisijai apžiūrint sklypą 2017 m. birželio 22 d., senų kelmų, kurie būtų supuvę, nematė; medžiai galėjo būti nupjauti prieš mėnesį ar keletą mėnesių, bet tikrai ne iki 2015 m. spalio mėnesio. Abu liudytojai patvirtino, kad ant šviežiai nupjautų medžių kelmų buvo likę pjuvenų, matėsi šviežios pjovimo žymės. Liudytoja G. J. pakartotinai apklausta sausio 9 d., jai buvo parodytos fotonuotraukos, padarytos Zapyškio seniūno gegužės mėnesį; liudytoja paaiškino, kad ant kelmų matėsi švieži pjūviai, šviežios pjuvenos, kelmai galėjo būti nupjauti prieš vieną mėnesį, matėsi ataugos šalia kelmų prie kamieno šaknies, pagal jas nustatė medžių rūšį; paaiškino, kad neįtraukė tų kelmų, kurių žievė nusilupusi, tie medžiai sausuoliai, užfiksavo tuos kelmus, kurie buvo su žieve, nes tų medžių būklė buvo gera; liepos kelmą rado, liepos kelmas buvo gyvybingas, iš jo buvo išaugusi atžala; jei kelmas būtų metų senumo, jo būklė būtų žymai blogesnė.

Atsakovas R. T. savo atsikirtimus į ieškinį grindė liudytojo L. Š. parodymais. Atsakovas nurodė, kad kreipėsi pagalbos į vietinį ūkininką L. Š., kuris jo pavedimu išpjovė krūmus ir nudžiūvusius medžius, saugotinų medžių nepjovė. Teismo posėdyje 2019 m. sausio 9 d. liudytoju apklaustas L. Š. paaiškino, kad 2017 m. gegužės pirmoj pusėj R. T. prašymu valė jo sklypą nuo krūmynų, su pjūklais išpjovė krūmus, blindes, du sausus uosius, kurie buvo be žievės ir be lapų. Sklype buvo žalių medžių, uosių liepų klevų, jų nepjovė. R. T. jo prašė sutvarkyti sklypą – išpjauti krūmus ir sausuolius, kad jo nenubaustų dėl sklypo nepriežiūros. Liudytojas turi specialią techniką, vieną dieną medžius pjovė, kitą dieną vežė. Saugotinų medžių nepjovė, klevai ir dabar yra. Šviežių kelmų sklype nematė, buvo tik labai supuvusių kelmų, apie 4-5 metų senumo. Nupjovus nudžiūvusius uosius, jų kelmai buvo pilkos spalvos.

Teismas pažymi, kad teismo neįtikino nei paties atsakovo R. T. paaiškinimai, nei ljo nurodyto liudytojo L. Š. paaiškinimai. R. T. negalėjo paaiškinti, kiek ir kokių medžių buvo jo sklype, žemės sklypo nuotraukų neturėjo, teismo posėdyje apžiūrėjus liudytojos G. J. darytas fotonuotraukas, neatpažino nei įvažiavimo į savo žemės sklypą, nei savo paties sklypo. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad jis turi daug žemės sklypų, vien (duomenys neskelbtini)kaime turi 9 žemės sklypus. Tikėtina, kad atsakovas nežino, kiek ir kokių medžių buvo jo įsigytame žemės sklype.

Teismas atmeta liudytojo L. Š. parodymus kaip nepatikimus. Apklaustas teisme liudytoju jis teigė, kad 2017 m. gegužės mėnesį R. T. pavedimu valant sklypą nuo krūmynų, sklype nebuvo liepos, nei uosių kelmų, kad liepa ir uosiai žaliavo ir tebežaliuoja. Jo paaiškinimus paneigia Nuostolių gamtai skaičiavime, kurį 2017 m. gruodžio 20 d. atliko Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ABNS vyr. specialistas K. M. (1.t 16 b. l.), nurodyti duomenys. Šiame dokumente nurodyta, kad L. Š. nurodė kitokias aplinkybes: jam vykdant darbus (gegužės mėnesį) liepa ir klevai buvo žali tačiau jis šių medžių nepjovė ir nežino, kas tai padarė. Teismo posėdyje liudytojas L. Š. teigė, kad gerai pažįsta medžius, tačiau jam parodžius kelmų fotonuotraukas, vietoj liepos nurodė, kad tai drebulė, uosį pavadino klevu, prieš tai ilgai mąstęs. L. Š. aiškino, kad R. T. sklype buvo ir uosių, ir klevų, kad nebuvo šviežių kelmų, buvo tik labai seni išpuvę kelmai, apie 4-5 metų senumo. Šiuos liudytojo paaiškinimus paneigia ieškovo pateiktos fotonuotraukos ir liudytojų G. J. bei M. Č., atlikusių apžiūrą vietoje, paaiškinimai teismo posėdyje.

Sklypo valymo metu tie medžiai ir buvo nukirsti, kaip užfiksuota 2017 m. birželio 22 d. apžiūros akte.

Atsakovo R. T. paaiškinimai nebuvo nuoseklūs. Atsakovas prieštaravimuose dėl sprendimo už akių yra pateikęs savo žalos skaičiavimą, iš dalies su ieškinio reikalavimai sutiko, tačiau vėliau teigė, kad jo sklype visai nebuvo saugotinų medžių, kad medžių nepjovė nei jis, nei L. Š., kad savo sklype nerado liepos kelmo. Ieškovas nesutinka su atsakovo aplinkai padarytos žalos skaičiavimu, nes atsakovo pateikti įrodymai nėra tinkami. Teismas pritaria ieškovo argumentams dėl atsakovo pateiktų įrodymų nepatikimumo. Atsakovo pateiktas skaičiavimas, vadovaujantis R. M. 2018 m. liepos 17 d. Medžių kelmų apžiūros aktu, buvo atliktas praėjus daugiau nei metams nuo įvykio. Faktinė situacija per daugiau nei metus laiko galėjo žymiai pasikeisti, medžių kelmų gali būti daugiau, be to senieji paveikti gamtinių sąlygų ir laiko, jų identifikavimas apsunkintas. Teismo posėdyje 2018 m. lapkričio 23 d. liudytojas R. M. paaiškino, jog 2018 m. lapkričio 21 d. nuvyko į R. T. sklypą, vietoje apžiūrėjo ieškovo nurodytus kelmus. Pagal ieškovo patikslintas pateiktas 6 nuotraukas su skirtingais kelmais, iš jų rado 5, atpažino kelmus pagal rūšis, išmatavo skersmenis ir nustatė būklę. Nerado vieno kelmo – liepos. Teismo posėdyje liudytoju apklausto R. M. nuomone, nuotraukose Nr. 2, 3, 4, 5, 6 medžiai nupjauti daugiau nei prieš metus laiko, galbūt prieš dvejus ar trejus metus. Teismas pažymi, kad atsakovo pateikti duomenys nėra patikimi, medžių apžiūra atlikti jo užsakymu, nėra nurodyta, kokia metodika vadovavosi dendrologas R. M., įvertindamas medžių būklę. Ieškovo pateiktas 2017 m. birželio 22 d. apžiūros aktas yra surašytas kompetentingų darbuotojų - Aplinkos skyriaus specialistų, patikrinimas atliktas tuo laiku, kai medžiai buvo iškirsti, medžių rūšys nustatytos ir pagal nukirstų medžių šakas ir atžalų lapus (1 t. 9-13 b. l.), todėl teismas ieškovo pateiktus įrodymus laiko patikimais.

Atsakovas teigė, kad jo sklype saugotinų medžių nebuvo, nes jie nėra įrašyti į atsakovui priklausančio žemės sklypo Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (2015 m. rugpjūčio 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 1 t. 7 b. l.). Šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes saugotinų želdinių neįrašymas į atsakovui priklausančio žemės sklypo Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas nepaneigia atsakovo pareigos atsakingai elgtis ir tinkamai rūpintis jo sklype esančiais želdiniais. Bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų padaryta žala numatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (6.246 straipsnio l dalyje ir 6.263 straipsnio l dalyje), o pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus numatyta Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme (15 straipsnio 1 dalies 1 punkte).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016).

Teismas pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad ieškovas įrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas dėl aplinkai padarytos žalos, neteisėtai iškirtus saugotinus medžius. Atsakovas, be savivaldybės leidimo išpjovęs 3 klevus ir 1 liepą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pažeidė Kauno rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. TS-326, 22.1 punktą ir buvo pripažintas padaręs administracinį teisės nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Šis pažeidimas laikomas atsakovo neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovui nupjovus saugomus 3 klevus ir 1 liepą, aplinkai padaryta 1497 Eur žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Suma yra pagrįsta, skaičiavimai atlikti, įvertinus visas faktines aplinkybes (2017 m. birželio 22 d. Apžiūros aktą, 2017 m. gruodžio 12 d. L. Š. paaiškinimą, 2017 m. gruodžio 20 d. Nuostolių padarytų gamtai skaičiavimą), vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Dl-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“).

Teismas daro išvadą, jog žala aplinkai padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl yra priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir aplinkai padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, aplinkai padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos aplinkai, atsakovo kaltė preziumuojama. Teismui nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, valstybei iš atsakovo priteisiama 1497 Eur žalos aplinkai atlyginimo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiama 34 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo už ieškinio pateikimą ieškovas atleistas (CK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 19,55 Eur. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) valstybei 1497 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) žalos aplinkai atlyginimo. Ši suma privalo būti sumokėta į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT82 7044 0600 0292 0941, AB „SEB“ banke, banko kodas 70440.

Priteisti iš atsakovo R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) valstybei 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 19,55 Eur (devyniolika eurų 55 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė