- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-598-485/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- UAB „HST komunikacijos“
- Atsakovas
- A. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „HST komunikacijos“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-9723-584/2009 pagal ieškovės UAB „HST komunikacijos“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 43-45) prašė priteisti iš atsakovo 600 Lt skolą, 216 Lt delspinigius, 50 baudą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64,00 Lt žyminį mokestį.
Ieškovė nurodė, jog 2008-03-03 šalys elektroniniu būdu sudarė kredito sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 500 Lt kreditą, pervedant ją atsakovui bankiniu pavedimu. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti atsakovei 500 Lt kreditą, sumokėti 100 Lt kredito mokestį, o laiku nesumokėjus skolos, mokėti ieškovei 2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną bei, praleidus terminą sumokėti skolą 18 dienų, - sumokėti 50 Lt baudą. Atsakovas savo prievolių tinkamai neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių (b. l. 58-59), pataisant šio sprendimo rezoliucinę dalį 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi (b. l. 76), ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 600 Lt skolą, 50 baudą, 9 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (659 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64,00 Lt žyminį mokestį. Likusią ieškinio dalį atmetė.
Teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti 2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, nuo neapmokėtos kredito sumos, nurodydamas, kad 2 proc. delspinigių dydžio suma prilygsta 730 proc. metinių palūkanų, kai tuo tarpu įstatymas minimaliais kreditoriaus nuostoliais pripažįsta penkių procentų dydžio metines palūkanas, tarp šalių nesant atskiro susitarimo dėl palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.). Teismas nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma negali būti laikoma protingai pagrįsta, todėl delspinigių sumą teismas sumažino iki 0,2 proc. bei priteisė ieškovei 9 Lt delspinigius.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 64-66) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą už akių, priteisiant ieškovei ieškinyje nurodytas sumas.
Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, jog teismas netinkamai atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą ir nemotyvuodamas atleido atsakovą nuo dalies pagrindinės prievolės vykdymo. Teismas, teigdamas, kad 2 proc. delspinigių yra aiškiai per didelės netesybos, nevertino, jog kredito sutarties bendrosiose sąlygose įtvirtinta nuostata, jog delspinigių skaičiavimas gali, bet neprivalo būti stabdomas po 18 dienų. Teismo priimtas sprendimas pažeidžia kreditoriaus teises, kadangi kreditoriui sutartyje yra numatyta galimybė, bet ne prievolė stabdyti delspinigių skaičiavimą po 18 dienų. Ieškovė, pasinaudodama šia galimybe, atsižvelgė į atsakovo padėtį ir savo nuožiūra, pasinaudojo teise sustabdyti delspinigių skaičiavimą, todėl nuo priskaičiuotos delspinigių sumos skaičiuojant metinę palūkanų normą, delspinigiai sudaro maždaug 0,098 proc. į dieną. Teismas netinkamai taikė CK 6.228 straipsnį ir neatsižvelgė, kad ieškovė yra pelno siekianti bendrovė, teikianti greitus kreditus, kurios tikslas savalaikis, konfidencialus ir saugus finansinės pagalbos suteikimas. Teismas netesybas sumažino, tiek, kad jos tapo mažesnėmis už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Priteistų delspinigių dydis neatkuria teisingumo tarp teisinių santykių šalių, t. y. nekompensuoja ieškovės patirtų nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo ir negrąžina jos į padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei kita šalis būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių dydžio mažinimo, neįvertino sutarties šalių santykių tiek iki ieškovo nurodyto laikotarpio, už kurį prašoma priteisti delspinigius, tiek šalių elgesį po šio laikotarpio. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dėjo visas pastangas, skolininką informavo visais įmanomais būdais apie esamą prievolę ir siekė laiku susigrąžinti paskolintą sumą bei sutartinį kredito mokestį, tačiau atsakovas skolos negrąžino.
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „HST komunikacijos“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovei priteistinų netesybų dydį. Byloje nustatyta, kad 2008-03-03 šalys elektroniniu būdu sudarė kredito sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 500 Lt kreditą, pervedant ją atsakovui bankiniu pavedimu. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti atsakovei 500 Lt kreditą, sumokėti 100 Lt kredito mokestį, o laiku nesumokėjus skolos, mokėti ieškovei 2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną bei, praleidus terminą sumokėti skolą 18 dienų, - sumokėti 50 Lt baudą. Nurodyta Kredito sutartis buvo sudaryta prisijungimo principu, tarp šalių nevyko jokios derybos dėl sutarties sąlygų, sutartimi kreditas buvo suteiktas fiziniam asmeniui, todėl ši sutartis vertintina kaip vartojimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei šioje situacijoje taikytini aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2008). Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Pripažintina, jo šioje byloje teismas turėjo teisę šalių ginčą įvertinti pagal 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas kontroliuojant delspinigių dydį, nepriteisiant aiškiai per didelių delspinigių. Pripažintina, kad vienai sutarties šaliai (vartotojui) pilnai priklausant nuo sutarties sudarytojo valios sutartyje įtvirtinti tokias sąlygas, kurios leidžia kreditoriui už prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą numatyti skolininkui net 730 proc. metinių palūkanų dydį, akivaizdžiai yra nepalankios vartotojui, pažeidžia jo interesus bei pripažintinos neprotingai didelėmis. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio, atsakovas paėmė 500 Lt kreditą, tuo tarpu ieškovė prašė priteisti iš jo net 216 Lt delspinigių bei papildomą 50 Lt baudą. Taigi, šiuo atveju netesybos sudarytų daugiau negu pusė visos sumos, kurią pasiskolino atsakovas. Kolegijos nuomone, tokios netesybos nelaikytinos protingomis. Kaip žinoma, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-12/2009) išaiškinta, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos, jeigu netesybos neprotingai didelės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą iš dalies nurodė, jog 2 proc. delspinigių dydžio suma prilygsta 730 proc. metinių palūkanų, kai tuo tarpu įstatymas minimaliais kreditoriaus nuostoliais pripažįsta tik penkių procentų dydžio metines palūkanas. Kaip matyti iš pateiktos Kredito sutarties, šalių sutartinė atsakomybė buvo įtvirtinta sutarties 5.1 ir 5.3 punktuose. Byloje ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti nuostolius, o reikalavo netesybų už netinkamą prievolės įvykdymą. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog teismas netesybas sumažino, tiek, kad jos tapo mažesnėmis už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kolegija tokį argumentą vertina kritiškai, kadangi ieškovė byloje priteistinų delspinigių dydžio negrindė turėtų nuostolių dydžiu, todėl byloje visiškai yra neaišku kokius ir kokio dydžio nuostolius ieškovė patyrė. Kolegija pažymi, kad kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „ Ferteksos transportas“, byla Nr. 3K-7-367/2006; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Inter-Trakas“ v. G. A. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, byla Nr. 3K-3-117/2004). Kolegijos nuomone, toks delspinigių dydis, kuris buvo numatytas Kredito sutarties 5.1 punkte nelaikytinas atspindinčiu tik minimalius kreditoriaus nuostolius, priešingai, toks netesybų dydis akivaizdžiai pažeidžia kitos šalies - vartotojo interesus. Taigi, nors šalys Kredito sutartyje ir susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, atsakovui neįvykdžius savo prievolės, o teismui nustačius, kad jos yra akivaizdžiai per didelės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai mažino netesybas, taip kontroliuodamas netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo ieškovei piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos, t. y 50 Lt bauda bei 0,2 proc. delspinigiai nagrinėjamu atveju nepažeidžia Kredito sutarties šalių interesų pusiausvyros bei atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.