Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Butkuvienė Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 124.3

NUTARTI S

2010 m. rugpjūčio 23 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. E. B. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmus į jos testamentinės įpėdinės, bei jos pastangomis atsiradusį turtą.

2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus LR CK 1.5 str., nes pagal LR CPK 368 str. nepagrįstai skaičiavo terminą nuo 2010-01-13. Teismo padarytos išvados dėl byloje reikšmingų aplinkybių padarytos remiantis prielaidomis, pažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas LR CPK 176, 185 str.

3. Pirmosios instancijos teismas, gindamas viešą interesą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes turi ne tik teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, ginti viešą interesą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK nustatytais pagrindais ir tvarka, o prašymai atnaujinti procesą nagrinėjami toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti civilinį procesą, pagal nustatytas proceso taisykles (CPK 365-370 str.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės forma. Šiuo institutu siekiama užtikrinti, kad visi priimti teismų sprendimai bei nutartys būtų teisėti. Proceso atnaujinimo institutas sudaro galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje padarytas teisines klaidas. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų ar nutarčių vykdymą, t. y. asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas O. E. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo klausimą, teisingai įvertino faktines šios bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas tinkamai.

Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.), be to, tik konkrečiais įstatyme nurodytais pagrindais (CPK 366 str. 1 d. 1 - 9 p.).

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tos, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, 2) nagrinėjant bylą pareiškėjui nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos, 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y., jei būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks teismo sprendimas. Prašymą atnaujinti procesą pateikiantis asmuo turi pagrįsti įrodymais proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 178 str., 369 str. 2 d.). Šis proceso atnaujinimo pagrindas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, atitinkančių tokius kriterijus: šie įrodymai buvo bylos nagrinėjimo metu, bet jie tuo metu nebuvo žinomi teismui bei pareiškėjui, o tapo žinomi jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir turi esminės reikšmės bylai, t. y. priimant sprendimą, būtų turėję jam įtakos. Taigi vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėja prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjos kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Būtina taip pat nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu.

Skundžiamos 2010 m. balandžio 6 d. nutarties turinio pagrindu nustatyta, jog šioje

nutartyje esančios teismo išvados yra motyvuotos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniais argumentais bei teisės aktais. Taip pat pripažintina, jog yra tenkinami ir kiti civilinio proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyti reikalavimai, keliami nutarties turiniui (nurodyta nutarties priėmimo laikas ir vieta, teismo pavadinimas, teismo sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius, dalyvaujantys byloje asmenys ir ginčo dalykas, klausimas, kuriuo priimama nutartis, teismo nutarimas, nutarties apskundimo tvarka ir terminas).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjai civilinės bylos Nr. 2-3214-215/2006 nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme.

Kuo pasireiškia neteisėti Telšių VMI veiksmai, kaip konkrečiai pažeisti teisingumo ir protingumo principai – apeliantė neįrodė. ( LR CPK 178 str.) proceso atnaujinimo klausimo sprendimui teismas neturi pareigos pats rinkti įrodymus. Naujai paaiškėjusias aplinkybes privalo pateikti teismui pats prašantysis. Įstatymas, nustatydamas prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminus, įtvirtina pareigą byloje dalyvaujantiems bei į bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims, kurių teisės ir įstatymo saugomi interesai pažeidžiami, būti itin aktyviais, realizuojant savo teisių gynimą. Vadovaujantis LR CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog trijų mėnesių terminas, per kurį gali būti pateikiamas prašymas atnaujinti procesą, prasideda ne tik nuo dienos, kuomet asmuo sužinojo (šio asmens nurodytą sužinojimo momentą), bet ir nuo dienos, kuomet jis turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pripažintina, kad prašymas atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu yra pateiktas nepateisinamai praleidus minėtą įstatymu įtvirtintą trijų mėnesių terminą. Pažymėtina, jog objektyvaus sužinojimo galimybės ir su tuo susijusios asmens pareigos nepažeisti įstatymo nustatytą kreipimosi terminą reikšmingumas yra pabrėžiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje, nurodant, jog siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, todėl laikytina, kad nepateikė įrodymų dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, o taip pat ir tai, kad dėl to buvo priimta teisiškai nepagrįsta ir neteisėta nutartis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės dokumentuose nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas jau išnagrinėtoje Mažeikių rajono apylinkės teismo byloje. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepažeidė materialinės bei procesinės teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentai pripažintini nepagrįstais. Kolegija konstatuoja, jog nėra įstatyme nustatytų pagrindų procesui atnaujinti ir yra praleistas įstatyme nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Kadangi lieka galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, kiti apeliantės O. E. B. ir jos atstovo E. Z. atskirieji skundai nenagrinėtini.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su įstatyme nustatytu terminu prašymui pateikti bei proceso atnaujinimo pagrindais, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, todėl šio teismo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti atnaujinti procesą yra pagrįstas ir teisėtas. Atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reglamentuoti, o yra tik apelianto išsakyta nuomonė, todėl nesudaro pagrindo naikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.