- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2-17320-886/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09334-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- R. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui R. T. dėl žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. T. valstybei 1497 Eur žalos aplinkai atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad atsakovas 2017 m. gegužės 19 d. žemės sklype, adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbiami), be savivaldybės leidimo nupjovė 4 klevus, 2 uosius ir 1 liepą. Šie nupjauti medžiai buvo pripažinti saugotinais. Už nurodytą pažeidimą atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka, jam paskirta bauda, kurią jis sumokėjo. Atsakovas, nupjovęs saugomus medžius, padarė 1497 Eur dydžio žalą aplinkai.
Atsiliepimas
Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), ir 2018-06-12 įteikti jo motinai S. V.. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Atsakovas per 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą, (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbiami) seniūnijos, (duomenys neskelbiami) kaimo sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), 2017 m. birželio 22 d. apžiūros akte konstatuota, kad šiame žemės sklype aptikti nupjauti 3 klevai (vienas dvikamienis), 2 uosiai, 1 liepa ir 9 blindžiai. Klevų, uosių ir liepos pašalinimui buvo reikalingi leidimai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas žemės sklypas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovui ir jo sutuoktinei. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinime nurodė, nežinojęs, kad buvo reikalingas leidimas išpjauti medžius jam priklausančiame žemės sklype. Kauno rajono savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 8 d. atsakovui surašė administracinio nusižengimo protokolą, jame konstatavo, kad atsakovas 2017 m. gegužės 19 d. be savivaldybės leidimo iškirto saugotinus medžius žemės sklype, Kauno r. sav., (duomenys neskelbiami). Atsakovui paskirta 30 Eur bauda, kuri sumokėta 2017 m. rugpjūčio 18 d., tą patvirtina Administracinių nusižengimų registro duomenys. Ieškovo 2017 m. gruodžio 20 d. nuostolių padarytų gamtai skaičiavime nurodyta, kad už atsakovo nupjautus 3 klevus ir 1 liepą padaryta 1497 Eur žala aplinkai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016).
Atsakovas, be savivaldybės leidimo išpjovęs 3 klevus, 2 uosius ir 1 liepą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pažeidė Kauno rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. TS-326, 22.1 punktą ir buvo pripažintas padaręs administracinį teisės nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Šis pažeidimas laikomas atsakovo neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovui nupjovus saugomus 3 klevus ir 1 liepą, aplinkai padaryta 1497 Eur žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala aplinkai padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl egzistuota priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir aplinkai padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis). Formaliai nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, aplinkai padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos aplinkai, atsakovo kaltė preziumuojama. Teismui formaliai nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, valstybei iš atsakovo priteisiama 1497 Eur žalos aplinkai atlyginimo.
Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių – ieškinį patenkinti ir iš atsakovo valstybei priteisti 1497 Eur žalos aplinkai atlyginimo (CPK 285 straipsnis).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiama 34 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo už ieškinio pateikimą ieškovė atleista (CK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbtini)) valstybei 1497 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) žalos aplinkai atlyginimo. Ši suma privalo būti sumokėta į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento surenkamąją sąskaitą Nr. LT82 7044 0600 0292 0941, AB „SEB“ banke, banko kodas 70440.
Priteisti iš atsakovo R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbtini)) valstybei 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.