Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-11-16 · Civilinė byla Nr. e2-1937-302/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
e2-1937-302/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01102-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Versina“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1937-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01102-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 16 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2742-273/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Versina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms, kuriuo prašė pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovės vykdomo Ambulatorinio diagnostinio centro statybos ir esamo poliklinikos korpuso remonto darbų viešojo pirkimo, pirkimo Nr. 343819, (toliau – Pirkimas, Konkursas) sąlygų 83 punkto 2 lentelės 2 punkto dalį, kuria reikalaujama profesinę patirtį įrodyti tiekėjams pateikiant tik statytojo (užsakovo) pažymą apie įvykdytas sutartis, ir dalį, kuria reikalaujama pateikti tik statybos užbaigimo aktą, nutraukti atsakovės vykdomo Pirkimo procedūras ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti Pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Ieškovė tvirtino, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės teisėtų interesų teisminė gynyba taptų iš esmės nebeįmanoma ir netektų prasmės. Taip pat pažymėjo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų didesnę vertybę – visuomenės suinteresuotumą garantuoti sąžiningą ir skaidrią tiekėjų konkurenciją, racionalų lėšų panaudojimą. Be to, nurodė, kad Pirkimo objektas nėra neatidėliotinos būtinybės, kadangi darbų pirkimas nėra finansuojamas iš ES lėšų ar kitų tikslinių fondų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vykdomo Pirkimo procedūras ir uždraudė atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį su šio Pirkimo laimėtoju iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.Preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad yra galimas ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas. Teismas nurodė, kad, ieškovei ginčijant Konkurso sąlygų teisėtumą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų viešąjį interesą, kadangi būtų užtikrinta galimybė nustatyti, ar Pirkimo procedūros vykdomos tinkamai, ar Konkurso sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad jeigu Pirkimo procedūros būtų vykdomos toliau ir būtų pasirašyta Pirkimo sutartis, ieškovės reikalavimų tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.Teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus, nesant duomenų apie tai, jog Pirkimo procedūroms užtrukus būtų pažeistas viešasis interesas, įvertinęs faktą, jog Pirkimo procedūrų tęsimas turėtų esminės įtakos realiam ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, neatitiktų viešųjų pirkimų principų ir tikslų, sprendė, jog neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės neviršija galimos jų teikiamos naudos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo Pirkimas nėra finansuojamas iš ES ar kitų tikslinių fondų. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 1.2. punkte aiškiai nurodyta, kad Kauno klinikos įgyvendina investicijų projektą: „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ambulatorinio diagnostinio centro statyba“, kuris yra finansuojamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. V-69 „Dėl sveikatos apsaugos srities investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) 2017 metų sąrašo patvirtinimo ir valstybės kapitalo investicijų paskirstymo”. Neįgyvendinusios investicijų projekto, Kauno klinikos praras Sveikatos apsaugos ministerijos skirtą finansavimą, todėl nebus laiku įgyvendintas investicijų projektas ir nebus pastatytas ambulatorinis diagnostikos centras bei modernizuotas esamas poliklinikos korpusas. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, viešasis interesas bus pažeistas labiau negu laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju.Teismas darė prielaidą, kad Pirkimo sąlygos yra neteisėtos, tačiau dėl Pirkimo sąlygų dar nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame būtų konstatuotas faktas, jog Pirkimo sąlygos iš tikrųjų yra neteisėtos. Vien tai, kad ieškovė ginčija Pirkimo sąlygas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip viešo intereso apsaugos priemonę. Pirmosios instancijos teismas, suteikdamas prioritetą Pirkimo procedūrų teisėtumui, nepagrįstai sumenkino asmenų teisę gauti aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas.Ieškovė UAB „Versina“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su skundu argumentus:Atsakovės teiginiai apie grėsmę prarasti finansavimą yra abstraktaus pobūdžio. Apeliantė remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-69, tačiau neatskleidžia minėto teisės akto turinio bei nepateikia kito faktinio ar teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą, kad iš tiesų egzistuoja grėsmė prarasti finansavimą. Pirkimo skelbimo II dalies 2.7 punkte ir Konkurso sąlygų 12 punkte numatyta, kad darbai turi būti atlikti per 36 mėnesius, o skelbimo II dalies 2.7 punkte numatyta galimybė terminą pratęsti dar 12 mėnesių. Vien dėl to galima pagrįstai manyti, kad nėra jokios pagrįstos priežasties veikti skubiai. Duomenų, jog projektas finansuojamas iš ES fondų, pateikta nebuvo.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė tam, kad Pirkimas vyktų laikantis lygiateisiškumo ir nediskriminavimo bei skaidrumo principų. Apeliantė nepateikė jokių svarių argumentų ir įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėjo būti suteiktas procedūrų operatyvumui, o ne racionaliam lėšų panaudojimui bei sąžiningai ir skaidriai konkurencijai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria viešųjų pirkimų byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgiant į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 423⁷ str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, jog dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio (pareiškimo) reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tik tada turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus vertino kaip preliminariai pagrįstus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie jo buvo pridėti rašytiniai įrodymai, ieškovės manymu, pagrindžiantys ieškinyje pateiktus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui neturėjo kilti abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje.Konstatavus, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, vertintina, ar nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis proporcingumo principo bei viešojo intereso.Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju prioritetą suteikė viešųjų pirkimų siekiui, kad, atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Apeliantė viešojo intereso pažeidimą iš esmės sieja su tuo, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Pirkimų procedūros nusikeltų, o tai sukeltų grėsmę prarasti projektui skirtą finansavimą, ir visuomenės interesu gauti aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugas.Sutiktina su atsakove, kad Pirkimo objektas – ambulatorinio diagnostinio centro statybos ir esamo poliklinikos korpuso remonto darbai, yra neabejotinai susijęs su viešojo intereso tenkinimu – visuomenės teise gauti aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau vien tai, nepateikus jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių realią viešojo intereso pažeidimo grėsmę, savaime nereiškia, kad atsakovės interesas tęsti Pirkimo procedūras šiuo atveju yra svarbesnis. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad Pirkimo procedūras būtina atlikti skubiai, nes jų neatlikus kils grėsmė viešajam interesui, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas išvadai, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra daroma reali ženkli žala visuomenei. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės argumentus dėl Pirkimo skubos paneigia ir Pirkimo sąlygose nustatyti pakankamai ilgi darbų atlikimo terminai. Pirkimo sąlygų 12 punkte nustatyta, kad darbai turi būti atlikti per 36 mėnesius, o 13 punkte numatyta galimybė šį terminą pratęsti iki 12 mėnesių.Viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, jie susiję su viešojo intereso apsauga, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai, griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, būtų užtikrintas konkurso dalyvių sąžiningas varžymasis. Tęsiant pirkimo procedūras pagal galbūt neteisėtas Pirkimo sąlygas, būtų pažeidžiama visuomenės teisė į viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą bei teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-867-236/2016).Kaip nepagrįsti vertintini ir abstraktūs atskirojo skundo teiginiai, susiję su grėsme prarasti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos projektui skirtą finansavimą. Vien tai, kad Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 1.2. punkte nurodyta, jog Kauno klinikos įgyvendina investicijų projektą: „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ambulatorinio diagnostinio centro statyba“, kuris yra finansuojamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. V-69 „Dėl sveikatos apsaugos srities investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) 2017 metų sąrašo patvirtinimo ir valstybės kapitalo investicijų paskirstymo”, nesant konkrečių įrodymų, kad egzistuoja tam tikri terminai lėšų įsisavinimui, savaime nesąlygoja išvados, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, šis finansavimas nebus įsisavintas.Nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, jog apeliantė šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei to, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra daroma ženkli žala viešajam interesui ir pačiai atsakovei (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ str. 1 d., 423⁸ str. 4 d., 423⁹ str.), į tai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės jau yra paskirtas 2017 m. lapkričio 23 d., į tai, kad apeliantė šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, kad ieškinio patenkinimas sąlygotų reikšmingus pasikeitimus tolesnėje Pirkimo procedūrų eigoje ir turėtų esminės įtakos realiam ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, darytina išvada, jog ginčo Pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galimai kiltų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl procesinės bylos baigties

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė